d5356d9b-4722-4087-8ddd-83aefcb47ea5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1419-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02742-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.4., 34.4.10., 122.2., 122.3., 122.4., 128.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Rudzinskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos D. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-104-598/2014 pagal pareiÅ¡kėjos D.

R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. B., E. D. M. ir A. F., dėl termino palikimui priimti pratęsimo.Teismas, n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėja prašė pratęsti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti po tėvo A. M., mirusio 1993-01-17, mirties. Nurodė, kad 1993 m. sausio 17 d. mirė jos tėvas A. M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Miręs A. M. po mirties paliko oficialų testamentÄ 1992-04-10 reg. Nr. 2-48, kuriuo ½ dalį namo ir ½ dalį Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bei visÄ kitÄ turtÄ mirties dienai jam priklausantį, paliko pareiÅ¡kėjai D.

M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Po A. M. mirties jo palikimo iki Å¡iol niekas nepriėmė ir nepaveldėjo, nors paveldėjimo byla Nr. 413/94 buvo užvesta Jonavos rajono 4-ajame notarų biure. Suinteresuotas asmuo A. B. Å¡iuo metu yra pareiÅ¡kusi pretenzijas į A. M. palikimÄ . Po tėvo A. M. mirties pareiÅ¡kėja apie palikimo atsiradimÄ pagal testamentÄ nieko nežinojo, nes tėvo mirties dienÄ 1993-01-17 jai buvo tik Å¡eÅ¡eri metai ir vienas mėnuo, todėl ji savo teisių į palikimÄ per 6 mėnesių laikotarpį savarankiÅ¡kai realizuoti neturėjo galimybių, jos teisėtus interesus tuo metu turėjo atstovauti įstatyminė atstovė mama V.

J.. Nors paveldėjimo byla po tėvo mirties ir buvo pradėta, bet palikimo priėmimo pareiÅ¡kėjos vardu taip niekas nesutvarkė. Jos teisę kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo priėmimo, privalėjo įgyvendinti mama, bet to ji nepadarė ir taip ne nuo pareiÅ¡kėjos priklausančių priežasčių ji praleido 6 mėnesių laikotarpį palikimui priimti. Nurodė, kad terminas palikimui priimti pagal testamentÄ yra praleistas dėl svarbios priežasties, todėl Å¡is terminas yra pratęstinas teismine tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ atmetė.Nutartyje teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja po tėvo mirties į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo per nustatytÄ Ä¯statymo terminÄ nesikreipė, nes tuo metu buvo nepilnametė (Å¡eÅ¡erių metų), todėl laikė, jog, iki pilnametystės negalėdama savarankiÅ¡kai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, pareiÅ¡kėja dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti.

PareiÅ¡kėja tapo pilnametė 2004 m. gruodžio 12 d., tačiau į teismÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ji kreipėsi tik 2013 m. lapkričio 13 d. t.y. praėjus beveik devyneriems metams. Tačiau objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiÅ¡kėja nuo 2005 iki 2008 m. bei vėliau iki 2013 m. (kol kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu), negalėjo savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo paveldėjimo teisių į mirusio tėvo palikimÄ , pareiÅ¡kėja teismui nenurodė.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, dalį testatoriaus turto paveldėjo kitas asmuo, be to, Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu, o pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas užsitęsė devynerius metus dėl ne nuo pareiÅ¡kėjos priklausančių aplinkybių, teismas laikė nesant pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėja terminÄ palikimui priimti bÅ«tų praleidusi dėl svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Atskirajame skunde nurodoma, jog kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra iÅ¡plėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, jog Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintų pagrindu jam pratęsti, t.y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. PareiÅ¡kėja iki pareiÅ¡kimo padavimo teismui dienos iÅ¡gyveno sunkų periodÄ ko pasėkoje jos gyvenime susiklosčiusios individualios aplinkybės jai objektyviai neleido iki galo susitvarkyti palikimo priėmimo klausimÄ . Teismas Å¡ioje byloje privalėjo akcentuoti suinteresuotų asmenų nesÄ Å¾iningumÄ , nes jos nuslėpė, kad mirusysis turėjo dar vienÄ dukrÄ â€“ pareiÅ¡kėjÄ .

Kita svarbi aplinkybė, kurios neaptarė teismas nutartyje yra tai, kad suinteresuoti asmenys, gyvendami tame pačiame name, negalėjo nežinoti, kad mirusysis turi dar vienÄ dukrÄ , t.y. pareiÅ¡kėjÄ . Teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , turėjo įvertinti protingumo, objektyvumo ir sÄ Å¾iningumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje, tačiau to nepadarė, todėl nutartis turi bÅ«ti panaikinta. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuoti asmenys praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias termino palikimui priimti praleidimo priežastis, yra pagrįsta. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad suinteresuoti asmenys elgėsi nesÄ Å¾iningai. Ä®statymai neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitÄ , t.y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai pats arba per atstovÄ . Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra – gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti.

Kadangi pareiškėja beveik dešimtmetį nesikreipė dėl paveldėjimo, laikytina, kad ji nuo paveldėjimo atsisakė. Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas užsitęsė devynerius metus dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių, todėl jos pareiškimas atmestas pagrįstai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.2000 m. liepos 18 d.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tai ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.Visais atvejais tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais bÅ«dais ir tvarka. 1964 m.

CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimÄ turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, todėl laikytina, jog, iki pilnametystės negalėdama savarankiÅ¡kai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, pareiÅ¡kėja dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme įtvirtintÄ terminÄ palikimui po tėvo mirties 1993 m. sausio 17 d. priimti, nes pareiÅ¡kėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymÄ , laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo ir tai neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiÅ¡kėjai.Pilnamete pareiÅ¡kėja tapo 2004 m. gruodžio 12 d., tačiau į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2013 m. lapkričio 13 d.

Dėl to nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar dėl svarbių priežasčių pareiÅ¡kėja praleido terminÄ palikimui priimti po to, kai sulaukė pilnametystės. Vertinant pareiÅ¡kėjos elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sÄ Å¾ininga, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai. Grįsdama teiginius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiÅ¡kėja nurodo, kad apie tėvo testamentÄ sužinojo iÅ¡ savo motinos tapusi pilnamete. 2006 m. motina jai perdavė vienÄ testamento egzempliorių.

Ji bandė kreiptis į advokatÄ , pradėjo rinkti reikiamus dokumentus, tačiau 2008 m. gimus vaikui, visų dokumentų nesurinko, ryÅ¡ys su advokatu nutrÅ«ko. 2009 m. pareiÅ¡kėjos sutuoktinis neteko darbo Kaune, todėl Å¡eimai teko keltis gyventi į Å ilalę. Å eimos materialinė padėtis tuo metu buvo sunki, todėl dėl lėšų stokos neturėjo galimybės kreiptis dėl paveldėjimo.  Taigi iÅ¡ esmės pagrindinė pareiÅ¡kėjos nurodoma termino praleidimo priežastis – nespėjimas laiku susitvarkyti reikiamų dokumentų.Ä®pėdiniui praleidus terminÄ palikimui priimti, tiek 1964 m.

CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismai spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R.

M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Z. A. pareiÅ¡kimÄ pratęsti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos M. D. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I.

T. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieÅ¡koti proporcingos pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamos bylos atveju terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, o pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo pareiÅ¡kėjos priklausančių priežasčių, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėja terminÄ palikimui priimti bÅ«tų praleidusi dėl svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bÅ«tina iÅ¡laikyti pareiÅ¡kėjos veiksmų ir kitų į palikimÄ pretenduojančių įpėdinių teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas pratęsti pareiÅ¡kėjai terminÄ palikimui priimti, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palieka nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties atmeta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                     ArÅ«nas Rudzinskas