d54964b9-0716-4be0-8775-e3e76e2512e5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2257-324/2011;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12174-2011-9;Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina NarkevičiÅ«tė;Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.17. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2011 m. lapkričio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi skolininkės ir įkeisto turto savininkės L. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16658-285/2011 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«sto paskolų draudimas“ pareiÅ¡kimÄ skolininkei ir įkeisto turto savininkei L.

K. dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nustatė: Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi areÅ¡tavo L. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistÄ 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakÅ¡tu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymÄ UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę L.

K., kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių, uždraudė perleisti šį turtÄ kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra Å¡io turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtÄ ar atskirti priklausinius nuo Å¡io turto. Nustatė, kad 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakÅ¡tu L. K., užtikrindama 188 100 Lt paskolos, suteiktos pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 06-103675-FA, grÄ Å¾inimÄ â€žSwedbank“, AB, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 21 d.

UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ apdraudė minėto kredito grÄ Å¾inimÄ . L. K. tinkamai ir laiku nevykdė prievolės „Swedbank“, AB, todėl pastarasis 2009 m. balandžio 14 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 06-103675-FA ir kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl 149 670,55 Lt draudimo iÅ¡mokos. 2010 m. gegužės 15 d. UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ iÅ¡mokėjo „Swedbank“, AB 149 670,55 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . 2010 m. gegužės 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teises UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 06-103675-FA ir 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakÅ¡tÄ .

L. K. negrÄ Å¾inus skolos, kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto turto savininkė L. K. nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.Kreditoriaus reikalavimas parduoti L. K. priklausantį turtÄ iÅ¡ viešųjų varžytynių yra per griežtas bei neproporcingas susiklosčiusiai situacijai. Skolinio įsipareigojimo bendrovei „Swedbank“ L. K. nevykdė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl itin sunkios materialinės padėties.

Esant ekonomikos pakilimui, L. K. nesugebėjo tinkamai įvertinti, jog po kelerių metų valstybę iÅ¡tiks krizė, ji praras darbÄ . L. K. augina nepilnametę dukrÄ (Å¡iuo metu jai 7 metai), praradus darbÄ , vos užtekdavo lėšų jos iÅ¡laikymui. Pardavus butÄ iÅ¡ varžytynių, L. K. ir jos nepilnametė dukra netektų vienintelio bÅ«sto. Å iuo metu L. K. dirba UAB „JYSK“, jos darbo užmokestis siekia apie 1500 Lt per mėnesį. L. K. per tam tikrÄ laikÄ gali sumokėti visÄ reikiamÄ sumÄ kreditoriui.

Dėl to 2011 m. rugsėjo 2 d. kreditoriui L. K. pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo skolÄ susimokėti dalimis – 6 mėnesius mokant po 500 Lt kiekvienÄ mėnesį, vėliau – ir didesnes pinigų sumas. PraÅ¡o panaikinti nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius praÅ¡o nutarties nekeisti.              Atskirasis skundas netenkintinas.              Skolininkės skundo dėl pradinių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto veiksmų faktinis pagrindas – neteisėtas kreditavimo sutarties nutraukimas.

             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiÅ¡kose bylose. Pažymėjo, jog esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ).

Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.              Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (praÅ¡ymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

Pagal Å¡iame skyriuje įtvirtintas teisės normas hipoteka yra papildoma prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Vėlesnėje 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sukÅ«rė precedentÄ dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti ( priskirti atitinkamo įstatymo reguliavimo sferai) kreditavimo ir hipotekos sutartis, sÄ Å¾iningumo aspektu vertinti jų nutraukimo tvarkÄ nustatančias sÄ lygas (CK 6.188 straipsnis), pasisakyti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ tinkamumo kaip sÄ lygos įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Å i taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančios sÄ lygos), yra sÄ Å¾iningos (CK 6.188 straipsnis), ar sutartis nutraukta pagrįstai ir tinkamai.

             Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, teismas turi kvalifikuoti UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ reikalavimo pagrindu esančius sandorius bei pasisakyti dėl Å¡io hipotekos kreditoriaus reikalavimo iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ Â teisėtumo ir pagrįstumo.             IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartimi nr. 06-103675-FA ir 2006 m. gruodžio 20 d. papildomu susitarimu nr. 06-103675-FA-2 AB „Hansabankas“ suteikė L.

K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui 188 100,00 Lt paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas nustatytas 2036 m. lapkričio 20 d. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas 2006 m. gruodžio 21 d. įregistruotu hipotekos lakÅ¡tu nr. (duomenys neskelbtini) ( įkeistas įsigytas butas). Å ios sutarties sÄ lygos rodo, kad formaliai, nenagrinėjant ginčo dėl fakto, kredito sutarties duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp jos Å¡alių buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys ( Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), tačiau Å¡ios sutartys nėra tiesioginis UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ reikalavimo skolininkei L.

K. pagrindas.              2006 m. gruodžio 21 d. kredito gavėja ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta draudėjos L. K. prievolė naudos gavėjui AB “Hansabankui“ 100 procentų grÄ Å¾inti bÅ«sto kreditÄ , sumokėti palÅ«kanas bÅ«sto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka.              Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagal vartotojų apsaugos srityje priimtas Europos SÄ jungos ir nacionalinių teisės aktų normas sutartis turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka Å¡iuos esminius požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; prekes ir paslaugas jis įsigyja ne dėl savo Å«kinės-komercinės ar profesinės veiklos, o asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkint; prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiÄ ja prasme) tikslais.

Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylÄ nagrinėjančio teismo pareigÄ teisiÅ¡kai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Reikalavimo pagrindu esančia draudimo sutartimi UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ( draudikas) įsipareigojo už sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ sumokėti trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu įvyks draudimo sutartyje nustatyta draudiminis įvykis.

Taigi, prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ , gautÄ asmeninėms reikmėms reikalingo bÅ«sto pirkimui, draudimÄ asmeninių poreikių tenkinimui įsigijo fizinis asmuo, draudimo paslaugÄ suteikė bÅ«sto kreditų draudimu besiverčiantis juridinis asmuo. Nustačius minėtus požymius, kreditoriaus reikalavimo pagrindu esanti draudimo sutartis kvalifikuotina kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių.              2009 m. gegužės 18 d. AB „Swedbank“ pateikė draudikui paraiÅ¡kÄ draudimo iÅ¡mokai pagal minėtÄ draudimo sutartį gauti. 2009 m. birželio 4 d. draudikas priėmė sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. 2010 m. gegužės 17 d.

UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ bankas perleido draudikui visas reikalavimo teises, kylančias iÅ¡Â 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties nr. 06-103675-FA L. K. atžvilgiu, t.y. reikalavimo teises dėl 147 331,20 Lt negrÄ Å¾intos kredito sumos, 2339,35 Lt priskaičiuotų palÅ«kanų bei reikalavimo teises į sutarties 1.5 punkte nurodytÄ skolininko skolÄ pradiniam kreditoriui įsiskolinimo padengimo dienÄ ( 1324,24 Lt nesumokėtų palÅ«kanų).

UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ kaip reikalavimo teisių perėmėjui perėjo visos teisės pagal kredito sutartį ir pagal 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini). Bankas patvirtino, kad naujasis kreditorius pagal sutarties priedu esantį grafikÄ sumokėjo bankui 149 670,55 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Reikalavimo perleidimo sandorio Å¡alys sutarties 1.4 punktu konstatavo, kad reikalavimo teisė perleidžiama į Å¡iÄ iÅ¡mokÄ , o teisė į iki sutarties pasiraÅ¡ymo priskaičiuotas palÅ«kanas ir delspinigius perleidžiama su sÄ lyga, kad jos bus padengtos pradiniam kreditoriui iÅ¡ įkeisto turto vertės ar kitokiu bÅ«du skolininko sÄ skaita, o to nepavykus padaryti, naujasis kreditorius įsipareigoja grÄ Å¾inti Å¡iÄ reikalavimo teisės dalį ne vėliau kaip per 2 mėnesių laikotarpį nuo skolininko iÅ¡ieÅ¡kotų sumų gavimo dienos.             Minimi duomenys pagrindžia, kad kreditoriaus UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ reikalavimo teisės pagrindas skolininkei yra draudėjos L.

K. ir draudiko UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sudaryta draudimo sutartis bei 2010 m. gegužės 17 d. AB „Swedbank“ ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis.              IÅ¡ draudimo sutarties priedu esančių bÅ«sto kreditų draudimo taisyklių nr. 004, patvirtintų UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ valdybos posėdžio 2008-12-19 protokolu nr. 35 ( 178) ( toliau tekste – „Taisyklės“) nustatyta, kad, sudarant draudėjos prievolės grÄ Å¾inti bÅ«sto kreditÄ ir sumokėti palÅ«kanas 2006-12-20 bÅ«sto kreditavimo sutartyje nr. 06-103675-FA nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka draudimo sutartį, draudikas ir draudėja susitarė, jog, draudikui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , jam pereina visos naudos gavėjo turimos reikalavimo teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ir/ar kitÄ turtÄ , įkeistÄ pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį ir kitos papildomos teisės ( „Taisyklių“ 64 p.).

„Taisyklių“ 65 punktu Å¡alys susitarė, kad 64-me punkte nurodytos reikalavimo teisės ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo turi bÅ«ti perleidžiamos draudikui kartu su visomis reikalavimus užtikrinančiomis priemonėmis, draudikui ir naudos gavėjui pasiraÅ¡ant reikalavimo perleidimo sutartį. Draudėjas ir naudos gavėjas privalo perduoti draudikui visÄ informacijÄ , kuri yra bÅ«tina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusias reikalavimo teises.

„Taisyklių“ 64-me punkte nustatytas reikalavimo teises draudikas regreso tvarka įgyja nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo momento ( „Taisyklių“ 66-67 punktai). Taigi, nagrinėjamoje byloje kreditorių ir skolininkę sieja nauja regresinė prievolė, atsiradusi, draudikui už skolininkę įvykdžius prievolę pirminiam kreditoriui, o pradinė L. K. prievolė AB „Swedbank“ yra įvykdyta ( CK 6.123 str. 1 d.). Apie regresinę UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ reikalavimo prigimtį apygardos teismas sprendžia, atsižvelgdamas į „Taisyklėse“ apibrėžtÄ draudimo sutarties Å¡alių susitarimÄ , CK 6.112 str. 4 punkte reglamentuotÄ reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui regreso tvarka pagrindÄ , CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintÄ Â subrogacijos apibrėžimÄ , pagal kurį atgręžtinio reikalavimo teisė atsiranda, reikalavimo teisę perėmus iÅ¡ draudėjo, o ne iÅ¡ kitos asmens, regreso ir subrogacijos atskyrimÄ bei taikymÄ nustatančioje kasacinio teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartyje nr. 3K-3-46/2009, priimtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnybai, UAB „BTA draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo AB „Žiemys“) yra konstatavusi, kad „...regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininkÄ : kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininkÄ , skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininkÄ ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį.

Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas iÅ¡moka pagal draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis: draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija iÅ¡dėstyta ir kasacinio teismo praktikoje, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas v.

UAB „Ergo Lietuva ir UAB „Litranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008, kt.“. SÄ Å¾iningumo aspektu ex oficio vertindamas draudimo sutarties sÄ lygas, apygardos teismas neįžvelgia jų prieÅ¡taravimo imperatyviems įstatymų reikalavimams. Kadangi pradinė L. K. prievolė AB „Swedbank“ yra įvykdyta, kreditavimo sutarties nutraukimo sÄ lygų vertinimas sÄ Å¾iningumo aspektu neatliktinas.

Toks vertinimas, teismo nuomone, nėra reikalingas dėl kreditoriaus ir iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindo pasikeitimo. Be to, tai pažeistų byloje nedalyvaujančio pirminio kreditoriaus materialines ir procesines teises bei teisėtus lÅ«kesčius ( nebÅ«damas hipotekos kreditoriumi, jam nepalankaus įvertinimo atveju pirminis kreditorius AB „Swedbank“ teismo iÅ¡vadų negalėtų ginčyti CPK 558, 291, 334-335 straipsniuose nustatyta tvarka).Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatas reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikÅ¡to reikalavimo – skolininkas turi teisę pareikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo teisės perleidimÄ , tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti naujajam kreditoriui, motyvuodamas perleidimo draudimu, Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ( kai prievolei patvirtinti yra iÅ¡duotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir Å¡is dokumentas perduotas ( tai atitinka hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ ). CK 6.107 str. 2 dalyje įtvirtinta materialinės teisės norma nustato ir tokio atsikirtimo galimumo sÄ lygÄ â€“ kreditoriaus žinojimo arba negalėjimo žinoti apie, pvz., perleidimo draudimo aplinkybę, tačiau Å¡ių faktų nustatymas bet kokiu atveju yra susijęs ir su byloje nedalyvaujančio pradinio kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo teisės perleidimo sutartis nepriskirtina vartojimo sutarčių grupei, teismo iniciatyva tirtinai, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl, kaip minėta, jos sÄ lygų įvertinimas ex officio įtakotų kreditoriaus ir ypatingosios teisenos byloje nedalyvaujančio reikalavimo teisės perleidėjo turtines teises ( sudarytų sÄ lygas grÄ Å¾inti cesijos sandorio Å¡alis į padėtį iki sandorio sudarymo, esant iÅ¡mokėtai draudimo iÅ¡mokai), bÅ«tų nuspręsta dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų.

Apygardos teismas pažymi, jog kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumas turi esminę reikÅ¡mę vieno iÅ¡ hipotekos kreditoriaus UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ reikalavimo teisės pagrindų - reikalavimo perleidimo sutarties – teisėtumui ( pagal bylos duomenis ilgalaikę kreditavimo sutartį bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė, vienÄ kartÄ Ä¯spėjęs skolininkę dėl santykinai mažos įmokos nesumokėjimo). CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimÄ , dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, reiÅ¡kia ir draudimÄ perleisti reikalavimÄ , kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimÄ , nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti.

Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys; 2008 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koelgijos nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-199/2008 pagal UAB „Arisanda“ ieškinį atsakovui UAB „2B Pack“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo UAB „CBUR“).

Apeliacine tvarka peržiÅ«rimoje byloje esančio cesijos sandorio 3.1 punktu pradinis kreditorius patvirtino, kad naujajam kreditoriui perleidžiamos reikalavimo teisės yra galiojančios. Tuo atveju, jei vienu iÅ¡ CK 1.78 straipsnyje numatytų bÅ«dų kreditavimo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos bÅ«tų pripažintos nesÄ Å¾iningomis, o kreditavimo sutarties su L. K. nutraukimas - neteisėtu, teismas, esant ginčui, galėtų spręsti, ar pradinis kreditorius teisėtai perleido reikalavimÄ , kuriam pats neturėjo teisės. Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais apygardos apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju kreditavimo sutarties nutraukimas ir reikalavimo teisės perleidimo teisėtumas turėtų bÅ«ti vertinami ginčo teisenos tvarka pagal suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ .

Tokio ginčo nesant, Å¡ioje skolos hipotekos kreditoriui iÅ¡ieÅ¡kojimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sÄ lygas pradėti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kreditoriaus pareiÅ¡kime nurodytu pagrindu, todėl apeliacine tvarka peržiÅ«rima nutartis nekeistina ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,              n u t a r i a:              Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                        Virginija Gudynienė