2015-11-10 Nr. ATPB-795-4-43-3-01559-2014-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-81-139/2015 Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01559-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą T. R. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

2014 m. gruodžio 12 d., atlikus planinį patikrinimą T. R. įmonėje, buvo nustatyta, kad įmonė 2013–2014 m. išleido (pardavė) į Lietuvos Respublikos vidaus rinką importuotų transporto priemonių, tačiau per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios neįregistravo Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade. Taip pat įmonė iki 2014 m. birželio 1 d. nepateikė transporto priemonių ataskaitos už 2013 metus. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-290 „Dėl gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 3.1 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 5120 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi T. R. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5120 straipsnio 1, 3 dalyse, byla grąžinta Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūrai protokolui papildyti.

Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą T. R. įmonės savininkui T. R., nesilaikė ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. R. surašytas pagal ATPK 5120 straipsnio 3 dalį, numatantį atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, reikalavimų pažeidimus. Teismo manymu, administracinėn atsakomybėn pagal šio straipsnio 3 dalį traukiamas subjektas, kuris tvarko ne bet kokias, o eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Administracinio teisės pažeidimo protokole nesukonkretinta, kada ir kokios konkrečiai netinkamos eksploatuoti transporto priemonės buvo įvežtos į Lietuvą, nenurodyti tai patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju toks protokolo trūkumas yra esminis, protokole suformuluoti kaltinimai yra nekonkretūs, tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio bei apimties ir jų teismas neturi galimybės ištaisyti.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimu panaikinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 5120 straipsnio 1, 3 dalis T. R. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai bei netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju bylą būtina grąžinti papildomai tirti. Teismas pažymėjo, kad ATPK 5120 straipsnio pavadinimas (hipotezė) parodo, jog pirmiausia turi būti nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas tvarko ne bet kokias, o eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Byloje esančiame 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte nurodyta, kad 2013 m. T. R. įmonė į Lietuvos Respubliką iš Europos bendrijos šalių įvežė (importavo) keturiolika, 2014 m. – penkias transporto priemones. T. R. įmonė pagal pateiktus pardavimų dokumentus 2013 ir 2014 m. Lietuvos Respublikos rinkoje pardavė po vienuolika importuotų transporto priemonių. Tačiau patikrinimo akte nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. R. įmonė į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleido netinkamas eksploatuoti transporto priemones, todėl ši įmonė negalėjo pažeisti teisės aktų, kuriais reglamentuojamas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas. Taigi T. R. veikoje nenustatytas būtinasis ATPK 5120 straipsnyje numatytos neteisėtos veikos požymis – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, priimtas pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymas atnaujinti T. R. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – T. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 5120 straipsnio 1, 3 dalyse.

Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių gamintojų ir importuotojų teises ir pareigas (ATPK 5120 straipsnio l, 3 dalys), ir proceso teisės normas, reglamentuojančias administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimą protokolui papildyti (ATPK 259 straipsnis, 260 straipsnis) ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (ATPK 256 straipsnis, 257 straipsnis), ir nukrypo nuo teismų praktikos.

Prašyme nurodama, kad teisės aktai, reglamentuojantys eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą (ATPK 5120 straipsnis), yra Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-291 patvirtintos Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-290 patvirtintos Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklės bei 2002 m. balandžio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 519 patvirtintas Strateginis atliekų tvarkymo planas.

Vienas pagrindinių siekių šiais teisės aktais yra sumažinti gaminių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 dalį gaminių atliekos – tai atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 4 punktą importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones; pagal 2 straipsnio 36 dalį gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina transporto priemones ar verslo tikslais importuoja į valstybę narę; pagal šio straipsnio 61 dalį tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip penkių baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos teritorijoje per kalendorinius metus; pagal 2 straipsnio 63 dalį Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė; 62 dalį transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

Pagal Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių I skyriaus 2.3 punktą tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai – Lietuvos Respublikoje pagamintų, į Lietuvos Respubliką įvežtų (importuotų) alyvų, apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), gaminių pripildytos pakuotės perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikoje ar sunaudojimas savoms reikmėms ir (ar) transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ar akumuliatorių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.

Pareiškėjas nurodo, kad patikrinimo metu, vadovaujantis įmonės buhalterine apskaita, transporto priemonių įsigijimo dokumentais (PVM sąskaitos faktūros, pirkimo–pardavimo sutartys, pirkimo apyvartos žurnalai) nustatyta, kad T. R. transporto priemones importavo iš Europos Sąjungos. Transporto priemonių išleidimą į vidaus rinką patvirtina pirkimo–pardavimo dokumentai, pažymos sąskaitos.

Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos gamintojų ir importuotojų pareigos: 1) registruotis ministro nustatyta tvarka; 2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones; 3) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę; 4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais, 5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas; 6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Importuotojų / gamintojų pareigos taip pat numatytos ir Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklėse, Gaminių teikimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklėse bei Vyriausybės nutarimu patvirtintame Strateginiame atliekų tvarkymo plane. 2007 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1224 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 156 punkte nurodyta, kad: „Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžtų transporto priemonių gamintojai ir importuotojai pagal gamintojo atsakomybės principą turi patys arba per jiems atstovaujančias licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas imtis visų priemonių, užtikrinančių surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą, kad būtų įvykdytos plane nustatytos užduotys“.

Pasak pareiškėjo, gamintojas / importuotojas atsakingas už transporto priemonės poveikį aplinkai nuo gamybos / importo iki saugaus atliekų sutvarkymo. ATPK 51 straipsnis reglamentuoja tinkamų eksploatuoti transporto priemonių gamintojų / importuotojų pareigas laikytis teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, nes, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsniu, jie yra priskiriami prie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių (prie kurių taip pat priskiriami transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės (344 straipsnio 7 dalis) bei eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai (344 straipsnio 8 dalis).

Šiuo atveju T. R. įmonė, būdama transporto priemonių importuotoja, importuodama tinkamas eksploatuoti transporto priemones privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, nes jai ateityje kyla atsakomybė užtikrinti, kad įvežta transporto priemonė, tapusi atlieka (eksploatuoti netinkama transporto priemone), būtų sutvarkyta – už atliekų utilizavimo sistemos organizavimą ir finansavimą atsako gaminių gamintojas / importuotojas, t. y. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Tuo tarpu, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 punktu, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės yra gaminių atliekos, o įmonės, tvarkančios tokias atliekas, yra laikomos atliekų tvarkytojomis, o ne transporto priemonių importuotojomis ar gamintojomis. Pareiškėjas pažymi, kad pareiga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade kyla gamintojams ir importuotojams, nes tai svarbu kontroliuojant įvežamų automobilių srautus į vidaus rinką, vykdant apskaitą ir kaupiant lėšas būsimam įvežtų automobilių utilizavimui.

Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas nesutinka su teismų išvadomis, kad ATPK 5120 straipsnis taikomas tik importuotojams ir gamintojams, kurie importuoja / gaminta eksploatuoti netinkamas transporto priemones – atvirkščiai, ši teisės norma taikoma tik gamintojams / importuotojams, kurie importuoja / gamina tinkamas eksploatuoti transporto priemones, o ne įmonėms, tvarkančioms atliekas.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimą protokolui papildyti, taikymo, pažymi, kad ATP protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama ATP byla ir kuriame formuluojamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, juo apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tada, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).

Pareiškėjas pažymi, kad T. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardyti esminiai ATPK 5120 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti objektyvieji pažeidimo požymiai, t. y. kad jis nepateikė transporto priemonių išleidimo į rinką ataskaitos ir neįregistravo įmonės Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade, taip pat nurodyti konkretūs teisės aktai, kurie buvo pažeisti, veikos padarymo laikas (įmonė turėjo įsiregistruoti Sąvade per tris mėnesius nuo transporto priemonių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios – 2013 m. vasario 13 d.; už 2013 m. transporto priemonių tiekimo rinkai ataskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos turėjo būti pateiktos iki 2014 m. birželio 1 d.). Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Departamentui grąžino be pagrindo, ir tai yra nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais. Be to, ATPK 248 straipsnyje numatytas uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. T. R. procesinės galimybės gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo nebuvo suvaržytos, jam buvo žinomas šio kaltinimo turinys.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą pažeidimo, teigia, kad, vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu tik tada, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismai pažeidė minėtas proceso teisės normas, byla nebuvo išnagrinėta pilnai, objektyviai ir visapusiškai. Teismai kaip rašytinio įrodymo nevertino 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. (17)-LT1-132. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesiėmė reikiamų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti. Teismai sprendė, kad T. R. įmonė turėjo importuoti ir vidaus rinkai tiekti eksploatuoti netinkamas transporto priemones, tačiau nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar tikrai ATPK 5120 straipsnis taikomas tik importuotojams / gamintojams, kurie įveža atliekas – eksploatuoti netinkamas transporto priemones, ar priešingai importuotojams / gamintojams, kurie įveža eksploatuoti tinkamas transporto priemones.

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nutartis ir apygardos teismo nutarimas naikintini ir byla perduotina nagrinėti apylinkės teismui.

Dėl ATPK 5120 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo

T. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, kaip individualios įmonės savininkas, nevykdė transporto priemonių importuotojams nustatytos pareigos registruotis Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade ir iki nustatytų terminų nepateikė transporto priemonių išleidimo į rinką ataskaitos, taip padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 5120 straipsnio 3 ir 1 dalyse.

Apylinkės teismas grąžino bylą protokolą surašiusiai institucijai protokolui papildyti, nes protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame turi būti nurodyta, kada ir kokios konkrečiai netinkamos eksploatuoti transporto priemonės buvo įvežtos į Lietuvą. Pasak teismo, ATPK 5120 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, reikalavimų pažeidimus. Teismas teigia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį nekyla, jeigu gaminamos ar įvežamos tinkamos eksploatuoti transporto priemonės.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal protokolą surašiusios institucijos apeliacinį skundą, panaikino apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą T. R. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas iš esmės sutiko su apylinkės teismo išvada dėl ATPK 5120 straipsnio taikymo, nurodydamas, kad šio straipsnio pavadinimas (hipotezė) aiškiai parodo, jog pirmiausia turi būti nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas tvarko ne bet kokias, o eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad tokių duomenų nėra, todėl priėmė sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Žemesnės instancijos teismų pateiktas ATPK 5120 straipsnio aiškinimas neatitinka šios teisės normos turinio ir kitų teisės aktų, o tai lėmė esminį materialiosios teisės pažeidimą, galėjusį turėti įtakos neteisėtos nutarties ir nutarimo priėmimui (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai sieja ATPK 5120 straipsnio pavadinimą su teisės normos hipoteze. Teisės normos hipotezė kartu su šios normos dispozicija ir sankcija yra šios normos struktūros sudedamosios dalys, ji nėra privaloma, joje nurodomos faktinės aplinkybės, kurioms atsiradus galioja teisės norma. Taigi apie teisės normos, nagrinėjamu atveju ATPK 5120 straipsnio 1 ir 3 dalių, taikymą turi būti sprendžiama ne iš normos pavadinimo, o iš normos turinio. ATPK 5120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių išleidimo į rinką ataskaitų nepateikimą iki nustatytų terminų, o šio straipsnio 3 dalyje – už transporto priemonių pagaminimą arba importą į Lietuvos Respubliką neįsiregistravus Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade. Tokias transporto priemonių importuotojų pareigas numato Atliekų tvarkymo įstatymas ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai. Iš šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 5 punkte pateiktos importuotojo sąvokos išaiškinimo matyti, kad, be kitų asmenų, importuotoju laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones. Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai įpareigoja transporto priemonių gamintojus ir importuotojus registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka ir tvarkyti transporto priemonių apskaitą bei teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtintose Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklėse ir Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklėse. Už šių teisės aktų reikalavimų pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 5120 straipsnio 1 ir 3 dalyse, jie yra išdėstyti T. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Priešingai negu teigia žemesnės instancijos teismai, išdėstyti reikalavimai taikomi tik tinkamas eksploatuoti transporto priemones importuojantiems subjektams, nes pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 dalį eksploatuoti netinkamos transporto priemonės yra gaminių atliekos.

Pripažindama, kad šios srities įstatyminis reglamentavimas neatitinka juridinei technikai keliamo aiškumo reikalavimo, kolegija pažymi, kad žemesnės instancijos teismai neįsigilino į jo esmę ir priėmė skubotus sprendimus. Kita vertus, teismai, spręsdami klausimą dėl T. R. atsakomybės laipsnio, turi atsižvelgti ir į atsakingos institucijos bendrosios pareigos išaiškinti atliekų tvarkymo subjektams teisės aktų reikalavimus vykdymą.

Pareiškėjo prašymas panaikinti apylinkės teismo nutartį ir apygardos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą pripažinti T. R. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 5120 straipsnio 1 ir 3 dalyse, teismams iš viso nesprendus jo atsakomybės klausimo, negali būti tenkinamas. Dėl to, panaikinus šiuos sprendimus, byla perduotina nagrinėti apylinkės teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą ir perduoti T. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti apylinkės teismui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Aldona Rakauskienė

Vladislovas Ranonis