2016-08-03 Nr. AB-15447-3-63-3-01794-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-568-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01794-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento skundą atsakovams akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ ir valstybės įmonei Registrų centras dėl nuosavybės teisių teisinės registracijos ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 5 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriame prašė įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pateikti F-400 pramoninių inžinerinių 110 m ilgio komunikacijų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo, įsigijimo įrodymus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas J. B. 2015 m. spalio 21 d. padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui iki 2015 m. gruodžio 18 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. pateikė patikslintą skundą, tačiau kadangi jis neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Terminas skundo trūkumams pašalinti pareiškėjų prašymais buvo pratęstas iki 2016 m. kovo 31 d.

Pareiškėjai 2016 m. kovo 14 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos energija“ nuosavybės teisių teisinę registraciją į pramoninius inžinerinius tinklus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (1.1.4.)S–980; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti AB „Klaipėdos energija“ bei VĮ Registrų centrui atlikti bet kokius juridinius veiksmus pareiškėjo nuosavybėje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nekelia reikalavimo dėl žalos atlyginimo bei neformuluoja reikalavimo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2004 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. AD5-B-73 dalies panaikinimo, todėl teismas sprendė skundo priėmimo klausimą pareiškėjų 2016 m. kovo 14 d. patikslintame skunde suformuluoto dalyko ribose, kadangi pagal ABTĮ 52 straipsnio nuostatas pareiškėjas turi teisę tikslinti ir keisti skundo pagrindą ir dalyką, o teismas negali išeiti už skundo reikalavimo ribų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl nuosavybės teisių teisinės registracijos panaikinimo nors ir kyla iš viešojo administravimo subjekto – VĮ Registro centro – veiksmų, tačiau yra tiesiogiai susijęs su civiliniais teisiniais nuosavybės santykiais, nes iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, jog jis siekia savo, jo teigimu, pažeistų nuosavybės teisių gynimo. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo. Pareiškėjas siekia apginti savo, jo teigimu, pažeistas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - pramoninius inžinerinius tinklus, paduodamas skundą ir jame keldamas reikalavimus dėl AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės teisių teisinės registracijos panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjui J. B. išaiškinta, jog ginčydamas AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės teisių teisinę registraciją jis turėtų prašyti panaikinti konkrečius VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo sprendimus, kuriais nekilnojamojo turto registre įregistruotos AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės teisės, o teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą skųsti Centriniam registratoriui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Iš patikslinto skundo turinio matyti, jog reikalavimo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui pareiškėjai patikslintu skundu nereiškia, o iš prie patikslinto skundo pridėto antruoju reikalavimu ginčijamo VĮ Registrų centro 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (1.1.4)S-980 turinio matyti, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėjo J.

B. skundas nebuvo išnagrinėtas, nes pareiškėjas nenurodė, kokį teritorinio registratoriaus sprendimą ar veiksmą skundžia ir kokį reikalavimą formuluoja. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi bei ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pareiškėjų skundą dalyje, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisių teisinės registracijos panaikinimo, atsisakė priimti, kadangi pareiškėjai nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centras 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (1.1.4)S-980 teismas nurodė, kad pareiškėjui išaiškinta teritorinio registratoriaus sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, skundo turinio ir formos reikalavimai. VĮ Registrų centras 2016 m. vasario 26 d. sprendime Nr. (1.1.4)S-980 nurodė jo apskundimo tvarka, t. y. jog skundas dėl šio sprendimo gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. VĮ Registrų centras yra centrinis viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jo priimtų sprendimų ir veiksmų teisėtumo nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnis), todėl pareiškėjo patikslintą skundą šioje dalyje atsisakė priimti remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjas, teismui pateiktame skunde nurodydamas jo pagrindą ir dalyką. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Teismas negali būti pareiškėjo advokatu ir už jį suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą bei laikosi proceso taisyklių.

II. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas. Pažymėjo, kad buvo suklaidinti dėl kreipimosi į Centrinį registratorių. Klaipėdos miesto savivaldybė ir teismas neišreikalavo iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo dokumentų, kurių pagrindu AB „Klaipėdos energija“ įregistravusi nuosavybės teises į inžinerines komunikacijas, todėl pareiškėjai negalėjo tiksliai suformuluoti reikalavimų. Pareiškėjų teigimu, pašalinti visi teismo nutartyje nustatyti trūkumai, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Teismas neišsprendė pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, teismas yra šališkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Byla išnagrinėta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnis 2 dalis).

Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjų 2016 m. kovo 14 d. patikslintą skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjų skundas nepriskirtinas tam teismui bei pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Pareiškėjai pirmuoju skundo reikalavimu prašė panaikinti AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės teisių teisinę registraciją į pramoninius inžinerinius tinklus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), t. y., pareiškėjas J. B. nagrinėjamu atveju ginčą iš esmės kelia dėl nuosavybės teisinių santykių, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad pareiškėjas siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – pramoninius inžinerinius tinklus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su teismo nurodytu skundo atsisakymo pagrindu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjų 2016 m. kovo 14 d. skundo turiniu, konstatuoja, kad šiuo aspektu (dėl nuosavybės teisių teisinės registracijos panaikinimo) juo iš esmės jokie viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar veiksmai, atsisakymas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinimas juos atlikti, neginčijami, o ginčas keliamas dėl nuosavybės teisinių santykių, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo, kaip atitinkamo daikto savininko, teisių gynimo, toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22, 25 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai ir aptariamos skundo dalies atsisakymo pagrindas keistini nurodant, kad pareiškėjo reikalavimą dalyje, kurioje prašoma panaikinti AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės teisių teisinę registraciją į pramoninius inžinerinius tinklus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjai skunde taip pat prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (1.1.4)S-980. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjų skundo reikalavimą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 1 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. vasario 26 d. sprendime Nr. (1.1.4)S-980 nurodė, kad neturi įgaliojimų įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę pateikti atitinkamus dokumentus ar areštuoti šiluminę trasą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė su kokiu teritorinio registratoriaus Klaipėdos filialo sprendimu jis nesutinka ir koks sprendimas jo atžvilgiu turi būti priimtas. Paaiškino, kad teritorinio registratoriaus priimti sprendimai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka gali būti skundžiami Centriniam registratoriui, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Nurodė tokių skundų pateikimo tvarką ir terminus. Informavo pareiškėją, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), šilumos tinklai AB „Klaipėdos energija“ vardu nėra įregistruoti, o adresu: (duomenys neskelbtini), AB „Klaipėdos energija“ vardu yra įregistruoti 2007 metų statybos 156,5 m ir 58,9 m ilgio šilumos tinklai, esantys iki administracinio pastato (duomenys neskelbtini). Šiame VĮ Registrų centro sprendime nurodyta, kad šis atsakymas vertintinas kaip individualus administracinis aktas, kuris per mėnesį gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi VĮ Registrų centras yra centrinis viešojo administravimo subjektas, remiantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, ginčai dėl jo priimtų individualių administracinių aktų nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl VĮ Registrų centro 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (1.1.4)S-980 panaikinimo kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 4 dalį, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundą buvo atsisakyta priimti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo.

Pasisakydama dėl pareiškėjų atskirojo skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą sprendė neišreikalavęs reikalingų įrodymų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose.

Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką.

Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas), pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. Atitinkamai ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose nustatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalimi, skunde pareiškėjas, be kita ko, privalo nurodyti savo reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7–8 p.).

Tai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012 ir kt.). Atitinkamai nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys buvo pakankami pirmosios instancijos teismui išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aktyviai vykdė ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintą pareigą išaiškinti pareiškėjui jo procesines teises ir pareigas, nurodė, kaip pareiškėjas galėtų pasinaudoti teismine gynyba. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių. Todėl minėti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjų prašymas panaikinus skundžiamą teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui negali būti tenkinamas, kadangi, nagrinėjamu atveju, ABTĮ tokia galimybė nėra nustatyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši nutartis neriboja pareiškėjų teisės kreiptis su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus, į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, tačiau skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės teisių teisinę registraciją nurodė neteisingą atsisakymo priimti pagrindą – teismas turėjo vadovautis ne ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, o ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra keistina, nurodant, kad pareiškėjų skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės teisių teisinę registraciją atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tačiau pareiškėjų atskirasis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsisakyti priimti pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento skundą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė