d531c4bb-fd0a-4efc-88b7-fa73f6326894 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1830-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2017 m. balandžio 10 d.             Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K (toliau - ir LukiÅ¡kių TI-K), 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. sausio mėnesio LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. BÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K jam teko mažiau kameros ploto nei nustato teisės aktai. Dalį kameros ploto užėmė baldai. Tualetas nuo kameros atskirtas tik nedidele sienele, nėra veidrodžio, spintelės higienos priemonėms susidėti, trÅ«ko vietos sėdėti prie stalo.

Dėl vietos stokos ir kitų netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, psichologinę įtampÄ , nepatogumų, diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , privatumo suvaržymÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 3000 EUR. Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutiko, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7-12). Atsakovės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė teisingus duomenis apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, nurodė kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju (b. l. 53-59).

Procesiniuose dokumentuose (b. l. 7-12, 53-58) paaiÅ¡kino, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti Å«kio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengiamos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų.

Standartinėse kamerose stalai pagaminti su dviem pasukamomis kėdutėmis. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Reikalavimas sanitariniame mazge įrengti veidrodį ir tualeto reikmenų spintelę (lentynėlę) taikomi tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams. Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (b. l. 1).

IÅ¡ byloje esančių duomenų (b. l. 54-56, 59-60) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI-K pirmÄ kartÄ atvyko 2012-09-07 ir buvo laikytas iki 2012-09-13, kamerose Nr. 118, 263, 321, kurių plotai nuo 7,38 kv. m., iki 7,70 kv. m (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 5). 2012-09-14 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus. 2013 m. į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas nebuvo atvykęs. 2014 m. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Kybartų pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2014-02-27 ir buvo laikytas iki 2014-03-18 kamerose Nr. 107, 319, 269, kurių plotai nuo 7,38 kv. m., iki 7,68 kv. m (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2014-03-18 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2014-03-20 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas iki 2014-04-10 kamerose Nr. 107, 377, 313, kurių plotai nuo 7,38 kv. m. iki 7,79 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2014-04-11 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus.2014-04-25 atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje).

Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-04-27 (2 asmenys kameroje). 2014-04-28 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2014-05-15 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105,jos plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-05-16 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus.2014-06-13 atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas - 7,38 kv. m. (3 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 399,plotas - 31,61 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 399 laikytas iki 2014-06-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 4 iki 6). 2014-06-16 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2014-06-19 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124, jos plotas - 7,31 m (1 asmuo kameroje). 2014-06-20 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus.2014-06-27 atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, jos plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 399, kurios plotas - 31,61 kv. m. (2 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-06-29 (4 asmenys kameroje). 2014-06-30 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2014-07-10 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, kurios plotas - 7,38 kv. m., (3 asmenys kameroje). 2014-07-11 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus. Bylos duomenis, pareiÅ¡kėjas nuo 2014-07-11 iki 2015-01-01 į LukiÅ¡kių TI-K atvykęs nebuvo. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, tarp jų ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatytas, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikytas 60 dienų, iš jų minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui nebuvo užtikrinta 52,5 dienas (tuo laikotarpiu, kai kameroje, kurių plotas iki 7,83 kv. m. buvo laikytas daugiau nei vienas asmuo, pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m. ploto). Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tik vienas stalas ir dvi kėdės, todėl tekdavo laukti kol pavalgys kiti nuteistieji. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176.

Pagal Eksploatavimo taisyklių 14.6 punktÄ , kamerose turi bÅ«ti prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams ir kiti baldai. Teismo vertinimu, bÅ«tinųjų baldų trÅ«kumas negali bÅ«ti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sÄ lygas, todėl kameros turi bÅ«ti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir bÅ«tiniems baldams.

Jeigu šis reikalavimas būtų užtikrintas, problemų dėl būtinųjų baldų trūkumo nekiltų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčui aktuliu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis tualetu jam nebuvo užtikrintas privatumas, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonūs kvapai. Tualete nėra veidrodžio, lentynėlės higienos priemonėms susidėti.

Eksploatavimo taisyklių 14.5. punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN reikalavimus (b. l. 10). Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Be to, tinkamas tualeto atskyrimas leistų iÅ¡vengti ir nemalonių potyrių dėl sklindančių kvapų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius.

Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).Atsakovės atstovas nurodė, kad reikalavimas įrengti veidrodį ir higienos reikmenų lentynėlę, kuris įtvirtintas higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015-11-01) 21 p. taikomas tik naujai statomiems, restauruojamiems ar kapitaliÅ¡kai remontuojantiems pastatams, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Vertinant nurodytų argumentų pagrįstumÄ pažymėtina, kad veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlei įrengti nereikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos, restauravimo ar kapitalinio remonto darbų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertinant pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 52,5 dienas, buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kamerose ir sanitariniuose mazguose trÅ«ko kietojo inventoriaus. Teismo vertinimu, vien privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimas ir asmeninės erdvės trÅ«kumas yra pakankami, jog sukeltų diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimtinų sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį (periodiÅ¡kumÄ ), mastÄ bei pobÅ«dį, ir nesant duomenų, kad tai neigiamai įtakojo pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 3000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatytų pažeidimų atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymÄ nepriimtinomis sÄ lygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 400 EUR. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo D.

P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 400 EUR (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                 Iveta Pelienė