2021-01-06 Nr. AB-280-3-62-3-02941-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-20-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02941-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. A. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 30 900 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK, atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje. Neturtinę žalą sukėlė netinkamos kalinimo sąlygos: pareiškėjas buvo kalinamas gyvenimui nepritaikytame, avariniame pastate, kurio stoge buvo asbesto; pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, be to, didžiąją dalį patalpų ploto užėmė baldai; dviaukščiai geležiniai gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų; patalpose buvo prastas apšvietimas; veisėsi blakės ir tarakonai; sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių; pasivaikščiojimo kiemas buvo labai mažas, jame nebuvo lietaus kanalizacijos, nuo kritulių saugančių stogelių, apsauginių tinklų nuo sporto aikštelės; pasivaikščiojimo kieme pastoviai tvyrojo sveikatai kenkiantys dūmai iš gamybinių patalpų; gyvenamosios patalpos buvo įrengtos šalia rentgeno kabineto, dėl ko pareiškėjas jautė spinduliuotę; sektoriuje nebuvo įrengto laisvalaikio ir poilsio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo kambario, kambario maisto produktams laikyti; sektoriuje nebuvo įrengtų rūkymo vietų, todėl visi rūkė tualetuose, dušinėse, laiptinėse, net miegamuosiuose; bendro naudojimo patalpomis tekdavo naudotis su nuteistaisiais, kuriems vėliau buvo nustatyta tuberkuliozė. Pareiškėjas tokias kalinimo sąlygas vertino kaip antisanitarines, kankinančias, nežmoniškas ir pažeidžiančias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK pabrėžė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Ne visada visos miegamojo vietos būdavo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tekdavo ir daugiau. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, o nuo 2017 m. birželio 7 d. – vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Sugadintas inventorius nuolat tvarkomas.

5. Pravieniškių PN-AK teigė, kad užtikrina teisės normų reglamentuotą patalpų dirbtinę apšvietą, patalpos vėdinamos per langus, buitiniai parazitai nuolat naikinami. Atsakovo atstovas nurodė, kad pastato stogo danga buvo asbestinio šiferio, tačiau ginčo laikotarpiu įstaigoje darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Pasivaikščiojimo kiemai nėra atskirti nuo sporto aikštynų, kanalizacijos šuliniai vandeniui nutekėti yra įrengti. Pravieniškių PN-AK buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad patalpose, esančiose šalia rentgeno kambario, nuteistieji papildomos apšvitos nepatiria. Valstybės atstovas pripažino, kad pataisos įstaigoje 3 sektoriuje poilsio kambariai neįrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pataisos įstaigos 3 sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius; būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiauti savo asmeninius drabužius. Bendrabučio teritorijoje yra įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „Rūkymo vieta“.

6. Pravieniškių PN-AK pabrėžė, kad bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Valstybės atstovo vertinimu, pareiškėjas prašomos priteisti žalos jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. Pravieniškių PN-AK pareiškėjo argumentus vertino kaip nekonkrečius ir deklaratyvius ir teigė, kad pareiškėjui reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, pareiškėjas privalo nurodyti, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovo atstovas tvirtino, kad laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos teisės aktuose.

7. Pravieniškių PN-AK prašė reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už 2015 m. lapkričio 19 d. – 2018 gruodžio 28 d. laikotarpį taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė T. A. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai už 2015 m. gruodžio 12 d. – 2018 m. rugsėjo 18 d. laikotarpį atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą pataisos įstaigoje dėl netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos, kurią jis galimai patyrė atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. lapkričio 19 d., atlyginimas, Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, kančias, diskriminaciją, akivaizdu, jog jis turėjo per visą kalinimo laiką suvokti apie galimus teisių pažeidimus, tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2018 m. gruodžio 11 d. (b. l. 26). Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, teismas pažymėjo, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už šį laikotarpį atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad toliau byloje bus sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2015 m. gruodžio 12 d. – 2018 m. rugsėjo 18 d. laikotarpį.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus, kadangi atsakovo atstovas objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį mažesnį nuteistųjų skaičių nepateikė.

12. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. liepos 19 d., t. y. 125 paras, bendrabučio tipo patalpose teko 2,87 kv. m (69,10/24) ploto, t. y. trūko 0,23 kv. m ploto. Nustatytos aplinkybės leido spręsti, kad minėtu laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, ir tai yra pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgta ir į patalpos plotą, užimtą baldais ir kitais įrenginiai. Kiti patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, nepakankamai vietos prie stalo, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas, laisvalaikio kambarių, vietos maistui laikyti nebuvimas ir pan.) vertinti kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, kaip šio pažeidimo dalis.

13. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK pateikė bendrabučių, kuriuose pareiškėjas atliko bausmę, Statinio techninius (techninius energetinius) pasus Nr. 213, Nr. 214, Nr. 217 (b. l. 89–109). Šiuose dokumentuose nurodyta, jog statinių naudojimo paskirtis – bendrabutis, ir tai paneigė pareiškėjo tvirtinimą, kad šie statiniai nepritaikyti apgyvendinti žmones. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 Pravieniškių PN-AK bendrabučius pripažino kritinės, tačiau ne avarinės būklės. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundo argumentai dėl bendrabučio avarinės būklės vertinti kaip nepagrįsti. Tačiau teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pateiktos 2019 m. sausio 21 d. pažymos Nr. 77-100 duomenys, jog 2016 m. balandžio mėnesio 3 sektoriuje buvo vykdomi pastatų renovacijos darbai, kurių metu pastatai buvo padengti bitumine danga, neleido vienareikšmiškai nustatyti, kad vykdoma 3 sektoriaus gyvenamųjų patalpų rekonstrukcija ginčo laikotarpiu buvo baigta ir kad bendrabutis, kuriame ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, rekonstruotas ir nebėra kritinės būklės.

14. Statinių techniniuose pasuose nurodyta, kad statinių stogo danga yra šiferis (b. l. 91, 98, 105). Šią aplinkybę patvirtino ir Pravieniškių PN-AK pateikta 2019 m. sausio 21 d. pažyma Nr. 77-100 (b. l. 48–51). Teismas sprendė, kad visuotinai žinoma, jog asbesto dulkių keliamas pavojus atsiranda, kai asbestiniai statiniai, konstrukcijos ir gaminiai yra veikiami mechaniškai, kadangi juos laužant, ardant ar apdorojant, aplinkoje pasklinda smulkios, akimis nematomos skaidulos, galinčios patekti į plaučius ir sukelti sveikatos sutrikimus. Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 21 d. pažymoje Nr. 77-100 nurodyta, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio 3 sektoriuje vykdant pastatų renovacijos darbus, pastatai buvo padengti bitumine stogo danga. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjas skunde jokių aplinkybių apie buvusius konkrečius atvejus, kai dėl mechaninio poveikio į statinio stogo asbestinę dangą galėjo būti sukeltas realus pavojus, kad į plaučius pateks asbesto dalelės, nenurodė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos, sukeltos tuo, kad bendrabučio stogas buvo padengtas asbesto turinčiu šiferiu, atmetė kaip nepagrįstus.

15. Atsižvelgus į tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo pritvirtinti lovas prie grindų, pareiškėjo argumentai dėl miegamuosiuose nepritvirtintų lovų atmesti kaip nepagrįsti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų vėdinimą ir apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Teismas vertino, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemų ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažų pasivaikščiojimų kiemų atmesti kaip nepagrįsti. Tačiau Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kad pasivaikščiojimo kiemuose yra įrengti stogeliai, skirti nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pareiškėjui nurodžius, jog pasivaikščiojimo kiemuose stogeliai, skirti nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nebuvo įrengti, o atsakovo atstovui šios aplinkybės nepaneigus, ji laikyta nustatyta. Sprendžiant dėl skundo aplinkybės, jog pasivaikščiojimo kiemo oras buvo užterštas, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas visiškai neindividualizavo šio pažeidimo aplinkybių bei juo galimai pareiškėjui sukeltų pasekmių: nenurodė konkrečių įvykių, kada buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei minėtame pasivaikščiojimo kieme, kaip ši grėsmė pasireiškė ir kaip atsiliepė pareiškėjo sveikatai.

16. Teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apšvietimo, ventiliacijos sąlygų, nesaugių pasivaikščiojimo kiemų ir oro taršos juose ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies pašalinant ir drėgmės perteklių patalpose, taip pat kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, kad pasivaikščiojimo kiemuose buvo užterštas oras ir nesaugu dėl naudojamo sporto inventoriaus.

17. Teismas vertino, kad vien sutarčių egzistavimo faktas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog patalpose buvo buitinių kenkėjų. Iš Darbų atlikimo aktų (b. l. 60, 61) ir Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo (b. l. 62–88) matyti, kad patalpose buvo užfiksuojama graužikų ir nariuotakojų. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, atlikdama kenkėjų (tarakonų, blakių) monitoringą bei naikinimą, higienos normos reikalavimus vykdė netinkamai.

18. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl rentgeno kabineto veikla sukeltos neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į skundą Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 3 sektoriuje būrių teritorijose įrengtos stacionarios drabužių džiovyklos; šio sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, pareiškėjo argumentus apie neturtinę žalą, sukeltą dėl neįrengtų drabužių ir avalynės džiovyklų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pravieniškių PN-AK pripažino, kad 3 sektoriuje poilsio kambariai neįrengti, todėl pareiškėjo argumentai dėl neįrengto laisvalaikio kambario, atskiro kambario maisto produktams vertinti kaip pagrįsti.

19. Kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai, įgaliotoms kontrolės institucijoms teikė skundus dėl laikymo su rūkančiais asmenimis arba asmenų rūkymo gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo argumentai dėl teisės nekvėpuoti tabako dūmais užterštu oru vertinti kaip nekonkretūs. Teismas sprendė, kad skundo teiginiai apie atsakovo atstovo neveikimą, dėl kurio pareiškėjas kartu su galimai sergančiais tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis nuteistaisiais naudojosi bendro naudojimo patalpomis, yra ir nekonkretūs ir deklaratyvūs. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie realiai iškilusį pavojų, dėl kurio jis būtų buvęs izoliuotas, tirtas ir gydytas.

20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas 125 paras Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas neužtikrinant 3,1 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose; pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo neužtikrintas kalinimas higienos reikalavimus atitinkančiose bendrabučio tipo patalpose – nebuvo laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams laikyti, trūko sanitarinių įrenginių sanitariniuose mazguose, netinkamai vykdytas kenkėjų monitoringas ir naikinimas.

21. Teismas, vertindamas skundo reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui iki nustatytos gyvenamosios patalpos normos trūko 0,23 kv. m ploto; pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje būtų priimti teisės aktai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose.

22. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatytomis netinkamomis kalinimo sąlygomis padarytai neturtinei žalai atlyginti priteistina suma yra 300 Eur.

III. 23. Pareiškėjas T. A. U. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl nuo sienų ir lubų nubyrėjusių dažų, buvusio pelėsio, didelės drėgmės, kad pareiškėjas gyveno avarinės būklės pastate, už pertvaros nuolat buvo rentgeno aparatas, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, privatumas naudojantis dušais. Pareiškėjas akcentuoja, kad nebuvo pakankamai praustuvių ir klozetų, todėl tekdavo stovėti eilėse. Atsakovas nepateikė visų reikalingų dokumentų ir slėpė higienos normų pažeidimus. Įrodinėjimo našta nagrinėjamu atveju tenka laisvės atėmimo įstaigai. Teismas turėjo išreikalauti iš atsakovo papildomus duomenis apie bendrą nuteistųjų skaičių, skaičių būriuose, patalpų planus, sanitarinių įrenginių skaičių ir kt. Pareiškėjas mano, kad skaičiuojant jam tekusį plotą turėjo būti taikomas 4 kv. m standartas, neskaičiuojant sanitarinio mazgo. Pareiškėjo vertinimu, nurodyti pažeidimai, nors ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, tačiau pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam tinkamomis sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

26. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad pareiškėjas kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui, jų nemotyvuodamas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Atsakovo vertinimu, pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. A. U. kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė T. A. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai už 2015 m. gruodžio 12 d. – 2018 m. rugsėjo 18 d. laikotarpį atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas skundo reikalavimui iki 2015 m. gruodžio 11 d. taikė ieškinio senatį.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja argumentus dėl pažeidimų, kurie jau buvo nustatyti pirmosios instancijos teismo, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. liepos 19 d., t. y. 125 paras, bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui teko 2,87 kv. m ploto. Teismas pripažino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo neužtikrintas kalinimas higienos reikalavimus atitinkančiose bendrabučio tipo patalpose – nebuvo laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams laikyti, trūko sanitarinių įrenginių sanitariniuose mazguose, netinkamai vykdytas kenkėjų monitoringas ir naikinimas. Taip pat nepateikta duomenų, kad 3 sektoriaus gyvenamųjų patalpų rekonstrukcija ginčo laikotarpiu buvo baigta ir kad bendrabutis, kuriame ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, rekonstruotas ir nebėra kritinės būklės. Pareiškėjui nurodžius, jog pasivaikščiojimo kiemuose stogeliai, skirti nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nebuvo įrengti, o atsakovo atstovui šios aplinkybės nepaneigus, ji laikyta nustatyta.

32. Nagrinėjamu atveju kritiškai vertintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad gyvenamojoje patalpoje jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, atskaičius sanitarinį mazgą. Toks standartas nei Konvencijoje, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra nustatytas. Priešingai, EŽTT savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) aiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo nurodė, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi 3 kv. m daugiavietėse kamerose standarto. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio ploto, pagrįstai vadovautasi Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma. Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir ploto apskaičiavimas yra atliekamas pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja minėtam iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl nuteistųjų skaičiaus, sanitarinių įrenginių skaičiaus, patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimo ir kitų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.). Primintina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir mano, jog turi būti priteista visa jo prašoma suma – 30 900 Eur.

35. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2020 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1569-438/2020).

36. Atsižvelgus į nustatytų pažeidimų mastą, trukmę, sunkumą, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, tai, kad nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas, tačiau pareiškėjas gyvena bendrabučio tipo patalpose, todėl galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kurios kompensavimui priteistina 500 Eur.

37. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

38. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsižvelgti į paduotą apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Pravieniškių PN-AK apeliacinis skundas nėra priimtas. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atsisakė priimti dėl to, kad buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. A. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui T. A. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė