d53cf4b3-078d-487c-b134-7a6d3e81e2e2 · Kauno apylinkės teismas

Teikimas Nr. T-978-917/2015Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00407-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.10.1.; 2.5.16.; 2.5.19 KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2015 m. balandžio 29 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita MeÅ¡kauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai PoÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo G. U. praÅ¡ymÄ dėl bausmės suÅ¡velninimo, n u s t a t ė :Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo G.

U. praÅ¡ymas dėl Lietuvos Respublikos BK 641 str. nuostatų taikymo Kauno apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendyje, praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. PraÅ¡yme nurodoma, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo praÅ¡ymÄ atmesti.             PraÅ¡ymas atmestinas.BK 641 straipsnio, įsigaliojusio nuo 2013 m. liepos 13 d., 1 ir 2 dalyse numatyta, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Å ios straipsnio nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. IÅ¡Â baudžiamosios bylos Nr. 1-2674-347/2012 medžiagos, matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendžiu G. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo laikotarpis – nuo 2012-04-13 iki 2012-04-15.

Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; per 4 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Kauno apylinkės teismo 2013-01-09 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas ir pasiųstas atlikti likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose.G.

U. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuoÅ¡irdžiai prisipažino kaltu, teisme davė parodymus bei teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.BK 641 straipsnyje nustatyta, kad, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (1 dalis), taip pat tai, kad Å¡i taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas (2 dalis).

Å ių BK 641 straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamÄ jį procesÄ atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant Å¡io tikslo iÅ¡ esmės įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę. Vadinasi, Å¡is įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį, nes BK 641 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tuo pačiu nuosprendžiu“ nuteistajam skiriama bausmė ir sumažinama vienu trečdaliu.

Taigi BK 641 straipsnio, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Tai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taikant BK 641 straipsnį atgal toje pačioje baudžiamojoje byloje turėtų būti priimamas naujas teismo baigiamasis aktas.

Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktÄ , turintį atgalinio veikimo galiÄ , paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali bÅ«ti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 641 straipsnio tai nėra padaryta.

Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 641 straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. AiÅ¡kinimas prieÅ¡ingai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų konstatavimÄ , kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 641 straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 641 straipsnį atgal Å¡alies teismai turėtų iÅ¡ naujo spręsti bausmių skyrimo klausimÄ daugelyje baudžiamųjų bylų, iÅ¡nagrinėtų iki 2013 m. liepos 13 d.

Teisės aktų vertinimas jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai aspektu nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). BK 641 straipsnio atgalinį taikymÄ negalimu daro ir tai, kad bausmės skyrimas pagal šį BK straipsnį siejamas su prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ . Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ paprastai laikomos situacijos, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Pabrėžtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Konstatavus tokiÄ aplinkybę, ji laikoma atsakomybę Å¡velninančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir iÅ¡ esmės yra įpareigojimas teismams Å¡velninti tokiam kaltininkui skiriamÄ bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 61, 62 straipsniai) ar, esant ir kitoms įstatyme nurodytoms sÄ lygoms, spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ (BK 38–40 ir kt. straipsniai).

Jei byloje nepagrįstai nekonstatuojama minėta aplinkybė arba jÄ konstatavus neatsižvelgiama į tai skiriant bausmę, nuteistieji turi teisę tokį teismo sprendimÄ skųsti apeliacine, kasacine tvarka. Taigi minėtos BK nuostatos sudaro garantijų sistemÄ , suponuojančiÄ iÅ¡vadÄ , kad, baudžiant kaltininkÄ , atsižvelgiama į jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir bausmė jam Å¡velninama. Ä®statymas nenustato, kokia apimtimi, esant kaltininko prisipažinimui, turi bÅ«ti Å¡velninama bausmė, teismų sprendimuose sprendžiant šį klausimÄ taip pat nenurodoma, kiek Å¡velninama bausmė atsižvelgus į minėtÄ aplinkybę.

Taikant BK 641 straipsnio atgalinį veikimÄ , t. y. jau iÅ¡nagrinėtose baudžiamosiose bylose, tiems patiems asmenims toje pačioje byloje esant toms pačioms aplinkybėms dar kartÄ bÅ«tų Å¡velninama bausmė. Vadinasi, konstituciniam humaniÅ¡kumo principui bÅ«tų suteikiama dominuojanti reikÅ¡mė individualizuojant bausmę. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nagrinėjant bylÄ turi bÅ«ti įgyvendinami visų konstitucinių teisės principų (teisėtumo, teisingumo, lygybės ir kt.) reikalavimai ir nė vienam iÅ¡ jų negali bÅ«ti suteikiama prioritetinė ar dominuojanti reikÅ¡mė, o pasielgus prieÅ¡ingai, tai vertintina kaip konstitucinių teisinės valstybės, lygybės ir kt. principų reikalavimų pažeidimas (pvz.

Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Kita vertus, kasacinėje jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad BK 641 straipsnyje suformuluota taisyklė negali bÅ«ti suprantama kaip atgalinio veikimo galiÄ turintis ir bausmę Å¡velninantis baudžiamasis įstatymas, nes Å¡is BK straipsnis iÅ¡ esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiÄ procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014).Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, nuteistojo G.

U. praÅ¡ymas jo byloje pritaikyti BK 641 straipsnį yra atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 str., 364 str., n u t a r ė : nuteistojo G. U. praÅ¡ymÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos (suimtam nuteistajam šį terminÄ skaičiuojant nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos) gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                            Sigita MeÅ¡kauskienė