2020-07-29 Nr. AB-14076-3-64-3-02598-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1344-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02598-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 55/09-6 (toliau – ir Įsakymas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2S-3371 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 28 d. Šiaulių TI pirmą kartą buvo įrašytas į linkusių asmenų užpulti sąrašą, nes tuo metu gydytojui tariamai grasino. Paaiškino, kad niekada nieko nėra užpuolęs, neketino ir neketina to daryti. 2018 m. liepos mėnesį parašė Šiaulių TI direktoriui prašymą išbraukti jį iš linkusių užpulti asmenų sąrašo. Posėdžio metu Šiaulių TI pareigūnas paprašė pratęsti įrašymą į linkusių užpulti asmenų sąrašą, nurodė, kad pareiškėjas turi 23 nuobaudas, iš kurių dėl 3 kartus užpultų pareigūnų. Pareiškėjas teigė, kad tiek nuobaudų neturi ir nieko nepuolė, vienintelis kartas, kurį vertina kaip puolimą, buvo 2017 metais ir dėl to buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų sąrašą. Teigė, kad per paskutinius metus niekam negrasino, nieko neužpuolė ir neketino to daryti. Psichologinė tarnyba yra nurodžiusi, kad jis yra (duomenys skelbtini), dėl to yra įrašytas į asmenų, linkusių save žalotis ar žudytis, sąrašą. Nurodė, kad jo elgesys, jam paskirtos nuobaudos yra niekaip nesusiję su tuo, dėl ko asmenys įrašomi į linkusių užpulti asmenų sąrašą. Vertino, kad nėra teisinio pagrindo, kodėl jis ir toliau turi būti įrašytas į linkusių užpulti asmenų sąrašą, tai jį neigiamai veikia, dėl buvimo šiame sąraše jis negali dirbti ar parvykti į namus, nuolat reikia vaikščioti užsidėjus kortelę su atitinkama žyma. Teigė, kad teisės aktai nenumato įrašymo į linkusių užpulti asmenų sąrašą dėl asmenų, kurie „naudojo psichologinį spaudimą pareigūnui“, „iškeikė pareigūnus“, „užgauliojo“.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis už tą patį yra baudžiamas du kartus, t. y. 2017 metais gavus nuobaudą ir paskyrus jį į linkusių užpulti asmenų sąrašą, už tą patį veiksmą pratęsiamas įrašymas minėtame sąraše. 2018 m. liepos 28 d. suėjo metai, kai jis buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų sąrašą, o skundžiamas Įsakymas priimtas tik 2018 m. rugsėjo 5 d. Pagal įstatymus šis klausimas turėjo būti išspręstas per vieną mėnesį, to nepadarius, laikytina, kad skundžiamas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas yra neteisėtas.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija) 135–141 punktuose reglamentuoti Suimtųjų ir nuteistųjų įrašymas į linkusių užpulti įskaitą ir priežiūros ypatumai. Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 55/09-11 pareiškėjas buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą. Su šiuo įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2017 m. liepos 28 d. Pareiškėjas minėto įsakymo neskundė, o kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Šiaulių TI 2018 m. rugsėjo 5 d. Įsakymą, kurio 1.1 punkte nurodyta neišbraukti S. B. iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos. 2018 m. liepos 18 d. įstaigoje buvo gautas S. B. prašymas Nr. 72/01-3765 dėl jo išbraukimo iš linkusių užpulti asmenų sąrašo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. įstaigoje įvyko Drausmės komisijos posėdis „Dėl suimtojo S. B. buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“. Posėdžio metu buvo išnagrinėta komisijai pateikta medžiaga: Kriminalinės žvalgybos ir Apsaugos ir priežiūros skyrių, bei Psichologinės tarnybos pažymos. Nustatyta, kad pareiškėjas bandė žudytis, jam taikoma sustiprinta priežiūra neribotam laikui, jis yra (duomenys skelbtini), linkęs pažeidinėti vidaus tvarką, konfliktuoti su įstaigos pareigūnais ir kitais asmenimis, gavęs ne vieną nuobaudą per metus. Komisijai išanalizavus pateiktą medžiagą ir nutarus, kad nėra pagrindo suimtąjį išbraukti iš linkusių užpulti asmenų įskaitos, įstaigos direktorius rezoliucija patvirtino Drausmės komisijos siūlymą ir Šiaulių TI direktorius 2018 m. rugsėjo 5 d. Įsakymu nurodė neišbraukti suimtojo S. B. iš asmenų linkusių užpulti įskaitos ir taikyti jam papildomus režimo reikalavimus: uždrausti dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų ir nesuteikti teisės išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, parvykti iš namų. Su Įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas 2018 m. rugsėjo 5 d., tačiau pasirašyti atsisakė.

6. Šiaulių TI teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Duomenų, kad pareiškėjo elgesys iš esmės pasikeitė, byloje nenustatyta, todėl nėra ir pagrindo naikinti ginčijamų teisės aktų.

7. Šiaulių TI pažymėjo, kad įrašymas į linkusių užpulti asmenų įskaitą – tai ne drausminė, bet profilaktinė priemonė, užtikrinanti tiek pareigūnų, tiek nuteistųjų saugumą. Tokie pagrindai kaip nuolatinis pareiškėjo konfliktiškas elgesys bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas, konfliktai su administracijos pareigūnais, agresyvus elgesys, rodo jo charakterio savybes bei suteikia pagrindą išvadai, kad jis gali užpulti pareigūnus. Manė, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI administracija buvo šališka, siekė susidoroti su pareiškėju, todėl pareiškėjo teiginiai, kuriais jis reiškia savo subjektyvią, jokiais įrodymais nepagrįstą ir neįrodytą nuomonę, yra atmestini.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Departamentas nurodė, kad buvo gautas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 6 d. skundas dėl įrašymo į linkusių užpulti asmenų įskaitą pagrįstumo. Išnagrinėjus visą su skundu surinktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių, jog Šiaulių TI pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises ar kad Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. Įsakymas Nr. 55/09-06 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 18 d. kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su prašymu išbraukti jį iš asmenų, linkusių užpulti, sąrašo. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių TI Drausmės komisija posėdžio metu nutarė siūlyti Šiaulių TI direktoriui neišbraukti suimtojo S. B. iš asmenų, linkusių užpulti, įskaitos. Šiaulių TI direktorius rezoliucija pritarė Drausmės komisijos siūlymui ir 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 55/09-6 „Dėl suimtojo S. B. buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“ nurodė neišbraukti suimtojo S. B. iš asmenų linkusių užpulti įskaitos ir taikyti jam papildomus režimo reikalavimus: uždrausti dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų ir nesuteikti teisės išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, parvykti iš namų. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, kuris 2018 m. spalio 19 d. Sprendimu Nr. 2S-3371 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir nurodė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Šiaulių TI Įsakymo, kuriuo pareiškėjas paliktas nuteistųjų linkusių užpulti įskaitoje.

12. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad nuteistajam, laikomam Šiaulių TI, tenka pareiga laikytis nustatytos tvarkos bei vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus. Jeigu nuteistasis šių įpareigojimų nesilaiko, o be to, atlieka veiksmus, kurie gali kelti ar kelia pavojų įstaigos administracijai ar kitiems nuteistiesiems, svarstomas klausimas dėl nuteistojo įrašymo į linkusių užpulti įskaitą. Asmuo įrašomas į linkusių užpulti asmenų įskaitą jeigu drausmės komisija nutaria įrašyti asmenį į linkusių užpulti įskaitą, o šis sprendimas patvirtinamas laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu.

13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 55/09-11 buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Teismas vertino, kad Instrukcija nenumato, kokie faktiniai duomenys turi būti pateikti Drausmės komisijai, ir kokie turi būti nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio vertinimo kriterijai, sprendžiant jo įrašymo į linkusių užpulti įskaitą tikslingumo klausimą, tačiau akivaizdu, jog Drausmės komisija turėjo vertinti duomenis, kad įrašytas į įskaitą pareiškėjas atsisakė sumanymo užpulti ar neatsisakė, turėjo būti pateiktas Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno pažyma, Psichologinės tarnybos specialisto pateikta charakteristika ir jos turėjo būti vertinamos Drausmės komisijos posėdyje dėl tolesnio pareiškėjo palikimo įskaitoje tikslingumo. Teismas vertino į bylą pateiktus: Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažymą dėl suimtojo S. B., Psichologinės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 8 d. charakteristiką Nr. 66/12-240, Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės L. G. 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinį pranešimą „Dėl suimtojo buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“ Nr. 60/09-28816. Teismas pabrėžė, kad šiame pranešime, be kita ko, nurodyta, jog dėl pareiškėjo elgesio yra užfiksuoti 23 drausmės pažeidimai, trys iš jų – smurto naudojimas prieš kitus asmenis, skirtos 23 nuobaudos; nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas išplūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti, apipilti verdančiu vandeniu, nevykdė reikalavimo nusiraminti; 2017 m. rugsėjo 20 d. užfiksuotas kitas smurto atvejis, kai pareiškėjas pokalbio metu elgėsi nepagarbiai, užsikėlė vieną koją ant kėdės, bendravo nemandagiai, grasino susidorojimu laisvėje; tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atsižvelgiant į turimą informaciją (po įrašymo į linkusių užpulti asmenų įskaitą S. B. ir toliau grasino pareigūnams fiziniu susidorojimu, konfliktavo su įstaigos administracija), Apsaugos ir priežiūros skyrius neturi pagrindo teigti, taip pat neturi jokių kitų duomenų, kad S. B. atsisakė sumanymo užpulti pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis.

14. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytus byloje duomenis, konstatavo, kad pareiškėjo elgesys, apsvarstytas Drausmės komisijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje, bei patvirtintas kitais į bylą pateiktais dokumentais, sudarė pagrindą neišbraukto jo iš asmenų, linkusių užpulti, įskaitos. Be to, teismas nurodė, kad iš Nuobaudų ir paskatinimų registro išrašo matyti, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti drausmę ir nustatytą dienotvarkę, dėl ko jam skiriamos nuobaudos ir draudimai, o šie faktai neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys gali būti agresyvus tiek savo paties, tiek aplinkinių atžvilgiu. Todėl teismas sprendė, kad Šiaulių TI pareigūnai šiuo atveju veikė įstatymo nustatyta tvarka, jų veiksmai, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti, įrodymų, jog pareiškėjas buvo žeminamas, iš jo tyčiojamasi, byloje nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jo įrašymo į asmenų, linkusių užpulti įskaitą, Departamento direktoriui neskundė.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad Įsakymas turėtų būti panaikintas, nes į linkusių užpulti asmenų įskaitą pareiškėjas buvo įrašytas 2017 m. liepos 28 d., o Įsakymas neišbraukti jo iš įskaitos priimtas tik 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko, pažymėjo, kad Instrukcijoje nėra nustatyta termino, per kurį toks prašymas turi būti išnagrinėtas. Drausmės komisijos posėdis įvyko 2018 m. rugpjūčio 23 d., įstaigos vadovas rezoliucija 2018 m. rugpjūčio 24 d. (nepraėjus pareiškėjo nurodomam mėnesio terminui) pritarė komisijos siūlymui pareiškėjo neišbraukti iš linkusių užpulti asmenų įskaitos. Teismas, vadovaudamasis Instrukcijos 141 punktu, kuriame nurodyta, kad Drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame laisvės atėmimo vietos direktorius rezoliucijoje pažymi, ar sutinka su Drausmės komisijos sprendimu, konstatavo, kad Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra pagrindo naikinti ir Departamento 2018 m. spalio 19 d. Sprendimo.

III. 16. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 12 d. sprendimu, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą visiškai panaikinant Įsakymą ir Sprendimą.

17. Pareiškėjas, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas argumentais, kuriuos jis nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymus, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų praktika ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), nevertino protingumo bei proporcingumo požiūriu pareiškėjo atvejį, kadangi vien aplinkybė, jog jis kreipėsi su prašymu į Šiaulių TI išbraukti jį iš asmenų, linkusių asmenų užpulti sąrašo, patvirtina, kad pareiškėjas neketina nieko užpulti. Be to, per visą kalinimo laikotarpį Šiaulių TI jis nieko neužpuolė, o Šiaulių TI daromos prielaidos dėl pagrįsto pareiškėjo įrašymo į linkusių asmenų sąrašą yra tik siekis su pareiškėju susidoroti dėl didelio kiekio skundų rašymo ir taip jį nubausti. Nesutinka, kad jis turi 23 nuobaudas, nes niekada prieš nieką smurto nenaudojo. Dėl psichologinio smurto pareigūnų atžvilgiu pareiškėjas nurodo, kad, jo nuomone, pareigūnai, dirbdami tokioje įstaigoje, neturėtų jautriai reaguoti į įvairias situacijas, jie turėtų būtų psichologiškai ir emociškai tam paruošti. Taigi atsisakymas išbraukti pareiškėją iš asmenų, linkusių asmenų užpulti sąrašo, yra perteklinė priemonė. Dėl konfliktų su administracija ir turimų nuobaudų, nepagarbaus elgesio pareiškėjas teigia, kad tai yra tik administracinio pobūdžio nusižengimai, už kuriuos jis buvo nubaustas atitinkamomis nuobaudomis. Taigi šiuo atveju jis baudžiamas du kartus.

18. Pareiškėjas pažymi, kad pataisos įstaiga pareiškėjo prašymą turėjo išnagrinėti per vieną mėnesį, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas prašymą pateikė 2018 m. liepos 18 d., 2018 m. liepos 28 d., baigėsi minėtas terminas, Drausmės komisijos posėdis įvyko 2018 m. rugpjūčio 23 d., Įsakymas pasirašytas 2018 m. rugsėjo 5 d., taigi praėjo daugiau, nei vienas mėnuo laiko. Pareiškėjas teigia, kad nuostata, jog niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, įtvirtinta daugelyje tarptautinių dokumentų, inter alia Konvencijos 3 straipsnyje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių akto 7 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnyje. Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05, pažymėjo, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui (administracinė byla Nr. A822-1459/2013). Šiuo atveju Konvencija byloje ginčytiniems teisiniams santykiams Lietuvoje taikoma tiesiogiai, o esant kolizijai su nacionaliniais įstatymais, turi taikymo prioritetą jų atžvilgiu (administracinė byla Nr. A575-164/2008).

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

20. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis naujausia teismų praktika.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 55/09-11 S. B. buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą. Pažymi, kad ginčas vyksta ne dėl minėto įsakymo, o dėl Šiaulių TI 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 55/09-6 „Dėl suimtojo S. B. buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“, kurio 1.1 punktu pareiškėjas S. B. iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos, neišbrauktas. Nors apeliantas teigia, kad daugelis jo nuobaudų yra už drausmės pažeidimus, kurie visiškai nesusiję su užpuolimais, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 140 punktą, pagal kurį suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus, yra pasisakęs, jog joje numatytos informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (taip pat ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį, be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Teismas yra nurodęs, jog aptariamoje teisės normoje nėra nurodyti nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio vertinimo kriterijai, todėl visais atvejais vertinant aptarto pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų.

23. Atsakovo atstovo nuomone, duomenų, kad pareiškėjo elgesys iš esmės pasikeitė, byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą. Pažymi, kad įrašymas į linkusių užpulti asmenų įskaitą yra ne drausminė, bet profilaktinė priemonė, užtikrinanti tiek pareigūnų, tiek nuteistųjų saugumą. Tokie pagrindai kaip nuolatinis pareiškėjo konfliktiškas elgesys bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas, konfliktai su administracijos pareigūnais, agresyvus elgesys, rodo jo charakterio savybes bei suteikia pagrindą išvadai, kad jis gali užpulti pareigūnus. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylos medžiagą ir nustatė, kad dėl pareiškėjo elgesio užfiksuoti 23 drausmės pažeidimai, iš jų trys dėl smurto naudojimo prieš kitus asmenis, išsamiai įvertino pareiškėjo charakteristiką ir pripažino, kad nėra pagrindo jo išbraukti iš asmenų, linkusių užpulti, įskaitos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių TI 2018 m. rugsėjo 5 d. Įsakymo, kuriuo nutarta neišbraukti pareiškėjo S. B. iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos, ir Departamento 2018 m. spalio 19 d. Sprendimo, kuriuo Šiaulių TI Įsakymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti drausmę ir nustatytą dienotvarkę, dėl ko jam skiriamos nuobaudos ir draudimai, o šie faktai neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir sudaro pagrindą manyti, jog jo elgesys gali būti agresyvus tiek savo paties, tiek aplinkinių atžvilgiu, todėl vertino, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino įstatymus, nesivadovavo teismų praktika, taip pat mano, jog jis šiuo atveju baudžiamas du kartus, be to, atsakovo atstovas pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš sąrašo turėjo išnagrinėti per vieną mėnesį, tačiau to nepadarė.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

28. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 140 punkte įtvirtinta, kad suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pateikia pažymą, Psichologinės tarnybos specialistas – charakteristiką, Drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo.

29. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią neigiamai įtakai, kurią tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems nuteistiesiems, bet ir įgyvendinant Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuteistųjų atskyrimo tikslą – padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Šis tikslas, be kita ko, įgyvendinamas, laisvės atėmimo vietos administracijai sudarant nuteistųjų Linkusiųjų pabėgti arba Linkusiųjų užpulti įskaitas. Spręsdamas nuteistųjų įrašymo į šias įskaitas pagrįstumo klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad vertindama pateiktą informaciją, laisvės atėmimo įstaigos administracija yra saistoma protingumo ir proporcingumo kriterijų. Informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Pažymėta, kad pats įrašymas į paminėtą įskaitą yra prevencinė, t. y. nukreipta į ateitį, priemonė, kuria siekiama užtikrinti suimtųjų arba nuteistųjų asmenų bei su jais kontaktuojančių asmenų saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-916/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija. 2014, 26, p. 460–564).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių TI, gavęs pareiškėjo 2018 m. liepos 18 d. prašymą išbraukti jį iš asmenų, linkusių užpulti, sąrašo, 2018 m. rugpjūčio 23 d. suorganizavęs Šiaulių TI Drausmės komisijos posėdį, vadovavosi minėtu teisiniu reguliavimu ir vertino duomenis, kad įrašytas į įskaitą suimtasis ar nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti ar neatsisakė, atsižvelgė į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimą, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno pažymą, Psichologinės tarnybos specialisto charakteristiką, t. y. šiuo atveju: Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažymą dėl suimtojo S. B. (b. l. 61), Psichologinės tarnybos Drausmės komisijai pateikta suimtojo S. B. 2018 m. rugpjūčio 8 d. charakteristiką Nr. 66/12-240 (b. l. 60), Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės L. G. 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinį pranešimą „Dėl suimtojo buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“ Nr. 60/09-28816 (b. l. 58–59).

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, visiškai atitinka byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų, o bylos medžiaga patvirtina poziciją, kad pareiškėjo elgesys gali būti agresyvus tiek savo paties, tiek aplinkinių atžvilgiu, ko jam nuolat skiriamos nuobaudos ir draudimai, taigi šie faktai neigiamai charakterizuoja pareiškėją (b. l. 58–59, 62). Atkreiptinas dėmesys, kad net po pareiškėjo S. B. įrašymo į linkusių užpulti asmenų įskaitą jis ir toliau grasino pareigūnams fiziniu susidorojimu, konfliktavo su įstaigos administracija (b. l. 58–59), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas atsisakė sumanymo užpulti pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis Instrukcijos 140 punkto nuostatos prasme.

32. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl jo subjektyvaus vertinimo, kad pareigūnai, dirbantys pataisos įstaigose, turėtų būti emociškai nejautrūs ir specialiai apmokyti dėl kalinčių asmenų psichologinio smurto, yra atmestini kaip deklaratyvūs bei patvirtinantys, kad pareiškėjas ir toliau kritiškai nevertina savo elgesio, nesigaili dėl padarytų pažeidimų, todėl daryti kitokias išvadas, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šioje byloje nėra jokio pagrindo. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Šiaulių TI turėjo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išbraukti iš linkusių užpulti asmenų sąrašo per vieną mėnesį, tačiau to nepadarė, nes Instrukcijoje nėra nustatyta termino, per kurį toks prašymas turi būti išnagrinėtas.

33. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-575/2020). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir išsamiai.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius