2013-05-22 Nr. AB-2049 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. P662-120/2013

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00755-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 80.3; 80.4; 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. prašymą atnaujinti procesą D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-283/2012.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu pripažino D. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1632 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 15 000 litų baudą su 1 500 pakelių cigarečių „Fest“ konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. gegužės 24 d., apie 20.30 val. Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) sodybos, esančios gretimai J. namų, ūkiniame pastate, neturėdamas prekių įsigijimo dokumentų, laikė 1500 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų akcizo ženklais, kurių vertė sudaro 10 710 Lt. Tuo D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2 punkto nuostatas.

Apeliaciniu skundu D. J. prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas dirbtinėmis sąlygomis, siekiant jį sukompromituoti ir atleisti iš tarnybos. Apylinkės teismas jį pripažino kaltu pagal pareigūno Ž. V. 2010 m. spalio 4 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl veikų, padarytų 2010 m. gegužės 24 d. Manė, kad byloje surinkti duomenys yra neteisėti, gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį ir kitas nuostatas. Nurodė, jog bylą tyrę pareigūnai apribojo jo ir jo šeimos narių teisę į privataus gyvenimo slaptumo gerbimą, pateikti duomenys yra iškreipti, neobjektyvūs, prieštaringi. Teigė, kad jo sekimas buvo atliekamas neturint motyvuoto ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir Operatyvinės veiklos įstatymas) nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad 2010 m. gegužės 24 d., apie 20.30 val., jo apskritai nebuvo vietoje, nurodytoje administracinio teisės pažeidimo protokole, jis buvo pas močiutę. Automobilio (duomenys neskelbtini) nevairavo, nežino, kas krovė ir paliko 3 dėžes greta esančio kaimyno teritorijoje. Jį pareigūnai sulaikė ir apkaltino cigarečių laikymu 2010 m. gegužės 24 d., 22.30 val., kai grįžo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Teismas nepagrįstai atmetė šias aplinkybes patvirtinusių liudytojų parodymus. Apelianto nuomone, apylinkės teismas bylą nagrinėjo tendencingai, priešingai nei tą pačią bylą apylinkės teisme pirmą kartą nagrinėjęs teisėjas.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi D. J. apeliacinio skundo netenkino ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimą D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.

Teismas nurodė ATPK 257 straipsnį ir patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Teismo išvados dėl D. J. kaltės, padarius ATPK 1632 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, pagrįstos ir teisėtos. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma (policijos pareigūnų A. Ž., S. V. (S. V.), M. B. tarnybiniai pranešimai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, pareigūnų paaiškinimai teismo posėdžių metu, ikiteisminio tyrimo medžiaga) neabejotinai patvirtina, kad apeliantas 2010 m. gegužės 24 d., apie 20.30 val., automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime Šalčininkų rajone esančią sodybą ir ėmė iš kluono į automobilį nešti dėžes, sudėtas į juodus maišus.

Pareigūnams pradėjus artintis link asmens, šis juos pastebėjo, šoko į automobilį ir nuvažiavo, palikdamas 3 maišus su dėžėmis. Dėžėse buvo rasta 1 500 pakelių cigarečių „Fest“ be banderolių. Pažymėta, kad pareigūnai aiškiai matė, jog dėžes su cigaretėmis krovęs ir vėliau nuo pareigūnų pabėgęs asmuo buvo būtent D. J.. Abejoti pareigūnų paaiškinimais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, logiški, nekito viso bylos nagrinėjimo metu. Esminių prieštaravimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o nežymūs neatitikimai gali būti paaiškinami nuo įvykio iki apklausos praėjusiu pakankamai ilgu laiko tarpu.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų M. P., V. P., M. J., T. M., M. Š., J. B., O. J. ir L. J. parodymai turi būti vertinami kritiškai ir atmetami, nes jie prieštarauja aptartiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, jog cigaretes laikė ir krovė į automobilį būtent apeliantas. Be to, minėti asmenys yra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu giminystės, draugystės ir panašiais ryšiais, todėl yra suinteresuoti jam padėti išvengti atsakomybės. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad M.

P. ir apelianto šeimos narių paaiškinimuose, jog automobilį paėmė M. P., nustatyta daugybė neatitikimų, prieštaravimų (pvz., pasak M. P., namuose nebuvo nieko, o iš apelianto motinos, sesers ir pareigūnų paaiškinimų akivaizdu, jog namuose šeimos nariai buvo ir pan.). Be to, paties apelianto paaiškinimus dėl jo kontaktų telefonu su M. P. ir kitais asmenimis paneigia Institucijos pateiktos telefoninių skambučių išklotinių analizės.

Atkreiptas dėmesys, kad kiemas ir pastatai buvo stebimi per atstumą, viešoje vietoje. Be to, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, toks sekimas, kuomet nėra patenkama į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, nėra klausomasi pokalbių ir pan., nereikalauja išankstinio sankcionavimo. Remdamiesi Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 20 straipsnio 5 punktu, 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 10 straipsniu (nukreipiančiu į Policijos veiklos įstatymo nuostatas), pareigūnai tokią teisę turėjo, jų veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtų. Be to, įvertinus tai, kad buvo pagrįstai įtariama apie neteisėtos veikos padarymą, padaryta išvada, kad nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurie pažeistų asmens privataus gyvenimo neliečiamumo ar kitus principus. Provokacija pareigūnų stebėjimo veiksmai taip pat nelaikytini, kadangi pareigūnai neatliko nieko, kas skatintų D. J. pažeisti teisės aktus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutiko su apelianto pozicija, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmą kartą, buvo priėmęs priešingą sprendimą – iš bylos medžiagos matyti, jog pirmą kartą bylą nagrinėjant apylinkės teisme, byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, buvo priimtas nutarimas grąžinti bylą Institucijai, kad būtų patikslintas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

III. D. J. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Šalčininkų rajono apylinkės teismo byloje Nr. A2.8-941-75-2010 ir A2.8.181-2010.

Nurodo ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-10-604/2012, kurioje D. J. buvo kaltinamas, kad 2010 m. gegužės 24 d. Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime palikęs kaimyno sodyboje 1 500 pakelių cigarečių „FEST“, nepaženklintų akcizo ženklais, kurių vertė 10 710 Lt, siekdamas išvengti administracinio sulaikymo, automobiliu „SUBARY Legacy“, nepaklusdamas pareigūnų S. V. ir A. Ž. reikalavimui sustoti, keldamas grėsmę jų sveikatai ir gyvybei iš įvykio vietos pasišalino, šio incidento metu pareigūnas S. V. patyrė kojos sužalojimus, ir 2012 m. gruodžio 28 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikšmės Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Pažymi, jog naujos aplinkybės yra tai, kad VSAT Vilniaus rinktinės operatyvaus valdymo skyriaus vyr. specialistas M. B., kuris 2010 m. gegužės 24 d. su jam pavaldžiais pareigūnais S. V. ir A. Ž. jo tėvų privačioje valdoje, pažeisdami Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, panaudojo operatyvinės veiklos priemones – slaptą sekimą ir pasalą, sufabrikavo jo atžvilgiu dvi nurodytas bylas. Šiuo metu M. B. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-166-11 dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pripažino M. B. kaltu ir skyrė jam bausmę – 65 000 Lt baudą su turto konfiskavimu. Be to, paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, teismas priėmė specialią nutartį, kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą pradėti M. B. atžvilgiu naują ikiteisminį tyrimą dėl jo įvykdytų kitų nusikalstamų veikų pagal BK 225 straipsnį. Mano, kad D. J. prašymo atnaujinti procesą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-283/2012 termino nepraleido, nes apie nurodytas naujas aplinkybes jam tapo žinoma 2012 m. gruodžio 28 d.

Išdėsto aplinkybes dėl 2010 m. gegužės 24 d. administracinio teisės pažeidimo sufabrikavimo. Teigia, jog administracinė nuobauda jam skirta pagal VSAT Vilniaus rinktinės operatyvaus valdymo skyriaus vyr. specialisto M. B. ir jam pavaldžių S. V. ir A. Ž. surašytus melagingus tarnybinius pranešimus ir duotus melagingus bei prieštaringus paliudijimus. Nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir teigia, jog tik 2012 m. gruodžio 28 d., Švenčionių rajono apylinkės teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-10-604/2012, paaiškėjo aplinkybė, kuri realiai buvo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir galėjo turėti įtakos teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išsprendimui: nustatyta, jog M. B. ilgą laiką piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, talkindamas kontrabandininkams gabenant kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; kad M. B. į nusikalstamą veiklą įtraukė ir eilinius Vilniaus rinktinės pareigūnus; akivaizdu, kad administracinis teisės pažeidimas, už kurio padarymą pirmosios instancijos teismo D. J. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, patvirtintas remiantis tik suinteresuotų pareigūnų M. B., S. V. ir A. Ž. parodymais, kurie yra prieštaringi ir melagingi.

Remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir teigia, jog apklausiami liudytojais S. V. ir A. Ž. melagingai parodė teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat ir Švenčionių rajono apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą jo atžvilgiu. Pažymi, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. priimtame išteisinamajame nuosprendyje nurodyti S. V. melagingi parodymai, t. y. tam, kad išvengtų didelių sužalojimų S. V. griuvo nuo automobilio judėjimo kelio į šalį, susitrenkė kairį šoną bei susižeidė kairio kelio sąnarį. D. J. prašymu, teismas paskyrė teismo medicininę ekspertizę dėl S. V. 2010 m. gegužės 24 d. padarytų kūno sužalojimų aplinkybių ir sunkumo laipsnio nustatymo. Pagal specialistų pateiktą 2012 m. rugsėjo 13 d. išvadą Nr. EA2064/12(01) pas S. V. jokių traumavimo požymių nenustatyta. D. J. teigimu, šis faktas akivaizdžiai patvirtina, jog pasienio rinktinės pareigūnai M. B., S. V. ir A. Ž., dalyvavę liudytojais 2010 m. gegužės 24 d. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir tie patys pareigūnai, dalyvavę liudytojais baudžiamojoje byloje, yra suinteresuoti jį melagingai apkaltinti nebūtais dalykais, kad sukompromituotų jį.

Nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai nepasinaudojo visomis įrodinėjimo priemonėmis dėl bylos aplinkybių ištyrimo visapusiškumo bei įrodymų pagrįstumo, kuriuos pateikė suinteresuoti pareigūnai M. B., S. V. ir A. Ž. tarnybinių pranešimų forma ir apklausiami liudytojais. Teigia, jog apeliacinės instancijos teismas, būdamas suklaidintas pareigūnų M. B., S. V. ir A. Ž. raštu ir žodžiu pateiktos įvykių sekos chronologijos, neįsigilino į ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nuorodą aplinkybę, kad įrodymai administracinės teisės pažeidimo byloje yra teisėtais būdais gauti duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai išspręsti bylą.

Pirmosios instancijos teismo nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su cigarečių „FEST“ radimu, taip pat teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė ir vertino teisės aktus. Išdėsto argumentus dėl 2010 m. liepos 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio ir pažymi, jog buvo konstatuota, kad pareigūnai S. V. ir A. Ž. teisme davė melagingus parodymus dėl jo veikų. Teisėja N. P. net neaptarė ir niekaip neįvertino išvažiuojamojo teismo posėdžio įvykio vietoje liudytojų parodymų rezultatų, kurie skyrėsi nuo papildomų liudijimų teisme.

Byloje nėra neginčitinai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų dėl nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Teigia, jog faktiškai niekur nėra užfiksuota, kad įvykio vietoje rasta 1 500 pakelių cigarečių „FEST“. Išdėsto argumentus dėl M. B. parodymų ir pažymi, kad įstatymas imperatyviai reikalauja, jog įvykio vietoje rasti objektai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, privalo būti apžiūrėti, apžiūros rezultatai fiksuojami apžiūros protokole, be to, apžiūrimi objektai turi būti fotografuojami, tačiau to nebuvo atlikta.

Kadangi privačios sodybos savininko nurodytu laiku D. J. nebuvo namuose, buvo privalu pakviesti savivaldos atstovą arba kviestinius, ko taip pat nebuvo atlikta. Kyla klausimas, kaip pareigūnai M. B., S. V. ir A. Ž. tik pamatę rastas dėžes juoduose maišuose nustatė, jog jose yra 1 500 pakelių cigarečių „FEST“. Dėl išdėstytų aplinkybių mano, kad nurodyti akivaizdūs, esminiai materialinės teisės normų pažeidimai renkant įrodymus ir juos vertinant, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo turėti įtakos priimant D.

J. atžvilgiu neteisėtą nutarimą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo aspektai sprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylą yra neatsiejamai susiję ir vertintini kartu.

Mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi bylą nagrinėjęs teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas išaiškinęs ir pritaikęs, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl ATPK 1632 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo aplinkybių, niekaip nevertino D. J. teisme išsakytų teiginių, jog VSAT Vilniaus rinktinės operatyvaus valdymo skyriaus vyr. inspektorius M. B. siekė jį sukompromituoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. D. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99) ir kt.). Taigi visais atvejais analizuojant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti atsižvelgiama į bendruosius principus, tokius kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-121/2013). Šiuo atveju ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir apibrėžtą laiko tarpą per kurį galima kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą administracinėje byloje.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

D. J. teigimu, naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, jis sužinojo iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2013 m. vasario 25 d. (b. l. 65), taigi konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nebuvo praleistas.

Nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas trimis ABTĮ 153 straipsnyje nustatytais pagrindais – naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.), įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagini liudytojo parodymai <...>, dėl kurių priimtas nepagrįstas arba neteisėtas sprendimas (ABTĮ 153 str. 2 d. 3 p.) ir padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).

Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011 ir kt.).

Dėstydamas argumentus dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes D. J. nurodo tai, jog VSAT Vilniaus rinktinės operatyvaus valdymo skyriaus vyr. specialistas M. B., kuris 2010 m. gegužės 24 d. su jam pavaldžiais pareigūnais S. V. ir A. Ž. jo tėvų privačioje valdoje, pažeisdami Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, panaudojo operatyvinės veiklos priemones – slaptą sekimą ir pasalą, sufabrikavo jo atžvilgiu dvi nurodytas bylas. Tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog šiomis aplinkybėmis D.

J. grindė savo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-6) (neteisėtas operatyvinis tyrimas, slaptas sekimas ir kt.), todėl šios aplinkybės nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios. Kita D. J. nurodoma aplinkybė – tai, kad M. B. ilgą laiką piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, talkindamas kontrabandininkams gabenant kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kt. Tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu M.

B. pripažino kaltu dėl to, jog jis ir M. L. veikdami bendrininkų grupėje padėjo per Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus ir neteisėtai disponuoti akcizais apmokestintomis prekėmis, nelaikytina naujai paaiškėjusia D. J. administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybe ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Pastebėtina, jog minėtu nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas už veikas, padarytas 2011 m. lapkričio 5 d., apie 4 val., o D. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už 2010 m. gegužės 24 d. apie 20.30 val. padarytą administracinį teisės pažeidimą, Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarimas dėl D.

J. padaryto administracinio teisės pažeidimo priimtas 2010 m. gruodžio 28 d. Pažymėtina, jog pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Šiuo aspektu pastebėtina, jog D. J. kaip naujai paaiškėjusios nurodomos aplinkybės dėl M. B. pripažinimo kaltu dėl padėjimo padaryti kontrabandą ir neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes neegzistavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, o atsirado jau po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą dėl D.

J. administracinio teisės pažeidimo, todėl jos laikytinos ne naujai paaiškėjusiomis, o naujai atsiradusiomis. Be to, esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–131/2009). Šiuo atveju nėra aišku, kokią reikšmę D.

J. administracinio teisės pažeidimo bylai turi tai, jog M. B., kuris kaip pareigūnas teikė paaiškinimus D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir buvo apklaustas kaip liudytojas, vėliau teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl padėjimo padaryti kontrabandą ir neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nėra pagrindo atnaujinti procesą.

Proceso atnaujinimą grįsdamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu D. J. teigia, jog apklausiami liudytojais S. V. ir A. Ž. teikė melagingus parodymus teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat ir Švenčionių rajono apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą jo atžvilgiu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jei egzistuoja abi sąlygos: pirma, pateikiamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame konstatuota bent viena ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; ir antra, teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybe teismas rėmėsi ir ji lėmė atitinkamos išvados padarymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–125/2010). Nors ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte minimas teismo procesinis dokumentas – nuosprendis, tačiau įvertinus BPK 29 straipsnyje pateikiamą nuosprendžio apibrėžimą, laikytina, kad jis apima bet kokį teismo baigiamąjį aktą, priimtą išnagrinėjus bylą pagal BPK normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–127/2011). Kitų institucijų (ne teismo), taip pat kitokie procesiniai dokumentai (pavyzdžiui, sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą) šio proceso atnaujinimo pagrindo pagrįsti negali.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, siekiant atnaujinti procesą minėtu pagrindu, pareiškėjui būtina pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta bent viena ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju iš D. J. prašymo ir jo pagrindimo matyti, jog jokia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtina aplinkybė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nekonstatuota, o tai, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nebuvo nustatyta S. V. kelio sąnario sužalojimų, nereiškia, jog pastaruoju nuosprendžiu buvo nustatyti melagini S. V., kaip pareigūno, apklausto liudytoju D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, parodymai. D. J., teigdamas, jog administracinė nuobauda jam skirta pagal VSAT Vilniaus rinktinės operatyvaus valdymo skyriaus vyr. specialisto M. B. ir jam pavaldžių S. V. ir A. Ž. surašytus melagingus tarnybinius pranešimus ir duotus melagingus ir prieštaringus paliudijimus, nepateikia tai patvirtinančių konkrečių įrodymų (įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl tokių veikų), o dėsto subjektyvaus pobūdžio argumentus, todėl pripažintina, kad prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nėra tinkamai pagrįstas.

D. J., prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu (padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) argumentuoja, jog nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą buvo padaryti akivaizdūs, esminiai materialinės teisės normų pažeidimai renkant įrodymus ir juos vertinant (ATPK 256 str. 1 d.), galėjo turėti įtakos priimant D. J. atžvilgiu neteisėtą nutarimą.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502–165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą atnaujinti procesą, pažymi, kad D. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys iš esmės patvirtina, jog šiame prašyme keliamas įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo klausimas, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai nepasinaudojo visomis įrodinėjimo priemonėmis dėl bylos aplinkybių ištyrimo visapusiškumo bei įrodymų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismo nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su cigarečių „FEST“ radimu, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė ir vertino teisės aktus, byloje nėra neginčijamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir kt. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus, iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Proceso atnaujinimo stadijoje tik patikrinama, ar prašyme dėl proceso atnaujinimo yra nurodyta argumentų, patvirtinančių konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-104/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, jog buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos, tačiau iš esmės nenurodoma, kokios konkrečiai tai materialinės teisės normos ir nepateikiama, kokių normų turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-283/2012 neteisingai išaiškino ar pritaikė, taip pat nepateikiama jokio alternatyvaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialinės teisės normų aiškinimo, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant. Nurodomi argumentai (tai, jog teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl ATPK 1632 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo aplinkybių, niekaip nevertino D. J. teiginių, jog VSAT Vilniaus rinktinės operatyvaus valdymo skyriaus vyr. inspektorius M. B. siekė jį sukompromituoti) taip pat nesuponuoja akivaizdaus materialinių teisės normų taikymo pažeidimo ir yra susijęs su įsiteisėjusio teismo sprendimo vertinimu. Akcentuotina ir tai, jog iš esmės analogiškus argumentus dėl tų pačių faktinių aplinkybių D. J. buvo išdėstęs ir savo apeliaciniame skunde, pateiktame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-283/2012 (t. II, b. l. 1-6), todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę tinkamai juos įvertinti bei dėl jų pasisakyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą. D. J. argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo (tai, jog byloje nėra neginčitinai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir pan.), o tai nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Pastebėtina, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog prašymas atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 3, ir 10 punktų pagrindais, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A575-283/2012 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

D. J. prašymą atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-283/2012.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė