2021-04-07 Nr. AB-6928-3-65-3-00034-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-447-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00034-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. R. ir L. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. Z. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23SK-2464-(14.23.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis bei tretieji suinteresuoti asmenys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, kuris pastatytas 0,3956 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjo teigimu, Žemės sklypo bendraturtė N. R., neturėdama jo sutikimo, neturėjo teisės kreiptis į Tarnybos Panevėžio skyrių su prašymu pertvarkyti ginčo žemės sklypą ir patvirtinti nustatytus kadastrinius matavimus, o atsakovas, nors ir gavęs tokį prašymą, neturėjo teisės atlikti jokių derinimo veiksmų.

Pareiškėjo manymu, Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 priėmus 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą, N. R. atsirado prielaidos pateikti derinimui kadastrinių matavimų bylas, tačiau nurodytas sprendimas negalėjo būti suprantamas kaip įpareigojantis Tarnybą priimti konkretų sprendimą. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos Panevėžio skyrius privalėjo atsisakyti pertvarkyti Žemės sklypą į keturis naujus žemės sklypus ir nepatvirtinti jų kadastro duomenų. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Formavimo taisyklės) 28 ir 30-32 punktais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsniu, statybos techniniais reglamentais, turėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjui 2010 m. kovo 5 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) priestato statybai, pagal kurį vykdoma priestato statyba nebaigta, priestatas yra naujas statinys, todėl taikytinas teisės aktų numatytas reikalavimas dėl 3 m atstumo nuo N. R.

žemės sklypo ribos iki priestato. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo įvertinti ir tai, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 16 d. su Panevėžio rajono savivaldybės administracija sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. (13.28)-S3-7 ir susitarė dėl ginčo žemės sklypui taikomo detaliojo plano, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 sprendimu Nr. T-148, koregavimo rengimo ir finansavimo. Pareiškėjas nurodė, kad inicijuojamo planavimo tikslas yra koreguoti detaliuoju planu suformuotų kitos paskirties žemės sklypams Nr. 3 ir Nr. 4 taikomus sprendinius, keičiant sklypų ribas, plotus ir, esant būtinybei, suformuojant sklypą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoms, keisti privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus pagal Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.

Pareiškėjas tvirtino, kad Tarnybos Panevėžio skyriui priėmus Sprendimą, šios sutarties vykdymas nėra įmanomas, nes žemės sklypų kadastro duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nebegali būti keičiami koreguojant detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjas teigė, kad nustatant žemės sklypų kadastro duomenis, ginčo žemės sklypo išorinės ribos nebuvo suderintos su gretimo sklypo savininkais, nors jos kerta šių asmenų verandą ir ūkinius pastatus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl užsitęsusių detaliojo plano koregavimo procedūrų L.

K. apsigalvojo ir atsisakė susitarimo leisti naudotis atlygintinu servitutu privažiuoti ir tiesti komunikacijas į pareiškėjui atskiriamus du žemės sklypus. Pareiškėjas darė išvadą, kad Tarnybos Panevėžio skyrius, priimdamas Sprendimą, nesilaikė Formavimo taisyklių 28 punkto, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 ir 32.1.2.2.2 punktų reikalavimų. Pareiškėjas, remdamasis 1999 m. gruodžio 6 d. susitarimu dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, teigė, kad pertvarkant ginčo žemės sklypą, į galiojantį susitarimą nebuvo atsižvelgta, todėl naujai suformuotų žemės sklypų ribos nebeatitinka per 19 metų nusistovėjusios tvarkos.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl Sprendimo padidėja N. R. priklausančio 1147 kv. m ploto žemės sklypo plotas, kadangi pareiškėjas nesutinka naudotis sklypo dalimi, esančia tarp 21-16 ir 22 koordinačių, kuria 19 metų naudojosi N. R.. Pareiškėjas nurodė, kad atidalinamo sklypo ribos turi būti tikslinamos tam, kad būtų išlaikomi atidalinamų žemės sklypų plotai, apskaičiuoti galimi matavimų leistini nukrypimai ir paklaidos, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, atlikta amalgamacija, taip surandant ginčo žemės sklypo bendraturčių susitarimą, vienodai užtikrinant gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas esant įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018, kurioje bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismas iš esmės išsprendė ilgalaikį R. V. Z. ir N. R. ginčą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Atsakovo manymu, administraciniam teismui paduotu skundu pareiškėjas kelia klausimus, kurie yra analogiški išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 keltiems klausimams. Atsakovas pažymėjo, kad Žemės sklypui taikomi galiojančio detaliojo plano, su kuriuo R. V. Z. sutiko, sprendiniai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. N. R. nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 patenkino jos ieškinį ir suteikė teisę be R. V. Z. sutikimo gauti Tarnybos patvirtinimą dėl Žemės sklypo pertvarkymo į keturis žemės sklypus pagal 2017 m. balandžio 12 d. prašymą pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastrinius matavimus, atliktus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „N. T. ir Ko“, ir be pareiškėjo sutikimo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis, juos įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre. N. R. manymu, pareiškėjas skunde kelia civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 išnagrinėtus klausimus, kurie negali būti iš naujo nagrinėjami administracinėje byloje. Įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018, yra privalomas visiems asmenims ir visoms valdžios institucijoms, jame nustatytos faktinės aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami, pareiškėjas negali ginčyti šiuo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo atsisakymas pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo aktus dėl 3 m atstumo nuo būsimos sklypų ribos iki jo statomo pastato nebuvimo yra nepagrįstas. N. R. tvirtino, kad pertvarkomo ginčo žemės sklypo išorinės ribos nebuvo keičiamos, vidinių žemės sklypų ribų nustatymas šių asmenų interesams įtakos nedaro, todėl pagrindo jas derinti su gretimų žemės sklypų savininkais nėra. N. R. atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime pasisakė ir dėl kelio servituto, todėl pareiškėjo argumentus, jog jis negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, laikė nepagrįstais.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė N. R. iš pareiškėjo 300 Eur turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

8. Teismas iš įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas N. R. apeliacinį skundą, sprendė klausimą, ar yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl tokių aplinkybių: 1) ar šalių sutartas 3 m nuo pastato iki sklypo ribos atstumas yra mažesnis ir kokia šio atstumo svarba sprendžiant ginčą; 2) ar ženkliai pakinta R. V. Z. priklausančio 934 m2 ploto sklypo dydis ir atitinkamai padidėja N. R. sklypo dalis; 3) ar nesant sprendimo (susitarimo) dėl servituto nustatymo, žemės sklypų kadastrų duomenys negalės būti įregistruoti VĮ Registrų centre. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, darė išvadą, kad pareiškėjas Sprendimo pagrįstumą ginčija, remdamasis aplinkybėmis, kurias ištyrė, įvertino ir dėl jų išvadas padarė Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime. Teismas atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas daromas išvadas grindė ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintu 3 956 m2 ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. Nurodytas planas Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas 2015 m. liepos 1 d., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2, 3 dalis, parengti detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai; detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas; detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

9. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime padarė išvadą, jog Žemės sklypo detaliajame plane nustatytas 3 m atstumas nuo priestato iki sklypo ribos pakito dėl to, kad pareiškėjas apšiltino priestato sienas, ir konstatavo, jog dėl šios priežasties jo atsisakymas pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus yra nepagrįstas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė, išanalizavęs ir įvertinęs Žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, liudytojų parodymus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas dėl reikalavimo, nustatančio, jog esant mažesniam nei 3 m atstumui nuo statomo statinio, būtinas besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, taikymo.

10. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime padarė išvadą, jog yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog dėl neišlaikyto 3 m atstumo sumažėja pareiškėjui priklausančio 934 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 1 dalis, o 1147 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 2 padidėja. Teisėjų kolegija konstatavo, kad civilinėje byloje nebuvo nustatyta, kokiomis konkrečiomis nustatytomis žemės sklypo Nr. 1 dalimis naudojasi N. R. ir R. V. Z., o įvertinusi, kad pagal kadastrinių matavimų bylą žemės sklypas Nr. 1 yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustačiusi konkrečių šalių valdomų sklypo dalių dydžio, padarė išvadą, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas netenka dalies žemės sklypo Nr. 1 ploto, o N. R. tenka daugiau nei numatyta ginčo žemės sklypo detaliajame plane. Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad iki viso žemės sklypo padalijimo į keturis sklypus pareiškėjui ir N. R. priklausė apibrėžtos nuosavybės dalys viename ginčo žemės sklype, o ne atskirai kuriame nors iš atidalijamų žemės sklypų, ir kad tik padalijus ginčo žemės sklypą į keturis sklypus, trys iš jų pareiškėjui ir N. R. priklausys asmeninės nuosavybės teise, o ketvirtasis žemės sklypas ir toliau bus valdomas bendrai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra skaičiavimais pagrįstų duomenų, kad suformuojant atidalijamus žemės sklypus, pareiškėjo dalies bendras dydis (plotas) žemės sklype sumažėtų. Be to, Panevėžio apygardos teismas aptariamame sprendime konstatavo, kad parengtose keturių sklypų kadastrinių matavimų bylose nenustatyta, jog faktiškai pamatuoti sklypų plotai neatitiko detaliame plane nustatytų sklypų plotų, ir sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti žemės sklypų plotų pokyčius ir neatitikimus detaliojo plano sprendiniams. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog detaliojo plano sprendiniuose (brėžinyje) yra numatytas įvažiavimo ir išvažiavimo į R. V. Z. priklausantį 931 kv. m ploto žemės sklypą per L. K. nuosavybę objektyvus būtinumas ir nustatyta tokio kelio vieta – per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Teismas sprendė, kad aptartos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 išvados reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas patikrino N. R. užsakymu UAB „N. T. ir Ko“ atliktų keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatytų kadastro duomenų, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir ginčo žemės sklypui taikomo detaliojo plano sprendiniams. Teismas darė išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 priimtas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas, kuriame bylos proceso dalyviais buvo R. V. Z., N. R., L. K., Tarnybos Panevėžio skyrius, turi prejudicinę galią; faktai, susiję su Žemės sklypo pertvarkymu į keturis žemės sklypus Nr. 1-Nr. 4, šių keturių žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimu, nustatyti ankščiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, iš naujo negali būti įrodinėjami nagrinėjant šią administracinę bylą.

12. Teismas darė išvadą, jog Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo išspręstas tarp pareiškėjo ir N. R., kaip ginčo žemės sklypo bendraturčių, kilęs ginčas dėl jo pertvarkymo padalijimo būdu ir konstatuota, kad Žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas gali būti vykdomas pagal UAB „N. T. ir Ko” matininko N. T. 2017 m. sausio 31 d. parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas.

13. Teismas sprendė, kad byloje pateiktų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų duomenys patvirtina, jog Tarnybos Panevėžio skyriaus specialistė 2018 m. gruodžio 4 d. patikrino 943 kv. m, 934 kv. m bei 931 kv. m plotų žemės sklypų kadastrinių duomenų bylas, parengė atitinkamai Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 23KAM-105190, Nr. 23KAM-105201, Nr. 23KAM-105211 ir konstatavo, kad pažeidimų nenustatyta. Žemės sklypo, kurio plotas 1 147 kv. m, kadastro duomenų byla Tarnybos Panevėžio skyriuje buvo patikrinta 2017 m. kovo 17 d.; surašytame Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 23KAM-19653 buvo konstatuota, kad pažeidimų nenustatyta, tačiau nurodyta, jog nėra pateiktas žemės sklypo savininko prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Teismas sprendė, kad nurodytas trūkumas buvo pašalintas, N. R. 2018 m. gruodžio 3 d. pateikus prašymą ir jo priedus.

14. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Panevėžio skyrius, 2018 m. gruodžio 3 d. gavęs N. R. prašymą su pridėtais dokumentais (Žemės sklypo detaliuoju planu, UAB „N. T. ir Ko” matininko N. T. 2017 m. sausio 31 d. parengtomis keturiomis žemės sklypų kadastrinių matavimų bylomis), remdamasis civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu, Žemės sklypui taikomu detaliuoju planu, 2018 m. gruodžio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktais Nr. 23KAM-105190, Nr. 23KAM-105201, Nr. 23KAM-105211 bei 2017 m. kovo 17 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 23KAM-19653, turėjo pagrindą priimti Sprendimą. Teismo vertinimu, Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, yra pagrįstas jame išvardintomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pasisakydamas dėl N. R. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3, 5 dalimis ir konstatavo, kad, priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, buvo apgintos N. R., kaip trečiojo suinteresuoto asmens, teisės, dėl to N. R. turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.19 punktais, nustatė, kad N. R. 2019 m. kovo 14 d. pateikė atsiliepimą į skundą, kurį parengė jai atstovavęs advokato padėjėjas. Už tai N. R. sumokėjo 200 Eur. N. R. atstovas advokatas dalyvavo 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 val. 20 min. Už jo suteiktas teisines paslaugas N. R. sumokėjo 100 Eur.

17. Atsižvelgęs į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), taikomus suteiktų teisinių paslaugų momentu, teismas darė išvadą, kad N. R. turėtos bendro 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.19 ir 9 punktuose nustatytų dydžių, buvo būtinos, vertinamos kaip protingos, pagrįstos nustatytais mokėjimo dokumentais, todėl priteisė jas iš pareiškėjo.

III. 18. Pareiškėjas R. V. Z. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad, teismui netenkinus jo reikalavimo panaikinti Sprendimą, susidarė palankios sąlygos N. R. piktnaudžiauti savo teisėmis neįgyvendinant Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime nurodytos teisės registruoti VĮ Registrų centre keturių naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis. Pareiškėjo manymu, teismas buvo suklaidintas neteisingų trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimų ir nekompetentingos atsakovo pozicijos, kadangi 2012 m. liepos 2 d. atliktoje topografinėje nuotraukoje, kuri yra pagrindas detaliajam planui, aiškiai matyti neatitikimas, kadangi sklypo ribos nesutampa su realybe – riba eina per verandos centrą, vakarinėje dalyje tvora lieka šalia. Sklypo ribų koordinatės pasislinkę Y kryptimi (iš vakarų į rytus per 0,81 m, o X kryptimi iš pietų į šiaurę per 0,34 m). Šioje topografinėje fotonuotraukoje pastatai nubraižyti LKS-94 sistemoje nuo palydovų, o sklypo ribos nubraižytos pagal klaidingą, nepataisytą vietinę Panevėžio koordinačių sistemą. Todėl detalusis planas atliktas remiantis klaidingais duomenimis. Pareiškėjo manymu, matininkas N. T. privalėjo informuoti Tarnybą dėl klaidingai įregistruotų kadastro duomenų.

20. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismas neįvertino, jog namas yra ne tik žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitam trečiajam suinteresuotam asmeniui – L. K.. Taigi, vienas namas yra ant dviejų žemės sklypų, be to, namas dalinamas į dvi dalis, iš kurių viena dalis, priklausanti L. K., yra ant jos asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Namo savininkams yra nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Prie namo esanti veranda, plane pažymėta 1-8, 5 kv. m ploto, priklauso L. K..

21. Pareiškėjo teigimu, Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 priėmus 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą, N. R. atsirado prielaidos pateikti derinimui kadastrinių matavimų bylas, tačiau nurodytas sprendimas negalėjo būti suprantamas kaip įpareigojantis priimti konkretų sprendimą, t. y. Tarnyba privalėjo patikrinti pateiktas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas pagal Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisykles (toliau – ir Tikrinimo taisyklės). Pareiškėjas remiasi Tikrinimo taisyklių 7.1., 7.2, 8, 9 punktais ir nurodo Tarnybos darbuotojų klaidas, tikrinant bylas: 1) kadastrinių matavimų byloje žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (savininkai – N. R. ir R. V. Z.) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte nenurodyta gretimai esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė L. K.. Be to, nors žemės sklype yra pastatas – veranda, priklausanti kitiems savininkams, 9 punkte nurodyta, kad žemės sklype nėra pastatų, kurie priklausytų kitiems savininkams, o 6 punkte nurodytas klaidingas riboženklių skaičius, nes civilinėje byloje atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad dalis riboženklių nebuvo įtvirtinta (trūko 5 riboženklių); 2) kadastrinių matavimų byloje žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), esančio akto 8 punkte parašyta, kad žemės sklype nėra savininkui priklausančių pastatų, nors žemės sklype yra N. R. priklausantis pastatas, kurį per pusę kerta išorinė sklypo riba, be to, akto pastabose nenurodyta, kad rytinė žemės sklypo išorinė riba yra arčiau nei 3 m iki R. V. Z. priklausančio statomo pastato, kas prieštarauja įteisinto detaliojo plano sprendiniams; 3) kadastrinių matavimų bylos žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), akto pastabose nėra nurodyta, kad prie šio žemės sklypo nėra privažiavimo, nors privažiavimas (servitutas) pagal detalųjį planą turi būti; 4) kadastrinių matavimų byloje žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), akto 4 punkte nenurodyta gretimai esančio žemės sklypo savininkė L. K., 8 punkte nenurodyta, kad žemės sklype yra pareiškėjui priklausantis pastatas, akto pastabose nenurodyta, kad prie sklypo nėra privažiavimo.

22. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nėra nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi Sprendimas yra neatsiejamai susijęs su kadastrinių matavimų bylomis, kadastrinių matavimų bylos yra neatskiriamos Sprendimo dalys. Būtent kadastrinių matavimų byloje (savininkai R. V. Z. ir N. R.), kuri sudaryta žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), yra nurodomas žemės sklypo plotas, kuriuo bendrai naudojasi savininkai R. V. Z. ir N. R., ši naudojimosi tvarka yra įregistruota VĮ Registrų centras. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš kadastrinių matavimų bylų matyti, jog L. K. priklausanti veranda yra būtent ant pareiškėjo naudojamos žemės. Pareiškėjas daro išvadą, kad Tarnybai neįvykdžius Tikrinimo taisyklėse nurodytų reikalavimų, minimos kadastrinių matavimų bylos negalėjo būti pagrindu priimant Sprendimą.

23. Pareiškėjo manymu, Tarnybos Panevėžio skyrius privalėjo atsisakyti pertvarkyti Žemės sklypą į keturis naujus žemės sklypus ir netvirtinti jų kadastro duomenų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, vadovaudamasis Formavimo taisyklių 28 ir 30-32 punktais, Žemės įstatymo 40 straipsniu, statybos techniniais reglamentais, turėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjui 2010 m. kovo 5 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) priestato statybai, pagal kurį vykdoma priestato statyba nebaigta, priestatas yra naujas statinys, todėl taikytinas teisės aktų numatytas reikalavimas dėl 3 m atstumo nuo N. R. žemės sklypo ribos iki priestato. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu konstatavo, jog atstumas nuo pareiškėjo statinio stogo konstrukcijų iki N. R. sklypo ribos tarp koordinačių 25 ir 26 yra 2,35 ir 2,28 metro. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenagrinėjo, kodėl detaliajame plane nurodytas 3 m atstumas kadastrinių matavimų byloje yra ženkliai mažesnis.

24. Pareiškėjo teigimu, atsakovas privalėjo įvertinti, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 16 d. su Panevėžio rajono savivaldybės administracija sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. (13.28)-S3-7 ir susitarė dėl Žemės sklypui taikomo detaliojo plano, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 sprendimu Nr. T-148, koregavimo rengimo ir finansavimo. Pareiškėjo manymu, priėmus Sprendimą, šios sutarties vykdymas nėra įmanomas, nes pagal detalųjį planą parengtose bylose nurodyti žemės sklypų kadastro duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nebegali būti keičiami koreguojant to paties detaliojo plano sprendinius, tačiau su sklypų ribų keitimu nesutinka N. R..

25. Pareiškėjas paaiškina, kad, nustatant žemės sklypų kadastro duomenis, Žemės sklypo išorinės ribos nebuvo suderintos su gretimo sklypo savininkais, nors jos kerta šių asmenų verandą ir ūkinius pastatus. Dėl užsitęsusių detaliojo plano koregavimo procedūrų bei dėl to, kad kadastrinių matavimų bylose naujai nustatytos ir įteisintos VĮ Registrų centre žemės sklypų ribos nesutampa su 1999 m. gruodžio 8 d. plane esančiomis ribomis, L. K. atsisakė susitarimo leisti naudotis atlygintinu servitutu privažiuoti ir tiesti komunikacijas į pareiškėjui atskiriamus du žemės sklypus, dėl to du pareiškėjui suformuoti žemės sklypai netenka privažiavimo.

26. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos Panevėžio skyrius, priimdamas Sprendimą, nesilaikė Formavimo taisyklių 28 punkto, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 ir 32.1.2.2.2 punktų reikalavimų, kadangi, remiantis 1999 m. gruodžio 6 d. susitarimu dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pertvarkant Žemės sklypą, į galiojantį susitarimą nebuvo atsižvelgta, todėl naujai suformuotų žemės sklypų ribos nebeatitinka per 19 metų nusistovėjusios tvarkos. Dėl Sprendimo padidėja N. R. priklausančio 1 147 kv. m ploto žemės sklypo plotas, kadangi pareiškėjas negali naudotis sklypo dalimi, esančia už tvoros, už koordinačių 28,27,26. Sklypo dalis, kuria pareiškėjas negali naudotis, yra 23,23 m ilgio ir 0,34 m pločio (viso – 8 kv. m.). Pareiškėjo manymu, atidalinamo sklypo ribos turi būti tikslinamos, kad būtų išlaikomi atidalinamų žemės sklypų plotai, apskaičiuoti galimi matavimų leistini nukrypimai ir paklaidos, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, atlikta amalgamacija, taip surandant Žemės sklypo bendraturčių susitarimą, vienodai užtikrinant gretimų žemės sklypų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Pareiškėjas pažymi, kad bendrame žemės sklype jo naudojama žemės sklypo dalis sumažėja 9 kv. m dėl L. K. priklausančios ir pareiškėjo žemės sklype esančios verandos dalies. Pareiškėjo manymu, Tarnybos Panevėžio skyrius, nepaisant Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo, privalėjo kameraliai atlikti pateiktų keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų patikrinimą ir įvertinti pareiškėjo pateiktas pastabas.

27. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2018 m. balandžio 30 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą dėl visų keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų ir nurodė, kad šiose bylose esantys ribų ženklinimo-parodymo aktai neatitinka tikrovės ir yra su trūkumais. Tarnyba 2018 m. gegužės 3 d. Panevėžio apylinkės teismui pateikė atsakymą dėl nutarties vykdymo, kuriame nurodė, kad jokių trūkumų keturiose bylose nėra, nors, remiantis 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. 23SD-4465-(1423.104), patikrinimas buvo atliktas tik 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo aktu Nr. 23ZN-81-(14.23.73.). Pareiškėjas akcentuoja, kad tokios aplinkybės civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 nebuvo nagrinėjamos. Pareiškėjo manymu, nors N. R. teigia, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime išanalizavo klausimą dėl sklypų plotų ir konstatavo, kad nenustatyta, jog keturių naujų žemės sklypų plotai neatitinka Žemės sklypui parengto detaliojo plano, tai neatitinka realios situacijos.

28. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, yra nepagrįstas jame išvardintomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu buvo specialistas-matininkas S. K., tačiau teismas sprendime nenurodė aplinkybių, kurias paaiškino minimas specialistas, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Be to, teismas nevertino 2018 metais nagrinėtoje civilinėje byloje Panevėžio apylinkės teisme paskirtos teismo ekspertizės.

29. Pareiškėjo manymu, Tarnybos Panevėžio skyrius netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 17 straipsnio, 40 straipsnio 6 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17, 23 straipsnių, aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09-2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 8, 9 priedų nuostatas. Nustatant pareiškėjui ir N. R. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis buvo nesilaikyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų ribų posūkio taškai vietoje pažymimi riboženkliais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje A442-55/2013.

30. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdama su pareiškėjo apeliaciniu skundu, N. R. tvirtina, kad nei ji, nei Tarnyba jokių pažeidimų nepadarė. N. R. taip pat pažymi, kad nesutarimai tarp jos ir jos brolio (pareiškėjo) vyksta jau dešimt metų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Panevėžio skyriaus Sprendimo, kuriuo Žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į keturis žemės sklypus, patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal UAB „N. T. ir Ko“ matininko N. T. 2017 m. sausio 31 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas bei nustatyti nauji servitutai žemės sklype Nr. 4 (plotas 931 m2), teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei atsižvelgęs į Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nemotyvavo savo prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, be kita ko, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

35. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

37. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

38. Šios nutarties 36, 37 punktuose nurodyti teisės aiškinimai suponuoja, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018, turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėjami. Pažymėtina ir tai, kad remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu ir tvirtindamas, kad Tarnyba turėjo atsisakyti pertvarkyti Žemės sklypą į keturis naujus sklypus bei tvirtinti jų kadastrinius matavimus, skunde pirmosios instancijos teismui pateikė argumentus: 1) dėl 3 m atstumo nuo jam priklausančios gyvenamojo namo dalies nesilaikymo; 2) dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties sudarymo su Panevėžio rajono savivaldybės administracija; 3) dėl nepažymėtų ir nesuderintų žemės sklypo išorinių ribų su kaimynais K., L. K. atsisakymo leisti naudotis servitutu į pareiškėjui atskiriamus du sklypus; 4) dėl naujai suformuotų žemės sklypų ribų neatitikimo su N. R. 1999 m. gruodžio 6 d. sudarytai Žemės sklypo naudojimosi tvarkai; 5) dėl padidėjusio N. R. priklausančio sklypo ploto, būtinybės tikslinti atidalinamo sklypo ribas, atlikti amalgamaciją.

40. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 tenkino ieškovės N. R. ieškinį ir suteikė jai teisę be atsakovo R. V. Z. sutikimo gauti Tarnybos patvirtinimą dėl Žemės sklypo pertvarkymo į keturis žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) pagal parengtą 2017 m. balandžio 12 d. prašymą pertvarkyti žemės sklypą ir be atsakovo R. V. Z. sutikimo patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastrinius matavimus, atliktus UAB „N. T. ir Ko“, juos įregistruoti VĮ Registrų centre.

Iš aptariamos civilinės bylos matyti, kad bendrosios kompetencijos teismas įvertino iš esmės tapačius klausimus, nurodomus ir šioje administracinėje byloje pareiškėjo skunde dėl Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. sprendžiant, ar N. R. turi teisę be R. V. Z. sutikimo gauti Tarnybos patvirtinimą dėl Žemės sklypo pertvarkymo į keturis žemės sklypus ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastrinius matavimus, bendrosios kompetencijos teismas vertino R. V. Z. nurodomas atsisakymo duoti sutikimą N. R. priežastis: dėl 3 m atstumo nuo pastato iki sklypo ribos, dėl R.

V. Z. priklausančio 934 m2 ploto sklypo dydžio sumažėjimo ir atitinkamai N. R. sklypo dalies padidėjimo; dėl servituto nustatymo. Panevėžio apygardos teismas R. V. Z. atsisakymą pasirašyti ant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų dėl 3 m atstumo nesilaikymo, taip pat dėl to, kad sumažėjo R. V. Z. priklausančio žemės sklypo dalis, o N. R. priklausantis žemės sklypas padidėjo, vertino kaip nepagrįstą. Aptariamame sprendime Panevėžio apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad detalusis planas yra galiojantis, o 2018 m. birželio 16 d.

Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis automatiškai nepanaikina detaliojo plano sprendinių galiojimo; vertino keturių sklypų kadastrinių matavimų bylas ir nenustatė, kad detaliuoju planu nustatytas sklypų plotas neatitiko faktiškai pamatuotų sklypų plotų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog yra žemės sklypų plotų pokyčių, neatitikimų detaliojo plano sprendiniams. Aptariamame Panevėžio apygardos teismo sprendime taip pat pažymėta, jog detaliuoju planu yra pripažintas ir nustatytas įvažiavimo ir išvažiavimo į 931 m2 ploto žemės sklypą, brėžinyje pažymėtą posūkio taškais 4-5-6-7-8-9-10-33-32-31-29-30, kelio per L.

K. nuosavybę objektyvus būtinumas, taip pat nustatyta tokio kelio vieta – per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pats detalusis planas yra galiojantis.

41. Kaip matyti, pareiškėjo nesutikimo su Žemės sklypo pertvarkymu ir kadastrinių matavimų tvirtinimu argumentų pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertinti įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo sprendimu, todėl šioje byloje nėra teisinių pagrindų tokius pareiškėjo argumentus nagrinėti (įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo išspręstas tarp R. V. Z. ir N. R., kaip ginčo žemės sklypo bendraturčių, kilęs ginčas dėl jo pertvarkymo padalijimo būdu, ir nenagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kurie buvo įvertinti minėtame bendrosios kompetencijos teismo sprendime.

42. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo keliami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kad detalusis planas buvo atliktas remiantis klaidingais duomenimis, o matininkas N. T. privalėjo informuoti Tarnybą dėl klaidingai įregistruotų kadastro duomenų, taip pat aplinkybės dėl Tarnybos darbuotojų klaidų tikrinant kadastrinių matavimų bylas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nesilaikymo ir atitinkamai nesirėmimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-55/2013 suformuota praktika, nenagrinėjami.

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl liudytojo S. K. parodymų vertinimo. Vien tai, kad teismas priėmė nepalankų teismo sprendimą pareiškėjui, nereiškia, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

45. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl Panevėžio apylinkės teisme paskirtos ekspertizės duomenų nevertinimo šioje administracinėje byloje. Civilinės bylos medžiaga nėra nagrinėjamos administracinės bylos sudėtinė dalis, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-565-902/2018 atliktas įrodymų tyrimas bei vertinimas, be kita ko, buvo patikros dalykas Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018.

46. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė