2021-06-30 Nr. AB-13867-3-61-3-01822-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-427-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01822-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 139 629 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą dėl šių aplinkybių: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo NR. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) įtvirtintas teisinis reguliavimas apribojo teises (pvz., buvo sumažintas kalinamų asmenų galimas turėti bendras daiktų svoris, taip pat nustatyta, kad svorį viršijantys daiktai, per nustatytą terminą juos nepaėmus laisvėje esančiam asmeniui, naikinami; kamerų tipo patalpose buvo neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų; patalynė kamerų tipo patalpose buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, dėl to 16 val. per parą nebuvo sąlygų atsisėsti ar atsigulti ant minkšto pagrindo, teko sėdėti ant šalto ir kieto pagrindo, tai kenkė pareiškėjo sveikatai; buvo draudžiama turėti kitus daiktus, kurie nėra įtraukti į leidžiamų turėtų daiktų sąrašą (dokumentus, religinius atributus, tam tikras higienos priemones (dušo gelį);

Įsakymo nuostatos akivaizdžiai pažeidė žmogaus pasirinkimo teisę ir laisvę (pvz., leidimas turėti vaisių ir daržovių tik 2 kg yra rūpintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas); apsipirkimui galimos išleisti sumos limitu buvo apribota galimybė įsigyti brangesnes ir kokybiškesnes prekes; 2 kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjas praleido nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d., buvo sulaužytas langas, jis iki 2018 m. lapkričio mėn. neužsidarinėjo, o vėliau nors ir užsidarinėjo, bet nesandariai, dėl to per plyšius pūtė vėjas, vėliau langas buvo įtvirtintas medvaržčiais ir tuomet jo nebebuvo galima atidaryti; langai buvo per maži, kitose kamerose langas buvo užstatytas dviaukšte lova, dėl to nepatekdavo pakankamai natūralaus apšvietimo; 2018 m. lapkričio 18 d.

Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje patalynė buvo sunešta į sandėlį ir sukrauta viena ant kitos, dėl to nėra aišku, kokiose patalpose buvo laikoma patalynė, kaip užtikrinama paimtos patalynės švara, vėdinimas ir kt., be to, paimdami patalynes pareigūnai tyčiojosi iš pareiškėjo; pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 19 d. visiškai atsisakė patalynės protestuodamas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau pataisos įstaiga nesureagavo, kaip turėjo sureaguoti pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 118 straipsnį, praėjus 11 dienų nuo protesto vos ne kiekvieną dieną pareiškėjui buvo skiriamos drausminės nuobaudos (nuo 2018 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas gavo 29 nuobaudas); nebuvo sudarytos sąlygos pareiškėjui, kaip musulmonui, gauti pritaikytą maistą, t. y. be kiaulienos, o vietoje to pareiškėjui buvo teikiamas vegetariškas maistas, kuris buvo atšalęs, nes buvo laikomas vienkartinėse dėžėse, pareiškėjui, atsisakius šalto vegetariško maisto, nuo 2019 m. sausio mėn. jam buvo tiekiamas veganiškas maistas, tačiau jame buvo aptinkami supuvę produktai ir lašiniai; pareiškėjas, negalėdamas gauti maisto su mėsa (t. y. ne kiauliena), buvo diskriminuojamas, nes kiti nuteistieji gaudavo maistą su mėsa; vegetariško (veganiško) maisto racionas neatitiko mitybos normų, maistą gamindavo nuteistieji, kurie neturėjo tam jokios kvalifikacijos, dėl to maistas būdavo pervirtas, jame nebedūdavo naudingų medžiagų; nebuvo suteikta teisės nusiprausti duše 1 kartą per savaitę (duše nebuvo karšto vandens ir vanduo vos tekėjo); kamerų tipo patalpose nebuvo įrengta kirpykla, o į pataisos įstaigos kirpyklą niekas nevedė, pareiškėjo plaukai nebuvo apkirpti nuo rugpjūčio iki gruodžio mėn., dėl to pareiškėjas prastai jautėsi su nenukirptais plaukais dalyvaudamas teismo posėdžiuose;

Sveikatos priežiūros tarnybos kabinetas buvo naudojamas kaip kirpykla, bet šiame kabinete niekas nedezinfekavo kirpimo priemonių, vienkartiniai rankšluosčiai, uždangalai ir pan. nebuvo išduodami, pats kabinetas nebuvo pritaikytas kirpimui (buvo senas stalas, kompiuteris); pareiškėjas 7 metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje ir ten dirbo, tačiau dėl renovacijos darbų buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, o atlikus remontą 2018 m. pareiškėjas nebebuvo atgal nuvežtas į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių, dėl to pareiškėjui nebebuvo leista atlikti bausmę izoliuojantis dėl asmens saugumo (slapstymosi nuo patyčių dėl religijos), todėl jis buvo priverstas atlikinėti bausmę kamerų tipo patalpose, pareiškėjas nebegalėjo dirbti; 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus nuteistuosius terorizavo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) pajėgos (nuteistieji buvo gąsdinami pasiutusių šunų, ant jų visada buvo rėkiama, tyčiojamasi, buvo spardomi ir mušami rankomis ir pan.), prieš pareiškėją VST „egzekuciją“ įvykdė 2018 m. rugsėjo 14 d.;

Pravieniškių PN-AK nesaugojo pareiškėjo daiktų, kurių jis su savimi negalėjo turėti kamerų tipo patalpose ir kurie dėl to buvo priduoti saugoti į sandėlį (2018 m. gegužės 29 d. iš pareiškėjo buvo paimti saugoti televizorius „Samsung“, ausinės „Sony“, „USB“ talpa „Range“, „pledas“, keptuvė su stikliniu dangčiu, lėkštė, puodai; 2018 m. rugsėjo 5 d. iš pareiškėjo buvo paimti „USB“ prailgintojas, ausinių prailgintojas, prailgintojas); pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. turėjo būti etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir prašė leisti patikrinti saugomus daiktus, išvykimas buvo atidėtas 2019 m. vasario 15 d., būtent tada pareiškėjui buvo grąžinta rankinė, bet joje buvo ne visi pareiškėjo daiktai, o kai kurie rankinėje buvę daiktai priklausė ne pareiškėjui; pareiškėjui priklausę daiktai buvo apgadinti, jo daiktais galbūt naudojosi kiti asmenys, niekas nepadėjo jam rasti galbūt dingusių jo daiktų.

Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą. Pareiškėjas prašė vertinant jo patirtą neturtinę žalą atsižvelgti ir į tai, kad nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. sausio 18 d. jam nebuvo sudaryto sąlygos kreiptis į psichologus. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo teisėtumo ištyrimo.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiai faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad pataisos įstaiga atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nesant valstybės valdžios institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kuriais padaryta žala pareiškėjui, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas įvertino 139 629 Eur, atlyginimo. Pareiškėjas nurodė neturtinę žalą patyręs laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymo teisėtumo patikros.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių atvyko 2018 m. gegužės 29 d. iš Alytaus pataisos namų. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje, 2019 m. vasario 15 d. išvyko į Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, į Pravieniškių PN-AK 2 sektorių atvyko 2019 m. birželio 25 d.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodo, jog po atvykimo į Pravieniškių PN-AK pareiškėjas pradėjo piktybiškai elgtis, tyčia pažeidinėti nustatytą tvarką. 2018 m. birželio 4 d. už nepaklusimą teisėtiems pataisos įstaigos administracijos reikalavimams jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms; 2018 m. birželio 12 d. už pataisos įstaigos administracijos privalomų teisėtų reikalavimų nevykdymą jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 14 parų; 2018 m. birželio 27 d. už analogišką pažeidimą jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 14 parų; 2018 m. liepos 10 d. paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 8 mėnesiams. Pareiškėjas vis tiek elgėsi įžūliai, ignoravo ir piktybiškai pažeidinėjo nustatytą režimą, už tyčinius nustatyto režimo pažeidinėjimus jam buvo skiriamos nuobaudos, t. y. patalpinimas į kamerų tipo patalpas, kuriose jis buvo laikomas iki 2019 m. vasario 15 d., kol buvo perkeltas į Lukiškių TI-K. Beveik visą perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobaudos laiką (nuo 2018 m. birželio 25 iki 2019 m. vasario 15 d.) pareiškėjas atliko kameroje Nr. 11.

9. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jo priduota saugoti patalynė galėjo liestis su kitų nuteistųjų patalyne, vertino kritiškai. Pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl to, jog miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė galbūt buvo nešvari, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, t. y. pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, kad konkrečiu laikotarpiu miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė buvo nešvarūs, kada tai buvo ir pan., o tik išreiškė abejonę, kad patalynė laikoma neaiškiomis sąlygomis. Atsakovo atstovas detaliai atsiliepime nurodė patalynės saugojimo tvarką, t. y., kad patys nuteistieji ryte patalynę nusineša į jos saugojimo patalpą, pasideda į jiems skirtą vietą, o vakare patys ją pasiima. Taigi patalyne buvo rūpinamasi. Bet to, pataisos įstaigos pareiga yra aprūpinti nuteistuosius patalyne. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo aprūpintas patalyne, tačiau naudotis ja atsisakė. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad gydytojas dėl ligos pareiškėjui būtų skyręs lovos režimą ar draudęs sėdėti ant šalto paviršiaus. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepatvirtino ir pats pareiškėjas. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui netaikyti teisės aktuose nustatytų apribojimų naudotis patalyne. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentai, kad iš jo paimta patalynė buvo saugoma netinkamai, kad jis nebuvo aprūpinamas patalyne ar iš jo apskritai neturėjo būti paimama patalynė, neturi pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymu buvo nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

10. Teismas nurodė, kad nuteistųjų gyvenamųjų patalpų apšvietos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015). HN 134:2015 nenustato konkrečių natūralaus apšvietimo reikalavimų kamerų tipo gyvenamosioms patalpoms. HN 134:2015 15 punkte nustatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val., o tos pačios higienos normos 21.2. punktas nustato privalomą natūralaus apšvietimo įrengimą tik nuteistųjų mokymo klasėse. Atsakovo atstovas tiek atsiliepime, tiek teikdamas papildomus duomenis 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. S-1208 nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose, įskaitant kameras Nr. 11 ir Nr. 12, langai yra vienodo dydžio – lango aukštis 80 cm, plotis 80 cm. Taigi kamerų tipo patalpose langai įrengti. Minėta, kad teisės aktai nenustato, kokio dydžio langai turi būti įrengti kamerų tipo patalpose. Taigi darytina išvada, kad gyvenamosiose kamerų tipo patalpose turi būti įrengta bet kokio intensyvumo natūrali apšvieta, t. y. teisės aktai nenustato, kokio dydžio langas turi būti kameroje. HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kada buvo sutvarkytas sugedęs langas, o pareiškėjas skundėsi, kad jam buvo nuolat šalta dėl netvarkingo lango. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl netinkamai įrengtų (prastos būklės) gyvenamosios patalpos langų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus (tinkamos temperatūros, vėdinimo neužtikrinimas ir pan.), dėl to nagrinėjamu atveju buvo pažeistas HN 134:2015 12 punkto reikalavimas.

11. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos 16 d. pažymoje nurodyta, jog Pravieniškių PN-AK nuteistieji yra kerpami pagal nustatytą grafiką. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus kamerų tipo patalpų zonoje kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje. Šioje patalpoje yra stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti bei kėdė kerpamajam atsisėsti. Paviršiai yra lygūs, tinkami valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti. Kirpimui naudojami įrankiai ir būtinos priemonės. Į kirpyklos patalpas kirpimui būtinos priemonės ir įrankiai atnešami sandariai uždengiamoje talpoje.

Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami priemone „Instrusept Plus“ po kiekvieno kirpimo. Kirpyklos patalpa atitinka higienos normų reikalavimus. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus nuteistųjų, laikomų kamerų tipo patalpose, naudojimosi kirpyklos paslaugomis tvarką nustato Nuteistųjų perkeltų į 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpas ir patalpintų karantino patalpose, išvedimo į dušą ir kirptis tvarka, patvirtinta Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306, pagal kurią nuteistieji uždarojoje zonoje kerpami šeštadieniais ir sekmadieniais, kirptis išvedami tik nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėn. (pareiškėjas pateko į šių nuteistųjų kategoriją).

Tvarkoje taip pat nustatyta, kad norintys apsikirpti nuteistieji gali būti apkerpami prieš išvedant į dušą, kirptis išvedama po vieną nuteistąjį, nuteistieji kerpami uždaros zonos kirpykloje, stebint prižiūrėtojui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gegužės 8 d. patikrinimo akte Nr. (2-22-4.80) PA-2604, nurodyta, kad patikrinimas buvo atliktas 2018 m. gegužės 4 d. ir konstatuota, kad 1 sektoriaus patalpoje, kurioje kerpami kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji, yra stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti bei kėdė kerpamam nuteistajam atsisėsti.

Paviršiai yra lygūs, tinkamai valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti. Patalpose švaru. Taip pat yra plautuvė rankoms nusiplauti ir tiekiamas šaltas vanduo. Ši patalpa nėra traktuojama kaip kirpykla, todėl HN 134:2015 22 punkto nuostatos dėl kirpyklų įrengimo jai netaikomos. Kirpimui būtinos priemonės (apdangalai ir popierinės servetėlės) bei kirpimo mašinėlė ir žirkles atsinešamos sandariai uždengiamoje talpykloje. Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo teiginius apie kirpimo paslaugų neužtikrinimą vertino kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas niekaip nepagrindė savo teiginių.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl netinkamai veikiančio dušo. Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. 7-849 „Dėl atsakymo į skundus pateikimo“ pareiškėjui atsakė, jog buvo užkalkėjęs karšto vandens šilumokaitis, dėl to buvo sumažėjęs vandens spaudimas. Pravieniškių PN-AK reaguojant į iškilusią problemą paruošė šilumokaičio praplovimo paslaugai gauti reikalingus dokumentus. Taigi šilumokaitis buvo sugedęs, tokiu būdu nebuvo užtikrinama galimybė pareiškėjui nusiprausti po šiltu vandeniu. Todėl konstatuotini HN 134:2015 18 ir 44 punktų pažeidimai, kol tinkamai neveikė šilumokaitis, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų. Visgi teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK, įprastai suteikdami galimybę pareiškėjui dušu pasinaudoti vieną kartą per savaitę, šiuo aspektu teisės aktų nuostatų pažeidimo nepadarė.

13. Teismas pažymėjo, kad veganų valgiaraščio maistinė vertė panaši į nedirbančių vyrų valgiaraščio maistinę vertę. Vertinant veganinį valgiaraštį nustatyta, kad maisto davinys pagal valgiaraštį veganams susideda iš ruginės ir kvietinės duonos, džiūvėsėlių, kruopų (kviečių, avižų, grikių, miežių, perlinių kruopų, ryžių, manų), žirnių, makaronų, miltų, pupelių, margarino, aliejaus, bulvių, kopūstų, burokėlių, morkų, svogūnų, agurkų, pomidorų, prieskonių, citrinos, česnako, džiovintų vaisių, obuolių, rūgštynių, druskos, cukraus, pomidorų padažo. Vertinant šiuos duomenis matyti, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, kurie nevalgo mėsos ar gyvulinės kilmės maisto, kaip alternatyvą gali pasirinkti maitinimą pagal veganų valgiaraštį. Byloje nėra ginčo, kad pats pareiškėjas pasirinko veganininį maitinimą. Taigi veganų maisto valgiaraštis sudarytas atsižvelgiant į fiziologines mitybos normas, jas atitinka. Pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi lygiateisiškumo principu, negali užtikrinti tik vienos kurios tai nuteistųjų (suimtųjų) asmenų grupės maitinimą, kuris absoliučiai atitiktų jų reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, veganiškas valgiaraštis iš esmės yra minimali, bet pakankama alternatyva tiems asmenims, kurie negali (nenori) valgyti mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų. Tad Pravieniškių PN-AK tinkamai vykdė savo pareigas ir užtikrino pareiškėjo teisę maitintis pagal jo paties pasirinktą racioną.

14. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje 2018 m. rugsėjo 13 d. atliekant kratas buvo pasitelkti VST pareigūnai. Nors pareiškėjas nurodo, kad VST pareigūnai naudojo smurtą, tačiau pareiškėjas prašė nepradėti ikiteisminio tyrimo ir rašyti pareiškimą ar skundą atsisakė. Atliktos kratos protokole pareiškėjas parašė, kad dėl kratos pretenzijų nebeturi ir pasirašė. Be to, tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėją, kas nors sumušė ir sužalojo, todėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką nepasitvirtino. Pareiškėjo prašomi liudytojais apklausti asmenys nebūtų galėję nurodyti aplinkybių, susijusių konkrečiai su pareiškėju, nagrinėjama byla ir galbūt pažeistomis pareiškėjo teisėmis. Prašydamas juos apklausti, pareiškėjas nurodė, kad šie asmenys galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su pareigūnų veiksmais jų pačių atžvilgiu, o tai nėra susiję su nagrinėjama byla ir galbūt pažeistomis pareiškėjo teisėmis.

15. Teismas pažymėjo, kad iš pateikto Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. 7-397 matyti, jog Pravieniškių PN-AK buvo saugomi pareiškėjui priklausantys televizorius „Samsung“, „USB“ atmintinė „Range“, antena, indai, „pledas“, prailgintuvas, kabelis, ausinės „Sony“ su prailgintoju. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. kovo 19 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl daiktų dingimo, nesant duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką. Kalėjimų departamentas 2019 m. kovo 7 d. nutarime Nr. M-2-03-00142-19 nustatė, kad pareiškėjo teiginiai apie dingusius daiktus nepagrįsti faktiniais duomenimis. Tiriant pareiškėjo pranešimą apie dingusius daiktus Kalėjimų departamentas nustatė, jog pareiškėjui 2018 m. gegužės 29 d. atvykus į Pravieniškių PN-AK jo asmeniniai daiktai, kurių pareiškėjas negalėjo turėti kamerų tipo patalpose, buvo palikti saugojimui Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriuje. 2019 m. vasario 15 d., pareiškėjui išvykstant į Lukiškių TI-K, jo daiktai buvo jam grąžinti ir dėl grąžintų daiktų pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų užvaldę pareiškėjui priklausiusius daiktus. Todėl pareiškėjo argumentai dėl daiktų dingimo ar sugadinimo nepagrįsti.

16. Teismas taip pat prabrėžė, kad pareiškėjas pateikė įvairių institucijų raštus, tačiau jų teisėtumo ir pagrįstumo neginčija. Pareiškėjas konkrečių pridėtų raštų neginčija, nenurodo nesutikimo su jais motyvų, todėl teismas nepasisakė dėl kiekvieno prie skundo pridėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (Įsakymo) teisėtumo tyrimo turinį, konstatuoja, kad prašymas iš esmės yra grindžiamas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Įsakymo atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Be to, teismas gali kreiptis dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, kai nagrinėjamoje byloje jis yra taikomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikdamas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jo atžvilgiu administracinio akto taikymas sukėlė jo įvardijamas negatyvias teisines pasekmes. Taigi konstatuotina, kad nėra tinkamo kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto tyrimo pagrindo.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas dėl netvarkingo kameros lango ir kurį laiką netiekto šilto vandens duše galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 19. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikini pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo pirmosios instancijos teismo teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl jos netinkamų veiksmų nagrinėjant bylą. Pareiškėjas nurodo, kad:

19.1. Teismas netinkamai ir šališkai vertinos įrodymus, neapklausė liudytojų, neleido pateikti rašytinių įrodymų, neišreikalavo įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjo teiginius. Teismas nesivadovavo taisykle, kad spendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

19.2. Teismas neleido iškviesti liudininkų, kurie patvirtintų, kad VST pareigūnai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą visų kamerų tipo patalpose kalėjusių nuteistųjų atžvilgiu. Liudininkai būtų patvirtinę, kad neveikė tinkamai dušas, nebuvo teikiamos kirpėjo paslaugos, Sveikatos priežiūros kabinetas nebuvo pritaikytas kirpyklos reikalavimams. Sveikatos priežiūros kabinetas, kur teikiamos medicininės paslaugos, negali būti kartu ir kirpykla. Liudininkai galėjo patvirtinti ir kitas aplinkybes (pvz., kad pareiškėjas turėjo keptuvę, kuri buvo pavogta).

19.3. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas nurodė, jog jam neleido dirbti, t. y. nesuteikė galimybės užsidirbti pragyvenimui, bei turėti pozityvų ir konstruktyvų užsiėmimą.

19.4. Pravieniškių PN-AK meluoja, kad patalpa, kurioje buvo saugoma patalynė, dezinfekuojama. Juo labiau, kad dezinfekavimas neįmanomas, nes dieną patalpa buvo pilna, naktį nebuvo kam dezinfekuoti. Be to, 2018 m. lapkričio 29 d. nebuvo įrengta patalpa sudėti priduotą patalynę, o patalynė buvo sukrauta krūvom. Tai galėjo patvirtinti ir liudininkai.

19.5. Teismas neatsižvelgė, kad dėl patiriamo streso, kankinant baimei, nerimui, pareiškėjas gėrė raminamuosius. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. nebuvo psichologės. Nebuvo iškviestos kaip liudytojos Pravieniškių PN-AK psichologės.

19.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo tirti Įsakymo teisėtumo. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė, kad Kalėjimų departamentas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija melavo administracinėje byloje Nr. I-337-189/2019, jog bus padidintas sąrašas leistinų daiktų ir produktų, kurių bus galima įsigyti parduotuvėje, bet įvyko priešingai. Teismas niekaip nepasisakė dėl BVK 3 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo.

19.7. Teismas meluoja, kad jis neskundė drausminių nuobaudų Kalėjimų departamentui. Teismas taip pat ignoravo faktą, kad jo daiktai buvo vagiami, jais buvo savavališkai naudojamasi ir jie buvo gadinami.

19.8. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ligos istorijoje turėjo būti nurodyti įrašai, kad medikai draudė pareiškėjui sėdėti ant šalto paviršiaus. Visuotinai žinoma, kad nesveika sėdėti ant šalto metalo.

19.9. Langai nebuvo sandarūs, buvo užstatyti lovomis ir buvo sulaužyti. Tai nustatė ir teismas Pareiškėjas ne kartą buvo peršalęs ir buvo kitų sveikatos problemų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Tad minėta nustatyta aplinkybė dėl langų yra deliktinės atsakomybės atvejis ir žala turi būti atlyginta.

19.10. Teismas nieko nepasisakė dėl šalto maisto. Pareiškėjas teismui buvo pademonstravęs pakuotę, kurioje buvo teikiamas šaltas maistas. Tai patvirtina ir pateikti liudytojo rašytiniai liudijimai.

19.11. Teismui buvo nurodyta, kad pareiškėjas vietoj dešros, sūrio, pieno ir varškės negavo jokių alternatyvių maisto gaminių, maitinantis veganiniu maisto racionu, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.

19.12. Kyla klausimas, kaip Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos galėjo nustatyti ar nenustatyti pažeidimus, jei kamerų tipo patalpose nėra kirpyklos, o nuteistieji kerpami Sveikatos priežiūros kabinete. Nuteistieji kerpami tik per išeigines, dėl to Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo įmanoma įvertinti, kokiomis priemonėmis dezinfekuojami instrumentai ir kuo kerpama. Pravieniškių PN-AK kerpa nekvalifikuoti kirpėjai. Faktas, kad nebuvo suteiktos kirpimo paslaugos, lieka nepaneigtas.

19.13. Teismas nepripažino, kad buvo pažeidinėjamos jo teisės nusiprausti po karštu ir gerai tekančiu vandeniu. Dėl netinkamo lango ir žemės temperatūros pareiškėjui teko miegoti su rūbais, tai dar nebuvo suteiktos ir sąlygos nusiprausti duše bent kartą per savaitę. Pravieniškių PN-AK nereagavo į dušo gedimą, kol visi nuteistieji masiškai nepradėjo rašyti skundus.

19.14. Pravieniškių PN-AK atsisakė pateikti informaciją apie tai, ar buvo priežasčių iškviesti VST ir policijos pajėgas. Jei nebuvo jokio pagrindo iškviesti VST pareigūnus ir naudoti fizinį ir psichologinį terorą nuteistųjų atžvilgiu, tai jų veiksmai buvo neteisėti. Faktas, kad pareiškėjas buvo fiziškai sužalotas, nepaneigtas. Neturi reikšmės, kad pareiškėjas atsisakė rašyti skundą dėl sužalojimo. Jis tai padarė, nes bijojo susidorojimo. Tai galėjo patvirtinti ir liudininkai. Pareiškėjo sužalojimai yra užfiksuoti po 2018 m. rugsėjo 13 d. smurto nuteistųjų atžvilgiu.

19.15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakymą būtina pripažinti neteisėtu ir sustabdyti jo vykdymą.

20. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo argumentus ir dėl jų padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimo, kuriuos būtų padaręs pirmosios instancijos teismas, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ir byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

25. Niekuo nepagrįsti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas netinkamai ir šališkai vertino įrodymus. Konstatuotina, kad teismas objektyviai vertino bylos duomenis. Teismas taip pat surinko pakankamai duomenų teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti. Todėl ir pareikėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas dar turėjo apklausti liudytojus ar vertinti papildomus duomenis, vertintini kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių vertinimo ir jų nebekartoja. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nors ir patyrė neturtinę žalą dėl tam tikrų jam sudarytų netinkamų kalinimo sąlygų, bet nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė tokio sunkumo, intensyvumo ir masto neturtinę žalą, kad jam būtų pagrindas patirtą neturtinę žalą kompensuoti pinigais. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais siekia įrodyti, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai jam nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai iš esmės yra tik abstraktūs pareiškėjo teiginiai (pvz., dėl nesudarytos galimybės dirbti), kurie atsižvelgiant į bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurios nustatytos teisingai, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą dėl patirtos neturtinės žalos kompensavimo būdo, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad pareiškėjo įvardijamo Įsakymo taikymas pareiškėjui galėjo padaryti neturtinę žalą, todėl nėra jokio pagrindo šios bylos atveju tirti jo, kaip norminio administracinio akto, teisėtumą (ABTĮ 113 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

28. Taigi konstatuotina, kad teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Visgi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1561-1047/2020 buvo išnagrinėtas ginčas pagal pareiškėjo skundą, šiame ginče, be kita ko, buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 14–15 d. Pareiškėjas minėtoje byloje savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė, be kita ko, aplinkybėmis dėl duše silpnai bėgančio vandens, patalynės paėmimo, neužsidariusio lango, nesudarytos galimybės dirbti. Minėtoje byloje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašydamas atlyginti neturtinę žalą irgi nurodė minėtas aplinkybes. Tad darytina išvada, kad dėl dalies šioje byloje nagrinėto pareiškėjo skundo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl yra pagrindas dalį bylos nutraukti (ABTĮ 103 str. 2 p.).

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr. šios nutarties 19.1–19.15 p.) nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Visgi yra pagrindas dalį bylos aptartu pagrindu nutraukti, dėl to skundžiamas teismo sprendimas keistinas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš esmės vis tiek priimamas procesinis sprendimas pareiškėjo nenaudai, yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismo teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl jos netinkamų veiksmų nagrinėjant bylą yra niekuo nepagrįstas, dėl to plačiau nevertinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo I. S. skundo reikalavimo dalies priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl duše silpnai bėgančio vandens, patalynės paėmimo, neužsidariusio lango, nesudarytos galimybės dirbti 2019 m. vasario 14–15 d. nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė