d53b315e-aebf-40d1-ad80-13e8aca4ab2f · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-499-437/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01028-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 20;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 13 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant atsakovo atstovui A. Pilveliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Justieva“ skundÄ atsakovui Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono Policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja UAB „Justieva“ kreipėsi į teismÄ (b. l. 5-23), kuriame praÅ¡o panaikinti 2012 m. rugsėjo 7 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono Policijos komisariato nutarimÄ Nr. 20-63-IL-2767, kuriuo bendrovei už LR alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKÄ®) 18 str. 3 d. 12 p. ir 4 d. 2 p. pažeidimus paskirta 1250 litų bauda.Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nutarime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti apie UAB „Justieva“ kaip juridinio asmens padarytus AKÄ® 18 str. 3 d. 12 p. ir 4 d. 2 p. pažeidimus, todėl teigia, jog atsakovas, priimdamas nutarimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir nepagrįstai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikė AKÄ® nuostatas, bei nepagrįstai ir neteisėtai skyrė baudÄ .

Mano, kad nutarimas priimtas vienaÅ¡aliÅ¡kai, formaliai, ignoruojant bylos nagrinėjimo stadijÄ , neiÅ¡klausius pažeidimų padarymu įtariamų asmenų paaiÅ¡kinimų, be to, jis neatitinka AKÄ® 39 str. 2 d. nustatytų imperatyvių reikalavimų, taip pat individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nėra motyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, jį priimant neatsižvelgta į UAB „Justieva“ pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir juose nurodytus iÅ¡samius argumentus.

Taip pat nurodo, kad UAB „Justieva“ patikrinimas atliktas neturint pavedimo atlikti Å«kio subjekto veiklos patikrinimÄ , nesupažindinus su Å¡iuo pavedimu pareiÅ¡kėjo, todėl neteisėtai. PaaiÅ¡kina, kad juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimÄ tik tada, jei jo atstovas, padaręs pažeidimÄ , veikė intra vires - pagal savo kompetencijÄ ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų sudaromos galimybės neteisėtai bausti juridinius asmenis net už piktavaliÅ¡kus ir prieÅ¡ juridinį asmenį nukreiptus darbuotojų veiksmus.

Teigia, kad nutarime nebuvo nustatinėjama ir nėra įrodyta UAB „Justieva“ kaltė, klaidingai nustatyta, kad nėra lengvinančių aplinkybių, nes pareiÅ¡kėjas padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu. Taip pat, pareiÅ¡kėjo nuomone, UAB „Justieva“, kaip juridinis asmuo, laikėsi AKÄ® reikalavimų ir dėjo visas pastangas, kad AKÄ® reikalavimai nebÅ«tų pažeisti darbuotojų veiksmais, kad bÅ«tų užtikrintas AKÄ® nuostatų laikymasis, t. y. darbuotojai (tame tarpe ir pardavėja S. V.) supažindinti su įmonės veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais, yra pasirašę įsipareigojimus nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik atidarytus alkoholio butelius, baro patalpose gerai matomose vietose iÅ¡kabinti pirkėjams skirti informaciniai praneÅ¡imai apie pareigÄ laikotarpiu nuo 22 val. iki 8 val. vartoti alkoholinius gėrimus tik vietoje. Daro iÅ¡vadÄ , kad  UAB „Justieva“ nėra atlikusi jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų galėjusi 2padaryti nutarime nurodytus pažeidimus, ar suteikusi teisę (įgaliojimus) padaryti tokius pažeidimus savo darbuotojams, todėl nutarimas neteisėtas ir privalo bÅ«ti panaikintas.Atsakovas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko, prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad byloje nėra ginčo, kad alkoholinius gėrimus pirkėjai iÅ¡ bendrovei priklausančio baro iÅ¡sinešė. Pabrėžė, kad Å«kio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymÄ si prekybos vietoje, o tai reiÅ¡kia, jog Å«kio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiÅ«riu laikytini paties Å¡io Å«kio subjekto (pareiÅ¡kėjo) veiksmais. Teigia, kad pažeidimas nustatytas teisėtais veiksmais, įrodytas surinkta medžiaga, skiriamos sankcijos dydis nustatytas teisingai, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono Policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. Nr. 20-63-IL-2767, kuriuo UAB „Justieva“ už Lietuvos respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. ir 4 d. 2 p. pažeidimus taikyta ekonominė sankcija ir paskirta 1250 litų bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamÄ poveikį žmogaus sveikatai, pobÅ«dį, savo praktikoje (žr. 2004 m. sausio 26 d. nutarimÄ ) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, bÅ«tent Å¡io produkto apyvartai skirtÄ teisinį reguliavimÄ .

Santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – AKÄ®). Å io Ä®statymo tikslas – mažinti bendrÄ jį alkoholio suvartojimÄ , jo prieinamumÄ , ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimÄ alkoholiu, jo daromÄ Å¾alÄ sveikatai ir Å«kiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti Å¡iame Ä®statyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo Å«kio subjektams teisinius pagrindus (AKÄ® 1str. 1d.).

AKĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog alkoholio produktai priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punktas (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija, galiojanti nuo 2012 d. sausio 1 d.) įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais.

Å is draudimas netaikomas vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. AKÄ® 18 str. 4 d. 2 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. BÅ«tent už Å¡ių pažeidimų padarymÄ nubaustas pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog UAB „Justieva“ priklausančiame bare, esančiame Gedimino g. 66 KaiÅ¡iadoryse, įmonės darbuotoja pardavėja S. V. 2012 m. rugpjūčio 10 d., apie 01 val. 26 min.

V. Č. pardavė vienÄ neatidarytÄ alaus skardinę „Volfas Engelman“ ir nenurodė alų vartoti vietoje; apie 01 val. 28 min. neblaiviam asmeniui pardavė 0.5 ltr. talpos 300 stiprumo neatidarytÄ butelį „Žagarės vyÅ¡nių likeris“ ir nenurodė jo vartoti vietoje; apie 01 val. 30 min. neblaiviam asmeniui pardavė du 0.5 ltr. talpos, 380 stiprumo butelius brendžio „Imperial XII“ atidarytais kamÅ¡teliais. Policijos komisariato vertinimu, toks pareiÅ¡kėjo elgesys reiÅ¡kė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto ir 4 dalies 2 punkto pažeidimus, už kuriuos atsakomybė yra nustatyta Å¡io įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje, todėl ginčijamu nutarimu atsakovas UAB „Justieva“ skyrė ekonominę sankcijÄ â€“ 1250 Lt baudÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis Å«kio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad Å¡i prekyba vyktų nepažeidžiant AKÄ® reikalavimų.Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 0.5 ltr. talpos 300 stiprumo neatidarytas butelis „Žagarės vyÅ¡nių likeris“ ir du 0.5 ltr. talpos, 380 stiprumo buteliai brendžio „Imperial XII“ atidarytais kamÅ¡teliais buvo parduoti neblaiviems asmenims.

Å iÄ aplinkybę savo pirminiame paaiÅ¡kinime pripažįsta pati pardavėja, paaiÅ¡kindama pastebėjusi pirkėjus esant neblaivius, tačiau nurodanti nežinojusi, jog parduoti alkoholinių gėrimų neblaiviems asmenims 3negalima, taip pat asmenų neblaivumo faktas įrodytas įsiteisėjusiais nutarimais administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriais pirkėjai buvo nubausti pagal ATPK 178 str. 1 d. už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, pirkėjų paaiÅ¡kinimais ir alkoholio matuoklio „Lion alkolmeter 500“, kuriais nustatytas 2.18 promilių ir 1.69 promilių girtumas, parodymais.Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus, o AKÄ® 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobÅ«dį, suponuoja Å«kio subjekto pareigÄ imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigÄ Ä¯sitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas bÅ«tų veiksmingai užtikrintas (LVAT 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 punktais, neblaiviu asmuo laikomas, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse viršija 0,4 promilės. Nors pardavėja neturi galimybių patikrinti neblaivumui, tačiau nagrinėjamu atveju pirkėjams nustatytas neblaivumo laipsnis buvo toks, kad vidutiniškai rūpestingam asmeniui turėjo būti visiškai akivaizdu, jog tokios būklės pirkėjui alkoholio parduoti nebegalima.

Taigi pareiÅ¡kėjo darbuotoja, turėdama realiÄ galimybę suprasti pirkėjus esant neblaiviems, pardavė jiems alkoholinius gėrimus, todėl AKÄ® 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimas konstatuotas pagrįstai. Pabrėžtina, kad atsakovas savo skunde dėl Å¡io AKÄ® nuostatos pažeidimo jokių argumentų nenurodo. Sprendžiant dėl AKÄ® 18 str. 3 dalies 12 punkto turinio, atsižvelgtina į LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kuriuose akcentuota, jog pats Å«kio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, privalo imtis visų bÅ«tinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebÅ«tų pažeisti AKÄ® reikalavimai.

Tokios pareigos apimtis pobÅ«dis ir turinys įstatyme nėra atskleidžiamas, todėl kolegija sprendė, kad Å«kio subjektas, siekdamas įgyvendinti Ä®statymo nustatytÄ imperatyviÄ pareigÄ prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi diskrecijÄ pasirinkti, kokiais bÅ«dais vykdyti Å¡iÄ pareigÄ . (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012; 2013 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-141/2013). Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, jog pareiÅ¡kėjas byloje vertinamų įvykių metu turėjo galiojančiÄ licencijÄ verstis mažmenine prekyba (vartoti vietoje ir iÅ¡sineÅ¡ti) alkoholiniais gėrimais bare, esančiame Gedimino g. 66 KaiÅ¡iadoryse, tačiau tuo pačiu pabrėžtina, jog jis privalėjo Å¡iÄ prekybÄ vykdyti pagal AKÄ® reikalavimus.

  Kaip pažymėjo Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡ AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad Å«kio subjektai, prisidengdami vieÅ¡ojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir iÅ¡sineÅ¡tinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visÄ parÄ , taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Å i norma savo pobÅ«džiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimÄ , t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybÄ nuo 22 val. iki 8 val. vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Taigi iÅ¡ normos formuluotės yra aiÅ¡ku, jog iÅ¡imtimi iÅ¡ bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios sÄ lygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pastebėtina, jog pirmoji sÄ lyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiÅ¡ki. Gėrimo pakuotė atidaryta, kai yra iÅ¡ esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimÄ iÅ¡pilstyti ar tiesiogiai vartoti iÅ¡ pakuotės. Kita vertus, tinkamam ginčo teisinių santykių turiniui atskleisti bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti ir antrosios sÄ lygos, bÅ«tinos iÅ¡imčiai taikyti – „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, turinį.

Konkretus aptariamos Å«kio subjektui nustatytos pareigos turinys, pobÅ«dis ir apimtis Ä®statyme  nėra atkleidžiamas. Minimoje teisės 4normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å«kio subjektas, siekdamas įgyvendinti Ä®statymo numatytÄ imperatyviÄ pareigÄ prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojant juos vietoje, turi tam tikrÄ diskrecijÄ pasirinkti, kokiais bÅ«dais vykdyti Å¡iÄ pareigÄ . Kita vertus, Å¡i diskrecija negali bÅ«ti absoliuti, neribota.

Atsižvelgdamas į AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtintÄ draudimÄ ir jo tikslus, Å«kio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimÄ , kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sÄ Å¾iningas asmuo (2013 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-141/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju pagal individualias Å¡ios bylos faktines aplinkybes tikrintina, ar pareiÅ¡kėjo veiksmai nulėmė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimÄ , ar prieÅ¡ingai – jie suponavo galimybę taikyti toje pačioje AKÄ® nuostatoje įtvirtintÄ iÅ¡imtį.

Siekiant tai nustatyti, bÅ«tina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumÄ . ObjektyvÅ«s bylos duomenys įrodo, jog pareiÅ¡kėjui priklausančiame bare, AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nurodytu laiku buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos visi trys pirkėjai iÅ¡ baro iÅ¡sinešė. Ginčo nekyla ir dėl to, kad dviem pirkėjams alkoholinių gėrimų pakuotės buvo neatidarytos, o vienam pirkėjui jo įsigyti du buteliai brendžio „Imperial“ XII“ buvo atidaryti.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. V.. Nors nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka jau vien Å¡io objektyvaus fakto (alkoholinių gėrimų pakuotės neatidarytos ir iÅ¡sineÅ¡tos) nustatymo tam, kad bÅ«tų konstatuotas minėtos teisės normos pažeidimas, pagal nustatytas objektyvias faktines aplinkybes vertintina ir tai, ar pareiÅ¡kėjas nepažeidė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatų ir subjektyvaus pobÅ«džio faktorių, atskleidžiančių pareiÅ¡kėjo santykį su minėtuoju pažeidimu, kontekste.Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiÅ¡kas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumÄ ir teisnumÄ , savarankiÅ¡kÄ pavadinimÄ , organizacinį vientisumÄ , jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiÅ¡kumÄ .

Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimÄ ).Aplinkybės, charakterizuojančios minėtÄ jÄ subjektyvių faktorių visumÄ , LVAT formuojamoje praktikoje, suprantamos kaip dvejopos: iÅ¡ vienos pusės jÄ iÅ¡reiÅ¡kia realių, fiziÅ¡kai apčiuopiamų, priemonių bei sÄ lygų vartoti alkoholinius gėrimus vietoje visuma arba jų stokÄ , iÅ¡ kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimÄ si, kad imperatyvus Ä®statymo įpareigojimas nebÅ«tų pažeistas, gebėjimÄ suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys jį vartos ne vietoje bei Å«kio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į šį suvokimÄ .

Abiem atvejais pastebėtina, jog nėra ir negali bÅ«ti baigtinio minėtųjų aplinkybių sÄ raÅ¡o, nes jis nebÅ«tų pajėgus aprėpti įvairialypių situacijų, kylančių ginčo teisinių santykių srityje, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Todėl minėtoji, Å«kio subjektui priskirtina, subjektyvių faktorių visuma analizuotina kiekvienu atveju atskirai, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais. Å iame kontekste taip pat pastebėtina, jog ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).IÅ¡ faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurios yra užfiksuotos raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje matyti, kad pareiÅ¡kėjo bare potencialiems klientams buvo sudarytos objektyvios sÄ lygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje: neginčijama, kad minėtame bare buvo pastatytas vienas 5staliukas su kėdėmis klientams.

Tačiau, teismo vertinimu, vien nustatyti Å¡iÄ aplinkybę nepakanka, svarbu įvertinti ir tai, kokių atsargos (prevencijos) priemonių ėmėsi pareiÅ¡kėjas, siekdamas užkirsti keliÄ imperatyvaus Ä®statyme įtvirtinto reikalavimo pažeidimui. Tokių priemonių visuma analizuotina atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo kriterijus.Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslÄ , jog baro klientai alkoholinių gėrimų neiÅ¡sineÅ¡tų, o įsigytus alkoholinius gėrimus vartotų vietoje.

Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog bÅ«tina patikrinti, ar pareiÅ¡kėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iÅ¡ jo, kaip iÅ¡ Å«kinę veiklÄ vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant bÅ«tų užtikrintas Ä®statyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymasis. Teismo vertinimu, iÅ¡ Å«kio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus Å«kio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotÄ gėrimÄ rengiasi iÅ¡sineÅ¡ti ar neÅ¡asi iÅ¡ Å«kio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimÄ vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieÅ¡ pirkėjÄ , siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neiÅ¡sineÅ¡tų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje.

Å is aspektas svarbus analizuojant pareiÅ¡kėjo priemonių, kurių konkrečiu atveju jis ėmėsi siekdamas nepažeisti imperatyvaus Ä®statymo reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumÄ . Faktiniais bylos duomenimis neginčijamai nustatyta tai, jog pareiÅ¡kėjo darbuotoja (pardavėja) alkoholinį gėrimÄ â€“ alaus skardinę į barÄ atėjusiam asmeniui pardavė ir atidavė neatidarytÄ . Netrukus kitam pardavėjui buvo parduotas ir 0.5 ltr. talpos neatidarytas Žagarės vyÅ¡nių likerio butelis.

Taigi pardavėja Å¡iuos alkoholinius gėrimus pardavė neatidarytoje pakuotėje ir, beje, neaprÅ«pino juos įsigijusių asmenų indais Å¡iam gėrimui vartoti vietoje. Taigi akivaizdu, jog pardavėja asmenims nesudarė bent jau minimalių sÄ lygos alkoholio vartojimui vietoje. IÅ¡ pardavėjos pirminio paaiÅ¡kinimo taip pat matyti, kad alkoholinį gėrimÄ Ä¯sigyjančio asmens apie jo vartojamÄ tik bare, ji žodžiu neįspėjo. Nustatytos aplinkybės patvirtina indiferentiÅ¡kÄ pardavėjos požiÅ«rį į alkoholinių gėrimų iÅ¡sineÅ¡imÄ iÅ¡ baro patalpų ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog konkrečiu atveju nebuvo imtasi tinkamų bei protingų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas parduotų alkoholinių gėrimų vartojimas vietoje.

Beje pareiÅ¡kėjas, kaip apdairus Å«kio subjektas, siekdamas tinkamai įgyvendinti Ä®statymo reikalavimus, galėjo imtis ir kitų racionalių priemonių, padedančių užtikrinti alkoholio suvartojimÄ vietoje.IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, jog nagrinėjamu atveju vienas asmuo įsigijo vienÄ butelį, kitas - du butelius stiprių alkoholinių gėrimų. Ä®sigyto alkoholio kiekis, stiprumas galėjo pardavėjai neabejotinai rodyti, jog jis vieno asmens vietoje suvartojamas nebus ir tai taip pat leidžia spręsti apie pareiÅ¡kėjo darbuotojos gebėjimÄ suvokti, kad alkoholinis gėrimas įsigyjamas iÅ¡sineÅ¡ti.Pabrėžtina ir tai, kad pardavėja negali visais atvejais bÅ«ti tikra ir pagrįstai numatyti, kad reikalavimas vartoti alkoholinius gėrimus vietoje nebus pažeistas dėl trečiųjų asmenų individualių veiksmų, taigi pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ pardavėjas negali bÅ«ti atsakingas už pirkėjų veiksmus ir įtakoti jų elgesį po alkoholinio gėrimo įsigijimo momento, negali reikalauti iÅ¡ pirkėjo ir tuo labiau jį priversti įsigytÄ alkoholinį gėrimÄ suvartoti vietoje, tačiau jis privalo imtis konkrečių priemonių visumos ir sudaryti visas įmanomas sÄ lygas, kad nupirktas alkoholinis gėrimas bÅ«tų suvartotas vietoje – atidaryti pakuotę, paduoti indÄ , įspėti pirkėjus apie alkoholinių gėrimų vartojimÄ tik vietoje.

Kaip jau minėta, tokie veiksmai atlikti nebuvo.PareiÅ¡kėjo atstovas nurodo, kad vykdant UAB „Justieva“ patikrinimÄ , nebuvo iÅ¡duotas pavedimas sÅ«kio subjekto patikrinimui ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ nutarimui panaikinti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedÅ«rinių pažeidimų įtakos vieÅ¡ojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį 6turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005;

Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 131–138). Å iuo aspektu taip pat pabrėžtina, jog UAB „Justieva“ patikrinimas vyko ne pavedimo pagrindu, bet pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko patvirtintÄ priemonių planÄ Nr. 20-63-IL-2535, jį atliko plane įvardinti pareigÅ«nai (R. D., A. B.). Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad konkrečiu atveju esminių procedÅ«rinių pažeidimų, turėjusių įtakos priimto atsakovo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui bei dėl Å¡ios priežasties sudarančių pagrindÄ minėtÄ nutarimÄ panaikinti, nebuvo padaryta.Nurodytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė proporcingų atsargos priemonių reikalavimui, jog AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtintų nuostatų bÅ«tų laikomasi, t. y. jo konkrečioje situacijoje neįgyvendino visų įmanomų nuo jo priklausančių priemonių, kurios atitiktų teisingÄ pusiausvyrÄ siekiamam tikslui ir leistų pagrįstai tikėtis, jog jam ėmusis atitinkamų priemonių, alkoholinis gėrimas nebus iÅ¡sineÅ¡tas iÅ¡ baro, suvartojant jį vietoje.

Todėl yra pakankamai pagrindo konstatuoti, jog byloje vertinamu atveju pareiÅ¡kėjas nesilaikė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę bÅ«tent policija, kaip pažeidimÄ inkriminuoti institucija, turi jį neabejotinai įrodyti (žr., pvz., mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent pastarasis subjektas turi iÅ¡dėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimÄ , kartu įrodydamas ir pažeidėjo kaltę.

Analizuojamu atveju, policija Nutarime konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas pardavė alkoholinius gėrimus uždarytose pakuotėse bei neblaiviems asmenims, t. y. konkrečiai nurodė, kokius draudžiamus veiksmus pareiÅ¡kėjas atliko, juos kvalifikavo. Tokie argumentai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankami bei, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, iÅ¡ esmės atitinka AKÄ® 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ , jog Nutarime turi bÅ«ti, be kita ko, nurodomi pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas.Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytÄ pažeidimÄ (žr., pvz., 2005 m. kovo 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).

Taigi Å«kio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymÄ si prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklÄ , jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors bÅ«du atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiÅ¡kia, kad Å«kio subjekto darbuotojų veiksmai AKÄ® požiÅ«riu laikytini paties Å¡io Å«kio subjekto (pareiÅ¡kėjo) veiksmais. Todėl atitinkami nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiÅ¡kėjo padarytais pažeidimais. (žr.

LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/201; 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -2209/2013). Toks AKÄ® nuostatų aiÅ¡kinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti Å¡ių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti bÅ«tinumÄ tokį produktÄ pardavinėjančiam subjektui laikytis aukÅ¡tesnių atidumo ir rÅ«pestingumo standartų, kad nebÅ«tų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010).

Byloje nustatyta ir apeliantas neginčijo aplinkybės, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku uždarytoje pakuotėje pardavė apelianto darbuotoja - pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis UAB „Justieva“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡i darbuotoja virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pardavėja veikė juridinio asmens naudai, kadangi vykdė veiklÄ , kuri neÅ¡a UAB „Justieva“ pelnÄ . Teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo darbuotoja tyčia veikė prieÅ¡ įmonės interesus, tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytoja apklausta S. V. (2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -2209/2013).

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo 7darbuotojos padarytas AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimas laikytinas pareiÅ¡kėjo padarytu pažeidimu. PareiÅ¡kėjo veiksmų ginčo situacijoje visuma byloja apie tai, jog jo veiksmai, įgyvendinant iÅ¡ AKÄ® kylančius įpareigojimus, neatitiko tinkamo, apdairaus bei atidaus elgesio standartų ir nulėmė minėtose teisės normose įtvirtintų draudimų pažeidimÄ .          Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,  n u s p r e n d ž i a :

         PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.         Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Gintaras Čekanauskas                                                                                                                Â