d540ac9e-4d55-402c-9bf2-0db83ea86fc4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1140-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00273-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė TikniÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos advokatÅ«rai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys: advokatas E. D. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra (toliau – ieÅ¡kovė) prašė teismo panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimÄ drausmės byloje (toliau – ir Advokatų garbės teismo sprendimas). Nurodytu sprendimu Advokatų garbės teismas nutraukė advokatui E. D. iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ , nes nenustatė drausminės atsakomybės pagrindo.

2. Lietuvos advokatÅ«ra (toliau – atsakovė) atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė nutraukti civilinę bylÄ arba atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepatenkins praÅ¡ymo nutraukti bylÄ . Atsakovės nuomone, Å¡i byla nenagrinėtina teisme, nes ieÅ¡kovei nesukels materialiųjų teisinių padarinių – praÅ¡omas panaikinti Advokatų garbės teismo sprendimas nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų, kurių gynyba teisme garantuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje.

3. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė patenkinti ieÅ¡kinį. Trečiasis asmuo advokatas E. D. nepateikė atsilepimo į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi bylÄ nutraukė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pateikė teisingumo ministrui praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ advokatui E. D.. Teisingumo ministras 2019 m. kovo 29 d. įsakymu iÅ¡kėlė nurodytam advokatui drausmės bylÄ už tai, kad advokatas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje teikė neetiÅ¡kus pasisakymus, pažeidė teismo posėdžių tvarkÄ , negerbė teismo, teikė nekonkrečius ir įstatymo reikalavimų neatitinkančius praÅ¡ymus, todėl nesilaikė AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Advokatų garbės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu nutraukė advokatui iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ , nes nenustatė drausminės atsakomybės pagrindo.

3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo (toliau – AdvokatÅ«ros įstatymas) 55 straipsnį, Advokatų garbės teismo sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo nuoraÅ¡o įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Nurodyta įstatymo nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad tik advokatas ar advokato padėjėjas, dėl kurio iÅ¡kelta drausmės byla ir kurioje Advokatų garbės teismas priėmė atitinkamÄ sprendimÄ , turi teisę apskųsti šį sprendimÄ .

Advokatų garbės teismo sprendimas turi įtakos advokato ar advokato padėjėjo, kuriam iškelta drausmės byla, materialiosioms teisėms ir pareigoms (Advokatūros įstatymo 53 straipsnis). Advokatų garbės teismo sprendimas neturi įtakos kitų asmenų, taip pat ir tų, kurių iniciatyva iškelta drausmės byla advokatui ar advokato padėjėjui, materialiosioms teisėms ir pareigoms. Dėl to tinkamas subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, priimto advokato ar advokato padėjėjo drausmės byloje, panaikinimo yra būtent šis advokatas ar advokato padėjėjas.

4. Teismas nurodė, kad ginčo dalykas civilinėje byloje gali bÅ«ti tik toks Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio turinį, formuojamÄ teismų praktikÄ , AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsnio formuluotę ir prasmę, teismas konstatavo, kad Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas, kuriuo advokatui E. D. nutraukta drausmės byla, nesusijęs su ieÅ¡kovės materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais ieÅ¡kovės interesais.

Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas Advokatų garbės teismo sprendimas nesusijęs su ieÅ¡kovės teisėmis ir pareigomis, nesukelia jai objektyvių teisinių padarinių, ieÅ¡kovė neturi teisės skųsti tokio sprendimo teismui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje keliamas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 1. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 1.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai rėmėsi AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsniu, netaikė ir sprendime nepateikė motyvų dėl AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalies, kuri nustato bendrÄ jÄ taisyklę skundžiant Lietuvos advokatÅ«ros organų, įskaitant Advokatų garbės teismo, sprendimus. Remiantis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsnyje yra įtvirtina tik specialioji teisės norma AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendrosios teisės normos atžvilgiu.

Tai reiÅ¡kia, kad asmeniui, kurio pateikto skundo pagrindu advokatui iÅ¡kelta drausmės byla, su ieÅ¡kiniu kreipiantis į teismÄ dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, turėtų bÅ«ti taikoma AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis. 1.2. Teismas neįvertinęs teismų praktikos, nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovę nesuinteresuota Å¡ioje civilinėje byloje. IeÅ¡kovės suinteresuotumÄ , skundžiant Advokatų garbės teismo sprendimÄ , pagrindžia tai, kad baudžiamajame procese valstybės kaltinimÄ palaikė prokuroras, o advokato teiginiai, kurie buvo nepagarbÅ«s, nekorektiÅ¡ki bei virÅ¡ijantys dalykinės kritikos ribas, ir advokato veiksmai, kurie buvo neprofesionalÅ«s ir nedalykiÅ¡ki, neatitinkantys nustatytÄ advokatų profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, buvo nukreipti į prokurorÄ ir jo vykdomas funkcijas.

Advokato teiginiai ir veiksmai, kuriais buvo parodyta nepagarba teismui ir prokurorui, ne tik diskreditavo teisingumo vykdymo procesÄ prieÅ¡ kitus buvusius salėje asmenis (nuteistÄ jį, liudytojus, žurnalistę), bet kartu trikdė nepagrįstai apsunkinant teismo ir valstybės kaltinimÄ palaikančio prokuroro funkcijų vykdymÄ .

2. Atsiliepime trečiasis asmuo Teisingumo ministerija praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ patenkinti. Atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 2.1. GalbÅ«t neteisėtas ir neetiÅ¡kas trečiojo asmens advokato E. D. elgesys baudžiamajame procese buvo nukreiptas taip pat ir prieÅ¡ valstybinį kaltinimÄ palaikiusį Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorÄ , apsunkino prokuroro funkcijų atlikimÄ . Todėl ieÅ¡kovė turi suinteresuotumÄ , kad advokato drausmės byla, iÅ¡kelta pagal jos pareiÅ¡kimÄ bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai, o sprendimas advokatui taikyti ar netaikyti drausminę atsakomybę bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas. 2.2.

Skundžiamoje teismo nutartyje nepateikta priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, nors kitų asmenų analogiÅ¡ki ar panaÅ¡Å«s ieÅ¡kiniai yra nagrinėjami tos pačios ir aukÅ¡tesnės instancijos teismuose. 2.3. Teisės normos, reglamentuojančios Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad bÅ«tų paneigta suinteresuotų asmenų teisė skųsti Å¡iuos sprendimus ir taip įgyvendinti AdvokatÅ«ros savivaldos organų veiklos kontrolę.

Jeigu suinteresuoto asmens, kuris inicijavo advokato drausminės bylos iÅ¡kėlimÄ , teisė skųsti Advokatų garbės teismo sprendimÄ nėra tiesiogiai įvardinta įstatymuose, teismas turėtų užpildyti Å¡iÄ teisės spragÄ . Tuo labiau, kad kitose bylose teismai priima nagrinėti tokių asmenų ieÅ¡kinius dėl Advokatų garbės teismo sprendimų. Nors advokatų savivalda turi teisę pati spręsti advokatų veiklos atitikimo įstatymams klausimus, tačiau kartu turi egzistuoti veiksmingas Å¡ios savivaldos kontrolės mechanizmas.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudarytos sÄ lygos advokatų nebaudžiamumui.

3. Atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 3.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-393-943/2020 nurodė, kad Advokatų tarybos procedÅ«rinis sprendimas, priklausomai nuo jo rezultato, gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms, bet neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės teisėms ar pareigoms.

Nors paminėta nutartis priimta byloje, kurioje buvo ginčijamas ne Advokatų garbės teismo sprendimas, bet Advokatų tarybos sprendimas neiškelti advokatui drausmės bylos, abejais atvejais teisinis rezultatas yra toks pats: advokatų savivaldos institucijos sprendimu konstatuota, kad nėra pagrindo taikyti advokatui drausminę atsakomybę. Taigi, sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti vadovaujamasi paminėta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-943/2020. 3.2.

Nėra pagrindo atsižvelgti į ieÅ¡kovės nurodytus teismų procesinius sprendimus, kadangi po atskirajame skunde cituojamų teismų nutarčių priėmimo pasikeitė teismų praktika bylose, kuriose buvo nagrinėjami advokatų drausminės atsakomybės klausimai. Kasacinis teismas yra suformavęs naujÄ praktikÄ , pagal kuriÄ Advokatų tarybos sprendimas iÅ¡kelti advokatui drausmės bylÄ nenagrinėtinas teisme, nes tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iÅ¡ esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018). 3.3.

IeÅ¡kovės teiginiai nepagrindžia jos materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, t. y., kad, jeigu byla pagal jos ieÅ¡kinį bÅ«tų iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, bÅ«tų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) ieÅ¡kovės subjektinės teisės ar pareigos. IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės ginčyti Advokatų garbės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimÄ , ji tik siekia, kad bÅ«tų konstatuoti advokato E. D. neetiÅ¡ki veiksmai. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso ribų 1.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

2. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

13. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateikė teisingumo ministrui praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ advokatui E. D.. Teisingumo ministras 2019 m. kovo 29 d. įsakymu iÅ¡kėlė nurodytam advokatui drausmės bylÄ už tai, kad advokatas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje teikė neetiÅ¡kus pasisakymus, pažeidė teismo posėdžių tvarkÄ , negerbė teismo, teikė nekonkrečius ir įstatymo reikalavimų neatitinkančius praÅ¡ymus, todėl nesilaikė AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Advokatų garbės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu nutraukė advokatui iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ , nes nenustatė drausminės atsakomybės pagrindo. IeÅ¡kovė 2020 m. vasario 19 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimÄ . Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį priėmė, tačiau skundžiama 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi bylÄ nutraukė, nustatęs, kad AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsnio nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad tik advokatas ar advokato padėjėjas, dėl kurio iÅ¡kelta drausmės byla ir kurioje Advokatų garbės teismas priėmė atitinkamÄ sprendimÄ , turi teisę apskųsti šį sprendimÄ , o skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas, kuriuo advokatui E. D. nutraukta drausmės byla, nesusijęs su ieÅ¡kovės materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais ieÅ¡kovės interesais.

14. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutraukė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kovė prašė panaikinti Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimÄ drausmės byloje. IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė minėtÄ civilinę bylÄ , kadangi netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimo tvarkÄ ir šį sprendimÄ galinčius apskųsti subjektus.

Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nesuinteresuota bylos baigtimi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pagrįstai nutraukė nustatęs, kad byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Dėl atskirojo skundo 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismÄ tinkamas įgyvendinimas yra susijęs ne tik su įstatymo keliamus reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento bylÄ nagrinėti teismingam teismui pateikimu, su įstatyme nustatytos savo interesų gynimo tvarkos laikymusi, tačiau ir su besikreipiančiojo asmens interesų pažeidimu bei suinteresuotumu Å¡iuos pažeidimus ginti.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės teisės kreiptis į teismÄ skundžiant Advokatų garbės teismo sprendimÄ vertinimas atliktinas vertinant šį klausimÄ dvejais aspektais – ar įstatymas numato teisę asmenims, inicijavusiems advokato drausmės bylos iÅ¡kėlimÄ , teisę skųsti Advokatų garbės teismo sprendimÄ nutraukti advokato drausmės bylÄ , ir, jei tokia teisė numatyta, ar ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje turi teisinį suinteresuotumÄ kreiptis į teismÄ skundžiant Advokatų garbės teismo sprendimÄ , kuriuo nutraukta advokato drausmės byla.

Dėl teisės skųsti Advokatų garbės teismo sprendimÄ 16. Advokatų veiklos sÄ lygas, tvarkÄ , drausminės atsakomybės klausimus ir kt. reglamentuoja AdvokatÅ«ros įstatymas. AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimÄ iÅ¡kelti advokatui drausmės bylÄ priima Lietuvos advokatÅ«ra arba teisingumo ministras. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas (3 dalis). Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos advokatÅ«ra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkÄ teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre (4 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137 patvirtintas Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

17. IÅ¡ ApraÅ¡o 9 punkto ir iÅ¡ AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnio 2 dalies formuluočių aiÅ¡ku, kad procesinį sprendimÄ advokatui iÅ¡kelti drausmės bylÄ gali priimti du subjektai: Advokatų taryba ir teisingumo ministras. Å ie subjektai sprendžia tik dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo, tačiau drausmės bylos nenagrinėja, drausmės bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas (AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnio 3 dalis, ApraÅ¡o VII skyrius).

18. AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visi Lietuvos advokatÅ«ros organų, t. y. visuotinio advokatų susirinkimo, advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo, revizijos komisijos, sprendimai, kuriems AdvokatÅ«ros įstatymas nenustato specialios apskundimo tvarkos, skundžiami teismui per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal to paties įstatymo 55 straipsnį, Vilniaus apygardos teismui gali bÅ«ti skundžiami Advokatų garbės teismo sprendimai per 30 dienų nuo sprendimo nuoraÅ¡o įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.

Taigi, AdvokatÅ«ros įstatyme speciali Lietuvos advokatÅ«ros organų apskundimo tvarka nustatyta tik Advokatų garbės teismo priimamiems sprendimas. Å ioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad nors ir Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo atsisakoma iÅ¡kelti advokatui drausmės bylÄ ir Advokatų garbės teismo sprendimas, kuriuo nutraukiama advokato drausmės byla iÅ¡ esmės sukelia tas pačias pasekmes – advokatui netaikoma drausminė atsakomybė, tačiau Å¡ių sprendimų apskundimo tvarka skirtinga.

Kaip jau yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinis teismas, Advokatų tarybos priimamiems sprendimams, įskaitant sprendimus nekelti advokatui drausmės bylos, speciali apskundimo tvarka nenustatyta, todėl jų apskundimo tvarka reglamentuojama Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-216-407/2020).

19. Kaip jau minėta, speciali Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimo tvarka nustatyta AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ teisės normÄ aiÅ¡kino taip, kad tik advokatas ar advokato padėjėjas, dėl kurio iÅ¡kelta drausmės byla ir kurioje Advokatų garbės teismas priėmė atitinkamÄ sprendimÄ , turi teisę apskųsti šį sprendimÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo aiÅ¡kinimu nesutinka. Minėtoje teisės normoje nurodyta Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimo tvarka skiriasi nuo kitų Lietuvos advokatÅ«ros organų sprendimų apskundimo tvarkos tuo, kad Advokatų garbės teismo sprendimas skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, numatant apskundimo terminÄ (30 dienų), susietÄ tik su skundžiamo sprendimo įteikimu advokatui ar advokato padėjėjui (o ne per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, kaip tai nustatyta AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje).

Tačiau tai, kad Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimo terminas susietas su šio sprendimo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui data, nereiškia, kad Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje numatyta Advokatų garbės teismo apskundimo tvarka gali pasinaudoti tik advokatas ar advokato padėjėjas. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo Advokatūros įstatymo 55 straipsnio aiškinimu, kad šiame straipsnyje numatyta apskundimo tvarka pasinaudoti gali tik advokatas ar advokato padėjėjas.

20. Å iuo atveju nepakanka nustatyti, kad Advokatų garbės teismo sprendimÄ skųsti Vilniaus apygardos teismui skųsti gali ne tik advokatas ar advokato padėjėjas, taip pat bÅ«tina nustatyti ir ar egzistuoja ieÅ¡kovės materialinis teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismÄ dėl Advokatų garbės teismo sprendimo nutraukti advokatui drausmės bylÄ . Dėl ieÅ¡kovės suinteresuotumo skųsti Advokatų garbės teismo sprendimÄ 21. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ , ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos: tai bÅ«tent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiÅ¡kinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti savarankiÅ¡kÄ teisinį interesÄ ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktas ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktika). Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ turi bÅ«ti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos.

Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikÅ¡mės asmenų teisėms ar pareigoms.

Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiÅ¡kiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieÅ¡kinio dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktas).

23. Asmens pateiktas ieÅ¡kinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), iÅ¡skyrus aiÅ¡kiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

24. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas, kuriuo advokatui E. D. nutraukta drausmės byla, nesusijęs su ieškovės materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais ieškovės interesais, todėl ieškovė neturi teisės skųsti tokio sprendimo teismui.

25. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka teigdama, kad baudžiamajame procese valstybės kaltinimÄ palaikė prokuroras, o advokato teiginiai ir veiksmai buvo neprofesionalÅ«s ir nedalykiÅ¡ki, neatitinkantys nustatytų advokatų profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, nukreipti į prokurorÄ ir jo vykdomas funkcijas. Å iais veiksmais parodyta nepagarba teismui ir prokurorui diskreditavo teisingumo vykdymo procesÄ prieÅ¡ kitus buvusius salėje asmenis ir sutrikdė nepagrįstai apsunkinant teismo ir valstybės kaltinimÄ palaikančio prokuroro funkcijų vykdymÄ .

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė argumentų, kaip Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimas paveiks jos interesus ir (ar) atkurs pažeistas teises. Savo materialinį suinteresuotumÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad advokato veiksmai trukdė prokurorui atlikti jam priskirtas funkcijas, tačiau nenurodo, kaip, jeigu byla pagal jos ieÅ¡kinį bÅ«tų iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, bÅ«tų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) ieÅ¡kovės subjektinės teisės ar pareigos. Paminėti atskirojo skundo argumentai tik dar kartÄ pagrindžia, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės ginčyti Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimÄ , nes ji tik siekia, kad bÅ«tų konstatuoti advokato E. D. neetiÅ¡ki veiksmai.

27. Sutiktina su Lietuvos advokatÅ«ros atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentu, kad net ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėjus ir patenkinus, ieÅ¡kovės teisė į teisminę gynybÄ nebus tinkamai įgyvendinta, nes nesukels ieÅ¡kovei materialinių teisinių padarinių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Advokatų garbės teismo sprendimas, priklausomai nuo jo rezultato, gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms, bet neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės teisėms ar pareigoms.

IeÅ¡kovės teiginiai dėl advokato E. D. nepagarbos prokurorui, procesui, teisingumo sistemai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje ginčyti Advokatų garbės teismo sprendimÄ . Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas priėjo iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, tinkamai taikė procesinės teisės normas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 28. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atsakovė Lietuvos advokatÅ«ra praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ â€“ 200 Eur. Kadangi ieÅ¡kovės atskirasis skundas atmestas, atsakovei Lietuvos advokatÅ«rai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei Lietuvos advokatÅ«rai, juridinio asmens kodas 300099149, iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, juridinio asmens kodas 191884691, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėja Agnė TikniÅ«tė