2018-09-26 Nr. AB-16779-3-62-3-00755-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2007-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00755-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. su skundu, kurį patikslino (b. l. 2–6, 7, 99–103), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. buvo laikomas Kauno TI nežmoniškomis sąlygomis, t. y. kameros buvo perpildytos, o dalį ploto dar užėmė baldai ir kitas inventorius. Be to, kamerose nebuvo karšto vandens, smirdėjo, nes tualetas nebuvo tinkamai atitvertas. Pareiškėjas nurodė, kad jis sirgo (duomenys neskelbtini), todėl jam buvo sunku užlipti į antrą lovos aukštą. Be to, kamerose jis, kaip nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nes buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Taip pat kameroje nebuvo virdulio, buvo blogas vėdinimas ir apšvietimas. Maistas buvo atvėsęs ir nekaloringas, o nusimaudyti leidžiama tik kartą per savaitę po 15 min. ir trumpiau. Į pasivaikščiojimo kiemelį jis buvo išvedamas kiekvieną dieną po 1 val., tačiau jam nebuvo leidžiama išeiti į koplyčią pasimelsti, taip pat nebuvo leidžiama mokytis dirbti su kompiuteriu. Dėl tokių sąlygų sutriko jo sveikata, pablogėjo regėjimas, pareiškėjas patyrė neišgydomus, skausmingus, fizinius ir dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime (b. l. 51–55) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo buvimo Kauno TI metu jam teko nuo 3,65 iki 14,61 kv. m ploto. Atsakovas teigė, kad Kauno TI atitinka nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamų sąlygų laikė neatitinkančiais tikrovės. Kamerose įrengtos pakabos, lentynos, yra ir natūralus ir mechaninis vėdinimas, o įrenti sanitariniai mazgai atitinka numatytus reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog dėl netinkamų sąlygų pareiškėjas į Kauno TI administraciją nesikreipė. Be to, kalinamiesiems asmenims karštam vandeniui ruošti leidžiama turėti elektrinius virdulius, o jų neturintiems – karšto vandens parūpina apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojai. Atsakovas pareiškėjo teiginį dėl netinkamo apšvietimo laikė nepagrįstu, nurodydamas, kad 159 kameroje, kurioje kalėjo pareiškėjas, įrengtas standartinis skaidraus stiklo atidaromas langas, kuris užtikrina natūralią dienos šviesą. Natūralaus apšvietimo koeficientą išmatuoti gali tik specialios institucijos, turinčios tam reikalingą įrangą, tačiau į jas pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas taip pat nepateikė informacijos, jog esant reikalui ar jam prašant buvo atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą. Kauno TI yra 3 dušų patalpos po 3 vietas ir viena patalpa, kurioje yra 4 vietos. Asmenys į dušus vedami po 15 min., tačiau šis laikotarpis gali būti pratęstas. Tokia prausimosi tvarka tenkina absoliučią daugumą suimtųjų. Atsakovas pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl fizinės ar psichikos sveikatos sutrikimų, nėra. Jis taip pat nesikreipė dėl regos ar sveikatos pablogėjimo. Vieną kartą pareiškėjas yra kreipęsis į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką dėl sustiprinto maitinimo, kuris, jo prašymu, buvo suteiktas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu (b. l. 127–132) pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 341, kurios plotas 18,56 kv. m, kameroje buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 4,64 iki 9,28 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 159, kurios plotas 14,64 kv. m, kameroje buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 14,61 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo užtikrintas minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas.

7. Dėl netinkamo apšvietimo ir vedinimo teismas nurodė, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nepateikė. O atsakovo pateiktos nuotraukos patvirtino, kad ventiliacijos orlaidės kamerose yra ir jos gali būti uždarytos arba atidarytos, kamerose įrengta mechaninė ventiliacija. Taip pat pateiktose nuotraukose matyti, kad kameroje šviesa sklinda nuo lango ir nuo šviesos šaltinių, pritvirtintų prie lubų. Tačiau byloje nebuvo pateikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl teismas negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamo apšvietimo ar vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas ar Kauno TI administraciją, o šios į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Patikrinti pareiškėjo gyvenimo sąlygas teismas neturėjo objektyvios galimybės, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamo kamerų apšvietimo ir vėdinimo laikė nepagrįstais.

8. Dėl karšto vandens nebuvimo kamerose, teismas nurodė, kad teisės aktai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 18 p.) nenumato reikalavimo kamerose įrengti šilto vandens tiekimo sistemą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimo šiuo aspektu.

9. Dėl naudojimosi dušu teismas pažymėjo, jog pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašą kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti dušu, esant didesniam asmenų skaičiui galimybė pasinaudoti dušu pratęsiama 15 min. Šias aplinkybes patvirtinto ir pats pareiškėjas, todėl teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo šiuo klausimu atmetė.

10. Pareiškėjas skunde teigė, jog Kauno TI maistas buvo atvėsęs, jame trūko vitaminų, daržovių ir vaisių. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas laikė deklaratyviais ir nekonkrečiais, kurių pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo. Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė. Atsižvelgęs į tai, šiuos pareiškėjo argumentus teismas vertino kaip nepakankamus neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

11. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo teiginius dėl vietos prie stalo trūkumo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiomis nuotraukomis, nustatė, jog Kauno TI esantis inventorius bei jo eksploatavimas atitinka teisinį reglamentavimą, stalas bei prie jo įrengti suolai yra pakankamai nemažų matmenų, prie stalo gali atsisėsti pavalgyti 4 žmonės. Teismo vertinimu, tik nuo kameroje kalėjusių asmenų tarpusavio santykių priklausė galimybės vienu metu pavalgyti prie stalo realizavimas.

12. Dėl laikymo su rūkančiais asmenimis teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją dėl to, kad jis yra nerūkantis ir prašo jį laikyti kartu su nerūkančiais asmenimis. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo buvimo kartu su rūkančiais asmenimis.

13. Dėl nešvarių kamerų teismas pažymėjo, jog pagal Higienos normos 37 punktą patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Teismas sprendė, jog kalinamieji ir suimtieji yra patys atsakingi už kamerų tvarkymą, todėl nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

14. Teisės aktai nenumato, jog Kauno TI kameros turi būti aprūpintos elektriniais virduliais, todėl pareiškėjo argumentus dėl to, jog kameroje nebuvo virdulio, teismas atmetė. Be to, atsakovas nurodė, jog kalinamiems asmenims karštam vandeniui paruošti leidžiama turėti elektrinius virdulius, o neturintiems – karštą vandenį parūpina apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojai. Karštas vanduo gėrimui pasigaminti tiekiamas du kartus per dieną – po rytinio ir po vakarinio patikrinimų.

15. Pareiškėjas taip pat teigė, jog gultai buvo dviejų aukštų, todėl jam, turinčiam sveikatos sutrikimų, buvo sunku užlipti į antrą aukštą, taip pat jis negalėjo lankytis koplyčioje, mokytis dirbti kompiuteriu. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip deklaratyvius, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, kad jam būtų paskirta miegojimo vieta pirmame lovos aukšte, taip pat nenurodė, kada jis kreipėsi į Kauno TI pareigūnus, jog jam būtų suteikta galimybė apsilankyti koplyčioje ar kompiuterių klasėje ir jam to padaryti nebuvo leista. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nekonstatavo.

16. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas nepriteisė išlaidų už valstybės garantuoją antrinę teisinę pagalbą.

III. 17. Pareiškėjas S. V. apeliaciniu skundu (b. l. 141–144) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas teigia, jog jis Kauno TI buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., t. y. atsakovas neteisingai nurodė laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo Kauno TI. Būtent šiuo laikotarpiu (14 dienų) pareiškėjas kalėjo Kauno TI netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas pažymi, kad kamerose neužteko ploto, nes didžiąją ploto dalį užėmė baldai ir kitas inventorius. Be to, kamerose buvo netinkama ventiliacija ir apšvietimas, nebuvo karšto vandens ar virdulio, tualetas nebuvo tinkamai atitvertas, todėl iš jo sklido blogas kvapas. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Kauno TI tiekiamas maistas buvo nekaloringas, nekokybiškas ir pateikiamas atvėsęs. Pareiškėjui teko lipti į antro aukšto lovą, nors jis yra senas ir ligotas. Dėl šių aplinkybių pablogėjo pareiškėjo sveikata, kraujo spaudimas, regėjimas, prasidėjo galvos skausmai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint netinkamomis sąlygomis Kauno TI.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nurodyta CK 6.250 straipsnyje.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 159, kurios plotas 14,64 kv. m, kameroje buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 14,61 kv. m gyvenamojo ploto. Iš bylos medžiagos (b. l. 58) seka, kad pareiškėjas buvo laikomas ne iki 2016 m. balandžio 6 d., bet iki 2016 m. balandžio 12 d. Bet ši apelianto nurodyta aplinkybė nekeičia teismo išvados, kad pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 14,61 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 58) ir esminės reikšmės bylai neturi. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo kalinimo sąlygos atitiko reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje, pareiškėjui netgi teko daugiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose. Šių teismo išvadų nepaneigia ir pareiškėjo argumentai, kad patalpoje buvo ir baldai.

23. Pareiškėjo argumentai, kad kamerose buvo netinkamas vėdinimas, yra neįrodyti. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus. Atsakovo į bylą pateiktų įrodymų (b. l. 61, 63–64, 66, 68, 69) duomenys patvirtina, kad ventiliacijos orlaidės kamerose yra ir jos gali būti uždarytos arba atidarytos, kamerose įrengta mechaninė ventiliacija.

24. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad kameroje šviesa sklinda nuo lango ir nuo šviesos šaltinių, pritvirtintų prie lubų. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas dėl netinkamo kamerų apšvietimo, vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, turinčias teisę vertinti higienos sąlygas. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietimą, ventiliaciją informavęs įstaigos administraciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo kamerų apšvietimo, netinkamo vėdinimo laikytini nepagrįstais ir atmestini.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo kamerose įrengti šilto vandens tiekimo sistemą, taip pat atsakovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių dėl naudojimosi dušo trukme nėra. Apeliantas šių teismo išvadų nenuginčijo.

26. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

27. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, pritaria teismo nuomonei, kad prie stalo gali atsisėsti pavalgyti 4 žmonės, tik nuo kameroje kalėjusių asmenų tarpusavio santykių priklausė galimybės vienu metu pavalgyti prie stalo realizavimas. Neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu nėra.

28. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Kauno TI administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Kauno TI neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo kamerose drauge su rūkančiais asmenimis nenustatyta.

29. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais ir dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pareiškėjas neįrodė atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Kauno TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

32. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius