d52f4cb1-7776-49e1-82ac-1257cc7db7cb · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-2736-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01830-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Gintaras Äekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generatedd52f4cb1-7776-49e1-82ac-1257cc7db7cb · Kauno apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos institucijos (nagrinÄjamu atveju â LukiÅ¡kių TI-K) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-2736-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01830-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Gintaras Äekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ (b. l. 1-13).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. birželio 19 d. jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime buvo laikomas pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus, dÄl to patyrÄ didelius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažÄjimÄ , nuolatinį baimÄs jausmÄ , apatijÄ ir t.t.
TeigÄ, kad kameroje Nr. 256, kurioje atliko bausmÄ, buvo laikoma nuo 10 iki 14 asmenų, todÄl visÄ buvimo laikotarpį tekdavo gulÄti arba sÄdÄti. NurodÄ, jog kalinimo įstaigos patalpose buvo Å¡alta, drÄgna, netinkamas apÅ¡vietimas, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kanÄiais asmenimis, pareigÅ«nai elgÄsi su nuteistaisiais netinkamai, asmens apžiÅ«ros buvo daromos antisanitarinÄmis sÄ lygomis. Gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, žeminanÄios, kas akivaizdžiai pažeidÄ Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį.
Jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime ir vertina 10 000 Eur.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 22-27) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime buvo kalinamas nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. birželio 19 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas pripažįsta, kad dÄl teismo nutarÄių, sprendimų vykdymo, įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatytų nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygų, atskirais laiko tarpais nuteistieji ir suimtieji laikomi mažesnio nei teisÄs aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojanÄio vienam laikomam asmeniui tenkanÄio ploto (3,6 kv. m.) normÄ , taÄiau įstaigos administracija negali daryti įtakos dÄl suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstanÄių bei esanÄių įstaigoje, skaiÄiaus, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai, taip pat visada stengiamasi, kad tai truktų kuo trumpesnį laiko tarpÄ .
PažymÄjo, jog kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynÄs komplektas bei kitas teisÄs aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose įstaiga ginÄo laikotarpiu buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių, graužikų naikinimo darbus, priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Akcentavo, jog sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄius teisÄs aktus, patalpos vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.
TeigÄ, kad pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybÄs sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų prasme) neteisÄtai veikÄ arba neveikÄ, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dÄl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kÄjo nurodyta žala.
PraÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime (toliau â LukiÅ¡kių TI-K) teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs grindÄ tuo, kad pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus, t.y.
Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (toliau â Konvencija), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat nurodÄ, kad kamerose buvo Å¡alta, drÄgna, netinkamas apÅ¡vietimas, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kanÄiais asmenimis, pareigÅ«nai elgÄsi su nuteistaisiais netinkamai, asmens apžiÅ«ros buvo daromos antisanitarinÄmis sÄ lygomis.Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelÄs duomenimis pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. birželio 19 d. (b.l. 28-29).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 str.);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos institucijos (nagrinÄjamu atveju â LukiÅ¡kių TI-K) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K arba jo pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ .
PažymÄtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ. PareiÅ¡kÄjas žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų.PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad jo buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo mažai vietos, t.y. trÅ«ko ploto.Atsakovo atsiliepimo (b. l. 22-23) duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K ginÄo laikotarpiu, t.y. nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. birželio 19 d. buvo laikomas kamerose Nr. 124 ir Nr. 256.
NagrinÄjamo ginÄo laikotarpiu galiojo KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11d. įsakymas Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužÄs 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių - pataisos namus).
LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodÄ, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisÄs aktuose nustatytas ribas, taÄiau pažymÄjo, kad įstaigos administracija negali daryti įtakos dÄl suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstanÄių bei esanÄių įstaigoje, skaiÄiaus, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai (b.l. 24).IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso buvo kalinamas 68,5 paras, iÅ¡ kurių 50 parų jo kalinimo sÄ lygos neatitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dÄl minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu (pažeidžiant teisÄs aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas), kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų, jis svyravo nuo 1,66 kv. m iki 3,33 kv. m., t. y. pareiÅ¡kÄjui trÅ«ko nuo 1,94 kv. m. iki 0,27 kv. m. kameros ploto. Atsakovas neginÄija fakto, jog nustatyti teisÄs aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti. TodÄl konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam privalÄjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui.
PažymÄtina, kad 18,5 paras vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suÄmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmÄs humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Lietuvos higienos norma) 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kadangi nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (tÄ patį numato ir Konstitucijos 21 straipsnis).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. PastebÄtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.
EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minÄtoje V. prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinÄs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliuÄiais skaiÄiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro bei suteikta judÄjimo laisvÄ.
Byloje esantys duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todÄl teismas jais vadovaujasi sprÄsdamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimų pagrįstumÄ . Darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ tiesų ginÄo laikotarpiu suimtiesiems tenkantis plotas periodiÅ¡kai buvo itin mažas, jie beveik neturÄjo laisvos vietos, kurioje galÄtų judÄti, todÄl tam tikru laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui jokių įrodymų apie sveikatos bÅ«klÄ, jos pablogÄjimÄ , kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , taÄiau teismui nekilo abejonių, kad dÄl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y.
V. G. patyrÄ neturtinÄ (moralinÄ) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A143-1966/2008; administracinÄ byla Nr. A 502-734/2009, administracinÄ byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkriÄio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).
Teismas taip pat konstatuoja, kad nustatytas pažeidimas nebuvo tÄstinis, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjas buvo kilnojamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ ir tam tikrais atvejais pareiÅ¡kÄjui tenkantis kameros plotas siekÄ ir 4,66 kv. m. Be to, kaip nurodo atsakovas, pareiÅ¡kÄjui buvo sudarytos galimybÄs naudotis pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliu, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis (b.l. 24). TodÄl nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodo, jog rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kanÄiais asmenimis.1995 m. gruodžio 20 d.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužÄs 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenÄs sveikata yra viena svarbiausių visuomenÄs vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypaÄ nepilnameÄiams asmenims) ir dÄl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punktas nustato, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnameÄiai â atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nÄÅ¡tumas daugiau kaip trylika savaiÄių, jų pageidavimu â atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksÄiau atlikÄ su laisvÄs atÄmimu susijusias bausmes, â atskirai nuo asmenų, anksÄiau neatlikusių su laisvÄs atÄmimu susijusių bausmių ir t. t.
Å iame straipsnyje nepateikta nuostatų dÄl rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų kalinimo ypatumų. Jau minÄto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojanÄio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 2â5 dalyse nustatytos bausmes atliekanÄių asmenų grupÄs, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Å iose grupÄse rÅ«kantieji nÄra paminÄti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmÄ atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dÄl svarbių priežasÄių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisÄ nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo paÄiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.
Taigi, suimtasis (nuteistasis) turi teisÄ bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kanÄių asmenų, taÄiau jis privalo raÅ¡tu dÄl to pateikti praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kÄjas plaÄiau aplinkybių dÄl rÅ«kanÄiųjų laikymo atskirai nuo nerÅ«kanÄiųjų nepaaiÅ¡kino, jis tik nurodÄ, kad buvo laikomi kartu rÅ«kantys nuteistieji su nerÅ«kanÄiais ir dÄl to kilo konfliktai. V. G. neteigÄ, kad yra nerÅ«kantis, taÄiau net ir pateikus praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kanÄių, Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.
Nesant asmenų praÅ¡ymų, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra nerÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rÅ«kanÄių nuteistųjų. Taigi, aptartas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pažeidimas laikytinas neįrodytu.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaromos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010, o 16.9 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas teigia, kad kamerose turi bÅ«ti didelis gerai praleidžiantis Å¡viesÄ langas. PažymÄtina, kad minimalus kamerų langų dydis yra nustatytas siekiant užtikrinti natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normas. Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dÄl per mažo natÅ«ralaus kamerų apÅ¡vietimo, byloje taip pat nÄra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas neatitinka teisÄs aktų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vien tik ta faktinÄ aplinkybÄ, jog pataisos įstaigoje turi bÅ«ti didelis gerai praleidžiantis Å¡viesÄ langas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus. Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro 2013 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16-376, konstatuota, kad kameroje 124 dirbtinÄ dieninÄ apÅ¡vieta atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte, kuris numato kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, reglamentuojamas vertes, taip pat konstatuota, kad naktinÄ dirbtinÄ apÅ¡vieta minÄtoje kameroje neatitiko įvardintos normos 23 punkto reikalavimų, kur numatyta, jog laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinÄ naktinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 10 lx ir ne didesnÄ 20 lx, tame tarpe kameroje Nr. 124 įrengta dirbtinÄ naktinÄ apÅ¡vieta siekÄ 50 lx.
PažymÄtina, tai, jog minÄtame akte nurodyta šį pažeidimÄ paÅ¡alinti iki 2013 m. gegužÄs 23 d. ir apie pažeidimo paÅ¡alinimÄ praneÅ¡ti Vilniaus visuomenÄs sveikatos centrui (b.l. 30-31). PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat teigia, jog kamerose buvo Å¡alta ir drÄgna.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra langai ir patalpos vÄdinamos natÅ«raliai per langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus.
Be to, asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko kameras, neturi problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs (b.l. 26). 2013 m. balandžio 23 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-376 priede nurodyta, jog oro temperatÅ«ra 18oC bei santykinÄ oro drÄgmÄ 37%, kas atitinka HN 76:2010 26 punkte numatytas vertes (b.l. 33). NagrinÄjamu atveju byloje nÄra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K minÄtose kamerose virÅ¡ijo higienos normų reikalavimus, taigi nÄra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo tikrintose kamerose metu teisÄs aktų reikalavimai buvo pažeisti.KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. PareiÅ¡kÄjo teigimu, gamtinius reikalus teko atlikinÄti visų akivaizdoje.
Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro 2013 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-376 patvirtina, kad kiekvienoje patikrintų kamerų greta durų yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios kameros dalies yra atskirtas betonine sienele (b.l. 30-31). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo teiginys dÄl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas.Kaip neturtinÄs žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kÄjas nurodÄ netinkamÄ pareigÅ«nų elgesį su nuteistaisiais.
Byloje nÄra duomenų, kad pareigÅ«nai su pareiÅ¡kÄju elgÄsi netinkamai, taip pat nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipiÄ sis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dÄl pareigÅ«nų elgesio iÅ¡tyrimo, todÄl Å¡ie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini. PareiÅ¡kÄjas skundžiasi, kad asmens apžiÅ«ros daromos antisanitarinÄmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir pan.). Asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai verÄiamas nuogai nusirengti, o daiktus dÄti į neÅ¡varias dÄžes.
Å ios pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs yra abstrakÄios, jis nenurodÄ, kada konkreÄiai jo apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinÄmis sÄ lygomis, kokie daiktai buvo dedami į neÅ¡varias dÄžes, todÄl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K ginÄo laikotarpiu buvo sudarÄs sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ, turinÄia licencijÄ profilaktiniams dezinsekcijos bei deratizacijos darbams atlikti (b.l. 34-40) ir Å¡ios įmonÄs paslaugomis institucija naudojosi pastoviai, pagal poreikį, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginys apie graužikus, tarakonus atmestinas.Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkriÄio 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio taikymo teisminÄje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (CK 6.271 str. prasme). PažymÄtina, kad bausmÄs vykdymo procese yra nustatomas laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) teisių suvaržymas, todÄl tam tikras nepatogumų sukÄlimas ir pasirinkimo laisvÄs apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ.
Duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekÄ pareiÅ¡kÄjui sÄ moningai sukelti skriaudÄ , byloje nÄra.Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodymų konstatuoti atsakovo veiksmų neteisÄtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo neužtikrintos teisÄs aktuose nustatytos kameros ploto tenkanÄio vienam asmeniui normos, dÄl to pareiÅ¡kÄjas neabejotinai galÄjo patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus (stresÄ , pažeminimÄ ).
AplinkybÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neturÄjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkanÄioje minÄtus teisÄs aktų reikalavimus, nÄra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybÄs pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatanÄiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra pažymÄjÄs, kad galimybÄs nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkanÄiÄ teisÄs aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A438-121/2009), taÄiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala â tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
NeturtinÄs žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Nustatant priteistinos neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į kalinimo laikotarpio, kai kalinimo sÄ lygos neatitiko teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų, trukmÄ, Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines sÄ lygas, ekonominÄ krizÄ, pragyvenimo lygį.
GinÄui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. â 1000 Lt (atitinkamai 289,62 Eur) MMA (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 âDÄl minimaliojo darbo užmokesÄio didinimoâ). Atsižvelgus į tai kas iÅ¡dÄstyta, teismas mano, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , neadekvatus, nesuprantamas ir nepateisinamas nei teisingumo, nei protingumo prasme. Be to, nagrinÄjamu atveju byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių aplinkybÄ, jog dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kÄjo sveikata.
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių duomenų bei nepateikÄ Ä¯rodymų, jog dÄl dvasinių ir emocinių sukrÄtimų, baimÄs, patiriamo streso bÅ«tų kreipÄsis į gydytojus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kÄjo laikymo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K trukmÄ ir pakankamai didelį ploto trÅ«kumÄ atitinkamais laikotarpiais nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. birželio 19 d. (50 parų pareiÅ¡kÄjui teko nuo 1,66 kv. m iki 3,33 kv. m., t. y. pareiÅ¡kÄjui trÅ«ko nuo 1,94 kv. m. iki 0,27 kv. m. kameros ploto), į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus dÄl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus, kurių intensyvumas pagal bylos aplinkybes neiÅ¡vengiamai virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, taip pat į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Pats teisÄs pažeidimo pripažinimas ginÄo atveju nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kÄjui atlyginti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ . TodÄl, įvertinus Lietuvoje egzistuojanÄias darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kÄjas Å¡ioje pataisos įstaigoje buvo kalinamas trumpÄ laiko tarpÄ , t.y. 68,5 paras, nesant duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeisti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat byloje nesant ir skunde teismui pareiÅ¡kÄjui nenurodžius jokių įrodymų, patvirtinanÄių anksÄiau aptartos gyvenamosios normos vienam asmeniui nesilaikymo reikÅ¡mÄs ir poveikio jo sveikatos bÅ«klei, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos dydis vertintinas 300 Eur suma.
Nurodytas dydis nustatytinas taip pat atsižvelgus į LukiÅ¡kių TI-K specifikÄ , kad toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra stabilus, dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikÅ¡Äiojimui gryname ore, tuo metu kalinamieji irgi nebuvo kamerose. Taigi, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais sprÄstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo patirtos dvasinÄs skriaudos nÄra pagrindo vertinti pareiÅ¡kÄjo nurodyta suma, t. y. 10 000 Eur, o dÄl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. G. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 300 Eur ( tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjas                                                                                 Gintaras Äekanauskas