Legislator Case Law & Legislation
d53a460b-dde6-4de2-9111-e9a6bb419834 AI generated

d53a460b-dde6-4de2-9111-e9a6bb419834 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d53a460b-dde6-4de2-9111-e9a6bb419834
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Aloyzo Kruopio, RÅ«tos Mickevičienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Dainorai MiliÅ«tei, gynėjai advokatei Vidutei TiÅ¡kÅ«nienei, nuteistajam D. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų.

Legislator headnote

AI generated

d53a460b-dde6-4de2-9111-e9a6bb419834 · Lietuvos apeliacinis teismas: J. su savo motina artimai nebendravo ir nuoÅ¡irdžių emociÅ¡kai tvirtų ryÅ¡ių nepalaikė, todėl, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios nepagrįstos įrodymais, priteista turtinė ir neturtinė žala žymiai mažintina. Mano, kad apygardos teismas neatsižvelgė į aukščiau paminėtas aplinkybes, todėl negalima laikyti, jog nustatytas turtinės ir neturtinės žalos dydis yra teisingas ir siekiama civilinės ieÅ¡kovės ir jo interesų pusiausvyros. D. D. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-279/2012                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00204-2010-4                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)            LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                               2012 m. kovo 22 d.                                                         Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Aloyzo Kruopio, RÅ«tos Mickevičienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Dainorai MiliÅ«tei, gynėjai advokatei Vidutei TiÅ¡kÅ«nienei, nuteistajam D. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų septynioms dienoms, pirmuosius ketverius metus atliekant kalėjime, o likusiÄ bausmės dalį - pataisos namuose.            IÅ¡ nuteistojo D. D. nukentėjusiajai J. V. Priteista 5 000 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.            Tuo pačiu nuosprendžiu N. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliacinis skundas dėl N. A. iÅ¡teisinimo nepaduotas.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 3 d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 11 val. 15 min. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio trečio aukÅ¡to gyvenamojoje patalpoje Nr. XX, tarpusavio ginčo su A. J. metu tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį rankos kumÅ¡timi A.

J. į veido sritį bei tyčia sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį su elektriniu virduliu į galvos sritį, tuo padarė muÅ¡tinę žaizdÄ ir nubrozdinimus kairio skruosto srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ bei nubrozdinimus galvos kairės pusės plaukuotoje dalyje, kraujosruvÄ galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ tarp galvos smegenų smilkininių skilčių pamatinio pavirÅ¡iaus ir galvos smegenų kietojo dangalo, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ galvos smegenų Å¡oninius skilvelius, dėl ko nuo stipraus galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų Å¡oninius skilvelius A.

J. 2010 m. vasario 3 d. apie 11 val. 15 min. – 11 val. 20 min. mirė.Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendis keistinas dėl jam paskirtos per griežtos bausmės ir nukentėjusiajai J. V. priteisto per didelio civilinio ieÅ¡kinio. Atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas skirdamas jam bausmę, nuosprendyje pažymėjo, jog jis nusikaltimÄ padarė veikdamas netiesiogine, neapibrėžta tyčia, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bÅ«damas nepilnamečiu vienÄ kartÄ buvo teistas dėl dviejų žmonių tyčinių nužudymų sunkinančiomis aplinkybėmis, teistas padaręs nusikalstamÄ veikÄ lygtinio paleidimo metu, neatlikęs bausmės vėl padarė tyčinį nužudymÄ bausmės atlikimo vietoje, pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai, turėjo Å¡eÅ¡ias galiojančias drausmines nuobaudas, todėl paskyrė griežtesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, pirmuosius ketverius metus atliekant kalėjime.

Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakteristikos ir pažymos apie nuobaudas ir paskatinimus matyti, jog įvykio dienai, t. y. 2010 m. vasario 3 d. galiojančių nuobaudų neturėjo, buvo du karus paskatintas (2009 m. balandžio 7 d. už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir stropų mokymÄ si, o 2009 m. lapkričio 3 d. - už rodytÄ iniciatyvÄ darbe). Teigia, kad Å¡eÅ¡ios nuobaudos jam buvo paskirtos po 2010 m. vasario 3 d. įvykio, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl A.

J. nužudymo. Minėtoje pataisos namų charakteristikoje nurodyta, jog jo santykiai su kitais nuteistaisiais draugiÅ¡ki, į konfliktines situacijas nesivelia, sugyvena taikiai, yra ramaus bÅ«do, lengvai bendraujantis, nelinkęs konfliktuoti, tačiau kai susinervina iÅ¡reiÅ¡kia savo nuomonę, į pareikÅ¡tas pastabas reaguoja, kritinių situacijų metu linkęs vadovautis loginiu mÄ stymu, palaiko santykius su artimaisiais, paskambina telefonu, susiraÅ¡inėja laiÅ¡kais, laisvalaikiu skaito knygas, spaudÄ , sportuoja, pokalbių metu atviras, nelinkęs iÅ¡sisukinėti.

Be to, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra specialybę ir gavo kvalifikacinį pažymėjimÄ . Po įvykio ikiteisminio tyrimo metu, kai gavo Å¡eÅ¡ias nuobaudas, iÅ¡ paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, ir tai lėmė teismo iÅ¡vadÄ , jog jis charakterizuojamas neigiamai (3 t., 87-88 b. l.). Tačiau nuteistasis pažymi, kad 2010 m. vasario 26 d. parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kad vartojo smurtÄ prieÅ¡ A.

J., sunkiai sužaloti ar nužudyti jo nenorėjo ir nesiekė, dėl to labai gailisi ir pergyvena (3 t., 18 b. l.). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai J. V. priteisė 5 000 Lt turtinei žalai dėl laidojimo iÅ¡laidų ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažįsta, kad dėl jo padarytos nusikalstamos veikos atsirado sunkios pasekmės, nes žuvo žmogus, dėl ko jis labai gailisi. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas, nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti ne tik į padarytos veikos pasekmes, kaltę, bet ir į jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, įrodymus apie patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė prokuroras, gindamas J. V. interesus, tačiau nepateikė jokių ieÅ¡kinį pagrindžiančių įrodymų apie civilinės ieÅ¡kovės turėtas laidojimo iÅ¡laidas bei įrodymus, pagrindžiančius praÅ¡omÄ priteisti itin didelę neturtinę žalÄ . Apeliantas sutinka, kad dėl A. J. mirties jo motina patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl jai turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina atsižvelgta į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia, jis neturi jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Pasak apelianto, jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl jÄ atlikęs, neturėtų net teorinės galimybės jÄ atlyginti. Mano, kad bÅ«tų sÄ Å¾ininga, teisinga ir protinga civilinei ieÅ¡kovei iÅ¡ jo priteisti tokio dydžio neturtinę žalÄ , kuriÄ ateityje bÅ«tų pajėgus atlyginti. Akcentuoja tai, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties iÅ¡gyventų emocijų, o neturtinės žalos atlyginimas mirusiojo artimiesiems priteisiamas konstatavus stiprų emocinį sukrėtimÄ , darantį neigiamÄ Ä¯takÄ Å¾mogaus dvasinei bÅ«senai.

A. J. su savo motina artimai nebendravo ir nuoÅ¡irdžių emociÅ¡kai tvirtų ryÅ¡ių nepalaikė, todėl, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios nepagrįstos įrodymais, priteista turtinė ir neturtinė žala žymiai mažintina. Mano, kad apygardos teismas neatsižvelgė į aukščiau paminėtas aplinkybes, todėl negalima laikyti, jog nustatytas turtinės ir neturtinės žalos dydis yra teisingas ir siekiama civilinės ieÅ¡kovės ir jo interesų pusiausvyros. D. D. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 40 000 Lt.            Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nukentėjusiajai J. V. neteisingai priteisto civilinio ieÅ¡kinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).           Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

D. D. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡analizuotais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos ir dėl to teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 20 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę medžiagÄ ir daiktinius įrodymus, specialistų iÅ¡vadas vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).           Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis D. D. praÅ¡o jam skirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę ir sumažinti J. V. priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .           Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam D.

D. pagrįstai paskyrė BK 129 straipsnio 1 dalį sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri yra didesnė už įstatymo sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), dėl to kilo neatitaisomi padariniai bei į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D.

D. bÅ«damas nepilnamečiu anksčiau teistas dėl dviejų žmonių tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, vėliau lygtinio paleidimo metu vėl nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , tačiau teistumui neiÅ¡nykus vėl padarė labai sunkų nusikaltimÄ - tyčinį nužudymÄ bausmės atlikimo vietoje. Taip pat iÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis D. D. neprisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai nesigaili, todėl apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistasis skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu parašė prisipažinimÄ dėl fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ A. J., tačiau sunkiai sužaloti ar nužudyti jo nenorėjo ir nesiekė, dėl to labai gailisi ir pergyvena (3 t., 18 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad D. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklÅ«s, nuteistasis juos keitė, siekdamas juos pritaikyti prie faktinių bylos aplinkybių, taip norėdamas suÅ¡velninti atsakomybę. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po suduotų smÅ«gių A.

J., nuteistasis neskubėjo kviesti medicinos pagalbos ir apie tai pranešti įkalinimo įstaigos pareigūnams, tačiau kitam nuteistajam J. G. liepė išmesti maišelį su virduliu, kurį pavartojo smurtaudamas prieš nukentėjusįjį. Akivaizdu, kad nuteistasis D. D. nors iš dalies prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau toks prisipažinimas nėra ir negali būti laikomas nuoširdžiu. Todėl pirmosios instancijos teismas D. D. tai pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės įrodo, kad D. D. linkęs daryti nusikalstamas veikas, tačiau išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, o toliau piktybiškai ignoruoja visuomenėje priimtas normalaus bendravimo taisykles. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakteristikos matyti, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo D. D. buvo skirti du papeikimai ir du paskatinimai, o po šios nusikalstamos veikos padarymo jam buvo skirtos šešios drausminės nuobaudos, kurios yra galiojančios (t. 3, 87-88 b. l.).

Pažymėtina tai, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo įvertinti kaltininko asmenybę tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos. Kaip jau minėta aukščiau, po nusikalstamos veikos padarymo (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija D. D. skyrė net Å¡eÅ¡ias drausmines nuobaudas, jis buvo perkeltas į drausmės grupę (3 t., 87-88 b. l.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, kaltės formÄ , visas kitas svarbias bylos aplinkybes tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), D. D. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir neprieštarauja baudžiamojo įstatymo reikalavimams, todėl nėra aiškiai per griežta. Aplinkybių bei teisinių pagrindų, kurie leistų švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija byloje nenustatė, o nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat jokių įtikinamų argumentų nenurodė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. D. anksčiau teistas už nužudymÄ , kitų tyčinių nusikaltimų padarymÄ , todėl yra labai pavojingas visuomenei. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apygardos teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė pirmuosius ketverius metus laisvo atėmimo bausmę atlikti kalėjime.             Apeliantas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas nukentėjusiajai J. V. priteisė 50 000 Lt neturtinei ir 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti nepagrįstai.

Apeliantas mano, kad priteista neturtinė ir turtinė žala yra per didelė, nes prokuroras, gindamas nukentėjusiosios interesus, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija su Å¡iais nuteistojo argumentais sutinka iÅ¡ dalies.           Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).            Pagal Civilinį kodeksÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus netekus artimųjų ir kt.           Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajai J.

V. Apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai J. V. padaryta neturtinė žala kilo dėl nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui (sÅ«nui). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nužudytasis A. J. nors ir deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina J. V., tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys tamprius jų santykius, ar nužudytasis A. J. materialiai rÅ«pinosi motina, t. y. nukentėjusiÄ ja, nes jis kelis kartus teistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes.

IÅ¡ apeliacinio proceso metu paskelbtų J. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji su sÅ«numi A. J. bendravo laiÅ¡kais, ji siųsdavo jam pinigų smulkioms iÅ¡laidoms, dėl sÅ«naus mirties, bÅ«dama garbaus amžiaus, patyrė skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ , dėl to pablogėjo jos sveikata (2 t., 4-5 b. l). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kad dėl to nukentėjusiajai pablogėjo sveikata. IÅ¡ apeliaciniame teisme gauto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicinos dokumentų matyti, kad J.

V. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Byloje taip pat nėra įtikinamų duomenų, kad nukentėjusioji palaikė artimus ryÅ¡ius su A. J. arba sÅ«nus jÄ iÅ¡laikė, kadangi pastarasis ne kartÄ buvo teistas ir atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ paskelbtų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji sÅ«nui siusdavo pinigų į laisvės atėmimo vietÄ smulkioms iÅ¡laidoms. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis sumažinamas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad D. D. neturi turto, kuris gali būti nukreiptas civilinio ieškinio atlyginimui, tačiau nuteistasis yra jauno amžiaus, todėl turės visas galimybes dirbti ir jį atlyginti ateityje. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš nuteistojo D. D. priteista neturtinė žala nukentėjusiajai J. V. sumažinama iki 40 000 Lt dydžio           Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra pateikta dokumentų, kurie patvirtintų J.

V. padarytos turtinės žalos dydį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės vyr. prokuroro pavaduotojas gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 11 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., 8-9 b. l.). IÅ¡ paskelbtų nukentėjusiosios J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad sÅ«naus laidotuvėms iÅ¡leido 11 000 Lt, todėl pardavė sodo namelį, tačiau iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų neturi (2 t., 4-5, 10-12 b. l.).

Pažymėtina, kaip ir reikalaujama įstatyme, pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡sprendė civiliniame ieÅ¡kinyje keliamÄ turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , priteisdamas dalį praÅ¡omos turtinės žalos, t. y. 5 000 Lt. IÅ¡ tikrųjų, tai, kad J. V. turėjo iÅ¡laidų, susijusių su žuvusio sÅ«naus (A. J.) laidotuvėmis iÅ¡ dalies patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis, iÅ¡ kurios matyti, jog nukentėjusioji pardavė sodo namelį (2 t., 10-13 b.l.). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusiajai taip pat turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa.

Be to, byloje nėra ir nukentėjusioji teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl iÅ¡laidų sÅ«naus laidotuvėms. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad atlyginant turtinę žalÄ , susijusiÄ su laidojimo iÅ¡laidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi realiÄ gyvenimiÅ¡kÄ situacijÄ , sutinka, kad J. V. turėjo iÅ¡laidų, susijusių su sÅ«naus laidotuvėmis, tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, priteistas civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai sumažinamas iki 3 000 Lt.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :            Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:            iÅ¡ D. D. priteistÄ J. V. 50 000 (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 40 000 (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt, o 5 000 (penkių tÅ«kstančių) Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 3 000 (trijų tÅ«kstančių) Lt.           KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                              Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                             Aloyzas Kruopys                                                                             Rūta Mickevičienė