d54008b9-a609-40ae-81e2-e7402bb76826 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė                                                    Baudž. byla Nr. 1A-486-174/2013Teisėja Raimonda Pauparienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00794-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.4; 1.2.27.5.; 1.2.5.4.; 2.1.7.4.; 1.1.6.6.; 2.4.6.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n uO S P R E N D i sLietuvos respublikos vardu 2013 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,nuteistajam A.

R.,nuteistojo gynėjai advokatei Vitai Litinskienei,nukentėjusiesiems S. V., L. V.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį ir nuteistas:pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl sistemingo žmonių bauginimo) – Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 290 straipsnį (dėl pareigÅ«nų įžeidimo) – 30 parų areÅ¡to.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, areÅ¡to bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir nustatyta galutinė subendrinta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant A.

R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti Laimutės ir S. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme bÅ«tas laikas nuo 2012-08-16 iki 2012-08-17.Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta panaikinti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. R. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 4 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å¡viesdamas žibintu į L.

V., bei laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17 d., apie 03.00 val., iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. 00.45 val., nakties metu, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vienuolika kartų atvirai, tai yra barÅ¡kindamas pagaliu į langus, Å¡viesdamas žibintu į miegamojo kambario langus, skambindamas prie sodybos vartų esančiu skambučiu, sukėlė S. V. ir L. V. nerimÄ ir baimę, sistemingai nuolat baugino nukentėjusiuosius pavartodamas psichinę prievartÄ .Be to, A. R. 2012 m. rugpjūčio 14 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių bÅ«rio vyriausiesiems patruliams R.

R. ir R. B., vykdantiems eismo saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo funkcijas, pasakydamas „čiulpkit bybį gaidžiai“, juos įžeidė.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. praÅ¡o pagal BK 290 straipsnį jį iÅ¡teisinti, o dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes teisme jis pripažino visiÅ¡kai ir prašė taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau teismas be pagrindo Å¡io praÅ¡ymo netenkino.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 290 straipsnį ir be pagrindo netaikė jam BK 40 straipsnio nuostatų.Dėl BK 290 straipsnioApeliantas neneigia, kad pasakė necenzÅ«rinius žodžius policijos pareigÅ«nų adresu, dėl to labai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau mano, kad jo veika nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 290 straipsnį.Už pareigÅ«no įžeidimÄ galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis).Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimÄ , ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų pareigÅ«nų įžeidimÄ kaltininkas turi atsakyti baudžiamÄ ja ar administracine tvarka, atribojimo kriterijus tokiais atvejais yra minėto straipsnio dispozicijoje apibrėžtos ir detalizuotos kaltininko veikos ypatybės bei konkrečios veikos pobÅ«dis (kasacinės bylos Nr. 2K-542/2005, Nr.   2K-114/2006).

Sprendžiant atsakomybės formos – baudžiamosios ar administracinės – parinkimo, bausmės individualizavimo klausimus, turi bÅ«ti nustatytas padarytos veikos pavojingumas. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį esminę reikÅ¡mę turi padarytos žalos dydis.Apeliantas nurodo, kad nors jis ir pasakė pareigÅ«nų adresu negražius žodžius, tačiau tai buvo pasakyta vienÄ kartÄ , nakties metu, niekas paÅ¡alinis to negirdėjo, didelė moralinė žala pareigÅ«nams nebuvo padaryta, jie teismui ieÅ¡kinių nepareiÅ¡kė.

Nuteistojo nuomone, Å¡i jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Todėl, apelianto nuomone, jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas.Dėl 40 straipsnio nuostatų taikymo už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Apeliantas teigia neturintis pagrindo ginčyti jo veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nors teismas nuteisdamas jį dėl Å¡io nusikaltimo nekonstatavo, kokie grasinimai jo veiksmais buvo iÅ¡sakyti nukentėjusiųjų adresu, kiek jie buvo realÅ«s, nors teisminėje praktikoje bÅ«tent tokie požymiai turi bÅ«ti nustatyti Å¡io nusikaltimo sudėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-542/2011, 2012-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-561/2012 ir kt.), prieÅ¡ingu atveju tai bÅ«tų tik administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmÄ .Apeliantas teigia, jog jis, suprasdamas savo veiksmų netinkamÄ pobÅ«dį, nepriklausomai kaip jie bÅ«tų kvalifikuoti, labai dėl jų gailėdamasis, siekdamas neaÅ¡trinti daugiau santykių su nukentėjusiaisiais ir tikėdamasis ne tik teisinės, bet ir realios taikos jų tolimesniuose santykiuose, skundžia tik tÄ teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo atsisakyta atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .BK 40 straipsnis numato teismui galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymui perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ asmuo gali bÅ«ti atleistas tuo atveju, jeigu teismas nustato BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumÄ :

1) kaltininkas pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina esant visas įstatyme numatytas sÄ lygas atleisti jį, A.

R., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas nurodė, kad praÅ¡ymas atmestinas, nes kaltininkas padarė dvi nusikalstamas veikas, be to, ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, o teisme ne iÅ¡ karto prisipažino dėl visų savo veikos aplinkybių, t. y., teismo nuomone, nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų sÄ lygų.Apeliantas pažymi, jog jis buvo teisiamas pirmÄ kartÄ ir nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , todėl tas faktas, kad jam dėl vienos nakties įvykių inkriminuojami du BK straipsniai, be to, vienas iÅ¡ jų – BK 290 straipsnis, apelianto teigimu, jam inkriminuotas nepagrįstai, nepaneigia BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sÄ lygos buvimo.

Pagal LAT Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtų bausmių vykdymÄ â€œ 2 punktÄ asmuo pripažįstamas nusikalstamÄ veikÄ padariusiu pirmÄ kartÄ , jei jis anksčiau nebuvo teistas arba teistumas jam yra iÅ¡nykęs. AnalogiÅ¡kai sÄ voka „pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto atveju.Teisės požiÅ«riu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus ir besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiÅ¡kinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Apeliantas nurodo, jog nors ikiteisminio tyrimo metu jis iÅ¡ tiesų nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, nes buvo iÅ¡sigandęs, tačiau dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui jis parašė prisipažinimÄ nukentėjusiesiems, šį jo prisipažinimÄ S. V. pateikė teismui.

Kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo jis pripažino ir teisme, tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Todėl faktas, kad kažkuriÄ aplinkybę jis pripažino anksčiau, kažkuriÄ â€“ vėliau, apelianto nuomone, neturėtų bÅ«ti pagrindas laikyti jo prisipažinimÄ netinkamu BK 40 straipsnio 2 dalies prasme.Apeliantas pažymi, jog jis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teigia, jog po įvykių 2012 m. vasarÄ jis apmÄ stė savo elgesį, gailisi dėl padarytos veikos, neigiamai jÄ vertina.

Kaip teisme nurodė nukentėjusysis S. V., jis, A. R., iki bylos nagrinėjimo teisme ne kartÄ prašė nukentėjusiųjų, kad Å¡ie jam atleistų, to paties prašė ir teisme. Nuteistasis A. R. nurodo, kad nukentėjusieji Laimutė ir S. V. yra jo artimi giminės ir jis tikisi, kad pastarieji jam atleido ir supranta, kad jo elgesiui galėjo turėti įtakos jo sveikatos bÅ«klė, nes jam diagnozuotas miÅ¡rus asmenybės sutrikimas, dėl to jam ne visada pavyksta susitvarkyti, nors jis ir ieÅ¡ko pagalbos.Apeliantas teigia, kad po inkriminuojamų įvykių jis pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ .

Nurodo, kad nuo 2007 m. jis dirba (duomenys neskelbtini), tai darbas, kuris leidžia jam pasijusti socialiai labiau apsaugotu gyvenime, reikalingu kitiems žmonėms, tai atitinkamai teigiamai veikia jo elgesį. Todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas patikėti, kad jis ateityje nedarys daugiau jokių nusikalstamų veikų.Atsikirtimais į apeliacinį skundÄ nukentėjusieji Laimutė ir S. V. praÅ¡o plikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendį ir nuteistojo A. R. apeliacinio skundo netenkinti.Nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo A.

R. apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroras ir nukentėjusieji praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl A. R. nuteisimo pagal BK 290 straipsnį Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog A. R. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 290 straipsnį.BK 290 straipsnio dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimÄ .

BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims tinkamai vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normaliÄ jų veiklÄ . Be to, Å¡ia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. Dėl to pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Vadinasi, ATPK 187 straipsnio paskirtis iÅ¡ esmės ta pati, kaip ir BK 290 straipsnio – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumÄ .Taigi už pareigÅ«no įžeidimÄ galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimÄ , ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigÅ«nų įžeidimÄ kaltininkas turi atsakyti baudžiamÄ ja ar administracine tvarka, atsakomybės už minėtų pareigÅ«nų įžeidimÄ atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobÅ«dį (kasacinės bylos Nr. 2K-542/2005, 2K-114/2006, 2K-396/2009).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009).Pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų R.

R. ir R. B., parodymai bei paties A. R. prisipažinimas – patvirtina, kad A. R. policijos pareigÅ«nų R. R. ir R. B. adresu, jiems vykdant eismo saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo funkcijas, vartojo necenzÅ«rinius įžeidžiančius žodžius: „čiulpkit bybį gaidžiai“, Å¡ie žodžiai įžeidė pareigÅ«nus. Remdamasis Å¡iais duomenimis pirmosios instancijos teismas pripažino, jog įrodyta, kad A. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 straipsnyje. Su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada kolegija nesutinka.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A.

R. policijos pareigÅ«nams, vykdantiems vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo funkcijas – bandant sulaikyti A. R., minėtÄ frazę pasakė tik vienÄ kartÄ , nakties metu, nenustatyta, kad A. R. pareigÅ«nų adresu pasakytus necenzÅ«rinius žodžius girdėjo kiti asmenys, be to, byloje nėra duomenų, kad tokiais A. R. veiksmais buvo padaryta didelė moralinė žala pareigÅ«nams, nes jie byloje ieÅ¡kinių nepareiÅ¡kė. Å iuo atveju nekyla abejonių, kad A. R., pasakydamas necenzÅ«rinius žodžius policijos pareigÅ«nų adresu, pastaruosius įžeidė, tačiau atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kartu įvertinant ir A.

R. asmenybę, t. y. kad jis yra įraÅ¡ytas į vieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centro psichiatrinę ir narkologinę įskaitÄ , jam diagnozuotas miÅ¡rus asmenybės sutrikimas (b. l. 67, 70, 150–154), kolegijos nuomone, minėta A. R. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiam asmeniui.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aptarta A. R. veika, atsižvelgus į jos pobūdį bei aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 290 straipsnį, o atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Todėl skundžiama nuosprendžio dalis, kuria A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 290 straipsnį, naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes A. R. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl 40 straipsnio nuostatų taikymo už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Nuteistasis A. R. neneigia savo kaltės padaręs BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , Å¡ios veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau praÅ¡o taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes, apelianto nuomone, yra visos sÄ lygos taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas. Tačiau, kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti apeliantui A.

R. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimÄ teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, apibÅ«dinančioms nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ :

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.Apeliantas teigia, kad Tauragės rajono apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytos bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Toks apelianto skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Nuteistojo praÅ¡ymÄ taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ iÅ¡samiai aptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

Nors A. R. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje (dėl BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo A. R. Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡teisintas), taigi nors ir yra BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu kategorijoms, t. y. A. R. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ â€“ visiÅ¡ko pripažinimo savo kaltės ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad A. R. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje, teisiamojo posėdžio metu pripažinęs kaltę, neigė, jog naktimis beldė nukentėjusiesiems į langus, tai pripažino tik teisiamojo posėdžio eigoje, prispirtas įrodymų, todėl teismas nenustatė pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi.

Apeliantas teigia, kad nors iÅ¡ pradžių jis ir neigė savo kaltę dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kaltę dėl Å¡io nusikaltimo pripažino ir teisme bei padarė iÅ¡vadas dėl savo netinkamo elgesio. Tačiau, prieÅ¡ingai apelianto A. R. tvirtinimui, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad jis nesigaili nusikaltęs, tai patvirtina nukentėjusiųjų Laimutės ir S. V. parodymai apeliacijos teismo posėdyje bei pastarųjų 20130-09-12 teismui pateiktas raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad A.

R. nevykdo savo įsipareigojimų ir kad jų terorizavimas buvo A. R. apgalvotas veiksmas prieÅ¡ juos, be to, kaip minėta, jis davė nenuoseklius parodymus dėl sistemingo nukentėjusiųjų terorizavimo pavartojant psichinę prievartÄ , taip norėdamas sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Tokiomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi – ir baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, nuteistojo pasirinktas galimas laiduotojas – A.

R., nuteistojo A. R. tėvas, nėra tas asmuo, kuris apelianto elgesiui gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistojo A. R. santykiai su tėvu yra konfliktiÅ¡ki, kyla problemų dėl alkoholio vartojimo (b. l. 151–152), todėl akivaizdu, kad A. R., nuteistojo A. R. tėvas, nėra tas, kuris gali turėti A. R. didelę įtakÄ ir kad jis gali laiduoti už savo sÅ«nų A. R.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam A. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio prasme netaikytinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo A.

R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 290 straipsnį ir dėl Å¡io nusikaltimo jį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Panaikinti A. R. bausmių, paskirtų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 290 straipsnį, bendrinimÄ .Palikti nuteistajam A. R. BK 75 straipsnio taikymÄ ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtos Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant A.

R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti Laimutės ir S. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                     Dalius Jocys                                                                                                                                                Savinijus Katauskas