d534719b-cc0e-4dd7-b37d-c0163e98c4ed · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-497/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67357-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018-06-20Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų, Nijolės Žimkienės, Ernesto RimÅ¡elio,sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,nuteistajam S. G.,nuteistojo gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,civilinio ieÅ¡kovo atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pagal LR BK 182 str. 2 d. nuteistas 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ S. G. priteista civiliniam ieÅ¡kovui Vengrijos bendrovei „O“ 14 040 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3545,72 Eur proceso iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: S. G. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , melagingai teikdamas informacijÄ apie neva turimÄ medienos apdirbimo ir tiekimo verslÄ Lietuvos Respublikoje, iÅ¡ anksto žinodamas, kad prisiimamų įsipareigojimų nevykdys, 2015 m. vasarÄ internetinėje medienos tiekimo biržoje FORDAQ pateikė pasiÅ«lymÄ UAB „T“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu, kad minėta bendrovė užsakovams tieks medienÄ Å¾emesnėmis negu rinkos kaina, elektroninio susiraÅ¡inėjimo metu įgijo pasitikėjimÄ ir įtikino Vengrijos Respublikos bendrovės „O“ direktorių J.

C., kad turi galimybę tiekti dideliais kiekiais medienÄ Ä¯ Kinijos Liaudies RespublikÄ , bendrovės atstovui J. C. atvykus į Lietuvos RespublikÄ pastarÄ jį melagingai įtikino, kad banke bÅ«tina atidaryti sÄ skaitÄ , kurioje finansinės operacijos bus atliekamos tik su jo asmeniniu sutikimu ir tokiÄ sÄ skaitÄ atidarius, į jÄ J. C. iÅ¡ bendrovės „O“ sÄ skaitos 2015-11-12 pervedė 15 000 Eur į UAB „T“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, Vilniuje, po ko S. G. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , piktnaudžiaudamas J.

C. pasitikėjimu, melagingai įtikino pastarÄ jį pervesti iÅ¡ UAB „T“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, Vilniuje, į UAB „G“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, už tariamÄ bÅ«simÄ medienos tiekimÄ pagal 2015-11-11 sutartį tarp pirkėjo UAB „T“ ir pardavėjo UAB „G“, ir 2015-11-12 pervedus 8400 Eur, kaip tariamÄ avansÄ už bÅ«simÄ medienos tiekimÄ , S. G.

žinodamas, kad UAB „G“, kurios vadovu yra jis pats, medienos į Kinijos Liaudies RespublikÄ netieks, pervestus pinigus pervedė į kitas savo sÄ skaitas, iÅ¡grynino ir iÅ¡leido savo reikmėms, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , piktnaudžiaudamas J. C. pasitikėjimu ir siekdamas įgyti pastarojo pasitikėjimÄ , melagingai įtikino pastarÄ jį pervesti pinigus iÅ¡ UAB „T“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, Vilniuje, į UAB „K“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Nordea Bank Lietuvos skyrius“, ir 2015-11-17 pervedus 1 629 Eur už tariamÄ medienos transportavimÄ S. G. 2015-11-13 d. pasirašė tarp UAB „T“ ir UAB „K“ sutartį žinodamas, kad UAB „K“ medienos transportavimo darbų neatliks ir medienos į Kinijos Liaudies RespublikÄ netieks, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ S. G. be J.

C. žinios ir sutikimo iÅ¡ UAB „T“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, 2015-12-02 išėmė grynais 4200 Eur, 2015-12-11 išėmė grynais 470 Eur, kurie priklausė bendrovei „O“, likusieji 295,88 Eur buvo pervesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir VÄ® Registrų centras UAB „T“ įsiskolinimui, kiti banko mokesčiams padengti, taip S. G., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės 15 000 Eur vertės Vengrijos Respublikos bendrovės „O“ turtÄ .

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas Å¡iais pagrindais:1. Pažeista apelianto teisė turėti gynėjÄ , nes ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apeliantui nebuvo paskirtas gynėjas;2. BylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡ki prokuroras ir teismas. Prokuroro Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis ignoravo apelianto skundus ikiteisminio tyrimo metu dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų prieÅ¡ jį naudojamų grasinimų, vertė apeliantÄ prisipažinti padarius nebÅ«tÄ nusikaltimÄ .

Teisėjo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo patenkintas apelianto pareiÅ¡kimas dėl prokuroro nuÅ¡alinimo bei buvo atmestas apelianto praÅ¡ymas dėl liudytojos iÅ¡kvietimo apklausai;3. Duomenys, kuriais grindžiamas nuosprendis arba gauti panaudojant grasinimus (apelianto parodymai ikiteisminio tyrimo metu, arba suklastoti (apelianto elektroninis susiraÅ¡inėjimas su liudytoju J. C.), arba melagingi (liudytojo J. C. parodymai). 12400 Eur, kuriuos pagal nuosprendį ir kaltinimÄ jis iÅ¡grynino ir panaudojo savo reikmėms, iÅ¡ tiesų iÅ¡grynino J.

C. praÅ¡ymu ir juos atidavė pastarajam. Likusias lėšas taip pat panaudojo su J. C. žinia ir sutikimu.4. Apeliantui skirta per griežta bausmė. Teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į apelianto asmenybę, jo Å¡eimyninę padėtį, lengvinančias aplinkybes, norÄ pakeisti gyvenimÄ , dirbti. Remiantis paminėtais pagrindais, apeliantas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti ir jį iÅ¡teisinti; nenustačius iÅ¡teisinimo pagrindų, pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę; civilinio ieÅ¡kovo – bendrovės direktoriui J.

C. dėl melagingų parodymus iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal LR BK 235str. 3d. ir jį pripažinti kaltu;. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja palaikė apeliacinio skundo reikalavimus. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

1. Dėl teisės turėti gynėjÄ pažeidimo. BPK 22 str. 3 d. nustato teisę turėti gynėjÄ . BPK 51 str. 1 d. numato, pagrindus, kuomet gynėjo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme yra bÅ«tinas. Be to, sulaikant asmenį, jam iÅ¡aiÅ¡kinama teisė turėti gynėjÄ ir tik jo valioje pasinaudoti Å¡ia teise ar ne. Jeigu jis iÅ¡reiÅ¡kia norÄ turėti gynėjÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras tÄ teisę užtikrina, sulaikytajam skiriamas gynėjas (kasacinė byla Nr. 2K-200-696/2017), todėl laikytina, kad ir apklausiant BPK 140 str. pagrindu sulaikytÄ asmenį, gynėjo dalyvavimas laikytinas bÅ«tinu.

Å iais įstatyme numatytais atvejais, kai gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo praneÅ¡ti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«tinas gynėjas, ir paskirti Å¡ios institucijos parinktÄ gynėjÄ (BPK 51 str. 3 d.).2016-03-01 pirmosios apklausos įtariamuoju metu S. G. buvo sulaikytas, tačiau apklaustas nedalyvaujant gynėjui.

Byloje yra 2016-03-01 teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolas, kuriuo S. G. iÅ¡aiÅ¡kintos BPK 44 str., 50 -52 str. numatytos teisės. Tarp jų ir teisę turėti gynėjÄ . S. G. pareiÅ¡kė, kad „Gynėjas nereikalingas. Apsiginsiu pats“ (t. 3, b.l. 56). Konstitucijos 31 str. 6 d., BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3d., 50 str. 1 d. įtariamajam ir kaltinamajam garantuojama teisė į gynybÄ ir teisė turėti gynėjÄ yra susijusi ir su Å¡io asmens teise atsisakyti gynėjo ir gintis pačiam.

Pagal BPK 52 str. 1 d. įtariamasis (kaltinamasis) bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo (iÅ¡skyrus BPK 435 str. numatytÄ atvejį). Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo (kaltinamojo) iniciatyva. Gynėjo atsisakymas laikytinas savanoriÅ¡ku tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas prieÅ¡ įtariamajam (kaltinamajam) pareiÅ¡kiant atsisakymÄ buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinęs teisę turėti gynėjÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2007).

Procesiniai veiksmai ir įtariamojo (kaltinamojo) apsisprendimas procesui svarbiais klausimais, įskaitant gynėjo pagalbos atsisakymÄ bendraujant su pareigÅ«nais, turi bÅ«ti tinkamai užfiksuotas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokių abejonių dėl gynėjo atsisakymo savanoriÅ¡kumo. Sprendžiant dėl galimo S. G. gynybos teisių pažeidimo 2016-03-01 apklausos įtariamuoju metu, darytina iÅ¡vada, kad jo gynėjo atsisakymas pagal BPK 52 str. 1 d. buvo užfiksuotas tinkamai, vadovaujantis BPK nuostatomis. Å is atsisakymas neatėmė iÅ¡ S. G. teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėjÄ pagal BPK 52 str. 3 d. (kasacinė byla Nr. 2K-356-696/2017).

Å ia teise S. G. ir pasinaudojo akistatos su liudytoju J. C. metu. Ikiteisminio tyrimo metu S. G. apklaustas dar du kartus- jau minėtos 2016-05-10 akistatos su liudytoju J. C. metu (t. 3, b.l. 65, 66- 68) ir 2016-08-01 įtariamuoju (t.3, b.l. 72, 74). Akistatos metu dalyvavo įtariamojo gynėjas A. Tiščenko (t. 3, b.l. 65). Antros apklausos įtariamuoju metu J. G. nebuvo sulaikytas ar suimtas, nebuvo kitų BPK 51 str. 1 d. numatytų sÄ lygų, kurioms esant gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas, o S. G. prieÅ¡ apklausÄ pareiÅ¡kė, kad „Šios dienos procesinių veiksmų metu gynėjas nereikalingas.

Apsiginsiu pats“ (t. 3, b.l. 72).Taigi, nė vienoje iÅ¡ trijų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų, įtariamojo S. G. teisė turėti gynėjÄ nebuvo pažeista.Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam S. G. raÅ¡tu smulkiai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindų dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., nėra. Kaltinamajam pasiÅ«lyta pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamÄ gynėja arba kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl jo paskyrimo LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatyta tvarka.

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bÅ«tino gynėjo dalyvavimo pagrindų pirma instancija nagrinėjant bylÄ , kurioje S. G. kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo praneÅ¡ti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«tinas gynėjas, ir paskirti kaltinamajam S. G.

Å¡ios institucijos parinktÄ gynėjÄ . Kartu, kaip minėta, S. G. smulkiai iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės pačiam pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamÄ gynėja arba kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl jo paskyrimo. Todėl nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme kaltinamojo S. G. teisė turėti gynėjÄ taip pat nebuvo pažeista.

2. Dėl Å¡aliÅ¡ko teismo.2016-11-10 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ prokurorui, nes anot kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu tyrėja su prokuroru tarėsi ir kaltinamÄ jį Å¡antažavo. RaÅ¡ytine teismo nutartimi pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo atmestas kaip deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. (t. 3, b.l. 179, 183). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų nekartoja. Be to papildomai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no konsultacijos su prokuroro yra neiÅ¡vengiamos ir numatytos įstatymo, nes pagal BPK 164 str. 1 d. bÅ«tent prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovauja.

Taip pat nėra jokių duomenų apie apeliantui ikiteisminio tyrimo metu prokuroro darytÄ neteisėtÄ poveikį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-05-08 (t. 1, b.l. 1), dalyvaujant apeliantui atlikti Å¡ie ikiteisminio tyrimo veiksmai ir taikytos Å¡ios procesinės prievartos priemonės: 2016-02-29 krata įtariamojo S. G. namuose (t. 3, b.l. 39- 41), 2016-02-29 sulaikymas (t. 3, b.l. 45, 46, 61), 2016-02-29 daiktų paėmimas ir gražinimas (t. 3, b.l. 47- 55), 2016-03-01 įtariamojo apklausa (t. 3, b.l. 59- 60), 2016-03-01 kardomosios priemonės- pasižadėjimo neiÅ¡vykti skyrimas (t. 3, b.l. 62-63), 2016-05-10 akistata su liudytoju J.

C. (t. 3, b.l. 66- 67), 2016-08-01 įtariamojo apklausa (t. 3, b.l. 74), 2016-08-08 paskelbimas įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ ir įtariamojo supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 3, b.l. 131, 133). Nė viename iÅ¡ Å¡ių daugelio procesinių veiksmų protokole S. G. nereiÅ¡kė jokių nuÅ¡alinimų ar skundų. Tai taip pat leidžia daryti iÅ¡vada, kad S. G. teiginiai dėl prokuroro Å¡aliÅ¡kumo yra iÅ¡galvoti.Pirmosios instancijos teismas patenkinto kaltinamojo S. G. praÅ¡ymÄ kviesti liudytojÄ A.

K., tačiau liudytojai neatvykus, baigė įrodymų tyrimÄ Å¡ios liudytojos neapklausus (t. 3, b.l. 198, t. 4, b.l. 34). Remiantis tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas daro iÅ¡vada, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Tokia iÅ¡vada nepagrįsta. BPK 241 str. 2 d. nustato, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kais iÅ¡tirtos bylos aplinkybės. Jis Å¡alina iÅ¡ nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimÄ .

Naudojantis Å¡ia diskrecija pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vada, kad liudytojos A. K. apklausa nebÅ«tina ir baigė įrodymų tyrimÄ jos neiÅ¡kvietęs. Vien apeliantui nepalankios teismo iÅ¡vados vertinant duomenų liečiamumÄ , nėra pakankamas pagrindas tam, kad bÅ«tų konstatuotas teismo Å¡aliÅ¡kumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-542/2013). Be to, tam, kad papildyti įrodymų galima ir apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6 d.). Tai ir buvo padaryta. Apeliacinėje instancijoje- apklausta ne tik apelianto nurodyta liudytoja A.

K., bet ir dar vienas apelianto nurodytas liudytojas- E. P.. Remiantis iÅ¡dėstytu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundas dalyje dėl prokuroro ir teisėjo Å¡aliÅ¡kumo nepagrįstas.

3. Dėl įrodymų, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis leistinumo.BPK 22 str. 1, 4 d. nustato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.Sulyginus apelianto parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad teisme S. G. savo parodymus pakeitė dėl vienos esminės aplinkybės: ikiteisminio metu nurodė, kad 12400 Eur, kuriuos jis išgrynino -panaudojo savo reikmėms, kai teisme nurodė, šiuos pinigus išgrynino J.

C. praÅ¡ymu ir juos atidavė pastarajam. Apeliantas savo skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ jį buvo vartojami grÄ sinimai, todėl jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti neteisėtu bÅ«du ir negali bÅ«ti įrodymais. Savo teiginiams pagrįsti, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė garso įraÅ¡us, kuriuos, pagal apelianto paaiÅ¡kinimÄ jis slapta padarė bendravimo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«ne metu (t. 3, b.l. 184, 192).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad apelianto parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti naudojant neteisėtus bÅ«dus.

Jau minėta, kad S. G. ikiteismio tyrimo metu dalyvavo atliekant daugybę procesinių veiksmu ir nė karto nepareiÅ¡kė, jog jam grÄ sinama. Nepateikė nuÅ¡alinimų, skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro veiksmų. Analizuojant apelianto parodymų turinį ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pirmoji jo apklausa įvyko 2016-03-01, o paskutinė- 2016-08-01, t. y. po penkių mėnesių. Per šį laikÄ apeliantas turėjo laiko atsitokėti ir pakeisti parodymus, jei pirmieji parodymai bÅ«tų buvę iÅ¡gauti grasinimais.

Tačiau Å¡ios paskutinės apklausos metu S. G. pareiÅ¡kė, kad palaiko savo pirmuosius parodymus. Apelianto argumentus dėl neva naudotų grÄ sinimų paneigia ir faktas, kad 2016-05-10 S. G. akistatoje su liudytoju J. C., apeliantas dalyvavo su gynėju, tačiau ir tuomet apeliantas nepasinaudojo galimybe pakeisti pirminius parodymus ar net pateikti esminių prieÅ¡taravimų liudytojo J. C. parodymams (t. 3, b.l. 66- 67). S. G. pateikti garso įraÅ¡ai, kuriuos apelianto tvirtinimu jis padarė slapta, kai bendravo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«ne, neatitinka paminėtiems BPK 20 str. 1, 4 d.

įrodymams keliamų reikalavimų. Įstatymas neleidžia proceso dalyviams daryti privačių ikiteisminio tyrimo veiksmų garso įrašų, tuo labiau, kai jie atliekami slaptai. Tik teisminio bylos negrinėjimo metu nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui (BPK 260 str. 3 d.).Galiausiai iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad pagrindžiant S. G. kaltę, jo paties parodymai turi antraeilę reikšmę.

Nuosprendis grindžiamas liudytojų parodymais, bylos dokumentais, tarp jų- banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga. Taigi paties apelianto parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme esminės įtakos nuosprendžio pagrįstumui neturėjo.Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas J. C. pateikė suklastotÄ apelianto elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su liudytoju J. C.. Byloje yra S. G. susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais su liudytoju J. C. kopijos, kurias pateikė pastarasis (t. 1, b.l. b.l. 54- 101), susiraÅ¡inėjimo pokalbių programa kopija (t. 1, b.l. 102- 127).

IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad S. G. naudojosi paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), o J. C.- (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti elektroninio susiraÅ¡inėjimo ir elektroninių žinučių autentiÅ¡kumu. Nes jų turinys atitinka kitas nustatytas bylos aplinkybes, pavyzdžiui liudytoja apklausta įmonės „K“ darbuotoja A. K. pateikė savo susiraÅ¡inėjimÄ , dėl logistikos paslaugų iÅ¡ kurio matyti, kad susiraÅ¡inėdami su ja tiek S. G., tiek J.

C. naudojasi tais pačiais elektroninio paÅ¡to adresais (t. 4, b.l. 104- 124). IÅ¡ S. G. ir J. C. susiraÅ¡inėjimo taip pat matyti, kad jie tariasi dėl medienos asortimento, kainų, kiekių, transportavimo bÅ«dų, kad iÅ¡ esmės atitinka paties S. G. ir J. C. nurodytas aplinkybes. Paminėti įrodymai visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojo J. C. pateiktas susiraÅ¡inėjimas su apeliantu yra autentiÅ¡kas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo J.

C. parodymais, kad S. G. kaltinime nurodytas pinigines lėšas pasisavino. Å i iÅ¡vada pakankamai pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriame konstatuota, kad iÅ¡ esmės medienos tiekimo pasiÅ«lymai buvo S. G. apgaulės priemonė, nes viskas kÄ jis galėjo pasiÅ«lyti ir parodyti liudytojui J. C.- tai namudinės lentpjÅ«vės, kurių produkcijos nei kokybė nei kiekis nei asortimentas liudytojo netenkino. S. G. siÅ«lomos medienos kainos buvo mažesnės nei rinkoje. S. G. pateikė fiktyviÄ sutartį UAB „T“ ir UAB „G“ tarp dviejų savo paties kontroliuojamų bendrovių tam, kad sudaryti regimybę, jog atsirado patikimas medienos tiekėjas ir iÅ¡gryninti UAB „T“ sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų dalį.

Banko darbuotoja J. K. nurodė, kad J. C. vėliau lankėsi banke ir teiravosi apie lėšas, esančias UAB „T“ sÄ skaitoje, vadinasi, jis nežinojo kaip buvo panaudotos Å¡ios įmonės sÄ skaitoje esančios lėšos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis bei motyvais ir jų nekartoja. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja logistikos įmonės „K“ darbuotoja A. K. nurodė, kad medienos kiekiai, apie kuriuos kalbėjo S. G. buvo itin dideli – apie 200 konteinerių per mėnesį ir retai kuri įmonė galėjo pasiÅ«lyti tiek produkcijos.

Taigi visumoje vertinant visus bylos įrodymus akivaizdu, kad S. G. padarė sukčiavimÄ , už kurį nuteistas ir kaltinime nurodytas pinigų sumas pasisavino.

4. Dėl bausmės.BK 54 str 2 d. nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .S. G. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. Tai sunkus tyčinis nusikaltimas nusikaltimas, už kurį įstatymas numato vienintelės rÅ«Å¡ies bausmę - laisvės atėmimÄ iki 8 metų.

Nusikaltimas padarytas savanaudiÅ¡kais tikslais. Vertinant kaltinamojo asmenybę- esminė aplinkybė yra ta, kad jis anksčiau jau 4 kartus teistas iÅ¡ jų - 3 kartus už panaÅ¡ius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d. 183 str. 1 d. Teistumai neiÅ¡nykę. Be to, LITEKO informacinės sistemos duomenimis, nuosprendžio nagrinėjamoje byloje priėmimo metu S. G. galimai padarė dar vienÄ panaÅ¡iÄ veikÄ , už kuriÄ dabar teisiamas Vilniaus m. apylinkės teisme (proceso Nr. 1-01-1-14553-2017-1).

Nors apeliacinės instancijos teisme S. G. pateikė dokumentus, rodančius, kad jis yra dviejų vaikų tėvas, įgijo barzdaskučio profesijÄ ir mokosi jÅ«reivystės mokykloje, tačiau atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės formalios, apelianto pareiÅ¡kimas apie norÄ pasitaisyti nenuoÅ¡irdus, todėl skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę, nei numatyta sankcijoje, nėra pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ .BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis jam turėtų bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. Tačiau S. G. skirtas net trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas - 3 metai, todėl tokia bausmė nėra aiÅ¡kia per griežta.Dėl BK 75 str. taikymo. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 75 str. 1 d. (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554) redakcija nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikyti S. G. nėra pagrindo. Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip jau minėta, apeliantas anksčiau 3 kartus teistas už panaÅ¡ius nusikaltimus, be to dabar yra teisiamas ir už dar vienÄ galimai padarytÄ panašų nusikaltimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neturi pakankamo poveikio nuteistajam ir nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo.

5. Dėl praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ liudytojo J. C. atžvilgiu.Apeliaciniu skundu praÅ¡oma civilinio ieÅ¡kovo – bendrovės direktoriui ir liudytojui J. C. dėl melagingo pareiÅ¡kimo ir parodymų iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal LR BK 235str. 3 d. ir jį pripažinti kaltu. Å ioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas, nes klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nežinybingas teismui. Sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priima arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas arba prokuroras (BPK 169, 171 str.). BPK 257 str. 1 d. nustato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų padaręs kitas asmuo.

6. Dėl teismo iÅ¡laidų.Apeliacinėje instancijoje civilinio ieÅ¡kovo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ S. G. bendrovės „O“ naudai 600 € iÅ¡laidas, susijusias su atstovo paslaugų apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu. Å ios iÅ¡laidos susijusios su civilinio ieÅ¡kovo atstovo pasirengimo ir dalyvavimo teismo posėdžiuose bei pasirengimo baigiamajai kalbai apmokėjimu. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose 2017-04-25, 2017-05-31, 2017-09-02, 2017-11-06 ir 2018-05-08 (t. 4, b.l. 95- 96, 101-102, 126- 129, 135- 136). 2017-09-02 posėdyje atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklausta liudytoja A.

K.. 2018-05-08 posėdyje iÅ¡klausytos baigiamosios kalbos. Civilinio ieÅ¡kovo atstovo baigiamosios kalbos apimtis yra 7 psl.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017 ir kt.), tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015 ir kt.).Apeliaciniame skunde nuteistasis kėlė klausimus dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, neteisingo įrodymų vertinimo, neiÅ¡samaus įrodymų tyrimo.

Å iems klausimams iÅ¡spręsti atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, bylos nagrinėjimas teisme laikytinas pakankamai sudėtingu. Pagal civilinio ieÅ¡kovo atstovo pateiktas keturias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras matyti, kad teisinių paslaugų kiekis yra 4 valandos. Å is laikas iÅ¡ esmės atitinka teismo posėdžio protokoluose užfiksuotÄ bendrÄ bylos nagrinėjimo laikÄ . S. G. apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu ir atmetamas. 2017-04-25, 2017-05-31 ir 2017-11-06 posėdžiuose bylos nagrinėjimas atidėtas arba paskalbta pertrauka be svarbių priežasčių neatvykus pačiam S. G..

Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡laidų, susijusių su civilinio ieÅ¡kovo paslaugų apmokėjimu kaina yra proporcinga bylos sudėtingumui ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo skirtam Å¡iam apeliaciniam procesui laikui bei sugaiÅ¡tam laikui dėl neįvykusių posėdžių.Vertinant S. G. turtinę padėtį, pagrindų sumažinti priteisiamų iÅ¡laidų dydį nėra. Apeliantas nurodė, kad turi savo verslÄ . Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio dirba pagal individualios veiklos pažymėjimÄ barzdaskučiu ir mokytoju.

Prekiauja skutimosi ir plaukų priežiÅ«ros priemonėmis. Per trumpÄ laikÄ baigia įsitvirtinti dėl savo atsidavimo darbui ir dėl kokybės barzdaskučių rinkoje. Tai rodo, kad S. G. turtinė padėtis nesutrukdys jam atlyginti visÄ 600 € sumÄ civilinio ieÅ¡kovo turėtoms iÅ¡laidoms jo atstovo, paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., 326 str. 1 d. 1 p., nutarė:nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ S. G. bendrovės „O“ naudai 600 € (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) iÅ¡laidoms, susijusioms su civilinio ieÅ¡kovo atstovo paslaugų apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu atlyginti.

Teisėjai                                                                                           Audrius Cininas                                                                                                         Ernestas Rimšelis Nijolė Žimkienė