Legislator Case Law & Legislation
2021-12-08 Nr. AB-26896-3-61-3-02706-2020-2 AI generated

2021-12-08 Nr. AB-26896-3-61-3-02706-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-12-08 Nr. AB-26896-3-61-3-02706-2020-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Develop LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Develop LT“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-12-08 Nr. AB-26896-3-61-3-02706-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Develop LT“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas patenkinti skundą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtus 27 351,95 Eur nuostolius dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. kovo 14 d. rašto Nr. A33(1)-1622-(4.31) (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-3236-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02706-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Develop LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Develop LT“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Develop LT“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas patenkinti skundą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtus 27 351,95 Eur nuostolius dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. kovo 14 d. rašto Nr. A33(1)-1622-(4.31) (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Administracija 2017 m. rugsėjo 20 d. išdavė pareiškėjui statybos leidimą statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1464-(14.48.123.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 4 d. įsakymas) patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 48SK-86(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. sausio 12 d. sprendimas) Žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus: kadastro (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2). Administracijos direktorius 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. A27(1)-1223 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini).“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 28 d. įsakymas) Žemės sklypui 1 suteikė adresą: (duomenys neskelbtini), Žemės sklypui 2 suteikė adresą: (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl adresų suteikimo butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Žemės sklype 2, tačiau gavo neigiamą ir neargumentuotą atsakymą, jog adresai nebus suteikti. Pareiškėjas 2019 m. vasario 18 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl adresų suteikimo butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Žemės sklype 2. Prie prašymo atsakovui buvo pridėtas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą Žemės sklype. Atsakovas 2019 m. kovo 14 d. Rašte nurodė, jog suteikti adresų negali, kadangi statybos leidimas yra išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti iki Žemės sklypo padalijimo, ir nurodė, kad reikia gauti naują statybos leidimą Žemės sklype 2.

2.2. Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl adresų nesuteikimo, tačiau atsakovas 2019 m. balandžio 5 d. raštu atsisakė suteikti adresus argumentuodamas, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 20 punktą, žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas.

2.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 panaikino Administracijos Raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl adresų suteikimo butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pripažinęs savo klaidą, atsakovas 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. A27(1)-2617 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2019 m. spalio 3 d. įsakymas) suteikė adresus butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantiems Žemės sklype 2.

2.4. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį su G. P., kuria įsipareigojo parduoti butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2018 m. lapkričio 16 d. Dalį kainos (5 000 Eur) pirkėja sumokėjo pareiškėjui. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad jeigu dėl pardavėjo kaltės pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma iki 2018 m. lapkričio 16 d., sumokėta pirkėjo 5 000 Eur suma yra grąžinama pirkėjui, o taip pat pardavėjas privalo sumokėti 5 000 Eur baudą už sutarties sąlygų nevykdymą.

Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas su pirkėja pasirašė tik po 2019 m. spalio 3 d., t. y. tada, kai atsakovas suteikė adresus butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Žemės sklype 2, taigi pareiškėjas dėl Administracijos veiksmų nesuteikiant adreso butams sumokėjo 5 000 Eur baudą. Be to, pareiškėjo atstovė pagal įgaliojimą Ž. S. 2017 m. vasario 6 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su J. B. Paskolos sutartis buvo suteikta apyvartinių lėšų palaikymui.

Dėl aplinkybės, kad adresai butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Žemės sklype 2 suteikti tik po 2019 m. spalio 3 d., pareiškėjas laiku negrąžino 17 300 Eur paskolos, o dėl to nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo apskaičiuota 0,2 proc. delspinigių, t. y. 7 300,60 Eur. Taip pat kitą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atstovė su J. B. pasirašė 2018 m. sausio 15 d. Paskolos sutartis buvo suteikta apyvartinių lėšų palaikymui. Dėl nesuteiktų adresų pareiškėjas taip pat laiku negrąžino 39 790 Eur paskolos, todėl nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo apskaičiuota 0,2 proc. delspinigių, t. y. 13 608,18 Eur.

Remiantis 2020 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo raštu, pareiškėjas už laiku neparduotą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo sumokėti 509 Eur turto mokesčio. Pareiškėjas taip pat patyrė ir 1 328,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau VAAT atlygino tik 394,17 Eur, taigi neatlygintų bylinėjimosi išlaidų liko 934,17 Eur. Todėl pareiškėjas bendrai patyrė 27 351,95 Eur nuostolių. Administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Atsakovas privalėjo suteikti adresus butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dar 2018 m. spalio mėnesį, kai pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą. Atsakovas VAAT 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 neskundė apeliaciniu skundu ir 2019 m. spalio 3 d. suteikė adresus butams Žemės sklype 2, kas patvirtina, jog pats atsakovas pripažino, jog padarė klaidą. Todėl dėl atsakovo veiksmų, t. y. Rašto, pareiškėjas patyrė 27 351,95 Eur nuostolių.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, privalėjo būti pakankamai apdairus ir įvertinti būtinus atlikti veiksmus, kad tuos įsipareigojimus įvykdytų, nes pareiškėjas nukrypo nuo pagrindinio statinio projekto. Pagal preliminarios sutarties 2.1 punktą, šalys susitarė, kad turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarys ir ją pasirašys ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 16 d. Tačiau pareiškėjas pateikė Administracijai prašymą dėl adresų suteikimo butams su 2017 m. rugsėjo 20 d. statybą leidžiančiu dokumentu tik 2019 m. vasario 18 d. Administracijos direktoriaus Raštu buvo atsisakyta suteikti adresus, nes statybos leidimas yra išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti Žemės sklype iki padalijimo. Pareiškėjas deklaravo apie statinių statybos užbaigimą 2018 m. lapkričio 14 d., kai iki preliminarios sutarties termino pabaigos (2018 m. lapkričio 16 d.) liko dvi dienos. Atsakovas sužinojo apie pastatų statybos pagal seną 2017 m. rugsėjo 20 d. statybos leidimą, išduotą statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą Žemės sklype, tik gavusi pareiškėjo prašymą dėl adreso suteikimo.

3.2. Administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju adresų nesuteikimas butams Žemės sklype 2 niekaip nesusijęs su pirkimo–pardavimo sutarties tarp pareiškėjo ir G. P. laiku nesudarymu, Administracijos veiksmai šiam procesui neturėjo įtakos. Sandorių sudarymas yra išimtinai pačios bendrovės ūkinės veiklos rezultatas, veikimas savo interesais, ir šiam procesui jokie trečiųjų asmenų veiksmai negali turėti lemiamos įtakos.

3.3. Pareiškėjas pateikė Administracijai 2019 m. vasario 18 d. prašymą dėl adresų suteikimo butams (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, teikdamas Administracijai minėtą prašymą dėl adresų suteikimo, žinojo, kad tuo pačiu laiku 2019 m. vasario 18 d. buvo pateiktas ir kitas prašymas dėl adresų suteikimo butams (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo pridėtas tas pats 2017 m. rugsėjo 20 d. statybos leidimas statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A27(1)-525 buvo suteikti adresai butams, kurių unikalūs Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), antrame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypo adresas sutapo su adresu statybos leidime – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugsėjo 20 d. Administracija išdavė statybos leidimą statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą Žemės sklype. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo 15.5 punktas nustato, kad statomuose naujuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami patvirtinus statinių projektus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo pareiškėjui dėl Administracijos veiksmų – dėl Administracijos Rašto, kuriuo atsakovas atsisakė suteikti adresus, ir kuris panaikintas VAAT sprendimu.

6. Teismas nustatė, kad NŽT 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 48S-117-(14.48.3.) R. V. atkurta nuosavybė į 0,2170 ha kitos paskirties žemės sklypą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A27(1)-1358 žemės sklypui suteikė adresą (duomenys neskelbtini). Administracija 2017 m. rugsėjo 20 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu Žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus: Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2. Atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu Žemės sklypui 1 suteikė adresą: (duomenys neskelbtini), Žemės sklypui 2 suteikė adresą: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą Administracijai suteikti adresą butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg.

Nr. A34-(8)-2749). Pareiškėjas taip pat 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašė suteikti adresą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu, reaguodamas į pareiškėjo prašymą reg. Nr. A34-(8)-2749 dėl adreso suteikimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė pareiškėjo pateikti statybą leidžiančius dokumentus. Pareiškėjo atstovas direktorius J. B. 2018 m. spalio 18 d. pasirašytinai ant 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašymo dėl adreso suteikimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad prašymą atsiima.

Pareiškėjas pakartotinai 2019 m. vasario 18 d. pateikė prašymą Administracijai suteikti adresą butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius 2019 m. kovo 7 d. įsakymu suteikė adresus patalpoms, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pakartotinai 2019 m. vasario 18 d. pateikė prašymą Administracijai suteikti adresą butams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Administracija 2019 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė, kad adresų suteikti šiems butams negali, nes statybos leidimas išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti Žemės sklype iki jo padalijimo, ir tik parengus statybos projektą Žemės sklype 2, gavus statybos leidimą, pareiškėjas galės kreiptis dėl adresų suteikimo.

VAAT 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 panaikino Administracijos sprendimą, įformintą 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. A33(1)-1622-(4.31), ir įpareigojo Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl adresų butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suteikimo. Administracijos direktorius, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl adresų suteikimo, 2019 m. spalio 23 d. įsakymu suteikė adresus butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Butai).

7. Teismo vertinimu, Administracijos 2019 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. A33(1)-1622-(4.31) panaikinimas šiuo individualiu atveju nelaikomas neteisėtu valdžios institucijos veiksmu CK 2.646 straipsnio, 6.271 straipsnio 4 dalies prasme ir nėra pagrindas atlyginti pareiškėjui jo nurodomus patirtus nuostolius (turtinę žalą). Administracija 2019 m. kovo 14 d. sprendimą priėmė reaguodama į pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. prašymą dėl adresų suteikimo Butams. Administracijos kompetenciją suteikti adresus pastatams, butams, esantiems savivaldybės teritorijoje, juos panaikinti ar pakeisti įtvirtina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktas.

Administracija adresus Butams atsisakė suteikti, atsižvelgusi į faktinę aplinkybę, kad statybos leidimas yra išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti Žemės sklype iki jo padalijimo, todėl tik parengus statybos projektą Žemės sklype 2 (po padalijimo suformuotu žemės sklypu) ir gavus statybos leidimą, bus galima kreiptis dėl adresų suteikimo. Teismas nurodė, kad Administracija netinkamai interpretavo faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas dėl galimybės suteikti adresą Butams, nepagrįstai nustačiusi, jog yra reikalingas naujas statybos projektas ir naujas statybos leidimas.

Toks Administracijos vertinimas padarytas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22–23 punktus, pagal kuriuos statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento draudžiama, o statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas, jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalinat į atskirus žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą ir dėl to pažeidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Administracijos 2019 m. kovo 14 d. sprendimas panaikintas teismine tvarka, savaime nelaikoma pagrindu Administracijos neteisėtiems veiksmams civilinės atsakomybės prasme nustatyti, nes Administracija, priimdama tokį sprendimą, veikė savo diskrecijos ribose, atliko jai Vietos savivaldos įstatymu priskirtas funkcijas.

Aplinkybė, kad teismine tvarka nagrinėjant ginčo situaciją faktinės aplinkybės buvo vertintos skirtingai nei Administracijos 2019 m. kovo 14 d. sprendime, savaime nedaro Administracijos veiksmų neteisėtais taip, kaip jie suprantami CK 6.271 straipsnio prasme, nes nenustatyta, kad Administracija savo pareigas atliktų nesilaikydama jai teisės aktuose suteiktos kompetencijos ar nebūtų vykdžiusi jai teisės aktais priskirtų pareigų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad neteisėtumas viešojo administravimo prasme (panaikintas Administracijos priimtas individualus teisės aktas) prilygo neteisėtiems veiksmams, taip, kaip jie suprantami CK 6.271 straipsnio prasme.

8. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir kitų būtinų sąlygų Administracijos civilinei atsakomybei kilti, t. y. priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomų nuostolių ir Administracijos veiksmų. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas su G. P. nepasirašė pagrindinės buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, nebuvo nulemta Administracijos veiksmų. Atsakovui informavus pareiškėją apie reikalingus pateikti papildomus dokumentus dėl adreso suteikimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties dalykas), pareiškėjas jokių papildomų veiksmų nesiėmė. Pakartotinį prašymą dėl adreso suteikimo minėtam butui pareiškėjas pateikė Administracijai tik 2019 m. vasario 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po sutartos pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos (2018 m. lapkričio 16 d.). Aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas nesikreipė dėl adreso minėtam butui suteikimo anksčiau, pareiškėjas teismui nenurodė, taip pat nepateikė dokumentų, jog pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas vėliau nei sutarta būtų nulemtas išimtinai Administracijos veiksmų. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, jog nuostoliai, galbūt patirti dėl laiku negrąžintų sumų, pagal 2017 m. vasario 6 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis, buvo nulemti būtent Administracijos veiksmų. Byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui suteiktos paskolos sumos turėjo būti grąžintos paskolos davėjui (UAB „Develop LT“ direktoriui J. B.) būtent iš pajamų, gautų pardavus Butus. Be to, bylos medžiaga nepagrindžia, kad pareiškėjui suteiktos paskolos būtų grąžintos ir po adresų suteikimo Butams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai galbūt patirti būtent dėl atsakovo Administracijos veiksmų.

9. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad jis patyrė 934,17 Eur žalą dėl neatlygintų bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje ir 509 Eur žalą dėl sumokėto turto mokesčio. Teismas nustatė, kad VAAT 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 pareiškėjo UAB „Develop LT“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš Administracijos 394,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, taigi liko neatlyginta 934,17 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus dėl nevisiškai atlygintų bylinėjimosi išlaidų, akcentavo, kad kitų teisėjų atlikti veiksmai vykdant teisingumą nėra vertintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str. 2 d.), be to, klausimas dėl prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų yra išspręstas įsiteisėjusiu VAAT 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui rašytinių duomenų, patvirtinančių jo nurodomo 509 Eur turto mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjo pateiktas raštas dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo yra pasirašytas pareiškėjo direktoriaus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tokios sumos sumokėjimą, taigi žalos padarymo faktas nėra įrodytas. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodoma 934,17 Eur suma dėl neatlygintų bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 509 Eur turto mokestis nelaikytina žala pagal CK 6.271 straipsnį.

10. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nenustatyta visų būtinųjų sąlygų Administracijos civilinei atsakomybei kilti, Administracijos neteisėtų veiksmų CK 6.246 straipsnio prasme, priežastinio ryšio tarp Administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomų nuostolių, taip pat dalies pareiškėjo nurodomų nuostolių nepagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti 27 351,95 Eur nuostolius iš Administracijos netenkino.

11. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą; priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismo nuomonė, jog atsakovo Rašto panaikinimas nelaikomas neteisėtu valdžios institucijos veiksmu, visiškai nėra pagrįsta. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-3274-816/2019 VAAT, tiek profesorius dr. V. K. 2019 m. gegužės 24 d. pateiktoje išvadoje, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas rašte Nr. 2D-7491, tiek valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras rašte Nr. S-38940 (1.11 E) pažymėjo, kad Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2, kuriems numatytas naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, dvibučių gyvenamųjų namų statyba atitinka žemės sklypo naudojimo būdą ir nepažeidžia leidžiamų žemės sklypo užstatymo rodyklių, ir naujas statybos leidimas Žemės sklypui 2 neturėjo būti išduodamas, kas reiškia, jog atsakovas privalėjo po pareiškėjo prašymo išduoti adresus Butams.

12.2. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir, ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012). Atsižvelgiant į pateiktų institucijų ir profesoriaus raštus daroma pagrįsta išvada, jog jokio ginčo dėl adresu nesuteikimo ir neturėjo vykti, kadangi buvo akivaizdu, jog adresai Butams turėjo būti suteikti, o naujas statybos leidimas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo būti išduodamas. Šiuo atveju visiškai akivaizdu, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko pareiškėjas patyrė didelius nuostolius.

12.3. Teismas nurodė, kad atsakovas reaguodamas į pareiškėjo prašymą dėl adreso suteikimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu paprašė pareiškėjo pateikti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau pareiškėjas jokių tolimesnių veiksmų dėl adreso suteikimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kadangi nesuprato kokiu pagrindu atsakovas paprašė papildomų dokumentų, nes visus kitus kartus problemų ar papildomų klausimų su atsakovu nebuvo, tuo labiau, dar prieš teikiant prašymą atsakovas nurodė, kad adresai bus suteikti greitu metu ir jokių problemų nekils.

12.4. G. P. iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo persikraustyti į naujai įrengtą butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas su G. P. pasirašė tik po 2019 m. spalio 3 d., t. y. tada, kai atsakovas suteikė adresus Butams Žemės sklype 2. Kadangi pareiškėjui atsakovas nurodė, kad adresas butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus suteiktas iki buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d., pareiškėjas jokių papildomų dokumentų neteikė, o pamatęs, jog atsakovas nieko nedaro, pateikė pakartotinį prašymą dėl adresų suteikimo Butams. Jeigu atsakovas būtų suteikęs adresą butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokių nuostolių pareiškėjas nebūtų patyręs.

12.5. Paskolų grąžinimo terminai buvo 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. balandžio 15 d., o tai reiškia, kad pareiškėjas objektyviai tikėjosi, jog pardavus Butus 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje, vienu metu galėtų grąžinti paskolas J. B., tačiau dėl akivaizdžių priežasčių to atlikti negalėjo, kadangi lėšų paskolos grąžinimui nebuvo vien dėl atsakovo kaltės, t. y. užsitęsusio ginčo.

12.6. Pareiškėjas negalėjo pateikti kito patvirtinančio dokumento apie turto mokesčio sumokėjimą, kadangi šis mokestis buvo įskaitytas buhalterei mokant mokesčius, taigi šiuo atveju pareiškėjas ir negalėjo pateikti tokio patvirtinimo. Pareiškėjas pateikė tikslų turto mokesčio apskaičiavimą. Neparduoto turto mokestinė vertė buvo 58 700 Eur, nuo kurios skaičiuojasi 0,8 koeficiento turto mokesčio. Nuo turto užregistravimo VĮ Registrų centre, t. y. 2018 m. rugsėjo 3 d., iki galimybės teisiškai parduoti ir perduoti turtą 2019 m. spalio 15 d. sudarė 13 mėn. 58 700 Eur padalinus iš 12 mėn. yra 4 891,66 Eur vieno mėn. apmokestinamo turto vertė. 4 891,66 Eur padauginus iš 0,8 koeficiento gaunasi 39,13 Eur vieno mėn. mokesčio. Kadangi iš viso buvo pradelsta 13 mėn., pareiškėjas dėl neparduoto turto privalėjo sumokėti 509 Eur turto mokesčio.

12.7. Taip pat visiškai nėra suprantama, kodėl VAAT 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu priteisė tik 394,17 Eur bylinėjimosi išlaidų iš 1 328,34 Eur. Taigi neatlygintų bylinėjimosi išlaidų liko 934,17 Eur.

13. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė administracinėje byloje esančius įrodymus bei tinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės žalos, pareiškėjo teigimu, patirtos dėl, jo nuomone, neteisėto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 14 d. rašto Nr. A33(1)-1622-(4.31), kuriuo buvo atsisakyta suteikti adresus butams, atlyginimo.

16. Atsakovu šioje byloje įtraukta Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

17. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala (CK 6.273 str. 2 d.).

18. Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.).

19. Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.).

20. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą nagrinėjamoje byloje atsakovu turėtų būti Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės vykdomosios institucijos.

21. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas (ABTĮ 33 str. 5 d.).

22. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia (ABTĮ 53 str.).

23. Nors pareiškėjo skundas paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas pareiškėjo skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo, t. y. pažeidė paminėtas proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d., 146 str. 1 d.).

25. Pareiškėjas UAB „Develop LT“ prašo iš atsakovo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Develop LT“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys