d53ca30d-ef36-45d2-b4e2-38582d254ca5 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4504-940/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01634-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.8.; 3.1.7.6. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 18 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Viktorijai Vilkei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. P., jos atstovui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui, atsakovui G. S., jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. P. ieÅ¡kinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovo G. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 573,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tame tarpe žyminį mokestį, iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡laidas dėl remonto kaÅ¡tų paskaičiavimo.

2. IeÅ¡kinyje, kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, jos atstovas nurodė, kad atsakovas 2019 m. balandžio 18 d. apie 07 val. 26 min. Panevėžio m., Vilniaus-Margių g., važiuodamas dviračiu Margių gatve prieÅ¡ eismÄ ir tuo metu nedėvėdamas Å¡viesÄ atspindinčios ryÅ¡kiaspalvės liemenės, dviračio priekyje neÅ¡viečiant (neįrengtam) baltos spalvos žibintui, ant ratų stipinų nesant oranžinės spalvos atÅ¡vaitų, važiavo Margių gatve prieÅ¡ eismÄ , nelėtindamas važiavimo greičio įvažiavo į Vilniaus gatvę, įstrižai važiavo link pėsčiųjų perėjos, ja važiuodamas atsitrenkė į automobilį Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ ieÅ¡kovės ir eismo įvykio metu apgadino šį automobilį.

Dėl nurodyto įvykio atsakovui buvo suraÅ¡ytas 2019 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas ir 2019 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_P-18698-2019 buvo priimtas nutarimas nubausti atsakovÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 3 dalį, 428 straipsnio 6 dalį.

3. IeÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Meistritas“ dėl nurodytos apgadintos transporto priemonės remonto ir tam reikalingų kaÅ¡tų nustatymo. Pagal 2020 m. kovo 13 d. UAB „Meistras“ remonto sÄ matÄ remonto kaÅ¡tai yra 458,55 Eur. IeÅ¡kovė papildomai patyrė 90 Eur iÅ¡laidų stiklo UAB „Evelkas“ keitimui. Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovė patyrė 573,55 Eur žalÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, jog taip pat turėjo 25 Eur iÅ¡laidų nurodytų kaÅ¡tų pagrindimui reikalingos remonto sÄ matos sudarymui.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog iÅ¡ 2019 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-15816-19, Transporto priemonės apžiÅ«ros protokolo, fotonuotraukos matyti, jog automobilio Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėto eismo įvykio metu apgadintas priekinis bamperis deÅ¡inėje pusėje, priekinis deÅ¡inysis sparnas, deÅ¡inės pusės veidrodis, priekinis stiklas.

5. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad leistinu ir saugiu greičiu važiavo Vilniaus gatve nuo Basanavičiaus gatvės. Tuo metu saulė kilo ir Å¡vietė ieÅ¡kovei prieÅ¡ais iÅ¡ deÅ¡inės pusės. IeÅ¡kovė matė, kad į pėsčiųjų perėjÄ , prie kurios ji artėjo, įžengusių pėsčiųjų nėra bei nėra prieÅ¡ pat eismo juostÄ stovinčių ir laukiančių galimybės įžengti pėsčiųjų. IeÅ¡kovė žinojo, kad Å¡ioje vietoje Margių gatvėje eismas yra vienpusis, t. y. galima tiktai sukti iÅ¡ Vilniaus gatvės į deÅ¡inę – Margių gatvę, tačiau negalima Å¡ioje vietoje iÅ¡važiuoti iÅ¡ Margių gatvės į Vilniaus gatvę.

Priartėjusi prie įvykio pėsčiųjų perėjos ieÅ¡kovei pamačius Margių gatve, jos rytine puse, link Vilniaus gatvės važiuojantį dviratininkÄ , kuris artėjo prie eismo įvykio sankryžos, ieÅ¡kovė pradėjo stabdymo manevrÄ bei suko kairiau. Automobiliui judant stabdymo režimu į jo deÅ¡inį Å¡onÄ ties Å¡oniniu veidrodėliu atsitrenkė atsakovas ir to pasėkoje buvo apgadintas ieÅ¡kovės automobilis. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovo atsitrenkimo į automobilį metu jis važiavo per Vilniaus gatvę įstrižai, t. y.

į Å¡iaurę ir smÅ«gio metu jis nebuvo pasiekęs pėsčiųjų perėjos vakarinio kraÅ¡to ir nebuvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėjÄ . IeÅ¡kovė pabrėžė, kad ieÅ¡kovės veiksmai buvo savalaikiai bei tinkami ir ieÅ¡kovė neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio. Tik atsakovo padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su pavojingos eismo saugumui situacijos kilimu ir buvo pagrindinė eismo įvykį sÄ lygojusia priežastimi ir tik atsakovo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė, vienintelė ir bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga.

6. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad negalėjo numatyti, jog nestabdydamas, nelėtindamas greičio ir nenulipdamas nuo dviračio, prieÅ¡ pat jos automobilį iÅ¡ Margių gatvės važiuojamosios dalies, kur yra vienpusis eismas, ir galima važiuoti Margių gatve tik nuo Vilniaus gatvės, o ne į Vilniaus gatvę, įstrižai link pėsčiųjų perėjos dviračiu įvažiuos atsakovas ir pats atsitrenks į jos tuo metu jau stabdomo automobilio priekinį deÅ¡inį kampÄ . Todėl atsakovo deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai apie ieÅ¡kovės tariamus kelių eismo taisyklių pažeidimus bei ieÅ¡kovės bet kokiÄ kaltę, kaip ir miÅ¡riÄ kaltę, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

7. Ieškovė pažymėjo, kad dviratis kaip transporto priemonė taip pat yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju eismo įvykyje dalyvavo du padidinto pavojaus šaltiniai – dviratis ir automobilis.

8. Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 192,41 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsiliepime bei kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, jo atstovas nurodė, kad neginčija aplinkybių, konstatuotų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 50-ANR_N-4605-2019, jog atsakovas pažeidė KET 56, 57, 64.9 punktų reikalavimus. Atsakovas taip pat neginčija, jog yra bÅ«tinosios sÄ lygos jo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau pabrėžė, jog atsakovui dėl ieÅ¡kovės neatsargaus elgesio įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata, dėl ko jis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .

10. Atsakovas pažymi, jog ieÅ¡kovė nėra susiremontavusi automobilio ir nėra pateikusi remonto iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės pateiktoje remonto sÄ matoje įvardyti darbai ir pirkinys už 90 Eur turi tiesioginį ryšį su 2019 m. balandžio 18 d. eismo įvykiu. Taigi, neįrodytas realus žalos dydis ir kad ta žala atsirado minėto eismo įvykio metu.

11. Atsakovas nurodo, jog sprendžiant dėl ieÅ¡kovei atlygintinos žalos dydžio ir jos mažinimo, bÅ«tina Å¡ioje situacijoje įvertinti ir pačios ieÅ¡kovės kaltę. Atsakovas pažymi, kad eismo įvykis įvyko ryte, Å¡viesiu paros metu, t. y. esant labai geram matomumui. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė įvykio metu blogai jautėsi ar jos regėjimas buvo sutrikęs. IeÅ¡kovė miesto gatve važiavo tiesiai ir ji, kaip pati nurodo, labai gerai matė artėjančiÄ pėsčiųjų perėjÄ bei prie jos artėjantį jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės dviratininkÄ .

12. Atsakovas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama automobilio vairuotoja, turėdama pakankamÄ vairavimo staÅ¾Ä , iÅ¡ toli matydama artėjančiÄ pėsčiųjų perėjÄ , turėjo ir galėjo numatyti, jog bet koks pėsčiasis ar dviratininkas bet kokiu momentu gali sudaryti jai kliÅ«tį, ir imtis priemonių susidÅ«rimui iÅ¡vengti – maksimaliai sulėtinti greitį arba sustoti, garsiniu signalu ar kitu bÅ«du atkreipti atsakovo dėmesį, įsitikinti, kad Å¡is mato atvažiuojantį automobilį, ir tik tada saugiai važiuoti.

Taigi, ieÅ¡kovė nesilaikė KET 9, 30, 127 ir 128 punktų reikalavimų, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių galimam susidÅ«rimui su per pėsčiųjų perėjÄ važiavusiu atsakovu iÅ¡vengti. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis, kurio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ . IeÅ¡kovė nebuvo tiek rÅ«pestinga, kiek akivaizdžiai buvo bÅ«tina esamomis aplinkybėmis, todėl jos kaltė vertintina kaip didelis neatsargumas dėl kurio atsakovui buvo sutrikdyta sveikata.

13. Todėl, dėl nustatytų aplinkybių konstatuotina abipusė (miÅ¡ri) tiek žalÄ padariusiojo (atsakovo), tiek jÄ patyrusio asmens (ieÅ¡kovės) kaltė, kas sudaro pagrindÄ mažinti priteisiamos nuostolių sumos dydį proporcingai nuostolius patyrusio asmens (ieÅ¡kovės) kaltės dydžiui.

14. Atsakovas nurodė, kad eismo įvykio metu jam buvo sužalota sveikata – lūžo stuburo slankstelis, dėl ko atsakovas buvo nedarbingas nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 14 d. Už šį laikotarpį Sodra atsakovui iÅ¡mokėjo 409,86 Eur ligos iÅ¡mokÄ , o AB (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas dirbo, iÅ¡mokėjo 588,32 Eur. Tokiu bÅ«du per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovas gavo 998,18 Eur pajamų. Tačiau per darbingus 2019 metų pilnus 8 mėnesius (2019 m. vasario mėn. – 2019 m. gruodžio mėn.) atsakovas vidutiniÅ¡kai uždirbdavo po 461 Eur.

Tad jeigu atsakovui nebÅ«tų sutrikdyta sveikata, jis per laikotarpi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. bÅ«tų gavęs 1383 Eur (461 Eur x 3) pajamų. Å i suma yra turtinė atsakovui padaryta žala. Kadangi įvykiui kilti turėjo įtakos didelis paties atsakovo neatsargumas, tai atsakovas Å¡iÄ Å¾alÄ mažina 50 procentų ir iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡o priteisti 192,41 Eur turtinės žalos.

15. Atsakovas patyrė ir neturtinę žalÄ . Pažymėjo, kad reabilitacija po patirtos traumas atsakovui nesibaigia iki Å¡iol. Atsakovas priverstas nuolat vykti pas gydytojus apžiÅ«rai, jaučia skausmÄ , vyksta nuolatinė reabilitacija. Atsakovas nuo pat įvykio iki Å¡iol jaučia diskomfortÄ , nepatogumus, baimę dėl ateities ir darbo, nes nėra jauno amžiaus.

16. Atsakovas nurodė, jog įvertinus tai, jog jis yra vyresnio amžiaus asmuo, kuriam KET 64.9 punkte įtvirtinta taisyklė (perėjÄ kirsti nulipus nuo dviračio) buvo pakankamai nauja; kad iÅ¡ esmės visuomenėje nesilaikoma aptariamos KET taisyklės ir dėl to ruoÅ¡iamasi jÄ keisti; kad esant atitinkamam kelio ženklinimui dviratininkai gali kirsti kelio važiuojamÄ jÄ dalį nenulipdami nuo dviračio; kad prokurorė ikiteisminiame tyrime konstatavo, jog atsakovo veiksmai įvykio metu buvo nepriimtini tik techniniu požiÅ«riu bei nenustatyta, kad atsakovas padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , pripažintina, kad atsakovo elgesys neatitiko didelio neatsargumo sÄ vokos, t. y. atsakovas savo veiksmais neperžengė paprasto neatsargumo ir todėl turi teisę į žalos, susijusios su jo sveikatos sužalojimu, atlyginimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Faktinės bylos aplinkybės 17. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. 07 val. 26 min. Panevėžyje, Vilniaus-Margių g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, važiuodamas dviračiu, važiavo Margių gatve prieÅ¡ eismÄ , nelėtindamas važiavimo greičio įvažiavo į Vilniaus gatvę, įstrižai važiavo link pėsčiųjų perėjos, ja važiuodamas atsitrenkė į automobilį Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ ieÅ¡kovės. Eismo įvykio metu atsakovas apgadino automobilį ir dviratį, pats susižalojo.

Atsakovas važiavo nedėvėdamas Å¡viesÄ atspindinčios ryÅ¡kiaspalvės liemenės, dviračio priekyje neÅ¡vietė (neįrengtas) baltos spalvos žibintas, ant ratų stipinų nebuvo oranžinės spalvos atÅ¡vaitų. 18. 2019 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4605-2019 atsakovas pripažintas pažeidęs KET 56, 57, 64.9 punktų reikalavimus, dėl ko jam kyla atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 3 ir 6 dalis, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda. 19. 2019 m. balandžio 19 d.

G. S. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15816-19 galimai ieškovei pažeidus kelių transporto eismo saugumo taisykles pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 577/2019(05) nurodyta, kad po 2019 m. balandžio 18 d. įvykusio eismo įvykio G. S. nustatyti kairiosios alkÅ«nės sÄ nario ir juosmens sričių sumuÅ¡imai, pasireiÅ¡kę odos nubrozdinimu kairiosios alkÅ«nės sÄ nario srityje ir stuburo krÅ«tininės dalies dvylikto slankstelio kÅ«no kompresiniu lūžiu. Konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. VieÅ¡osios įstaigos Panevėžio respublikinės ligoninės Epikrizė patvirtina, jog G. S. lūžo krÅ«tinės slankstelis, rekomenduojamas reabilitacinis gydymas. 21. 2019 m. spalio 28 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15816-19 nenustačius automobilio vairuotojos I. P. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

22. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad automobilis Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas Vilniaus gatvės važiuojamojoje dalyje priekiu link Staniūnų gatvės, beveik visu ilgiu ant važiuojamosios kelio dalies kuri kelio ženklais pažymėta, kaip pėsčiųjų perėja, tik ant kelio nėra horizontaliojo ženklinimo. Iki automobilio galinių ratų eina dvigubos slydimo žymės, kurių ilgis 10,7 m, iš jų 4,6 m prasideda ir tęsiasi ties sankryža su Margių gatve. Vilniaus Margių gatvių sankryžos kampe yra kelio ženklas (plane pažymėtas Nr. 10) „vienpusis eismas“, kryptis tik nuo Vilniaus gatvės į dešinę (baudžiamoji byla Nr. 01-1-15816-19, b.l. 11-14, 9, 21-24).

23. Pagal UAB „Meistritas“ 2020 m. kovo 13 d. remonto sÄ matÄ Nr. 20-03-32 automobilio Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina yra 458,55 Eur. Remiantis 2020 m. kovo 13 d. UAB „Meistritas“ iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra MST Nr. 08778 ir Kasos pajamų orderio kvitu MS Nr. 2543 ieÅ¡kovė UAB „Meistritas“ sumokėjo 25,00 Eur už sÄ matos sudarymÄ . IÅ¡ 2019 m. spalio 24 d. – 2019 m. spalio 24 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, UAB „Evelkas“ pažymos bei Atliktų darbų akto matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. UAB „Evelkas“ transporto priemonei Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas priekinio stiklo keitimas, už kurį ieÅ¡kovė sumokėjo 90,00 Eur (50,00 Eur už priekinį stiklÄ ir 40,00 Eur už stiklo keitimo darbus).

24. Automobilis Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viešajame registre registruotas I. P. vardu, nuosavybės teise priklauso ieškovei.

25. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. sausio 29 d. dirbo AB (duomenys neskelbtini), išmokėtas darbo užmokestis už šį laikotarpį sudarė 5 157,08 Eur (vidutiniškai apie 430 Eur per mėnesį). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėta ligos išmoka laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. sudarė 409,86 Eur.

26. Tarp Å¡alių byloje kilo ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės ir miÅ¡rios civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Dėl miÅ¡rios kaltės ir atsakomybės už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ 27. Atsakovas neginčija savo kaltės, tačiau nurodo, jog ir ieÅ¡kovė, valdydama didesnio pavojaus Å¡altinį, nebuvo tiek rÅ«pestinga, kiek akivaizdžiai buvo bÅ«tina esamomis aplinkybėmis, todėl jos kaltė vertintina kaip didelis neatsargumas, dėl ko konstatuotina abipusė (miÅ¡ri) tiek žalÄ padariusiojo (atsakovo), tiek jÄ patyrusio asmens (ieÅ¡kovės) kaltė.

28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2019 m. balandžio 18 d. įvyko eismo įvykis dėl atsakovo kaltės (šio sprendimo 17 punktas). Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15816-19 medžiaga, atsakovo kaltė, pažeidus ANK ir KET reikalavimus, konstatuota administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4605-2019 (šio sprendimo 18, 19, 21 punktai). Atsakovas su šiomis aplinkybėmis sutinka, dėl jų byloje ginčo tarp šalių nėra.

29. Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalÄ padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtÄ ja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės iÅ¡imtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta viena iÅ¡ deliktinės atsakomybės taikymo iÅ¡imčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus Å¡altinio (be kita ko, transporto priemonės) padarytÄ Å¾alÄ .

Å iame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

30. Didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus:

1) itin didelę žalos atsiradimo rizikÄ ;

2) negalėjimÄ jos paÅ¡alinti atsargumo priemonėmis. Tai yra, kai asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ , kurių jis nepajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neiÅ¡nyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, iÅ¡lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Nagrinėjamu atveju, pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas vairuodamas transporto priemonę ? bemotorį dviratį, kėlė itin didelę žalos atsiradimo rizikÄ , nėra, kadangi vidutinio kelių eismo dalyvio suvokimo pakanka suprasti Å¡ios transporto priemonės veikimo grėsmes, o civilinių teisinių santykių subjektui veikiant pagal protingumo reikalavimÄ , įtvirtintÄ CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, Å¡i rizika maksimaliai sumažinama.

31. Byloje, kai sprendžiamas asmens važiavusio dviračiu ir susidūrusio su automobiliu civilinės atsakomybes klausimas, jis (atsakovas) atsako kaip transporto priemonės valdytojas bendrais žalos atlyginimo pagrindais pagal CK 6.276 straipsnio nuostatas, o ne kaip padidinto pavojaus šalinio valdytojas, o ieškovės atsakomybė vertintina pagal taisykles taikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo atveju eismo įvykyje dalyvavo du didesnio pavojaus šaltiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnis).

32. Taigi, civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ taikyti nustatytinos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

33. Pažymėtina, jog deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalÄ sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikÅ¡mę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba Å¡alinti žalÄ padariusio asmens atsakomybę. Transporto priemonės valdytojo griežtoji civilinė atsakomybė neeliminuoja kitų eismo dalyvių pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rÅ«pestingai, nes galimybė remtis faktu, jog žalos nukentėjusiajam atsiradimÄ lėmė jo paties neatsargus ar tyčinis elgesys, yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo gynybos bÅ«das, įtvirtintas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje.

Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio didesnio pavojaus šaltinio objektyviosios savybės, dėl kurių jis priskiriamas didesnę žalos padarymo grėsmę keliančių objektų kategorijai, neišnyksta, tačiau rizikingas, pakankamai aiškius, kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys gali būti įvertintas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė.

34. Nagrinėjamu atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog atsakovas dviračiu važiavo Margių gatve prieÅ¡ eismÄ , nelėtindamas važiavimo greičio įvažiavo į Vilniaus gatvę, įstrižai važiavo link pėsčiųjų perėjos, ja važiuodamas atsitrenkė į ieÅ¡kovės vairuojamÄ automobilį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvažiavimas į Margių gatvę yra galimas tik iÅ¡ Vilniaus gatvės pusės. Administracinio nusižengimo byloje konstatuota, jog atsakovas pažeidė KET 56, 57, 64.9 punktų reikalavimus, dėl ko jam kilo atsakomybė, numatyta ANK 428 straipsnio 3 ir 6 dalyse.

35. Pažymėtina, jog pagal KET (eismo įvykio metu galiojusi redakcija) 64.9 punktÄ dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamÄ jÄ dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis, o artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, visais atvejais dviračio vairuotojas privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimÄ tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (KET 59 punktas). Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį (KET 57 punktas).

36. Kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi bÅ«ti maksimaliai atsargus, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylančių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstÄ teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

37. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo važiavimas dviračiu prieÅ¡ eismÄ iÅ¡ Å¡alutinės gatvės ir įstrižai įvažiavimas į pagrindinę gatvę link per pėsčiųjų perėjos, nelėtinant važiavimo greičio, nesustojus ir nenulipus nuo dviračio ir neįsitikinus, kad kirsti gatvę saugu, buvo pagrindinė ir tiesioginė eismo įvykio kilimo sÄ lyga, dėl kurio jis ir pats patyrė žalÄ . Ginčo situacijoje atsakovas galėjo ir turėjo numatyti aplinkybę, kad jo kertamoje kelio dalyje bus judančių transporto priemonių, o jo veiksmai – staigi ir neiÅ¡vengiama kliÅ«tis eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms.

Toks atsakovo elgesys, kai jis, turėdamas žinoti pakankamai aiÅ¡kius saugumo reikalavimus (eismo įvykio metu atsakovas turėjo vairuotojo pažymėjimÄ ir ilgesnį nei 20 metų vairavimo staÅ¾Ä ) ir įvertinti jų nesilaikymo rizikÄ , toliau elgėsi ne tik neapdairiai, bet ir akivaizdžiai pavojingai, laikomas daug labiau neatsargiu, nei bÅ«tų galima tikėtis iÅ¡ įprastai apdairaus ir atsakingo žmogaus.

38. Pagrindo išvadai, kad ieškovė nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, nėra (CPK 185 straipsnis).

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, Å¡alinantis didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinę atsakomybę, gali bÅ«ti įvertintas rizikingas, pakankamai aiÅ¡kius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys bÅ«tų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes atsakovo argumentas, kad jo veiksmai vertintini kaip paprastas neatsargumas, dėl kurio automobilio vairuotoja neturėtų bÅ«ti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, atmestinas. Aplinkybės, jog atsakovas yra vyresnio amžiaus asmuo, kuriam KET 64.9 punkte įtvirtinta taisyklė (perėjÄ kirsti nulipus nuo dviračio) buvo pakankamai nauja, kad iÅ¡ esmės visuomenėje nesilaikoma aptariamos KET taisyklės ir dėl to ruoÅ¡iamasi jÄ keisti, kad esant atitinkamam kelio ženklinimui dviratininkai gali kirsti kelio važiuojamÄ jÄ dalį nenulipdami nuo dviračio, taip pat nesudaro teisinio pagrindo Å¡ios bylos kontekste atsakovo veiksmus vertinti kaip paprastÄ neatsargumÄ (CPK 185 straipsnis).

40. Byloje konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovo elgesys atitinka didelio neatsargumo sÄ vokÄ CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme. Dėl atsakovo veiksmų kilo grėsmė jo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Atsakovas kaip eismo dalyvis nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių galimam susidÅ«rimui su gatve važiuojančia transporto priemone iÅ¡vengti ir sumažinti susidÅ«rimo tikimybę. PrieÅ¡ingai, atsakovui atsitrenkus į ieÅ¡kovės vairuojamÄ automobilį, žala atsakovui tiesiogiai kilo iÅ¡ pačio atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų – specialių reikalavimų, iÅ¡dėstytų Kelių eismo taisyklėse, nesilaikymo.

41. Ä®vertintinas ir ieÅ¡kovės, kaip transporto priemonės vairuotojos, elgesys – jos kaltė nebuvo nustatyta nei baudžiamosios, nei administracinės teisės aspektu. Å ios aplinkybės turi reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju, kadangi nustačius nukentėjusio asmens (atsakovo) didelį neatsargumÄ , sprendžiama dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo (ieÅ¡kovės) atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimas. IeÅ¡kovė nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir negalėjo numatyti, jog nestabdydamas, nelėtindamas greičio ir nenulipdamas nuo dviračio, prieÅ¡ pat jos automobilį įstrižai link pėsčiųjų perėjos dviračiu iÅ¡ Å¡alutinės gatvės, važiuodamas prieÅ¡ eismÄ Ä¯važiuos atsakovas ir pats atsitrenks į jos automobilį.

IeÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ teisę tikėtis, kad atsakovas nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. IeÅ¡kovės, kaip automobilio vairuotojos, veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti ir žalos atsiradimui, todėl miÅ¡ri kaltė nenustatytina (CPK 185 straipsnis).

42. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas, remdamasis CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuoja esant nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, liudijančias pačio atsakovo neteisėtus veiksmus (KET pažeidimus), ir daro iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykį lėmė pačio atsakovo didelis neatsargumas, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovei civilinės atsakomybės netaikyti (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Dėl turtinės ir neturtinės žalos atsakovui priteisimo 43.

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės (Å¡io sprendimo 32-34, 37, 39 punktai) sudaro pagrindÄ konstatuoti pačio atsakovo didelį neatsargumÄ , kurį nustačius automobilio valdytojai (ieÅ¡kovei) atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nekyla. Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡omas priteisti žalos dydis ir pagrįstumas nevertinamas, nes teismui nustačius, jog automobilio valdytojai (ieÅ¡kovei) atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nekyla dėl pačio atsakovo didelio neatsargumo, eliminuojama žalos priteisimo aptariamu pagrindu galimybė.

44. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 192,41 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atmestinas. Dėl žalos ieÅ¡kovei ir procesinių palÅ«kanų priteisimo 45. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 573,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

46. Atsakovas atsikirsdamas į ieÅ¡kinį nurodė, jog nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės pateiktoje remonto sÄ matoje įvardyti darbai ir pirkinys už 90 Eur turi tiesioginį ryšį su 2019 m. balandžio 18 d. eismo įvykiu. Atsakovo nuomone neįrodytas realus žalos dydis ir kad ta žala atsirado minėto eismo įvykio metu.

47. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos (transporto priemonės apžiūros protokolo, eismo įvykio fotonuotraukų) matyti, jog ieškovės eismo įvykio metu vairuoto automobilio Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, priekinis dešinysis sparnas, dešinės pusės veidrodis, priekinis stiklas. Iš fotonuotraukos matyti, kad priekinis bamperis apgadintas ne pačiame priekyje, o priekiniame dešiniajame kampe, labiau iš šono.

IeÅ¡kovės byloje pateikta UAB „Meistritas“ 2020 m. kovo 13 d. remonto sÄ mata Nr. 20-03-32 patvirtina, kad minėtam automobiliui reikalingi deÅ¡inės pusės posparnio, deÅ¡inio Å¡oninio posÅ«kio žibinto, deÅ¡inio žibinto, deÅ¡inės pusės durų apdailos, deÅ¡inės pusės veidrodžio, deÅ¡inės pusės sparno remonto, dažymo darbai, už kuriuos paskaičiuota suma sudaro 458,55 Eur. Taip pat, remiantis UAB „Evelkas“ pažyma bei Atliktų darbų aktu bei 2019 m. spalio 24 d.

– 2019 m. spalio 24 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, matyti, jog ieÅ¡kovė patyrė 90,00 Eur iÅ¡laidas už automobilio priekinio stiklo keitimÄ . Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės Seat Ibiza deÅ¡inės pusės Å¡onas (bamperis, sparnas, veidrodėlis, priekinis stiklas), kas ir buvo nustatyta pateiktoje UAB „Meistritas“ sÄ matoje ir padaryta, remiantis UAB „Evelkas“ pažyma. Teismo vertinimu, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti minėtų automobilio Seat Ibiza apgadinimų priežastinį ryšį su 2019 m. balandžio 18 d.

įvykusiu eismo įvykiu.

48. IeÅ¡kovės pateikta 2020 m. kovo 13 d. UAB „Meistritas“ iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra MST Nr. 08778 ir Kasos pajamų orderio kvitas MS Nr. 2543 patvirtina ieÅ¡kovės turėtas 25,00 Eur iÅ¡laidas už remonto sÄ mato sudarymÄ , kas buvo bÅ«tina siekiant nustatyti atsakovo padarytos žalos dydį.

49. Ä®vertinant tai, jog ginčo eismo įvykyje ieÅ¡kovės kaltė nenustatyta, atsakovo argumentas dėl žalos dydžio mažinimo esant ieÅ¡kovės kaltei atmestinas (CPK 185 straipsnis). Objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumu dėl praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio ir nurodytų remonto darbų apimties, teismui atsakovas nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

50. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti jai 573,55 Eur žalÄ tenkintinas, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 573,55 Eur žalos atlyginimÄ , kuris teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra realus ir pagrįstas (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.265 straipsnis).

51. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 52. Å aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį patenkinus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paliktinos neatlygintinos.

53. IeÅ¡kovė byloje sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį. Tačiau remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės mokėtinas žyminis mokestis yra 15,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 5,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Ieškovės atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 900,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

55. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 900,00 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis).

56. IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinos 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 573,55 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt trijų eurų ir 55 ct) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 573,55 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 15,00 Eur (penkiolikos eurų ir 00 ct) žyminį mokestį ir 900,00 Eur (devynių Å¡imtų eurų ir 00 ct) atstovavimo iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 7,60 Eur (septynių eurų ir 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, įmokos kodas 5660. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penkių eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 20 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu, permokÄ , žyminio mokesčio užduoties kodas (ID): ZI52066. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė