2019-01-24 Nr. AB-2596-3-62-3-02713-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-53-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02713-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2, 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. A. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. F. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. A. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyriaus 2018 m. liepos 30 d. rašto Nr. 8SD-3983-(14.8.125E.) teisėtumą; 2) panaikinti NŽT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1913-(10.5.); 3) apginti jo teises, nustatant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje 2002 m. rugsėjo 10 d., kadangi nėra nuginčytos teismo tvarka.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo N. A. F. skundą, pasirašytą S. H. F..

Teismas nustatė, kad prie skundo pridėtas 2018 m. lapkričio 2 d. įgaliojimas, tačiau nėra pateikta duomenų, jog įgaliotasis S. H. F. atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas konstatavo, kad skundą suinteresuoto asmens vardu teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl pareiškėjo N. A. F. skundą, pasirašytą S. H. F., atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Teismas taip pat akcentavo, kad skundas neatitinka ABTĮ 24, 25 ir 39 straipsnio keliamų reikalavimų (nėra nurodytas atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys, nepakankamai aiškiai ir konkrečiai suformuluotas reikalavimas, nėra pateiktas reikiamas kiekis skundo su priedais egzempliorių, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą), tačiau galima daryti išvadą, kad pareiškėjas ketina inicijuoti ginčą teisme dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, jas nustato teismas. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) savo nutartyse yra konstatavusi, kad tokio pobūdžio ginčuose dominuoja civilinis teisinis santykis (nepaisant to, kad yra ginčijamas administracinis aktas), taigi ginčas tarp žemės sklypo savininkų dėl žemės sklypų ribos nustatymo turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-89/2018; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-235-2012). Todėl teismas pareiškėjui išaiškino teisę bylą dėl žemės sklypo ribos nustatymo inicijuoti bendrosios kompetencijos, t. y. Kauno apylinkės teisme.

III. Pareiškėjas N. A. F. atskirajame skunde prašo remiantis ABTĮ 22 straipsniu išspręsti rūšinio teismingumo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį. Pareiškėjas aptarė ABTĮ 5, 17, 20, 23, 24 31, 36 straipsnių nuostatas ir pažymėjo, kad NŽT 2018 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 1SS-1913-(10.5) nurodė, kad NŽT sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, t. y. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Padavus skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jis buvo atmestas, kaip nepriskirtinas tam teismui, nes buvo nustatyta, kad yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai – neteismine tvarka ginčytas NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. liepos 30 d. raštas Nr. 8SD-3983-9(14.8.125E), nors pagal ABTĮ 31 straipsnio 3 dalį, skundą galima paduoti pareiškėjo pasirinkimu. Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, skundas buvo paduotas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, tačiau skundą taip pat atsisakyta priimti, nes skundas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi yra ginčas tarp gretutinių sklypų savininkų dėl jų ribos. Pareiškėjas teigia, kad jokio ginčo tarp savininkų nėra, o yra skundžiami viešojo administravimo subjektų veiksmai, pažeidžiantys privačią nuosavybės teisę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo N. A. F. skundą, pasirašytą S. H. F., kadangi skundą suinteresuoto asmens vardu teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo byloje išspręsti rūšinio teismingumo klausimą, jo nuomone, byla teisminga administraciniam teismui, byloje kyla ginčas dėl NŽT, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų, nes nėra ginčo tarp žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, todėl jo skundą atsisakyta priimti nepagrįstai.

Teisėjų kolegija, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, pasirašytą jo tėvo S. H. F., atsisakė priimti tuo pagrindu, kad jis paduotas pareiškėjo vardu neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartyje pareiškėjui taip pat nurodė, kokie yra paduoto skundo trūkumai, įskaitant ir tai, kad skunde nepakankamai aiškiai ir konkrečiai suformuluotas reikalavimas, pasisakė, jog galima daryti išvadą, kad pareiškėjas ketina inicijuoti ginčą teisme dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir išaiškino pareiškėjui teisę bylą dėl žemės sklypo ribos nustatymo inicijuoti bendrosios kompetencijos, t. y. Kauno apylinkės teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Atitinkamai ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismui teikiamą skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas.

Taigi, nurodytos teisės normos suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, atitinkamą procesinių reikalavimų laikymąsi, todėl tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.). Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Nagrinėjamu atveju skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams padavė ir pasirašė pareiškėjo įgaliotas atstovas – jo tėvas S. H. F.. Nors kartu su skundu teismui buvo pateikta ir notariškai patvirtinto 2018 m. lapkričio 2 d. įgaliojimo kopija, pabrėžtina, kad šis įgaliojimas nesuteikė teisės S. H. F. pareiškėjo vardu vesti bylą administraciniame teisme, kadangi S. H. F. nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (ABTĮ 47 str. 4 d. 4 p.). Taigi S. H. F. negali būti pareiškėjo įgaliotuoju atstovu (pagal pavedimą) bei pareiškėjo vardu pasirašyti ir pateikti skundą administraciniam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pažymėtina, jog pareiškėjas savo atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių argumentų, kodėl nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi būtent dėl to pagrindo, dėl kurio buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas nenurodė ir objektyvių aplinkybių, kurios trukdė pareiškėjui pačiam pasirašyti skundą, kaip tai buvo padaryta atskirojo skundo pateikimo atveju. Įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes, pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta pareiškėjui kelio iš naujo kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundo turinio ir formos reikalavimus, pasirašytu jo paties arba kito asmens, turinčio teisę būti jo atstovu teisme pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. A. F. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė