2019-09-11 Nr. AB-17229-3-61-3-02889-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-628-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02889-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ADPF“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ADPF“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ADPF“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-9498 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą sudaryti mokestinės paskolos sutartį su pareiškėju ir išdėstyti UAB „ADPF“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemokos sumą (620 525,04 Eur) už ataskaitinius laikotarpius nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamą Sprendimą iki skundo išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „ADPF“ skundą. Nustatė pareiškėjui UAB „ADPF“ terminą iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuomonei dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pareikšti. Netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas taip pat nurodė išsiųsti skundo kopiją atsakovui VMI ir įpareigoti iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikti teismui atsiliepimą į skundą bei skundžiamą Sprendimą ir visą turimą medžiagą, kurios pagrindu priimtas šis Sprendimas, atsiliepime išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teismas pažymėjo, kad skundas atitinka esminius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 ir 35 straipsniuose skundui (prašymui) keliamus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti.

Vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 78 straipsnio 6 dalimi, teismas šalims nustatė terminą iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuomonei dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pareikšti.

Teismas rėmėsi ABTĮ 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgė į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertino šioje administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus iš esmės dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo galimybė pati savaime nepatvirtina, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, kad nesiėmus priemonių gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, kad priemone būtina taikyti laikinai sureguliuoti padėtį. Ginčas administracinėje byloje vyksta ne dėl VMI sprendimų išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto atitinkamas sumą, bet dėl Sprendimo, kuriuo mokesčių administratorius nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos. Duomenų, jog vykdomas ar pradėtas priverstinis išieškojimas, nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, kad teisme ginčas dėl sprendimų, kuriais remiantis yra pagrindas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nėra nagrinėjamas (duomenų nepateikta), teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti išieškojimą pagal sprendimus, kurie nėra ginčijami teisme.

III. Pareiškėjas UAB „ADPF“ (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirajame skunde pažymi, kad pareiškėjas yra gavęs atsakovo 2019 m. liepos 9 d. raginimą Nr. (23.31-08) 464-496 (toliau – ir Raginimas) per 20 kalendorinių dienų nuo Raginimo įteikimo dienos sumokėti PVM sumą, kuriame nurodoma, jog Raginimo neįvykdžius PVM suma bus išieškota Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka. Taigi atsakovas pareiškėjo atžvilgiu gali taikyti priverstinio išieškojimo priemones MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindais: 1) pareiškėjas nesumokėjo PVM sumos ir su ja susijusių sumų per Raginime nurodytą laikotarpį; 2) pareiškėjas nesumokėjo deklaruotos PVM sumos per Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį. Iš Raginimo matyti, kad priverstinio išieškojimo veiksmai bus taikomi. Taigi byloje yra visi pagrindai ir sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, nes atsakovui pradėjus išieškojimo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas apskritai negalės vykdytu savo veiklos ir tinkamai atsiskaityti su kitais kreditoriais – įmonėms už medžiagas, darbus, taip pat atsiskaityti su darbuotojais, rangovais, kas dar labiau apsunkins pareiškėjo padėtį. Pareiškėjas greičiausiai taptų nemokus, o iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas negalėtų atsiskaityti ne tik su valstybės biudžetu, bet ir su kitais kreditoriais.

Atsakovas VMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra prevencinės priemonės, kurių tikslas užkirsti kelią teisminiams ginčams ateityje. Šioje byloje ginčas vyksta ne dėl VMI sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių galinčią kilti žalą patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Paduodamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pareiškėjas siekia, kad jam būtų pritaikyta laikinoji apsauga administraciniame ginče, t. y. siekia laikinai sustabdyti teisme ginčijamo akto (Sprendimo) galiojimą.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Teisėjų kolegijos vertimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, turėjęs pagrįsti, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, to nepadarė: ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus administracinio akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-587-602/2017; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-827-624/2018).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtą reikalavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, sunkumų atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojais, rangovais, galimo įmonės bankroto yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas galinčias kilti neigiamas pasekmes sieja su mokesčių administratoriaus galimais išieškojimo veiksmais nesumokėjus Raginime nurodytos PVM sumos. Tačiau šioje administracinėje byloje pareiškėjas pateikė skundą, ginčydamas atsakovo VMI 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-9498 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir siekdamas įpareigoti atsakovą sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas siekia laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog net jei būtų tenkintas pareiškėjo prašymas ir sustabdytas Sprendimo (kuriuo atsisakyta išdėstyti mokestinę nepriemoką) galiojimas, tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu nebūtų pasiektas pareiškėjo nurodomas tikslas ir išieškojimo veiksmai nebūtų sustabdyti, nes pareiškėjo mokestinių prievolių išieškojimo pagrindas nėra ginčijamas Sprendimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad ginčijamo Sprendimo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ADPF“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius