2018-12-05 Nr. AB-22360-3-66-3-00051-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R-3-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00051-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 58.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovui Zenonui Vaigauskui,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams Laurai Matjošaitytei ir Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos socialdemokratų darbo partija (toliau – ir pareiškėjas, LSDDP) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. Sp-147 „Dėl savivaldybių rinkimų komisijų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimams sudarymo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą ta apimtimi, kuria skiriami savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai, ir 3 punktą.

2. Skunde nurodo, kad VRK 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė Sprendimą, kuris priėmimo tvarka ir turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsniui ir LSDDP ir jos pasiūlytų į rinkimų komisijas pirmininkus ir asmenų, atitinkančių įstatymo reikalavimus būti skiriamais komisijos pirmininkais, interesus. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnyje nustatyta savivaldybių rinkimų komisijų sudarymo tvarka. Dėl LSDDP pasiūlytų asmenų į komisijos narius ginčo nėra, visi partijos pasiūlyti asmenys, iš viso 31 asmuo, buvo paskirti komisijų nariais. Iš šių asmenų 10 buvo siūlyti skirti komisijų pirmininkais, tačiau paskirtas buvo tik vienas asmuo. Dėl kitų skyrimo komisijos posėdžio metu žodžiu buvo atsakyta, kad 5 iš jų neatitinka įstatymo reikalavimų būti skiriami komisijų pirmininkais, nes VRK neturi duomenų, kad jie būtų kada buvę apylinkių komisijų pirmininkais ar apygardų rinkimų komisijų nariais ar pirmininkais. Dėl kitų penkių asmenų VRK turi informaciją, kad jie yra buvę įstatymo reikalaujamų komisijų pirmininkais ar nariais. Dėl kokių nors jų ankstesnio darbo trūkumų, ar priežasčių, kodėl šie asmenys netinkami tapti komisijų pirmininkais, informacija nebuvo pateikta. VRK posėdyje dalyvavęs LSDDP atstovas prie VRK buvo informuotas, kad kiti asmenys skiriami komisijos pirmininkais yra labiau patyrę už asmenis, siūlomus LSDDP, todėl būtent šie asmenys turi būti skiriami komisijų pirmininkais. Į klausimą, kaip VRK įvykdė Įstatymo 13 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nebuvo atsakyta. Pažymi, kad VRK nebuvo nustačiusi nei parlamentinių partijų turimų mandatų skaičiaus, nei kokio pirmininkų skaičiaus turėtų siekti, kad įvykdytų Įstatymo reikalavimus.

3. Akcentuoja, kad tik nuo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos pasiūlytų į komisijas ir skirtų komisijų pirmininkais skaičius yra proporcingas šių parlamentinių partijų turimam mandatų skaičiui. Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos siūlytų pirmininkų yra keturis kartus daugiau, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio - du kartus daugiau, Partijos Tvarka ir teisingumas - tris kartus daugiau nuo atitinkamos proporcijos šios partijos turimų mandatų skaičiaus Seime. Tuo tarpu komisijų pirmininkų nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlytų yra du kartus mažiau, o nuo LSDDP siūlytų net keturis kartus mažiau.

4. Nurodo, kad VRK teiginiai, kad tokios disproporcijos su įstatymo nustatytu reikalavimu atsirado dėl siekių komisijos pirmininkais skirti labiau patyrusius asmenis, yra teisiškai nepagrįsti. Įstatyme yra vienareikšmiai nustatyta, kad komisijos nario skiriamo komisijos pirmininku patirtis vertinama tik vienu aspektu: „turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties“ arba neturintys to darbo patirties. Jokio vertinimo skiriant asmenį komisijos pirmininku, kad vienas pretendentas turi daugiau patirties, kitas mažiau patirties, nenurodant kokių nors kriterijų, ar, kad vieno komisijos darbo patirtis pasenusi, o kito nauja, ar vertinant komisijos narius pagal juos pasiūliusią partiją, ar pagal amžių, ar dar pagal kokius nors kitus neviešinamus kriterijus - Įstatymas nenumato. Be to, VRK nepateikė jokių žinių, kodėl vienas pretendentas vertinamas geriau, o kitas blogiau. Taip pat nėra aišku, kas buvo įgaliotas ir kokiais kriterijais vadovaujantis atliko tuos vertinimus.

5. Pareiškėjo teigimu, VRK siekis paskirti atskiriems komisijos nariams ar komisijos sekretoriato darbuotojams žinomus asmenis komisijos pirmininkais, iš esmės pažeidžia VRK veiklos principus, nustatytus Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnyje. Be to, toks neviešas ir neskaidrus vertinimas pažeidžia savivaldybių rinkimų komisijos narių lygias teises, šiuos narius surūšiuoja į labiau ar mažiau patyrusius, galiausiai gali kelti abejonės rinkimų teisėtumu ir skaidrumu.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, įstatymo normos, mažinančios VRK subjektyvumą sudarant komisijas, skiriant komisijos pirmininkus, yra labai svarbios garantuojant demokratiškus rinkimus. Analogiškos nuostatos įtvirtintos kitose viešojo valdymo srityse, pavyzdžiui, teismų veikloje skirstant bylas. VRK turi pakankamai priemonių paveikti komisijos pirmininkus, jeigu jiems būtų sunku ar jie nenorėtų vykdyti komisijos pirmininko pareigas - įstatymas numato komisijos pirmininkų apmokymą, skatinimą ir, esant reikalui, pašalinimą iš komisijos. Pašalinti padarytus Įstatymo pažeidimus galima būtų tik panaikinus Sprendimo dalį dėl savivaldybių komisijų pirmininkų skyrimo ir įpareigojus VRK iš naujo priimti sprendimą dėl savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo pagal Įstatymo 13 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

7. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo 2 punktas, kuriuo nustatyta, jog šios komisijos taip pat atlieka komisijoms nustatytas funkcijas organizuojant ir vykdant Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus, kurie vyks 2019 m. gegužės 12 d., ir Lietuvos Respublikos rinkimus į Europos Parlamentą, kurie vyks 2019 m. gegužės 26 d. Šis punktas atitinka rinkimų įstatymų atitinkamas nuostatas, kad tose pačiose rinkimų teritorijose ir tuo pačiu metu nebūtų sudaromos kelios rinkimų komisijos. Įstatymas nustato, kad būtų sudaryta viena iš rinkimų komisijų (ta, kuri privalo būti sudaroma anksčiausiai) ir jai pavedamos atitinkamos funkcijos vykdant kitus rinkimus ar referendumą. Nei vienas iš rinkimų įstatymų jokių rinkimų komisijų sudėčių keitimų iki sudarytos komisijos darbo pabaigos dėl komisijai pavestų papildomų funkcijų kituose rinkimuose, - nenumato. Tačiau VRK Sprendime, neturėdama tam jokio teisėto pagrindo ir tuo pažeisdama Įstatymo reikalavimus, 3 punktu nusprendė, kad patvirtinus 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinius rezultatus, nutraukti įgaliojimus savivaldybių rinkimų komisijų narių, kurie buvo pateikti į komisijas subjektų, pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 15 straipsnį ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnį neturinčių teisės dalyvauti sudarant savivaldybių rinkimų komisijas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Pareiškėjo teigimu, Įstatymui prieštaraujanti nuostata, pažeidžianti LSDDP, į savivaldybių rinkimų komisijas LSDDP pasiūlytų ir komisijos nariais paskirtų asmenų teises pažeidžianti nuostatas, naikintina.

II. 8. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo LSDDP skundą atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas skundą grindžia vien tik proporcinio (tolygaus) pasiskirstymo principo skiriant savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus nepaisymu, nenurodydamas kitų argumentų, pavyzdžiui, to, jog buvo nukrypta nuo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

10. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio nuostatos numato kandidatų pateikimo į savivaldybių rinkimų komisijos narius tvarką. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkų skyrimo tvarka. Konkrečių kriterijų, be objektyvių faktų, kuriais vadovaudamasi VRK turėtų vertinti visų kandidatų, atitinkančių savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkui keliamus reikalavimus, pranašumus ir remiantis jais sudaryti prioritetų eilę, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnyje nėra numatyta, todėl VRK nariams, balsuojant dėl kandidatų, atitinkančių objektyvius savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkui keliamus reikalavimus, šioje srityje yra suteikiama tam tikra diskrecija.

11. Nurodo, kad žodžio „siekti“ reikšmė pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną aiškintina kaip „stengtis įgyti, laimėti“, o žodis „siekis“ aiškinamas kaip „siektinas dalykas“. Lingvistiškai aiškinant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą normą, matyti, jog joje minimas tolygaus pasiskirstymo tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų kriterijus nėra imperatyvaus pobūdžio, o toks, kurį balsavimo metu individualiomis VRK narių valios pastangomis turi būti stengiamasi pasiekti. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas yra skiriamas iš komisijos narių. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką skiria VRK, kuri yra saistoma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytų reikalavimų - pirmininkas privalo turėti darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Šiuo atveju pareiškėjas nei teikdamas asmenų kandidatūras į savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus, nei atstovas 2018 m. lapkričio 27 d. VRK posėdyje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad visos 10 LSDDP pateiktos kandidatūros į savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus atitiko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo keliamus reikalavimus. Be to, pareiškėjas ir skunde nenurodė, kuo jo pasiūlyti kandidatai į savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus pranašesni (geresni) už paskirtuosius savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus.

12. VRK duomenimis, penki iš pasiūlytų kandidatų į rinkimų komisijų pirmininkus neatitiko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų reikalavimų - neturėjo patirties. VRK nuomone, jeigu politinė partija į savivaldybių rinkimų komisijos pirmininkus pasiūlo tik keletu kandidatų daugiau, nei numato Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas siektinas savivaldybių pirmininkų atstovavimo principas, tai nereiškia, kad šie pasiūlyti kandidatai automatiškai turi būti paskirti į pirmininkų pareigas vien dėl siektino proporcinio atstovavimo principo, neatsižvelgiant į jų patirtį. Priešingu atveju partijos galėtų piktnaudžiauti siūlydamos tik tokį kandidatų skaičių, koks reikalingas siektinam proporcinio atstovavimo principui, o VRK neturėtų kito elgesio varianto, kaip tik patvirtinti siūlomas kandidatūras savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkais. Tokiu atveju pirmininkų pareigas daugeliu atveju užimtų nebūtinai kompetentingiausi asmenys iš pasiūlytų kandidatūrų, nes būtų eliminuojamas atitinkamos patirties komisijoje kriterijus skiriant savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus.

13. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog VRK nebuvo nustačiusi nei parlamentinių partijų turimų mandatų skaičiaus, nei kokio pirmininkų skaičiaus turėtų siekti, kad įvykdytų įstatymų reikalavimus, kadangi jie nepagrįsti. Savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų paskyrimas ir pareiga siekti tolygaus pirmininkų skaičiaus pasiskirstymo patenka į VRK kompetenciją, kuri sprendimus priima Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Minėta įstatymo nuostata nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti nustatyta pirmininkų pasiskirstymo kvota, tačiau nurodo, kad VRK turėtų siekti tolygaus pasiskirstymo. VRK nariai prieš posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl komisijų pirmininkų, buvo nustatę, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai turint 54 vietas parlamente, jie galėtų pretenduoti į 23 savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pozicijas; Tėvynės sąjungai - Lietuvos krikščionims demokratams turint 31 vietą parlamente, jie galėtų pretenduoti į 13 pozicijų, Lietuvos socialdemokratų darbo partijai turint 11 vietų parlamente, jie galėtų pretenduoti į 5 pozicijas; Lietuvos socialdemokratų partijai turint 8 vietas parlamente jie galėtų pretenduoti į 3 pozicijas; partijai Tvarka ir teisingumas turint 7 vietas parlamente jie galėtų pretenduoti į 3 pozicijas; Lenkų rinkimų akcijai - Krikščioniškų šeimų sąjungai turint 8 vietas parlamente jie galėtų pretenduoti į 3 vietas; Liberalų sąjūdžiui turint 12 vietų parlamente jie galėtų pretenduoti į 5 pozicijas. Apie tai buvo informuotas ir 2018 m. lapkričio 28 d. VRK posėdyje dalyvavęs LSDDP atstovas Z. V.. Komisijos posėdyje patvirtinus kandidatus į komisijų pirmininkus, 11 vietų atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai, po 10 vietų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir Tėvynės sąjungai - Lietuvos krikščionims demokratams, 9 vietos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, 7 vietos partijai Tvarka ir teisingumas, 3 vietos Lenkų rinkimų akcijai - Krikščioniškų šeimų sąjungai ir 1 vieta Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.

14. Atsakovo teigimu, VRK 2018 m. lapkričio 27 d. posėdyje Savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai buvo skiriami laikantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytų procedūrų, dėl jų paskyrimo VRK nariai balsavo atviru balsavimu viešame, internete transliuojamame VRK posėdyje dalyvaujančių VRK narių laisvu apsisprendimu bendru sutarimu, įvertinus, ar kandidatai atitinka įstatyme nustatytus patirties reikalavimus.

15. Pažymi, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog VRK, įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma. Jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali duoti privalomų nurodymų dėl VRK kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo. VRK, skirdama asmenis savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkais, vadovavosi ne asmeniškumais, o atsižvelgė į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatas, į tai, kad 2019 m. vyks treji sudėtingi rinkimai, pirmuose Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus apie 15 000 - 20 000 kandidatų, komisijų narių turėtą patirtį rinkimuose. VRK nuomone, negali būti tokios situacijos, kai didesnę patirtį turintis asmuo neskiriamas apylinkės rinkimų komisijos pirmininku tik dėl to, kad būtina išlaikyti proporcinio atstovavimo principą. Darbo kokybė negali būti nuvertinama prieš tolygų savivaldybių rinkimų komisijos primininkų skaičių tarp partijų, kurios delegavo atstovus į komisiją.

16. VRK atsiliepime dėl komisijų narių įgaliojimų nutraukimo, remdamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatomis, nurodo, kad skiriasi tiek Savivaldybių tarybų rinkimuose, tiek Respublikos Prezidento, tiek ir rinkimų į Europos Parlamentą sudaromų savivaldybių komisijų sudėtys, tai reiškia, jog asmenys, paskirti į Savivaldybių tarybų rinkimams sudarytas komisijas teisiškai negalėtų organizuoti Respublikos Prezidento rinkimų ar rinkimų į Europos Parlamentą, kadangi būti komisijų sudėtyse jie neturėtų jokio teisinio pagrindo.

17. Atkreipia dėmesį, kad jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis numato tik tuos atvejus, jeigu tą pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, kai sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. VRK atskiroje rinkimų ar referendumo teritorijoje sudaro vieną - savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. Tačiau įstatymas nenumato atvejų, kad Savivaldybių tarybų rinkimų komisijoms, sudarytoms Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pagrindu, kurių sudėtis iš esmės skiriasi nuo komisijų, VRK turėtų pavesti organizuoti rinkimus pagal Respublikos Prezidento ir rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 18. Pareiškėjas LSDDP skundžia VRK 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. Sp-147 „Dėl savivaldybių rinkimų komisijų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimams sudarymo“, 1 punktą, kuriuo nuspręsta sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimams iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių, partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų pateiktų kandidatūrų ir paskirti šių komisijų pirmininkus, ta apimtimi, kuria skiriami savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai, ir 3 punktą, kuriuo nuspręsta, kad patvirtinus 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinius rezultatus, nutraukti įgaliojimus savivaldybių rinkimų komisijų narių, kurie buvo pateikti į komisijas subjektų, pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 15 straipsnį ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnį neturinčių teisės dalyvauti sudarant savivaldybių rinkimų komisijas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose į Europos Parlamentą.

19. Byloje ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 12, 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Dėl ginčijamo Sprendimo atitikties Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtintiems reikalavimams

20. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Vyriausioji rinkimų komisija, skirdama savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus, turi siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų ir rinkimų komitetų, o tarp parlamentinių partijų – proporcingai jų turimam mandatų skaičiui Seime.

21. Šios įstatymo nuostatos įtvirtina du kriterijus, privalomai taikomus sprendžiant dėl savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkų skyrimo – rinkimų arba referendumo komisijos pirmininko (nario - įstatyme nustatytais atvejais) darbo patirtis ir siekis, kad komisijos pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų ir rinkimų komitetų, o tarp parlamentinių partijų – proporcingai jų turimam mandatų skaičiui Seime.

22. Šie du kriterijai tarpusavyje susiję, tačiau proporcingumo siekio nėra teisinio pagrindo vertinti, kaip absoliučios taisyklės, o taip pat ir kaip tik rekomendacinio pobūdžio nuostatos. Pirmuoju atveju, jei teisės normą aiškintumėme kaip absoliučią taisyklę, gali, o neretai ir susidarytų tokia teisinė situacija, kaip yra šiuo atveju, kad atsakovas privalėtų rinkimų komisijos pirmininkais skirti pareiškėjo nurodytus komisijų narius, kad būtų garantuotas proporcingumas jų turimam mandatų skaičiui Seime, nepaisant jokių teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, pvz., esminių patirties, kaip taisyklė lemiančios ir kvalifikacinius gebėjimus, skirtumų.

Tai, viena vertus, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija, paverstų tik formalia, nuo partijų valios priklausančia Vyriausiosios rinkimų komisijos teise, kita vertus, tai niekaip nederėtų su teisinio reglamentavimo tikslais, kad būtų užtikrintas komisijų veiklos efektyvumas. Būtina pažymėti ir tai, kad siekis, jog komisijos pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų ir rinkimų komitetų, o tarp parlamentinių partijų – proporcingai jų turimam mandatų skaičiui Seime, kaip Vyriausiajai rinkimų komisijai skiriant rinkimų komisijų pirmininkus taikomas kriterijus, turi apimti visą valstybės teritoriją, t. y. visas savivaldybių rinkimų komisijas.

O tai suponuoja korekcijas, priklausančias nuo partijų teikiamų siūlymų dėl kandidatų atitikties įstatyme nustatytus reikalavimus bei kandidatų skaičiaus, apskritai. Todėl akivaizdu, kad vienos partijos siūlomas didesnis skaičius įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančių kandidatų į didesnį skaičių komisijų pirmininkų daro tiesioginę teigiamą įtaką proporcingumo siekio įgyvendinimui ir komisijų pirmininkų, atitinkančių aukščiausius patirties (tuo pačiu ir kvalifikacijos) gebėjimus parinkimui. Pažymėtina, kad „patirtis“ teisine šios sąvokos aiškinimo prasme šios bylos kontekste negali būti tapatinama tik su komisijos pirmininko (nario – įstatyme nustatytais atvejais) tokio pobūdžio veiklos trukme, senesne ar naujesne patirtimi, nes kokybiniai, o ne kiekybiniai, rodikliai lemia patirties apibrėžtį tokiose kaip vadovavimo rinkimų komisijoms situacijose.

Minėta, kad proporcingumo siekis negali būti vertinamas ir tik kaip rekomendacinio pobūdžio nuostata. Proporcinis atstovavimas yra vienas iš rinkimų organizacinių principų. Todėl jo, laikantis įstatymo, turi būti paisoma. Šiuo atveju, kai įstatymas nustato proporcingumo siekio taisyklę ir atsižvelgiant į faktinę situaciją, kai iš 10 pareiškėjo siūlytų kandidatų į komisijų pirmininkus 5 neatitiko įstatymo reikalavimų (šio fakto neneigia ir pareiškėjas), 4 – nepaskirti dėl prastesnių patirties rodiklių (dėl patirties rodiklių vertinimo pareiškėjas taip pat skunde neteikia jokių argumentų), o komisijos pirmininku paskirtas 1 siūlytas pretendentas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytų teisinių argumentų visumą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad būtų pažeistos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos.

23. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. Sp-147 „Dėl savivaldybių rinkimų komisijų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimams sudarymo“ 1 punktą ta apimtimi, kuria skiriami savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovo ginčijamo Sprendimo 3 punkto teisėtumo vertinimo

24. Atsakovas ginčijamo Sprendimo 3 punkte nusprendė, kad patvirtinus 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinius rezultatus, nutraukiami įgaliojimai savivaldybių rinkimų komisijų narių, kurie buvo pateikti į komisijas subjektų, pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 15 straipsnį ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnį neturinčių teisės dalyvauti sudarant savivaldybių rinkimų komisijas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą.

25. Vertinant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 15 straipsnio ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnio nuostatas dėl rinkimų komisijų sudėties, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad Savivaldybių tarybų rinkimų komisijų, Prezidento rinkimų ir Europos Parlamento rinkimų komisijų sudėtis pagal formavimo principus skiriasi.

26. Teisinė situacija nagrinėjamos bylos kontekste yra ypatinga tuo, kad atsakovo ginčijamu sprendimu sudarytos savivaldybių tarybų rinkimų komisijos veikia visą savivaldybių tarybų rinkimų laikotarpį, o tuo pat metu šios komisijos atlieka ir funkcijas, privalomas prasidėjus Prezidento rinkimams ir Europos Parlamento rinkimams, ką patvirtino teismo posėdyje atsakovo atstovai.

27. Vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, jeigu tą pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų ar referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

28. Atsakovo atstovai teisme paaiškino, kad Nutarties 20 punkte nurodytos teisės normos Vyriausioji rinkimų komisija netaiko dėl to, kad nagrinėjamoje situacijoje savivaldybių tarybų, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai nevyksta vieną dieną.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad rinkimų komisijų veikla (funkcijos) apima visą rinkimų laikotarpį, o ne tik dieną, kai vyksta balsavimas, teisės norma: „jeigu tą pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos“ aiškintina, kaip visa įstatymų nustatyta apimtimi (tiek, kiek nustatyta įstatymais atitinkamu rinkimų organizavimo laikotarpiu) legitimizuojanti savivaldybių tarybų rinkimams sudarytų rinkimų komisijų veiklą visų tuo pat metu vykstančių rinkimų (šiuo atveju ir Prezidento, ir Europos Parlamento rinkimų) laikotarpiui.

30. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčijamo Sprendimo 3 punktas yra neteisėtas ir naikintinas. Pažymėtina, kad šios bylos kontekste teisėjų kolegija nevertina, kaip veiktina tokiu atveju, kai pasibaigus savivaldybių tarybų rinkimams atsirastų teisinių pagrindų keisti rinkimų komisijų sudėtį.

31. Nutarties 5 punkte nurodyti pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti jokiais konkrečiais faktiniais argumentais, todėl teisėjų kolegijos nevertintini iš esmės, kaip neturintys konkretaus teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 125 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. Sp-147 „Dėl savivaldybių rinkimų komisijų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimams sudarymo“ 1 punktą ta apimtimi, kuria skiriami savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai, atmesti.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. Sp-147 „Dėl savivaldybių rinkimų komisijų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimams sudarymo“ 3 punktą, patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. Sp-147 „Dėl savivaldybių rinkimų komisijų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimams sudarymo“ 3 punktą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius