d537afab-5741-435d-a911-9f83ae0ae458 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-209/2016        Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01192-12Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Ilonai Lonskai, dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,gynėjai advokatui Dariui Sauliūnui,išteisintajam A.

L.,civilinio ieÅ¡kovo atstovei J. R.-P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio ieÅ¡kovo UAB „A. L.“ ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų sudėties požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu civilinio ieÅ¡kovo UAB „A.

L.“ civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, o dėžė su tyrimui reikÅ¡mės turinčiais dokumentais bei skaitmeninėmis laikmenomis palikta saugoti prie bylos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. L. buvo kaltinamas tuo, jog pagamino netikrus dokumentus – bendrovės „M. L. P.“ (reg. Jungtinėje Karalystėje) sÄ skaitas-faktÅ«ras, UAB „A. L.“ (Å¡ios bendrovės buvęs pavadinimas „A.“) pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A.

O. 2011-05-30 raÅ¡tÄ bei apgaule bendrovės „M. L. P.“ naudai įgijo svetimÄ , UAB „A. L.“ priklausantį didelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: jis, bÅ«damas UAB „A. L.“ ekspedicijos vadybininku, žinojo, jog UAB „A. L.“ su siuntėju, bendrove „B. A.“ (reg. Ispanijos Karalystė), sudarė krovinių (žemės Å«kio technikos) vežimo tarptautiniu marÅ¡rutu Ispanija – Rusija sutartį, krovinį pristatant gavėjui, bendrovei „Z. L.“ (reg. Rusijos Federacijoje), po ko minėtai sutarčiai įvykdyti UAB „A.

L.“ subrangos pagrindu pasitelkė trečiuosius asmenis (vežėjus):- UAB „A.“, su kuriuo UAB „A. L.“ 2011-03-28 sudarė vežimo sutartį, po ko UAB „A.“ subrangos pagrindu pasitelkė kitÄ trečiÄ jį asmenį - bendrovę „ J. D. M., M. M.“ (reg. Lenkijos Respublikoje), su kuriuo bendrovė „A.“ sudarė vežimo sutartį, po ko „ J. D. M., M. M.“ iÅ¡ siuntėjo „B. A.“ Ispanijoje priėmė krovinį ir 2011-04-05 pristatė į Lietuvos RespublikÄ pagal važtaraÅ¡tį (CMR) (už įvykdytÄ sutartį UAB „A.

L.“ bendrovei „A.“ sumokėjo 10358,4 Lt pagal 2011-04-15 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0021343);- UAB „O. L.“, su kuriuo UAB „A. L.“ 2011-04-07 sudarė vežimo sutartį, po ko UAB „O. L.“ subrangos pagrindu pasitelkė kitÄ trečiÄ jį asmenį – UAB „O.“, su kuriuo bendrovė „O. L.“ sudarė vežimo sutartį, po ko UAB „O.“ siuntėjo krovinį 2012-04-09 perėmė Lietuvos Respublikoje ir pristatė į paskirties vietÄ (Rusija, Krasnodaras) krovinio gavėjui pagal važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. 0001055 (už įvykdytÄ sutartį UAB „A.

L.“ bendrovei „O. L.“ sumokėjo 12948 Lt pagal 2011-04-27 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 11/04/108).Jis, žinodamas, jog UAB „A. L.“ subrangos pagrindu pasitelkusi trečiuosius asmenis (vežėjus) užsakymÄ Ä¯vykdė, t. y. pristatė siuntėjo „B. A.“ krovinį gavėjui „Z. L.“ , siekdamas apgaule įgyti bendrovės „M. L. P.“ naudai svetimÄ turtÄ , t. y. bendrovei „A. L.“ priklausantį piniginį užmokestį, kurį turėjo sumokėti krovinio siuntėjas „B.

A.“, ne anksčiau kaip 2014-04-09 pagamino netikrÄ dokumentÄ - bendrovės „M. L. P.“ 2011-05-15 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000001, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog neva bendrovė „M. L. P.“ įvykdė (organizavo) krovinių vežimÄ pagal važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. 0001055 bei el. paÅ¡tu 2012-05-18 iÅ¡siuntė Å¡iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bendrovei „B. A.“, tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ UAB „A.

L.“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. 2011-05-30 raÅ¡tÄ , adresuotÄ bendrovei „B. A.“, nurodant Å¡iame raÅ¡te tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog UAB „A. L.“ nevykdė transportavimo iÅ¡ Legazpi (Ispanija) į KrasnodarÄ (Rusija) ir 2011-06-02 šį netikrÄ dokumentÄ el. paÅ¡tu iÅ¡siuntė bendrovei „B. A.“, po ko Å¡i bendrovė, bÅ«dama suklaidinta, minėtÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 2011 m. birželio mėnesį apmokėjo į bendrovės „M. L.

P.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Ūkio bankas“, pervesdama 6900 eurų.Jis, siekdamas tęsti savo nusikalstamÄ sumanymÄ , veikdamas vieninga tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku imitavo bendrovės „K. N.“ (reg. Rusijos Federacijoje) vardu 2011-05-05 transporto užsakymo pateikimÄ bendrovei „A. L.“ dėl siuntėjo, bendrovės „O.“ (reg. Ispanijos Karalystėje) krovinio (liftų) vežimo tarptautiniu marÅ¡rutu Ispanija – Baltarusija gavėjui, bendrovei „B.

R.“ (reg. Baltarusijos Respublikoje), nors, kaip nurodyta, bendrovė „K. N.“ tokio užsakymo nebuvo pateikusi, po ko minėtam užsakymui įvykdyti UAB „A. L.“ subrangos pagrindu pasitelkė trečiuosius asmenys (vežėjus):- UAB „A. T.“, su kuriuo UAB „A. L.“ sudarė vežimo sutartį, ir kuris dalį užsakyme nurodyto krovinio iÅ¡ siuntėjo Ispanijoje priėmė 2011-05-16 ir iÅ¡ Ispanijos pristatė į Lietuvos RespublikÄ pagal važtaraščius (CMR) Nr. 008324 ir 008325 ( už įvykdytÄ sutartį UAB „A.

L.“ sumokėjo 11739,52 Lt bendrovei „A. T.“ pagal 2011-05-31 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 008789);- K. K. paslaugų įmonę, su kuria UAB „A. L.“ sudarė vežimo sutartį, ir kuri kitÄ dalį užsakyme nurodyto krovinio iÅ¡ siuntėjo Ispanijoje priėmė 2011-05-19 ir iÅ¡ Ispanijos pristatė į Lietuvos RespublikÄ pagal važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. 0019078 (už įvykdytÄ sutartį UAB „A. L.“ sumokėjo K. K. paslaugų įmonei 11187,07 Lt pagal 2011-05-23 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 11/00858);- UAB „S.“, su kuriuo UAB „A.

L.“ sudarė vežimo sutartį, po ko UAB „S.“ subrangos pagrindu pasitelkė kitÄ trečiÄ jį asmenį - UAB „L.“, su kuriuo bendrovė „S.“ sudarė vežimo sutartį, po ko UAB „L.“ dalį siuntėjo krovinio perėmė Lietuvos Respublikoje ir pristatė į paskirties vietÄ (Baltarusija, Minskas) krovinio gavėjui pagal važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. 0689972 (už įvykdytÄ sutartį UAB „A. L.“ bendrovei „S.“ sumokėjo 2416,96 Lt pagal 2011-06-08 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ST-110250);- bendrovę „G.

A.“ (reg. Baltarusijos Respublikoje), su kuria UAB „A. L.“ sudarė vežimo sutartį, ir kuri kitÄ dalį siuntėjo krovinio perėmė Lietuvos Respublikoje ir pristatė į paskirties vietÄ (Baltarusija, Minskas) krovinio gavėjui pagal važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. 0014465(už įvykdytÄ sutartį UAB „A. L.“ bendrovei „G. A.“ sumokėjo 800 eurų pagal 2011-05-27 paslaugų suteikimo aktÄ );Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, jog UAB „A. L.“ subrangos pagrindu pasitelkusi trečiuosius asmenys (vežėjus) užsakymÄ Ä¯vykdė, t. y. pristatė siuntėjo „O.“ krovinį gavėjui „B.

R.“, siekdamas apgaule įgyti bendrovės „M. L. P.“ naudai svetimÄ turtÄ , t .y. bendrovei „A. L.“ priklausantį piniginį užmokestį, kurį turėjo sumokėti krovinio siuntėjas „O.“, ne anksčiau kaip 2011-05-24 pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ bendrovės „M. L. P.“ 2011-05-27 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000002, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog neva bendrovė „M. L. P.“ įvykdė (organizavo) krovinių vežimÄ pagal važtaraščius (CMR) Nr. 0689972 ir Nr. 0014465 bei šį netikrÄ dokumentÄ panaudojo, t. y. pateikė Å¡iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bendrovei „O.“, po ko pastaroji, dėl suklydimo, Å¡iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 2011 m. birželio mėnesį apmokėjo į bendrovės „M.

L. P.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Ūkio bankas“, pervesdama 9180 eurų. Tokiu bÅ«du A. L. bendrovės „M. L. P.“ naudai įgijo svetimÄ , UAB „A. L.“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 51412,19 Lt, t. y. UAB „A. L.“ priklausiusį piniginį užmokestį, kurį turėjo sumokėti krovinių siuntėjai „B. A.“ (turėjo sumokėti nemažiau kaip 23306,4 Lt) ir „O.“ (turėjo sumokėti nemažiau kaip 28105,79 Lt) bei pagamino netikrus dokumentus („M.

L. P.“ sÄ skaitas-faktÅ«ras, UAB „A. L.“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. 2011-05-30 raÅ¡tÄ ).Å iais savo veiksmais A. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.Apeliaciniu skundu civilinis ieÅ¡kovas UAB „A. L.“ praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., o civilinio ieÅ¡kovo UAB „A. L.“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.

Nurodo, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl kaltinamojo atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas. Nuosprendis pagrįstas prieÅ¡taringais, nenuosekliais kaltinamojo gynybinę pozicijÄ patvirtinančiais argumentais, atmetant ir byloje surinktus objektyvius įrodymų Å¡altinius. A. L. „koreguodamas“, kaip jis teigia, bendrovės „M. L. P.“ sÄ skaitas, į jas įtraukė duomenis ir informacijÄ , kuri iÅ¡imtinai yra UAB „A.

L.“ nuosavybė ir kuri naudotina lik UAB „A. L.“ finansinei apskaitai siekiant gauti pajamas UAB „A. L.“ naudai. Å i informacija A. L. buvo žinoma, nes jis dirbo vadybininku UAB „A. L.“ ir jis Å¡iÄ informacijÄ panaudojo įtraukdamas ir/ar perduodamas, kad finansinę naudÄ gautų bendrovė „M. L. P.“. Be to, elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡imtinai naudojosi tik A. L., nes prisijungimas prie kompiuterio ir naudojimasis elektroniniu paÅ¡tu buvo apsaugoti slaptažodžiu.

A. L. buvo atsakingas už darbÄ su bendrovėmis OOO „K. N.“ ir „B. A.“. Jis turėjo Å¡ių bendrovių kontaktus, atitinkamai tose bendrovėse jis buvo kaip UAB „A. L.“ atstovas. Pirmos instancijos teismo teiginys, kad „mažai tikėtina, kad suklastojęs netiktus dokumentus kaltinamasis bÅ«tų juos iÅ¡siuntęs iÅ¡ jam suteikto elektroninio paÅ¡to, leidžiančio jį identifikuoti“ yra paneigtinas. PrieÅ¡ingai, klientai gavę tokio pobÅ«džio raÅ¡tÄ , kuriuo atsisakoma apmokėjimo iÅ¡ kito jiems nežinomo asmens ir elektroninio paÅ¡to, jo nevykdytų.

Bendrovė „B. A.“ su A. L. ilgai bendradarbiavo, tarp jų buvo susiklostę fiduciariniai santykiai, todėl A. L. pasinaudojęs kliento pasitikėjimu suklastojo A. O. paraÅ¡Ä ir realizavo suklastotÄ dokumentÄ . Baudžiamosios bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad bendrovės „M. L. P.” savininkas nusikalstamos veikos atlikimo metu buvo A. L.. IÅ¡ AB „Ūkio bankas“ pateiktų duomenų matyti, kad tikrasis banko sÄ skaitos naudos gavėjas yra A. L.. Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu nustatyta, kad Naudos gavėjas - fizinis asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja juridinį asmenį arba kuris kontroliuoja fizinį asmenį, atliekantį tam tikras verslo operacijas.

Tai reiÅ¡kia, kad naudos gavėjas gali bÅ«ti net ir asmuo, kuris tiesiogiai neturi nuosavybės įmonėje, tačiau iÅ¡ tikrųjų kontroliuoja juridinio asmens valdymÄ . Tikrasis naudos gavėjas yra fizinis asmuo, kontroliuojantis juridinio asmens valdymo organus, arba asmuo, kurio interesais ar naudai atliekama banko operacija. IÅ¡ UAB „A.“ įmonių grupės, kuriai priklauso UAB „A. L.“, serverio, esančio Kirtimų g. 41, Vilniuje, kur buvo A. L. darbo vieta, inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu buvo ne kartÄ jungtasi prie bendrovės „M.

L. P.“ banko sÄ skaitos. Tai patvirtina, kad A. L. naudojosi „M. L. P.“ banko sÄ skaita ir neabejotinai turėjo tikslÄ ir tyčiÄ sukčiauti „M. L. P.“ naudai. SukčiavimÄ rodo tokie kaltininko veiksmai, kurie apsunkina asmens identifikavimÄ ar paties sandorio įrodinėjimÄ , taip pat iÅ¡ esmės apsunkina civilinių sutarčių vykdymÄ ir pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka, daro problemiÅ¡kÄ civilinės atsakomybės priemonių įgyvendinimÄ be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, UAB „A. L.“ neturėjo jokių galimybių pareikšti reikalavimo civilinio proceso tvarka, kadangi nepriklausomai nuo to, kad anksčiau „M. L. P.“ ir UAB „A. L.“ turėjo komercinių santykių, pervežimų, dėl kurių A. L. pareikšti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu, tuo tarpu tarp UAB „A. L.“ ir „M. L. P.“ komerciniai santykiai susiklostę nebuvo. Byloje pateiktas skolų suderinimo aktas, kuris nėra abiejų derinančių šalių pasirašytas, negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad A.

L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos taisyklės numato, kad įmonės kasmet turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu. Suderinimo akto gavėjas, patvirtinęs akte nurodytÄ sumÄ arba nurodęs nesutapimo priežastis, vienÄ akto egzempliorių turėtų grÄ Å¾inti pateikėjui, o kitÄ pasilikti. LAT civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2004 ir Nr. 3K-3-572/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas.

Tai tik įrodymas, patvirtinantis, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Aktai dėl tarpusavio skolų yra iÅ¡vestiniai dokumentai, jie suraÅ¡omi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobÅ«džio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti Å¡alių susitarimÄ dėl įsipareigojimų dydžio. Nagrinėjamu atveju, viena vertus UAB „A. L.“ ir bendrovė „M. L. P.“ skolų suderinimo akto nebuvo patvirtinę Å¡alių susitarimu, kita vertus UAB „A.

L.“ byloje yra pateikusi eilę neginčijamų dokumentų, patvirtinančių įvykdytus pervežimus, patirtas faktines iÅ¡laidas ir duomenis, kad Å¡iuose pervežimuose „M. L. P.“ nedalyvavo. Pervežimai, dėl kurių vykdymo A. L. inkriminuojamas nusikalstamų veikų padarymas, vykdyti iÅ¡ Europos SÄ jungos Å¡alių į trečiÄ sias Å¡alis, kas reiÅ¡kia, jog visos prekės buvo muitinės priežiÅ«roje ir pervežimo ir krovinių dokumentai pateikti teritorinėms muitinėms. Å ių pervežimo muitinės paslaugų užsakovu visais atvejais buvo UAB „A.

L.“, taigi tai paneigia kaltinamojo versijÄ , kad pervežimus organizavo bendrovė „M. L. P.“.Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti A. L. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir nuteisti 40 parų areÅ¡to bausme, pripažinti A. L. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir nuteisti 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 67 str. 2 d. 4 p., 69 str. paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimÄ , civilinio ieÅ¡kovo UAB „A. L.“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.). Teismas nenustatė A.

L. naudotos apgaulės, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., sudėties objektyviojo požymio. Prokuroro manymu, tokiÄ nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ lėmė tai, jog teismas baudžiamojoje byloje įrodymus vertino remdamasis ne iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o vertino atskirus duomenys, bet ne jų visetÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Teismas ignoravo baudžiamojoje byloje esančius duomenis (įrodymus), kurie paneigia A. L. parodymus, o bÅ«tent:Pirma.

Neatsižvelgė į AB „Ūkio bankas“ pateiktus dokumentus, susijusius su „M. L. P.“ sÄ skaitos atidarymu bei galimybe A. L. disponuoti sÄ skaitose esančiomis lėšomis. IÅ¡ 2010-03-09, 2011-07-28, 2012-07-02 įgaliojimų matyti, jog A. L. yra įgaliotas „M. L. P.“ asmuo, turintis teisę Å¡ios bendrovės vardu atidaryti sÄ skaitas, sudaryti sandorius, administruoti ir vykdyti bet kokiÄ veiklÄ , kuri bÅ«tina bendrovės veiklai. Å ie dokumentai paneigia A. L. versijÄ , jog jis bendrovę „M.

L. P.“ perleido N. K. ir, kad jis (A. L.) inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu jokių santykių su „M. L. P.“ neturėjo. Teismas neatkreipė dėmesio į faktines aplinkybes, kurios verčia pagrįstai abejoti, kad teisme A. L. gynėjo pateikta 2010-11-17 „M. L. P.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis iÅ¡ tiesų buvo sudaryta, kad sandorio Å¡alys iÅ¡ tiesų siekė iÅ¡ sutarties kylančių pasekmių. Pagal Å¡iÄ sutartį bendrovės „M. L. P.“ akcijos parduodamos I.

K., o sandorio pabaiga numatoma 2011-01-02, sutartyje nurodyta, jog visi dokumentai, rodantys teises į Å¡ias akcijas, buvo perduoti su lydimaisiais dokumentais. Pažymėtina, kad lydimųjų dokumentų A. L. nėra pateikęs, o duomenų, jog sutartis įvykdyta, negauta, taip pat pateikta tik sutarties kopija, kas teikia pagrindo abejoti jos tikrumu. Be to, iÅ¡ aukščiau minėtų 2010-03-09, 2011-07-28, 2012-07-02 įgaliojimų, matyti, jog A. L. buvo tikrasis bendrovės „M. L. P.“ Å¡eimininkas, turintis absoliučiai visus įgalinimus (atidaryti sÄ skaitas, sudaryti sandorius ir kt.) ir po menamos akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, ir inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu, bet ir žymiai vėliau.

Teismo posėdžio metu A. L. parodė, kad bendrovės „M. L. P.“ dokumentus N. K. perdavė per traukinio, kuris važiavo iÅ¡ Kaliningrado į Simferopolį per KijevÄ palydovÄ , todėl jokio patvirtinančio dokumento, kad perdavė Å¡ios bendrovės dokumentus neturi. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teikiančias pagrindo jo parodymus vertinti kritiÅ¡kai, jo pateikta versija dėl dokumentų perdavimo aplinkybių taip pat atrodo neįtikinama, tuo labiau, jog iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ direktoriaus pavaduotojo 2015-03-02 raÅ¡to (raÅ¡tÄ pateikė UAB „A.

L.“ atstovė teismo posėdžio metu) matyti, jog A. L. nurodyto marÅ¡ruto traukinį LR teritorijos ruože Vilnius-Kybartai-Vilnius aptarnavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ lokomotyvo brigada, kuri tiesiogiai neteikia siuntų, dokumentų, pinigų perdavimo ir kitų paslaugų.Antra. Neatsižvelgė į UAB „A. L.“ pateiktus dokumentus (tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), sÄ skaitas-faktÅ«ras, apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus), įtvirtinančius, jog UAB „A.

L.“ vykdė siuntėjų „B. A.“ bei „O. S. COOP“ užsakymus, nurodytus kaltinamajame akte, pasitelkė trečiuosius asmenis (vežėjus), kuriems apmokėjo už krovinių gabenimÄ , o Å¡iuose krovinių gabenimuose bendrovė „M. L. P.“ nedalyvavo nei kaip vežėjas, nei kaip tarpininkas (ekspeditorius).Atkreiptinas dėmesys, jog „M. L. P.“ 2011-05-15 sÄ skaitoje-faktÅ«roje MLT1000001, adresuotoje „B. A.“ dėl 6900 eurų apmokėjimo, nurodytas CMR 0001055, kas patvirtina siuntėjo „B.

A.“ krovinio pristatymÄ gavėjui Rusijos Federacijoje, tačiau jokie įrodymai nepatvirtina, jog „M. L. P.“ dalyvavo siuntėjo „B. A.“ minėto krovinio vežime. Minėto krovinio vežimÄ pagal šį CMR per trečiuosius asmenis (UAB „O. L.“, kuri subrangos pagrindu paveda krovinį vežti UAB „O.“) vykdė (ekspedijavo) UAB „A. L.“ bei dėl to patyrė iÅ¡laidas, t. y. vežėjams (UAB „Olertos logistika“) apmokėjo pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Visas Å¡ias aplinkybes patvirtina aukščiau minėti UAB „A. L.“ pateikti dokumentai bei liudytojais apklausti Å¡ios bendrovės darbuotojai.AnalogiÅ¡kai, „M. L. P.“ 2011-05-27 sÄ skaitoje-faktÅ«roje MLT1000002, adresuotoje bendrovei „O. S COOP“ dėl 9180 eurų apmokėjimo, nurodyti CMR 0689972 ir 0014465, kas patvirtina siuntėjo „O. S COOP“ krovinio pristatymÄ gavėjui Baltarusijos Respublikoje. Minėto krovinio vežimÄ pagal Å¡iuos CMR per trečiuosius asmenys (UAB „S.“, kuri subrangos pagrindu paveda krovinį vežti UAB „L.“ ir per bendrovę „Gan auto“) vykdė (ekspedijavo) UAB „A.

L.“ bei dėl to patyrė iÅ¡laidas, kadangi vežėjams (UAB „S.“ ir „Gan-auto“) apmokėjo pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, o bendrovė „M. L. P.“ vežime nedalyvavo. Visas Å¡ias aplinkybes taip pat patvirtina aukščiau minėti UAB „A. L.“ pateikti dokumentai bei liudytojais apklausti Å¡ios bendrovės darbuotojai.Trečia. Neatsižvelgė į Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis, vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymus. „B. A.“ atstovas E. J.

U. F. bei bendrovės „O. S. COOP" atstovas J. J. S. E. pateikė dokumentus (CMR), patvirtinančius, jog UAB „A. L.“ įvykdė krovinių pervežimÄ pasitelkdama trečiuosius asmenis (pažymėtina, kad Å¡ios bendrovės pateikė analogiÅ¡kus dokumentus - CMR, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu pateikė ir UAB „A. L.“ grįsdama krovinių pervežimo įvykdymÄ ). Be to, Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijos liudytoju 2013-09-10 apklausė bendrovės „B. A.“ atstovÄ E. J.

U. F., kuris parodė, jog bendrovė „B. A.“ samdė UAB „A.“ (dabartinis pavadinimas „A. L.“) atlikti vežimÄ , tačiau sumokėta nebuvo, nes laikėsi A. O. el. paÅ¡tu gauto nurodymo, o už šį pervežimÄ mokėjo bendrovei „M. L. P.“. Apklausos metu liudytojas pateikė tyrimui reikÅ¡mingus dokumentus, susijusius su aplinkybėmis apie kurias jis buvo apklaustas, t. y. el. susiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog A. L. iÅ¡ el. paÅ¡to (duomenys neskelbtini) 2011-05-18 į el. paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) bendrovei „B.

A.“ iÅ¡siuntė sÄ skaitÄ Nr. MLT1000001 ir 2011-06-02 - skanuotÄ dokumentÄ UAB „A.“ pardavimo ir marketingo direktoriaus A. O. 2011-05-30 raÅ¡tÄ , jog neva UAB „A.“ pervežimo nevykdė. Taigi, ir įvykdžius teisinės pagalbos praÅ¡ymus negauta duomenų, jog bendrovė „M. L. P.“ dalyvavo kaltinime nurodytuose krovinių pervežimuose.Ketvirta. Neatsižvelgė į UAB „A. L.“ teisiamajame posėdyje pateiktus dokumentus, paneigiančius kaltinamojo A. L. versijÄ , jog neva „M.

L. P.“ yra atsiskaičiusi su bendrove „A. L.“ (dėl kaltinime nurodytų krovinių pervežimų), ir paaiÅ¡kinančius kokiu pagrindu (už kokius pervežimus) bendrovė „M. L. P.“ buvo pervedusi pinigines lėšas bendrovei „A. L.“. Pavyzdžiui, teisminio nagrinėjimo metu A. L. parodė, jog skolų suderinimo akte yra 2012-09-26 sÄ skaita 6900 eurų sumai, kuriÄ UAB „A.“ (dabartinis pavadinimas UAB „A. L.“) iÅ¡rašė bendrovei „M. L. P.“ už pervežimÄ marÅ¡rutu Ispanija-Krasnodaras (A.

L. Å¡iais parodymais teigia, jog už kaltinime nurodyto siuntėjo „B. A.“):a) Už krovinio pervežimÄ bendrovė „M. L. P.“, gavusi pinigus iÅ¡ „B. A.“ pagal 2011-05-15 iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , po to pinigus pervedė bendrovei „A. L.“. Pažymėtina, kad teismo posėdžio protokole, fiksuojant A. L. parodymus, nurodyta, jog jis duoda parodymus apie 2012-09-26 UAB „A. L.“ sÄ skaitÄ dėl 1900 eurų, tačiau tokia sÄ skaita neegzistuoja, tokia sÄ skaita nenurodyta 2011-12-14 skolų suderinimo akte, todėl labai tikėtina, kad jis turėjo omenyje 2011-09-16 sÄ skaitÄ Nr. 003563 dėl 6900 eurų arba teismo posėdžio protokole padaryta techninė klaida.

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu UAB „A. L.“ pateikė Finansų direktorės R. G. raÅ¡ytinį dokumentÄ su priedais dėl 2011-09-16 pardavimo sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 003563 aplinkybių. Å iame raÅ¡te iÅ¡dėstytos minėtos sÄ skaitos suraÅ¡ymo aplinkybės, nurodant jog bendrovė „A. L.“ 2011-09-16 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 003563 6900 eurų sumai, adresuotÄ bendrovei „M. L. P.“ iÅ¡rašė tik tuomet, kai buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog apmokėjimÄ už užsakymÄ , kurį įvykdė UAB „A.

L.“ samdyti vežėjai, bendrovė „B. A.“ apmokėjo bendrovei „M. L. P.“. RaÅ¡te nurodoma, jog Å¡i 2011-09-16 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 003563 (6900 eurų) neapmokėta. Pažymėtina, jog R. G. teismo posėdžio metu buvo apklausta kaip liudytoja du kartus ir ji iÅ¡ esmės patvirtino minėtame raÅ¡te nurodytas aplinkybes, t. y. jog minėta sÄ skaita nebuvo apmokėta.b) Taip pat teisminio nagrinėjimo metu A. L. parodė, jog „M. L. P.“ yra atsiskaitęs, t. y. 2011-07-01 padarytas pavedimas 12300 eurų (A.

L. Å¡iais parodymais teigia, jog „M. L. P.“, gavusi pinigus iÅ¡ „O. S. COOP“ pagal 2011-05-27 iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , po to pinigus pervedė bendrovei „A. L.“), tačiau teisminio nagrinėjimo metu UAB „A. L.“ pateikė R. G. bei atstovės J. R.-P. 2015-04-09 raÅ¡ytinį dokumentÄ su priedais dėl 2011-07-01 „M. L. P.“ 12300 eurų pervedimo paskirties, kuriame nurodoma, jog minėta pinigų suma pervesta už visiÅ¡kai kitÄ krovinių pervežimÄ nei teismo posėdžio metu parodo A.

L.. Prie minėto raÅ¡ytinio dokumento pridėti priedai (2011-01-28 sÄ skaita Nr. 003131, buhalterinės pažymos ir kt.), patvirtinantys Å¡iame raÅ¡te nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog Å¡iame raÅ¡te nurodytas aplinkybes teisme patvirtino liudytoja apklausta Finansų direktorė R. G. bei buhalterė M. A..Penkta. Teismas, remdamasis A. L. parodymais bei jo pateikta versija, jog „M. L. P.“ savininkas yra N. K. ir kad „M. L. P.” iÅ¡ tiesų įvykdė krovinių pervežimo paslaugas krovinių siuntėjams „B.

A.“ bei „O. S. COOP“ padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų (nei patvirtinančių, nei paneigiančių) apie bendrovės „M. L. P.“ atlikus užsakymus siuntėjų bendrovių „B. A.“ bei „O. S. COOP“ atžvilgiu. Å ie teismo argumentai dar kartÄ patvirtina, jog teismas iÅ¡ esmės savo iÅ¡vadas grindė kaltinamojo A. L. parodymais, Å¡ių parodymų negretino ir nelygino su kitais byloje esančiais duomenimis - įrodymais, nevertino ir neanalizavo duomenų (įrodymų) viseto.

Tokia teismo iÅ¡vada nors ir deklaratyvi, tačiau logiÅ¡ka, kadangi ignoruojant baudžiamojoje byloje surinktus kitus duomenis, nieko kito nebelieka tik kaip savo iÅ¡vadas grįsti kaltinamojo pateiktomis versijomis. Teismas tam tikrų duomenų nepripažindamas įrodymais ir jais savo iÅ¡vadų negrindžiant, kai prokuroras, ar kiti proceso dalyviai atitinkamais duomenimis kaip įrodymais grindžiant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ , turėtų aiÅ¡kiai apraÅ¡omoje dalyje motyvuoti, kodėl atitinkami duomenys nelaikyti įrodymais (LAT 2006-04-11 nutartis Nr. 2K-264/2006).

Baudžiamojoje byloje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviuosius (pzv. tyčia) bei objektyviuosius (pvz. naudota apgaulė - kaip nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das) požymius nėra, tačiau kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT 2005-10-25 nutartis Nr. 2K-597/2005).Sprendžiant dėl kaltinamojo A. L. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, svarbu atsižvelgti į eilę duomenų (įrodymų), kuriuos bÅ«tina vertinti kaip visumÄ , kurie vienas kitÄ papildo ir susijungia į vienÄ loginę grandinę ir kurių kombinacija įgyja konstatuojamojo pobÅ«džio įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumo, o bÅ«tent:

Pirma. A. L., kaip UAB „A. L.“ vadybininkas, buvo atsakingas už kaltinamajame akte nurodytų krovinių pervežimo organizavimÄ - ekspedijavimÄ (R. G., A. O. įrodymai teisme), todėl turėjo žinoti, jog minėtų krovinių pervežimų bendrovė „M. L. P.“ neorganizavo (neekspedijavo) bei Å¡ios bendrovės 2011-05-11 sÄ skaita faktÅ«ra (adresuota krovinio siuntėjui „B. A.“) ir 2011-05-27 sÄ skaita faktÅ«ra (adresuota krovinio siuntėjui „O. S. COOP“) neatitinka tikrovės, kadangi Å¡iuose dokumentuose „M.

L. P.“ nurodytų paslaugų neteikė, todėl neturėjo teisės gauti apmokėjimo iÅ¡ krovinių siuntėjų. Ä®rodymai ir jų analizė, jog Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros neatitinka tikrovės ir kad Å¡iuose dokumentuose nurodytus krovinių vežimus organizavo (ekspedijavo) UAB „A. L.“ skunde buvo pateikti aukščiau.Antra. A. L. ne tik buvo atsakingas už kaltinamajame akte nurodytų krovinių vežimo organizavimÄ (ekspedijavimÄ ), bet ir disponavo reikiama informacija bei dokumentais, siekiant įgyvendinti nusikalstamÄ sumanymÄ (parengti netikras „M.

L. P.“ sÄ skaitas faktÅ«ras). Jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rasta ir paimta dalis dokumentų, susijusių su kaltinime nurodytais krovinių vežimais, t. y. UAB „A.“ 2011-04-15 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0021343 10358,4 Lt sumai iÅ¡raÅ¡yta bendrovei „A.“, bendrovės „ J. D. M., M. M.“ tarptautinio krovinių važtaraÅ¡tis (CMR), kurio siuntėjas bendrovė „B. A.“, 2011-03-28 vienkartinė krovinio pervežimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ bei UAB „A.“ (dabartinis pavadinimas UAB „A.

L.“).Trečia. AB „Ūkio bankas“ pateikė bendrovės „M. L. P.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä bei kitus dokumentus, kurie susiję su banko sÄ skaitos atidarymu. Pažymėtina, kad į Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ 2011 m. birželio mėn. bendrovė „O. S. COOP“ pervedė 9180 eurų, o bendrovė „B. A.“ pervedė 6900 eurų, kuomet joms buvo pateiktos netikros „M. L. P.“ sÄ skaitos faktÅ«ros už paslaugas (už krovinių ekspedijavimÄ ), kurias iÅ¡ tiesų atliko UAB „A.

L.“. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad Å¡ios bendrovės steigėjas yra A. L., jis atidaro banko sÄ skaitÄ , jam suteikiami instrumentai (pvz. PIN kodų kortelė) tikslu disponuoti banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis. IÅ¡ 2010-03-09, 2011-07-28, 2012-07-02 įgaliojimų matyti, jog A. L. yra įgaliotas „M. L. P.“ asmuo, turintis teisę Å¡ios bendrovės vardu atidaryti sÄ skaitas, sudaryti sandorius, administruoti ir vykdyti bet kokiÄ veiklÄ , kuri bÅ«tina bendrovės veiklai, nors A.

L. apklausos metu teigė, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu jis su Å¡ia bendrove nieko bendro neturėjo, kadangi ji buvo parduota 2010 m. lapkričio mėn. N. K., tačiau Å¡ie dokumentai jo versijÄ paneigia. Ketvirta. Ispanijos teisėsaugos institucijoms įvykdžius teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ buvo apklaustas bendrovės „B. A.“ atstovas E. J. U. F., kuris parodė, jog bendrovė „B. A.“ pasamdė UAB „A.“ (dabartinis pavadinimas UAB „A. L.“) atlikti pervežimÄ , tačiau sumokėta nebuvo, nes laikėsi A.

O. paÅ¡tu gauto nurodymo. Už šį pervežimÄ sumokėjo bendrovei „M. L. P.“. Apklausos metu liudytojas pateikė tyrimui reikÅ¡mingus dokumentus, susijusius su aplinkybėmis apie kurias jis buvo apklaustas, t. y. el. susiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog A. L. iÅ¡ el. paÅ¡to (duomenys neskelbtini) 2011-05-18 į el. paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) bendrovei „B. A.“ iÅ¡siuntė sÄ skaitÄ Nr. MLT 1000001, o 2011-06-02 - skanuotÄ dokumentÄ UAB „A.“ pardavimo ir marketingo direktoriaus A.

O. 2011-05-30 raÅ¡tÄ , jog UAB „A.“ pervežimo nevykdė. Taip pat liudytojas pateikė minėtÄ 2011-05-30 A. O. raÅ¡tÄ , 2011-05-15 bendrovės „M. L. P.“ sÄ skaitÄ Nr. MLT 1000001, vežėjo UAB „O.“ važtaraÅ¡tį (CMR) 0001055. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. O. parodė, jog minėto raÅ¡to nepasirašė, ir dokumentai (el. laiÅ¡kai), vertinant juos su aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais, patvirtina, jog tikrovės neatitinkančius dokumentus el. paÅ¡tu persiuntė A.

L..Prokuroro manymu, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, teikiančių pagrindÄ konstatuoti, jog A. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. Teismas neteisingai iÅ¡sprendė civilinių bei baudžiamųjų santykių kolizijÄ , kadangi Å¡iuo atveju buvo naudota apgaulė, A. L. teikiant netikras „M. L. P.“ sÄ skaitas faktÅ«ras adresuotas bendrovėms „B. A.“ bei „O. S. COOP“ už neva suteiktas paslaugas (krovinių ekspedijavimas), ko pasekoje Å¡ios bendrovės, bÅ«damos suklaidintos, Å¡ias sÄ skaitas apmokėjo, nors iÅ¡ tiesų sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas paslaugas (ekspedijavimÄ ) savo lėšomis vykdė UAB „A.

L.“. Tokiu bÅ«du A. L. apgaule bendrovės „M. L. P.“ naudai įgijo didelės vertės turtÄ (užmokestį, priklausiusį UAB „A. L.“).Teismo posėdyje civilinio ieÅ¡kovo UAB „A. L.“ atstovė prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė nuosprendį panaikinti ir jo bei civilinio ieÅ¡kovo apeliacinius skundus patenkinti. IÅ¡teisintasis A. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nustato, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visumÄ .

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009).PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas, kad A.

L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka padaryti bent vienÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Å io straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų.

SukčiavimÄ nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Taigi, BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra tai, kad kaltininkas svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę įgyja (arba iÅ¡vengia turtinės prievolės ar jÄ panaikina) neteisėtai, apgaule. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia.Å ioje byloje A.

L. buvo kaltinamas tuo, jog ne anksčiau kaip 2014-04-09 pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ bendrovės „M. L. P.“ 2011-05-15 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000001, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog neva bendrovė „M. L. P.“ įvykdė (organizavo) krovinių vežimÄ pagal važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. 0001055 bei elektroniniu paÅ¡tu 2012-05-18 iÅ¡siuntė Å¡iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bendrovei „B. A.“, tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ UAB „A.

L.“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. 2011-05-30 raÅ¡tÄ , nurodant Å¡iame raÅ¡te tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog UAB „A. L.“ nevykdė transportavimo iÅ¡ Legazpi (Ispanija) į KrasnodarÄ (Rusija) ir 2011-06-02 šį netikrÄ dokumentÄ elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė bendrovei „B. A.“. Be to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ne anksčiau kaip 2011-05-24 pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ bendrovės „M. L. P.“ 2011-05-27 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000002, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog neva bendrovė „M.

L. P.“ įvykdė (organizavo) krovinių vežimÄ pagal važtaraščius (CMR) Nr. 0689972 ir Nr. 0014465 bei šį netikrÄ dokumentÄ panaudojo, t. y. pateikė Å¡iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bendrovei „O.“.Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad minėti dokumentai buvo suklastoti. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. L. pagamino netikrus dokumentus – bendrovės „M. L. P.“ 2011-05-15 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000001 ir 2011-05-27 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000002, bei UAB „A.

L.“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. 2011-05-30 raÅ¡tÄ , ir Å¡iuos netikrus dokumentus elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė bendrovėms „B. A.“ ir „O.“. A. L. viso proceso metu neigė pagaminęs minėtus dokumentus. Byloje nepateikta specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtintų, kad A. L. suklastojo dokumentus. Nors liudytojas A. O. neigia pasirašęs 2011-05-30 raÅ¡tÄ , tačiau vien tik minėto liudytojo parodymai nepatvirtina, kad jį suklastojo bÅ«tent A. L.. Ta aplinkybė, kad Å¡ie netikri dokumentai buvo iÅ¡siųsti iÅ¡ A.

L. elektroninio paÅ¡o adresais (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini) niekaip nepatvirtina jog bÅ«tent A. L. Å¡iuos netikrus dokumentus suklastojo ir juos iÅ¡siuntė. Byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad tik vienintelis A. L. turėjo prieigÄ bendrovėje naudotis minėtais elektroniniais adresais. Juolab, kad pats A. L. teigia, jog jo darbiniu kompiuteriu naudojosi ir kiti įmonės darbuotojai. Byloje nėra jo parodymus paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, A. L. kaltinimas grindžiamas tik prielaidomis, o ne objektyviais bylos įrodymais, kas prieÅ¡tarauja baudžiamosios teisės principams.

Be to, kaltinime nurodyta, kad bendrovės „M. L. P.“ 2011-05-15 sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. MLT 1000001 buvo pagaminta ne anksčiau kaip 2014-04-09, todėl ji niekaip negalėjo bÅ«ti iÅ¡siųsta 2012-05-18 bendrovei „B. A.“. Esant tokioms aplinkybėms, A. L. pagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 300 str. 1 d. Taip pat A. L. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „A. L.“ ekspedicijos vadybininku, žinojo, jog UAB „A. L.“ su siuntėju, bendrove „B. A.“ sudarė krovinių (žemės Å«kio technikos) vežimo tarptautiniu marÅ¡rutu Ispanija – Rusija sutartį, krovinį pristatant gavėjui, bendrovei „Z.

L.“, po ko minėtai sutarčiai įvykdyti UAB „A. L.“ subrangos pagrindu pasitelkė trečiuosius asmenis (vežėjus). Jis, žinodamas, jog UAB „A. L.“ subrangos pagrindu pasitelkusi trečiuosius asmenis (vežėjus) užsakymÄ Ä¯vykdė, t. y. pristatė siuntėjo „B. A.“ krovinį gavėjui „Z. L.“, siekdamas apgaule įgyti bendrovės „M. L. P.“ naudai svetimÄ turtÄ , t. y. bendrovei „A. L.“ priklausantį piniginį užmokestį, kurį turėjo sumokėti krovinio siuntėjas „B.

A.“, ne anksčiau kaip 2014-04-09 pagamino netikrÄ dokumentÄ - bendrovės „M. L. P.“ 2011-05-15 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000001, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog neva bendrovė „M. L. P.“ įvykdė (organizavo) krovinių vežimÄ pagal važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. 0001055 bei el. paÅ¡tu 2012-05-18 iÅ¡siuntė Å¡iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bendrovei „B. A.“, tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ UAB „A.

L.“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. 2011-05-30 raÅ¡tÄ , adresuotÄ bendrovei „B. A.“, nurodant Å¡iame raÅ¡te tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog UAB „A. L.“ nevykdė transportavimo iÅ¡ Legazpi (Ispanija) į KrasnodarÄ (Rusija) ir 2011-06-02 šį netikrÄ dokumentÄ el. paÅ¡tu iÅ¡siuntė bendrovei „B. A.“, po ko Å¡i bendrovė, bÅ«dama suklaidinta, minėtÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 2011 m. birželio mėnesį apmokėjo į bendrovės „M. L.

P.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Ūkio bankas“, pervesdama 6900 eurų.A. L. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad nuo 2010 metų rudens UAB „A.“ (UAB „A. L.“) pradėjo dirbti su UAB „M. L. P.“, kuri teikė pervežimo paslaugas. 2011 metų pradžioje UAB „M. L. P.“ pradėjo teikti užsakymus UAB „A.“ pervežimams iÅ¡ Ispanijos į MinskÄ . UAB „M. L. P.“ buvo vežėjas, pervežimų buvo nemažai, todėl dalį pervežimų prižiÅ«rėjo jis, dalį - kiti vadybininkai.

Ispanijos įmonė „B. A.“ taip pat buvo jo klientas, minėta bendrovė per mėnesį iÅ¡siųsdavo apie 20 siuntų, todėl neprisimena konkrečių aplinkybių, kas liečia Krasnodaro situacijÄ . PaaiÅ¡kino, kad bendrovės „B. A.“ užsakymÄ dėl pervežimo jis įvedė į sistemÄ , o vežimÄ organizavo vadybininkai A. L. ir D. N.. PervežimÄ vykdė UAB „A.“, pervežimÄ atliko bendrovės „A.“ ir „O. L.“. Ä®monė „M. L. P.“ organizavo šį pervežimÄ , pasitelkusi UAB „A.“, todėl ir UAB „M.

L. P.“ gavo iÅ¡ bendrovės „B. A.“ apmokėjimÄ . Kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. L. pagamino netikrus dokumentus – bendrovės „M. L. P.“ 2011-05-15 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000001 bei UAB „A. L.“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. 2011-05-30 raÅ¡tÄ .UAB „A. L.“ atstovai teigia, kad Ispanijos bendrovės „B. A.“ užsakymÄ dėl krovinio pervežimo įvykdė UAB „A. L.“ (buvusi UAB „A.“), tačiau apmokėjimo už suteiktas paslaugas įmonė negavo, nors A.

L. parodė, kad krovinio pervežimÄ vykdė bendrovė „M. L. P.“. Be to, A. L. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku imitavo bendrovės „K. N.“ vardu 2011-05-05 transporto užsakymo pateikimÄ bendrovei „A. L.“ dėl siuntėjo, bendrovės „O.“ krovinio (liftų) vežimo tarptautiniu marÅ¡rutu Ispanija – Baltarusija gavėjui, bendrovei „B. R.“, nors bendrovė „K. N.“ tokio užsakymo nebuvo pateikusi, po ko minėtam užsakymui įvykdyti UAB „A.

L.“ subrangos pagrindu pasitelkė trečiuosius asmenis (vežėjus). Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, jog UAB „A. L.“ subrangos pagrindu pasitelkusi trečiuosius asmenis (vežėjus) užsakymÄ Ä¯vykdė, t. y. pristatė siuntėjo „O.“ krovinį gavėjui „B. R.“, siekdamas apgaule įgyti bendrovės „M. L. P.“ naudai svetimÄ turtÄ , t .y. bendrovei „A. L.“ priklausantį piniginį užmokestį, kurį turėjo sumokėti krovinio siuntėjas „O.“, ne anksčiau kaip 2011-05-24 pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ bendrovės „M.

L. P.“ 2011-05-27 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000002, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog neva bendrovė „M. L. P.“ įvykdė (organizavo) krovinių vežimÄ pagal važtaraščius (CMR) Nr. 0689972 ir Nr. 0014465 bei šį netikrÄ dokumentÄ panaudojo, t. y. pateikė Å¡iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bendrovei „O.“, po ko pastaroji, dėl suklydimo, Å¡iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 2011 m. birželio mėnesį apmokėjo į bendrovės „M. L. P.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Ūkio bankas“, pervesdama 9180 eurų.Kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, kad A.

L. pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ bendrovės „M. L. P.“ 2011-05-27 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000002, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Tuo tarpu A. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. jo pažįstamas J. D., kuris dirbo bendrovėje „K. N.“, paklausė, ar gali suorganizuoti krovinio (liftų) pervežimÄ iÅ¡ Ispanijos į BaltarusijÄ . J. D. nurodė, kad Ispanijos bendrovė nėra bendrovės „K. N.“ rezidentas, todėl pastaroji negali nei atlikti Å¡io pervežimo, nei iÅ¡raÅ¡yti jiems sÄ skaitos.

Paklausimas dėl pervežimo buvo adresuotas jam kaip fiziniam asmeniui. Jis dirbo UAB „A.“ (UAB „A. L.“), bet Å¡i bendrovė neatsiskaitė už darbo paslaugas, todėl nusprendė šį užsakymÄ pasiÅ«lyti įvykdyti bendrovei „M. L. P.“, kuri priklausė N. K.. N. K. sutiko. J. D. už Å¡io užsakymo perleidimÄ iÅ¡ bendrovės „M. L. P.“ turėjo gauti procentÄ . Apie patį pervežimÄ pagal Ispanijos bendrovės „O.“ (užsakymas gautas tarpininkaujant bendrovei „K.

N.“) užsakymÄ ir 2011-05-27 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MLT 1000002, nieko pasakyti negali, nes pervežimo jis neorganizavo, jį vykdė bendrovė „M. L. P.“. Å i bendrovė savo transporto neturi, todėl samdė vežėjus. Kas atliko pervežimÄ nurodyti negali. IÅ¡ J. D. žino, kad krovinio (liftų) pervežimas iÅ¡ Ispanijos į BaltarusijÄ buvo įvykdytas. Jis atlygio už tarpininkavimÄ dėl užsakymo įvykdymo negavo. Ar bendrovė „M. L. P.“ gavo apmokėjimÄ už krovinio pervežimÄ iÅ¡ Ispanijos į BaltarusijÄ organizavimÄ , nežino.

Apeliacinės instancijos teismui prokuroras pateikė Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros atsakymÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros pavedimÄ apklausti J. D.. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto liudytojo J. D. 2015-06-22 apklausos protokolo matyti, kad J. D. parodė, jog nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. sausio mėn. jis įmonėje „K. N.“ ėjo tarptautinių pervežimų autotransportu skyriaus vadovo pareigas. Jis 2011 m. gegužę kuravo iÅ¡ įmonės „O.“ gautÄ užsakymÄ pervežti krovinį (liftus) dviem transporto priemonėmis marÅ¡rutu Ispanija-Baltarusija.

Užsakymo smulkmenų neprisimena, bet buvo susitarta, kad mokės siuntėjas negrynaisiais pinigais. UžsakymÄ Ä¯vykdė Lietuvos vežėjas, tačiau neprisimena, kam jis priklausė. Bendrovė „M. L. P.“ buvo Å¡io krovinio ekspeditorė, kurios buhalteris pateikė sÄ skaitÄ apmokėjimui, o už pervežimo užsakymo įvykdymÄ bendrovė „O.“ atsiskaitė negrynaisiais pinigais (t. 14, b. l. 89-91, 99-101). Å iuos parodymus liudytojas J. D. davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Be to, vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijos 2013-09-16 liudytoju apklausė bendrovės „O.“ atstovÄ J. J. S. E., kuris parodė, kad bendrovė „O.“ neturėjo verslo santykių su UAB „A. L.“. Bendrovė per savo prekybos atstovę Rusijoje pasamdė bendrovę „K. N.“ pervežti dviem sunkvežimiais liftus iÅ¡ Ispanijos į BaltarusijÄ . Bendrovės „K. N.“ kontaktinis asmuo buvo J. D.. kai tik buvo įvykdytas pervežimas „K.

N.“ atstovas J. D. elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė bendrovės „M. L. P.“ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kuriÄ bendrovė „O.“ apmokėjo (t. 10, b. l. 28-30, 46-48). UAB „A. L.“ atstovai teigia, kad Ispanijos bendrovės „O.“ užsakymÄ dėl krovinio pervežimo įvykdė UAB „A. L.“ (buvusi UAB „A.“), tačiau apmokėjimo už suteiktas paslaugas įmonė negavo, nors A. L. ir J. D. parodė, kad krovinio pervežimÄ vykdė bendrovė „M. L. P.“.

A. L. parodė, kad jokios naudos ir tikslo veikti bendrovės „M. L. P.“ interesais neturėjo, kadangi pateiktų kaltinimų metu jis bendrovės „M. L. P.“ valdyme nedalyvavo. Šie A. L. parodymai patvirtinti bylos medžiaga. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. L. žinojo ir suvokė, jog bendrovė „M. L. P.“ krovinių gabenime nedalyvavo, ir tai žinodamas, apgaule siekė, kad minėta bendrovė gautų nepagrįstas pinigines lėšas. Ta aplinkybė, kad jis UAB „A.

L.“ dirbdamas vadybininku bei disponuodamas informacija susijusia su krovinių gabenimu, pati savaime neduoda pagrindo iÅ¡vadai padaryti, kad jis pasinaudodamas turima informacija Å¡iuos duomenis įrašė į bendrovės „M. L. P.“ sÄ skaitas-faktÅ«ras taip pastarÄ sias suklastodamas ir jas pateikė užsakovams, siekdamas, kad pinigai, skirti atsiskaityti su krovinių pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, bÅ«tų pasisavinti bendrovės, nedalyvavusios krovinių pervežime. Vertinant Å¡ių įrodymų visumÄ nėra pagrindo netikėti A.

L. parodymais, kad pervežimus bendrovėms „B. A.“ ir „O.“ galimai vykdė bendrovė „M. L. P.“, bendradarbiaudama su UAB „A. L.“, bei pagrįstai gavusi iÅ¡ minėtų bendrovių apmokėjimus už pervežimo paslaugas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „A. L.“ ir bendrovė „M. L. P.“ realios Å«kinę – komercinę veiklÄ vykdančios bendrovės, tarp kurių egzistavo realÅ«s komerciniai teisiniai santykiai, kaip tarp užsakovo ir vežėjo.

Å ių komercinių santykių pagrindu iÅ¡ UAB „A. L.“ banko sÄ skaitos į bendrovės „M. L. P.“ sÄ skaitÄ AB Ūkio banke buvo pervesta ne mažiau kaip 56105 eurai. IÅ¡ 2011-12-14 skolų suderinimo akto matyti, kad UAB „A.“ nurodė savo turtinius reikalavimus Å¡iai įmonei (t. 13, b. l. 75). Taip pat iÅ¡ UAB „A. L.“ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp UAB „A. L.“ ir bendrovės „M. L. P.“ turinio matyti, kad UAB „A. L.“ teigia negavę apmokėjimo pagal sÄ skaitas MLT 1000562 (1000 EUR), MLT 1000623 (1000 EUR), o jų bendrovė neapmokėjusi sÄ skaitos ATS 003563A (6900 EUR) (t. 13, b. l. 74).

Tai, kad tarp minėtų bendrovių egzistavo komerciniai teisiniai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino ir A. L.. Taip, kad tarp minėtų bendrovių egzistavo komerciniai teisiniai santykiai pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas A. O. bei civilinio ieškovo atstovė J.R.-P. Tuo tarpu byloje nėra objektyvių duomenų (nei patvirtinančių, nei paneigiančių) apie bendrovės „M. L. P.“ atliktus užsakymus siuntėjų bendrovių „B. A.“ bei „O.“. Be to, byloje neapklaustas bendrovės „M.

L. P.“ savininkas N. K., todėl nepaneigta A. L. versija, kad minėta bendrovė iÅ¡ tiesų atliko aukščiau aptartas pervežimo paslaugas ir pagrįstai gavo apmokėjimÄ , kadangi yra atliktų sandorių ir atliktų transakcijų naudos gavėja. Juolab, kad iÅ¡ A. L. ir N. K. elektroninio susiraÅ¡inėjimo turinio matyti, kad N. K. primena A. L. dviejų vežimų, tiesiogiai susijusių su A. L. pateiktais kaltinimais, aplinkybes ( t. 13, b. l. 34-36).Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pasisakęs, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, civilinėmis sankcijomis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad atribojant baudžiamÄ jÄ ir civilinę atsakomybę už turtinių prievolių nevykdymÄ svarbiausiu klausimu tampa tai, kiek Å¡iuo atveju asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino nukentėjusiojo galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumÄ tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009).

Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „A. L.“ kreipėsi dėl neapmokėtų sÄ skaitų į bendrovę „M. L. P.“, kÄ patvirtina elektroninis susiraÅ¡inėjimas bei skolų suderinimo aktas, todėl akivaizdu, kad UAB „A. L.“ bandė imtis veiksmų, siekdama atgauti skolÄ iÅ¡ bendrovės „M. L. P.“ (t. 13, b. l. 67-75). Nepaisant to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tolimesnis Å¡ių bendrovių bendradarbiavimas nutrÅ«ko, o UAB „A. L.“ nesiėmė įprastų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų, numatytų civiliniuose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, pareiÅ¡kiant įmonei pretenzijÄ dėl netinkamo prievolės įvykdymo, kreipiantis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir pan.).

Tuo tarpu UAB „A. L.“ žinomas bendrovės „M. L. P.“ adresas, Å¡ios bendrovės savininkas, todėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti įvykdytas civilinio proceso tvarka. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetÄ , pagrįstai nustatė, kad tarp bendrovių kilęs ginčas spręstinas pasitelkiant ne baudžiamojo proceso, bet civilinio proceso teisės normas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: civilinio ieÅ¡kovo UAB „A.

L.“ ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                         Stasys Lemežis Teisėjos                                                                          Virginija Švedienė                                                                          Laureta Ulbienė