d540a89b-7157-470f-89ee-7df31a3cecfd · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-468/2019 Teisminio proceso Nr.1-01-1-33228-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.5.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, M.

K., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jos gynėjui adv. RamÅ«nui Vanagui vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Marijaus Normanto apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nuosprendžio, kuriuo baudžiamÄ jį procesÄ byloje, kurioje M. K., kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, nutraukė, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

IÅ¡kėlė M. K. administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl necenzÅ«rinių žodžių ar gestų vieÅ¡ojoje vietoje, kitų tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar žmonių rimtį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. M. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2018-07-12, apie 20.15 val., vieÅ¡ojoje vietoje, t. y.

Kauno g. 7, Vilniuje, prie SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ tarnybinio automobilio, apsvaigus nuo alkoholio (nustatyta 2,60 promilių etilo alkoholio koncentracija), kitų žmonių akivaizdoje, bÅ«dama agresyviai nusiteikusi, vartodama necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių M. L., po ko, be jokios priežasties, smogė du kartus rankomis SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui M. L. į krÅ«tinės sritį ir spyrė kojomis tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų į įvairias kÅ«no vietas, taip jam sukeldama fizinį skausmÄ bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-21 nuosprendžiu baudžiamÄ jį procesÄ byloje, kurioje M. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, nutraukė, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras M.Normantas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: - pripažinti M.

K. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir paskirti jai 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. - Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintÄ 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant BK 48 straipsnio 6 dalyje nurodytus įpareigojimus: bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 07 val., jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis bei tęsti gydymÄ nuo narkomanijos. - Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal 2018-10-29 nuosprendį. 2.1.

Prokuroro manymu, apylinkės teismas, vertindamas surinktus įrodymus, apibendrindamas jų visumÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas. Pažymi, kad iÅ¡vadÄ , jog nepasitvirtino kaltinimas, kad M. K. sudavė smÅ«gius M. L., grindė jos pačios teisminio nagrinėjimo duotais parodymais, nes ji neigė bet kokius fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kuriuos patvirtino teisme apklausti liudytojai P. P., J. B. ir A.I. Nors apylinkės teismas, vertindamas peržiÅ«rėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , konstatavo, kad M.

K. elgėsi įžūliai, keikėsi, sudavė per tarnybinę kamerÄ , pakabintÄ ant nukentėjusiojo M. L. krÅ«tinės, tačiau kitus vaizdo įraÅ¡e matomus jos mostus rankomis, jau kamerai nukritus, laikė mostais ginantis, bandant iÅ¡vengti M. L. veiksmų, o ne koncentruotais smÅ«giais, turint tikslÄ jį sužaloti. Prokuroro manymu, apylinkės teismas nepagrįstai liudytojo R. P. parodymus, kuriais jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose įvardijami smurtiniai M. K. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį M.

L., vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, jog jį su nukentėjusiuoju sieja kolegiški santykiai. 2.2. Prokuroro teigimu, apylinkės teismo išvada, kad nepasitvirtino kaltinime įvardinti M. K. smūgiai nukentėjusiajam M. L., yra neteisinga. Pažymi, kad kaltinime be jame nurodytų nenustatyto kiekio spyrių į įvairias kūno vietas, yra įvardinti du M. K. smūgiai rankomis nukentėjusiajam M. L. į krūtinės sritį. Teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad smūgiai rankomis galimai buvo du, po vieno iš jų nukrito kamera (buvo tiesioginis griebimas su smūgiu).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. L. nurodė, kad bÅ«tent dėl smÅ«gių rankomis į krÅ«tinę jis patyrė fizinį skausmÄ . Nurodo, kad gretinant jo parodymus su vaizdo medžiaga, vienas iÅ¡ jo įvardytų smÅ«gių, po kurio nukrito vaizdo kamera, yra fiksuotas vaizdo medžiagoje. Be to, M. K. smÅ«gius nukentėjusiajam M. L. į krÅ«tinę bei vėlesnį spardymÄ si patvirtino ir liudytojas R. P., 2019-01-03 teisminio nagrinėjimo metu patvirtindamas teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad jie yra tikslÅ«s, tačiau kuriuos kritiÅ¡kai, nurodydamas, kad liudytojas yra nukentėjusiojo kolega, vertino apylinkės teismas.

Taip pat, prokuroro manymu, iÅ¡ dalies M. K. smurtinius veiksmų - smÅ«gių buvimÄ patvirtina ir 2019-03-12 teisiamajame posėdyje apklausta SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ darbuotoja L. L., teigdama, kad matė nuskriejančiÄ filmavimo kamerÄ ir girdėjo nukentėjusiojo M. L. žodžius „patrauk rankas“. IÅ¡ dalies smurtinio pobÅ«džio veiksmus patvirtina M. F., kuri, apklausta 2019-03-12 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmenys, tarp kurių buvo ir moterų, ir vyrų, puolė kontrolierius ir jiems grasino.

Pažymi, kad ir pati M. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog čiupo kamerÄ , ranka stÅ«mė kontrolierių, buvo pikta, todėl galėjo spardytis. Ankstesnės apklausos metu ji nurodė, kad griebė už kameros, kuri nukrito ant žemės. Ar sudavė smÅ«gius kontrolieriui, neatsiminė, bet buvo stipriai iÅ¡gėrusi, todėl galėjo iÅ¡ pykčio jam suduoti smÅ«gius į krÅ«tinę ranka. Ir prieÅ¡ingai, prokuroro manymu, kritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinami 2019-01-03 teisiamajame posėdyje apklausto P. P. parodymai, kuris yra M.

K. pažįstamas, kartu važiavęs su ja troleibusu ir taip pat nubaustas administracine tvarka, taip bandant sumenkinti jos atliktų veiksmų pobÅ«dį. Prokuroro teigimu, kritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinami ir kito liudytojo A. I. parodymai (įvykio metu jam buvo taip pat pildomas administracinio nusižengimo protokolas), kadangi 2019-04-23 teisiamojo posėdžio metu jo duoti parodymai prieÅ¡tarauja objektyviai nustatytam faktui (vaizdo medžiagai). Pastarasis nurodė, kad kontrolieriai kaltinamajai sudavė, bandė laužti rankas ir norėjo tempti į autobusiukÄ , o po to nukrito kontrolieriaus kamera.

Prokuroro teigimu, vaizdo įraše akivaizdžiai fiksuota, kad jokio fizinio kontakto iš kontrolierių pusės nebuvo. Priešingai, M. K., vartodama necenzūrinius žodžius, būdama agresyviai nusiteikusi, trenkė kameros, kabančios ant nukentėjusiojo krūtinės, kryptimi (iki tol apskritai jokio fizinio kontakto nefiksuota), po smūgio kamera nukrito. Prokuroro manymu, akivaizdu, kad liudytojas netiksliai atsimena bei savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad kontrolieriai visada taip elgiasi.

Prokuroras taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad M. K. parodymus, jog ji nenaudojo smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį, patvirtina ir liudytojas J. B. (kuris yra P. P. pažįstamas). Pažymi, kad apklaustas 2019-01-03 teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad jį liudyti pakvietė P. P. (M. K. pažįstamas), sakydamas, kad eitų liudyti prieÅ¡ kontrolierius. Nurodė, kad įvykius matė, bÅ«damas 30-35 metrų atstumu, matė ne visÄ konfliktÄ , bet nuo to momento, kai moterį tempė už rankos, parvertė ir jis į tai atkreipė dėmesį, nes žema, kai prieÅ¡ moterį keliama ranka.

Todėl, prokuroro nuomone, vertinant įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad jis matė galinę konflikto stadijÄ , kai kaltinamoji jau buvo atlikus jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus ir galėjo bÅ«ti nukentėjusiojo prilaikoma, siekiant užkardyti tolesnius agresyvius jos veiksmus, vedama, kad ji nepabėgtų iÅ¡ įvykio vietos, kol atvyks kviečiami policijos pareigÅ«nai, savaip suvokdamas ir interpretuodamas matomo įvykio aplinkybes. 2.3. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan., remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019), t. y., konstatuodamas pačios veikos, kaip objektyviosios pusės požymio pasireiÅ¡kimÄ - kaip fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ asmenį.

Prokuroro manymu, apylinkės teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad M. K. smurtiniai veiksmai - du smÅ«giai į krÅ«tinę nukentėjusiajam M. L., dėl ko jis patyrė fizinį skausmÄ , bei spyriai kojomis, nepasitvirtino. 2.4. Pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad teismų praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, jog padariniai - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, yra bÅ«tinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis ir jie turi bÅ«ti konkrečiai įvardinti teismų sprendimuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018), tačiau padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra duomenų, jog dėl M.

K. veiksmų visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta. Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog dėl M. K. veiksmų buvo sukeltos BK 284 straipsnyje nurodytos pasekmės - visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymas (t. y. aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas, nukentėjusiųjų skaičius ir kt.).

Prokuroro teigimu, pati veika, kurios padarymu buvo kaltinama M. K., buvo padaryta viešoje judrioje vietoje - Kauno g.7, Vilniuje, 2018-07-12 apie 20.15 val. daugelio žmonių akivaizdoje (nustatyta, kad mažiausia be kaltinamosios ir nukentėjusiojo šalia veiksmų atlikimo vietos buvo dar keli SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai: R. P., L. L., eilė asmenų, kuriems buvo rašomi /ruošiamasi rašyti administracinio nusižengimo protokolai (P. P., A.I., M. F.), taip pat dar keli asmenys, kurių nepavyko apklausti liudytojais:

J. J., S. P. (miręs). Taip pat, prokuroro teigimu, iÅ¡ bylos duomenų darytina iÅ¡vada, kad į veiksmus (jų dalį, kaip nustatyta - galinę konflikto stadijÄ ), atkreipė dėmesį ir asmenys, buvę toli nuo įvykio vietos (J. B.). J. B. teigimu, dalį minėto konflikto matė ir vėliau atėjusi jo klientė, kuri taip pat į tai atkreipė dėmesį. Taip pat 2019-03-12 teisiamajame posėdyje apklausta L. L., įvykio metu buvusi tarnybiniame automobilyje ir pildžiusi administracinio nusižengimo protokolus, duodama parodymus apie veikos padarymo aplinkybes, įvardindama jos matytus kaltinamosios veiksmus, parodė, kad buvo Å¡okiruota kaltinamosios tokio elgesio, nors ir labiausiai akcentavo necenzÅ«rinius kaltinamosios žodžius.

Be to, 2019-03-12 teisiamajame posėdyje apklausta M. F., nurodė, kad kol jai buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, tiksliai neįvardindama, kas būtent, bet asmenys, tarp kurių buvo ir moterų, puolė kontrolierius, keikėsi, rėkė, jiems grasino, t. y., nors apklausoje tiksliai nėra įvardinta, bet akivaizdu, kad ji buvo šokiruota, tokio (pagal aplinkybes nustatyta – M. K.) elgesio. 2.5. Pažymi, jog apylinkės teismo teiginys, kad nesant duomenų, jog kažkas iš pašalinių būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo dėl M.

K. elgesio, tai siejant su iÅ¡vada, kad aplinkiniai nebuvo Å¡okiruoti dėl tokių veiksmų, savaime nereiÅ¡kia, jog aplinkiniai dėl tokio pastarosios elgesio nebuvo Å¡okiruoti. Prokuroro manymu, akivaizdu, kad į teisėsaugos institucijas paprastai kreipiasi pats betarpiÅ¡kai tiesiogiai nukentėjęs nuo kaltų asmenų veiksmų asmuo (Å¡iuo atveju M. L.), kuris pareiÅ¡kime nurodė, kad, ar sugadinta tarnybinė kamera, bus patikslinta vėliau. Dėl to, prokuroro teigimu, nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad policija buvo kviečiama iÅ¡ esmės sprendžiant tarnybinės kameros apgadinimo klausimÄ .

Prokuroro manymu, akivaizdu, kad dėl M. K. veiksmų buvo sukeltos bÅ«tinosios Å¡iai nusikalstamai veikai pasekmės - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs aplinkinių Å¡okiravimu, be to, buvo sutrikdytas ir normalus SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų darbas. 2018-12-06 apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio jo darbas užsitęsė 2-3 val., teko vykti į apklausÄ policijoje. 2.6. Prokuroro manymu, esant nustatytoms aplinkybėms - M. K. tyčinių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį M.

L. faktui, t. y. buvus dviems smÅ«giams jam į krÅ«tinę, dėl ko M. L. patyrė fizinį skausmÄ , vėlesniems jos tyčiniams spyriams į įvairias kÅ«no vietas, dėl tokių tyčinių M. K. veiksmų buvo sukelti padariniai - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, padarinių atžvilgiu jai veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia (t. y. veikė konkrečiai nesuvokiant, kokį poveikį aplinkiniams gali turėti jos veiksmai, bet bendrais bruožais suvokiant, kad jie bus Å¡okiruoti tokio jos elgesio).

Taigi darytina išvada, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, ir M. K. yra kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o gynėjas - apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla pagal BK 284 straipsnį M. K. atžvilgiu nutraukta, ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

5. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu M. K. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 284 straipsnį nutraukė nepagrįstai, priimdamas tokį sprendimÄ pažeidė BPK nuostatas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nuosprendis naikinamas ir M. K. atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas, nutraukdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 284 straipsnį, savo sprendimÄ grįsdamas M. K. parodymais, kuriais ji neigė savo fizinius veiksmus, aiÅ¡kino, kad smÅ«gių M. L. nesudavė, P. P., J. B., A. I. parodymais, kuriais jie patvirtino M. K. versijÄ , byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, kuriame užfiksuotus M. K. rankų mostus, vertino kaip veiksmus ginantis, bandant iÅ¡vengti M. L. veiksmų, o ne koncentruotus smÅ«gius, turint tikslÄ pastarÄ jį sužaloti, bei atmetant R. P., kaip M. L. kolegos, parodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. K. veiksmuose buvo ne BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, o ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

7. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

8. Kaip pagrįstai skunde nurodo prokuroras, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar iÅ¡ tiesų M. K. veiksmai nebuvo tokio pavojingumo, jog užtrauktų ne baudžiamÄ jÄ , o administracinę atsakomybę.

9. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iÅ¡ jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieÅ¡taringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės Å¡akos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamÄ sias, administracines ar kt.) už juos nustatyti, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo proporcingumo reikalavimų, taip pat kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpÅ¡akinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas).

10. Pažymėtina, kad baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«dį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalis už nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, bÅ«tent: necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus panaÅ¡ius veiksmus. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-170-699/2016).

11. Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

12. Taigi administracinę atsakomybę užtraukia įžeidžiantys asmens veiksmai, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, tačiau kurie patys savaime tokių padarinių nesukelia. Tuo tarpu, jei asmens įžūliu elgesiu: grasinant, tyčiojantis ar kitokio pobÅ«džio vandaliÅ¡kais veiksmais, kyla BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka – tokie pastarojo veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

13. Vertinant, ar kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, svarbu nustatyti, kaip vandaliÅ¡kai ir užgauliojančiai besielgiančio asmens veiksmai įtakojo aplinkinius, jų įprastÄ veiklÄ , darbÄ , kokias aplinkinių asmenų reakcijas sukėlė, kiek laiko truko, ar peržengė privataus konflikto ribas ir kėlė pavojų aplinkiniams.

14. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju konfliktas kilo tarp neblaivos, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles pažeidusios M. K. ir savo pareigas vykdžiusių SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių, pastariesiems moterį palydėjus iki kontrolierių autobusiuko administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l.

20) matyti, kad pareigÅ«nai su M. K. bendravo taktiÅ¡kai, į jos pastariesiems skirtas asmeninio pobÅ«džio įžeidžiančias replikas reagavo nesudarydami jokio pagrindo jai toliau tęsti užgauliojimus. Tuo tarpu M. K. nepasitenkinimÄ kėlė ne tik susidariusi situacija, t. y. tai, kad jos atžvilgiu yra suraÅ¡omas administracinio nusižengimo protokolas ir pastaroji bus nubausta, bet ir faktas, kad įvykių eiga buvo fiksuojama ant nukentėjusiojo M. L. liemenės pritvirtinta vaizdo filmavimo kamera. M.

K. M. L. liepė jos nefilmuoti, iÅ¡sakydama necenzÅ«rinius žodžius, kad ji kamerÄ sugadins (09:41 – 09:44). M. L. pasakius, kad ji gali pabandyti tai padaryti, M. K. tokius pastarojo žodžius įvardino kaip provokacijÄ ir toliau įžeidinėjo pareigÅ«nus. Taigi akivaizdu, jog M. K. suprato, kad liesdama ant M. L. liemenės pritvirtintÄ kamerÄ , elgtųsi neteisėtai, tačiau net ir aiÅ¡kiai suvokdama savo veiksmų neteisėtumÄ , čiupo už ant M. L. krÅ«tinės pritvirtintos vaizdo kameros (09:47), tokiu bÅ«du jÄ numesdama ant žemės. M.

K. griebus už kameros, toliau vaizdo įraÅ¡e girdimas M. L. kartojamas reikalavimas patraukti rankÄ , (10:03) matoma, kaip M. L. susiremia su M. K., (10:04) pastaroji suduoda nukentėjusiajam ranka, toliau jį įžeidinėja. (10:14) kamerÄ pakelia prie autobusiuko buvęs kitas vieÅ¡uoju transportu važiavęs asmuo ir (10:17) jÄ perduoda transporto priemonėje buvusiai kontrolierei L. L.. (10:25) kamerÄ paėmus ir jÄ apžiÅ«rėjus M. L., M. K. pastarÄ jį toliau užgauliojant ir vartojant necenzÅ«rinius žodžius, jis, pastarosios veiksmus įvardindamas kaip chuliganiÅ¡kus, apie įvykį pranešė policijos pareigÅ«nams.

15. IÅ¡ karto po įvykio 2018-07-12 suraÅ¡ytame pareiÅ¡kime M. L. nurodė, kad pažeidėja, atvesta prie tarnybinio automobilio, ėmė elgtis agresyviai, neadekvačiai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, maždaug po 5 minučių tokio elgesio, sugriebė už jo filmavimo kameros, numetė jÄ ant žemės, iÅ¡ alkÅ«nės sudavė į krÅ«tinę (b. l. 2). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad dėl agresyvaus M. K. elgesio, vartojamų grasinimų, tiek jis, tiek kolega R. P. negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų – toks pastarosios elgesys kėlė grėsmę autobusiuko viduje buvusiai jų kolegei, taip pat ir jų tarnybiniam transportui (b. l. 76).

16. IÅ¡ tiesų iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad visÄ laikÄ kontrolieriai M. L. ir R. P., nepaisant M. K. jų atžvilgiu iÅ¡sakomų įžeidinėjimų, buvo greta jos, jÄ prižiÅ«rėjo, laukdami, kol pastarajai bus suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 20). M. L. nurodė, kad jam bendraujant su kolega, M. K. be jokios priežasties kartus su smÅ«giu griebė už ant jo krÅ«tinės pritvirtintos kameros, dėl ko ji nukrito. IÅ¡ viso M. K. jam sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių rankomis, galėjo ir įspirti. Jie susistumdė. Dėl tokių pastarosios veiksmų M. L. darbo laikas užsitęsė 2-3 val., teko važiuoti į apklausÄ (b. l. 76).

17. Taigi M. L. aiÅ¡kino, kad M. K. jam į krÅ«tinę sudavė du smÅ«gius: pirmas smÅ«gis buvo suduotas nuplėšiant pas jį ant tarnybinės liemenės pritvirtintÄ filmavimo kamerÄ . Antras M. L. atžvilgiu suduotas smÅ«gis ranka užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e (10:04). IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o analizės matyti, kad antrÄ jį smÅ«gį M. K. M. L. sudavė pastarajam prie jos priartėjus ir stengiantis jÄ nuraminti. Laikyti, kad M. K. tokiu bÅ«du gynėsi nuo kokių nors nukentėjusiojo veiksmų ar sudavė smÅ«gį nekoncentruotai, nenorėdama pastarajam sukelti fizinio skausmo, nėra pagrindo.

18. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas dėl M. K. kaltės akcentavo ir tai, kad M. L. dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto nesikreipė į medikus. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis dėl pastarosios suduotų smÅ«gių jautė fizinį skausmÄ , jo sveikata sutrikdyta nebuvo. Byloje tokių duomenų, kad po įvykusio konflikto jo sveikata bÅ«tų pablogėjusi ar jis bÅ«tų jautęs kokius nors padarinius, taip pat nėra. Todėl, nagrinėjamu atveju, M. L. kreiptis į medikus nebuvo tikslinga.

19. Apklausiama iÅ¡ karto po įvykio 2018-07-13 ikiteisminio tyrimo metu M. K. patvirtino, jog ji griebė už ant M. L. krÅ«tinės buvusios kameros, galėjo iÅ¡ pykčio, nesuvokdama, jam suduoti smÅ«gius į krÅ«tinę ranka, tačiau nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivi, todėl gali Å¡ių aplinkybių ir neprisiminti (b. l. 34). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. nustatytas 2.60 promilių girtumas (b. l. 24). Teisiamojo posėdžio metu M. K. neigė M. L. atžvilgiu naudojusi fizinį smurtÄ , aiÅ¡kino, kad tai bÅ«tent kontrolierius jai suėmė už rankos, sužalojo kelius, tačiau byloje nėra jokių pastarosios nurodytus sužalojimus patvirtinančių objektyvių duomenų.

M. K. nurodė, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jai inkriminuotus veiksmus pripažino, nes buvo iÅ¡gėrusi, nemiegojusi, todėl sutiko su visomis jai inkriminuotomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija M. K. aiÅ¡kinimÄ , kad ji pareikÅ¡tame įtarime nurodytus veiksmus prisipažino padariusi tik dėl prastos savijautos, vertina kritiÅ¡kai, nes pastaroji, apklausiama praėjus net 2 mėnesiams po įvykio, palaikė savo ankstesnius parodymus, patvirtino, kad fizinis kontaktas su kontrolieriumi tikrai buvo ir juos papildė, nurodydama, kad galėjo bÅ«ti ir taip, jog ji iÅ¡ tiesų spyrė M.

L. (b. l. 38). Tokiam M. K. aiÅ¡kinimui neprieÅ¡tarauja kiti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. patvirtino, kad palydėta iki tarnybinio autobusiuko M. K. juos įžeidinėjo, užgauliojo, elgėsi arogantiÅ¡kai, provokavo. Liudytojas matė, kaip M. K. griebė M. L. už ant tarnybinės liemenės kabėjusios kameros, sviedė jÄ ant žemės, bandė muÅ¡tis, smÅ«giuoti koja. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip kamerai nukritus ant žemės. M.

K. smūgiavo M. L. į krūtinę, spardėsi kojomis (b. l. 86). Nors R. P. yra M. L. kolega, tačiau vien dėl juos siejančių pareigų, laikyti liudytojo parodymus nepatikimais, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog liudytojo R. P. su M. K. nesieja jokie ryšiai ar prieš įvykį galėję susiklostyti asmeniniai nesutarimai. Todėl apylinkės teismas R. P. parodymus tik dėl to, kad jis yra nukentėjusiojo kolega, kritiškai vertino nepagrįstai. Be to, liudytoja L. L. patvirtino, kad jai dirbant tarnybinio autobusiuko viduje – rašant protokolus, ji girdėjo, kaip M.

K., keikėsi, rėkė. Girdėjo, kaip M. L. liepė jai patraukti rankas. PažiÅ«rėjus per langÄ liudytoja pamatė, kad M. L. laikė M. K., bandė jÄ apraminti, o ji mosikavo rankomis, kojomis, nugriuvus nebuvo (b. l. 107). Liudytojai patvirtino, kad M. K. buvo nusiteikusi agresyviai, smurtavo M. L. atžvilgiu.

20. Kaip jau minėta, nukentėjusysis nurodė, kad viso M. K., nutraukdama prie jo tarnybinės liemenės pritvirtintÄ vaizdo kamerÄ , jam į krÅ«tinę sudavė du smÅ«gius. Teisiamojo posėdžio metu M. L. negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti, kad ji, sudavusi du smÅ«gius į krÅ«tinę, smÅ«giavo ir kojomis, nurodydamas, kad galėjo bÅ«ti ir taip, kad M. K. jam įspyrė. Teisiamojo posėdžio metu R. P. nurodė, kad M. K. bandė įspirti M. L., tačiau nežino, ar pateikė. Liudytoja L.

L. aiÅ¡kino, kad matė, kaip M. K. mosikavo rankomis ir kojomis, tačiau nepatvirtino, kad ji, kaip nurodo, mosikuodama galÅ«nėmis, bÅ«tų sudavusi smÅ«gius M. L.. Pati M. K. teisiamojo posėdžio metu bet kokius spyrius kojomis M. L. kategoriÅ¡kai neigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. K. po to, kai ji pagriebė ant M. L. liemenės pritvirtintÄ kamerÄ ir sudavė jam du smÅ«gius į krÅ«tinę, pastarajam dar ir įspyrė, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ M.

K. pareikšto kaltinimo šalinama.

21. Taigi iÅ¡ aptartų kontrolierių nukentėjusiojo M. L., liudytojų R. P. ir L. L. parodymų matyti, kad nuo pat M. K. atvedimo prie tarnybinio autobusiuko momento, pastarajai įžeidinėjant minėtus asmenis, elgiantis neprognozuojamai ir agresyviai, nei M. L., nei R. P. negalėjo vykdyti savo tiesioginių funkcijų. M. K. sugriebus ant M. L. liemenės pritvirtintÄ vaizdo kamerÄ ir prie tarnybinio autobusiuko kilus sumaiščiai, nuo darbo atsitraukė ir liudytoja L. L., kuri, kitam asmeniui pakėlus, paėmė vaizdo kamerÄ , stebėjo M.

K. veiksmus M. L. bandant jÄ nuraminti. Taigi M. K. savo agresyviais veiksmais nutraukė visų trijų savo pareigas atlikusių kontrolierių darbÄ 22. Svarbu pažymėti, kad M. K. elgėsi agresyviai, kontrolierių M. L. įžeidinėjo, jam į krÅ«tinę sudavė du smÅ«gius, vieÅ¡oje vietoje – Kauno g. 7, Vilniuje, apie 20.15 val., t. y. miesto centre, vasarÄ , kai tuo metu vyko pakankamai intensyvus tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų judėjimas. Tai, kad įvykio metu aplinkui buvo daugiau žmonių teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati M.

K. (b. l. 75). M. L. aiÅ¡kino, kad M. K. veiksmus jo atžvilgiu stebėjo praeiviai su vaiku, t. y. 2-3 žmonės. Viskas vyko ne uždaroje teritorijoje, tačiau vietoje, kur vaikščiojo žmonės, Å¡alimais yra namų masyvas, todėl viskÄ , kas vyko, per langus galėjo stebėti žmonės (b. l. 76). Be to, byloje esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad įvykio metu, prie SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių tarnybinio autobusiuko buvo ir daugiau Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles pažeidusių asmenų, kurių atžvilgiu tuo metu buvo suraÅ¡omi administracinių nusižengimų protokolai.

Liudytoja M. F. patvirtino, kad tuo metu, kai ji laukė suraÅ¡omo protokolo, kontrolieriai buvo puolami, jiems grasino, asmenys rėkė, keikėsi, elgėsi agresyviai (b. l. 107). Taigi akivaizdu, kad M. K. pakankamai ilgÄ laikÄ (ne mažiau kaip 10 min.) trukęs agresyvus elgesys, užgauliojant kontrolierius ir M. L. atžvilgiu panaudojant smurtÄ , Å¡okiravo ne tik SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojus, bet ir kitus prie tarnybinio kontrolierių autobusiuko buvusius asmenis, neabejotinai sukeliant jiems nemalonius jausmus ir iÅ¡gyvenimus.

23. Nors liudytojas P. P., įvykio metu buvęs kartu su M. K., tvirtino, kad tai bÅ«tent kontrolieriai pastarosios atžvilgiu elgėsi neteisėtai: užlaužė jos rankÄ , pargriovė ant asfalto, tempė, tačiau kaip, pagrįstai skunde nurodo prokuroras, laikyti P. P. parodymus patikimais ir jais vadovautis nėra pagrindo. P. P. teigimu, kamera nuo M. L. liemenės nukrito tik po to, kai M. K. pakėlus rankÄ Ä¯ kamerÄ , jÄ nukentėjusysis užlaužė (b. l. 87). Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad M.

L., pastarajai numetus nuo ant jo liemenės kabėjusiÄ kamerÄ , sudavus smÅ«gį į krÅ«tinę, nukentėjusysis bandė M. K. nuraminti, kelis kartus pakartojo praÅ¡ymÄ patraukti rankas (b. l. 20). Be to, aptartas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad P. P. kontrolierių atžvilgiu taip pat buvo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl jam suraÅ¡yto protokolo, o M. L. praneÅ¡us, kad jis dėl M. K. elgesio kreipsis į pareigÅ«nus, prašė to nedaryti. Todėl teisėjų kolegija P. P. parodymus vertina kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauja.

Taip pat kritiÅ¡kai vertintini ir liudytojo J. B., P. P. pažįstamo, parodymai, kuris, kaip pats nurodė, į teismÄ paliudyti prieÅ¡ kontrolierius atėjo bÅ«tent pastarojo praÅ¡ymu (b. l. 88). Nors J. B. aiÅ¡kino, kad įvykį stebėjo, bÅ«damas savo automobilyje 30-35 m. atstumu, matė, kaip M. K. kontrolierius negražiai pargriovė, jÄ tempė (b. l. 89), tačiau teisėjų kolegija, esant aptartiems duomenims, tokį pastarojo aiÅ¡kinimÄ vertina tik kaip siekį padėti M. K. iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, kurio nepatvirtina objektyvÅ«s faktiniai duomenys.

Be to, iÅ¡ J. B. parodymų matyti, kad jis įvykį stebėjo tik aptariamo konflikto pabaigoje, todėl M. L. veiksmus, bandant nuraminti M. K., vertino subjektyviai, savaip suvokdamas ir interpretuodamas matomo įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog liudytojai R. P. ir L. L. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad M. K., M. L. bandant jÄ nuraminti, pargriuvusi ar pargriauta nebuvo. Byloje esančiam vaizdo įraÅ¡ui prieÅ¡tarauja ir liudytojo A. I. aiÅ¡kinimas, kad vaizdo kamera nuo M. L. liemenės nukrito po to, kai du kontrolieriai, norėdami įsisodinti M.

K. į autobusiukÄ , pradėjo jÄ muÅ¡ti, laužyti rankas (b. l. 134). Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kokius nors M. L. neteisėtus ar M. K. galinčius iÅ¡provokuoti veiksmus.

24. Taigi, iÅ¡tirti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jog M. K. 2018-07-12, apie 20.15 val., vieÅ¡ojoje vietoje, t. y. Kauno g. 7, Vilniuje, prie SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ tarnybinio automobilio, apsvaigus nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, bÅ«dama agresyviai nusiteikusi, vartodama necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių M. L., po ko, be jokios priežasties, smogė du kartus rankomis SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui M. L. į krÅ«tinės sritį, taip jam sukeldama fizinį skausmÄ bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

25. M. K. neteisėtų veiksmų subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. ji suvokė, kad naudodama smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. suduodama smÅ«gius jam į krÅ«tinę, elgdamasi agresyviai, užgauliodama M. L., elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad tokiu savo elgesiu, trukdydama kontrolieriams vykdyti jų darbines funkcijas, vieÅ¡oje vietoje trikdo visuomenės tvarkÄ , tačiau savo sÄ monėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

26. Teisėjų kolegijos vertimu, aptarti M. K. veiksmai neabejotinai peržengia administracinės atsakomybės ribas, nes ji, bÅ«dama prie kontrolierių tarnybinio autobusiuko, ne tik elgėsi įžeidžiančiai ir įžūliai, bet aptartais savo veiksmais sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Dėl bausmės 27. Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymÄ , baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

28. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

29. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

30. M. K. savo kaltę dėl jai pareikštos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Nėra M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,60 promilių girtumo laipsnis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

31. M. K., veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis) vieÅ¡ajai tvarkai. M. K. turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nusikalto bÅ«dama teista, ne kartÄ bausta administracine tvarka. Ji nedirba, M. K. teigimu, Å¡iuo metu ji gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Taigi M. K. praeityje pasirinktas gyvenimo bÅ«das jÄ charakterizuoja neigiamai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, įvertinus padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, neskyrus jai bausmės, susijusios su fiziniu izoliavimu nuo visuomenės, bet paskyrus laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo metu tęsti gydymÄ si nuo narkomanijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas) bei bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

32. IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį matyti, kad M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteista 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jÄ Ä¯pareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; tęsti gydymÄ nuo narkomanijos. M. K. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, padarė 2018-07-12, t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžio priėmimo. Todėl jai Å¡iuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, įskaitant visiÅ¡kai pagal ankstesnį nuosprendį paskirtÄ ir atliktÄ bausmę.

33. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

34. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l.

39) naikintina.

35. Byloje esantis CD diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos.

36. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu baudžiamÄ jį procesÄ byloje, kurioje M. K. buvo kaltinama pagal BK 284 straipsnį, nutraukė, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 1 dalimi, teismo nuosprendis gali bÅ«ti apkaltinamasis arba iÅ¡teisinamasis. Be to, nuosprendžiu baudžiamoji byla gali bÅ«ti nutraukiama minėto straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, t. y. atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika praranda pavojingumÄ (BK 36 straipsnis), dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis), kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 straipsnis), kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 391straipsnis), kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis), kai yra sÄ lygos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nepilnametį asmenį (BK 93 straipsnis), nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas valstybės perversmÄ organizavęs ar jame dalyvavęs asmuo, savo noru valstybės institucijai suteikęs svarbiÄ informacijÄ apie rengiamÄ valstybės perversmÄ (BK 114 straipsnio 3 dalis), nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas neteisėtai praturtėjęs asmuo, jeigu jis iki praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant Å¡io turto kilmę (BK 1981 straipsnio 2 dalis), asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimÄ , jeigu kyÅ¡io iÅ¡ jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriÅ¡kai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia (BPK 227 straipsnio 6 dalyje), asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyÅ¡io iÅ¡ jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriÅ¡kai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia (BPK 226 straipsnio 6 dalyje), asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės institucijÄ norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimÄ , įgijimÄ ir laikymÄ (BK 259 straipsnio 3 dalis), nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ turėdamas tikslÄ pasinaudoti prieglobsčio teise (BK 291 straipsnio 2 dalis), užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , turėdamas tikslÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiÄ jÄ valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka iÅ¡siunčiamas į valstybę, iÅ¡ kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , arba į valstybę, kurios pilietis jis yra (BK 291 straipsnio 3 dalis).

Teismas taip pat nuosprendžiu nutraukia baudžiamÄ jÄ bylÄ , jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl Å¡ios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

37. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ M. K. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tuo atveju, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Marijaus Normanto apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nuosprendį, kuriuo baudžiamasis procesas byloje, kurioje M. K., kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: M. K. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnį ir jai paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: -bausmės vykdymo metu tęsti gydymÄ si nuo narkomanijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas); -bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir M. K. nustatyti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti gydymÄ si nuo narkomanijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas); bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , atliktÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendį, ir laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018-10-22 iki 2018-10-23 bei nuo 2018-07-12 iki 2018-07-13.

Prie bylos medžiagos esantį CD diskÄ su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti prie bylos. KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė