Legislator Case Law & Legislation
d52aced3-1007-417d-8ffb-27d75af33b14 AI generated

d52aced3-1007-417d-8ffb-27d75af33b14 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d52aced3-1007-417d-8ffb-27d75af33b14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo apelianto nuosavybės teises. Atsakovas yra abiejų ginčo žemės sklypų savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės apriboti jo iÅ¡imtinių daiktinių teisių (Konstitucijos 23 str., CK 4.37 str. 1 d.). Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ginčija atsakovo, kaip savininko, daiktines teises, teigdamas, kad žemės sklypų savininku pripažintinas ieÅ¡kovas, bet iÅ¡perkamosios nuomos sutartys, pagal kurias ieÅ¡kovas esant tam tikroms aplinkybėms galėjo tapti ginčo žemės sklypų savininku, 2008 m. gruodžio 11 d. nutrauktos. Vadinasi, ieÅ¡kovas net teoriÅ¡kai nebegali įgyti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus ir nėra grėsmės įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ (CPK 144 str. 1 d.). ReikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo praėjus daugiau kaip metams nuo sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jos neturėtų bÅ«ti ginamos.

Legislator headnote

AI generated

d52aced3-1007-417d-8ffb-27d75af33b14 · Lietuvos apeliacinis teismas: Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi (b. l. 35-36) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, siekdamas užkirti keliÄ atsakovui ginčo objektus perleisti kitiems asmenims.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-750/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5394-392/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų turto grupė“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Turto plėtra“, dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus pripažinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas UAB „Baltų turto grupė“ 2010 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į žemės sklypus, unikalÅ«s Nr. 4162-0300-0247 ir 4400-0653-4198, esančius atitinkamai MotiejiÅ¡kių ir SkaidiÅ¡kių kaimuose, Vilniaus rajone (b. l. 1-10, 25-34). Kartu prašė areÅ¡tuoti minėtus žemės sklypus, kurie registruoti atsakovo vardu ir dėl kurių vyksta ginčas, kilęs iÅ¡ pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi (b. l. 35-36) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, siekdamas užkirti keliÄ atsakovui ginčo objektus perleisti kitiems asmenims.

Atsakovas „SEB lizingas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b. l. 39-43). AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo apelianto nuosavybės teises. Atsakovas yra abiejų ginčo žemės sklypų savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės apriboti jo iÅ¡imtinių daiktinių teisių (Konstitucijos 23 str., CK 4.37 str. 1 d.). Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ginčija atsakovo, kaip savininko, daiktines teises, teigdamas, kad žemės sklypų savininku pripažintinas ieÅ¡kovas, bet iÅ¡perkamosios nuomos sutartys, pagal kurias ieÅ¡kovas esant tam tikroms aplinkybėms galėjo tapti ginčo žemės sklypų savininku, 2008 m. gruodžio 11 d. nutrauktos. Vadinasi, ieÅ¡kovas net teoriÅ¡kai nebegali įgyti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus ir nėra grėsmės įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ (CPK 144 str. 1 d.). ReikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo praėjus daugiau kaip metams nuo sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jos neturėtų bÅ«ti ginamos.

2. IeÅ¡kovo reikalavimas yra daiktinio pobÅ«džio, todėl net jei apeliantas perleistų nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus tretiesiems asmenims, tai nesukliudytų įvykdyti ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , nes daiktinė teisė seka paskui daiktÄ .

3. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo apelianto nuosavybės teises, nes jam uždrausta ginčo objektais ne tik disponuoti, bet ir valdyti bei naudotis. Vietoj areÅ¡to pirmosios instancijos teismas galėjo įpareigoti vieÅ¡ame registre padaryti įraÅ¡Ä dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).

4. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės, todėl negalėjo būti taikomos (CPK 145 str. 2 d.).

5. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad yra reali grėsmė, jog apeliantas gali perleisti ginčo žemės sklypus tretiesiems asmenims (CPK 178 str.).

6. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs žemės sklypų areÅ¡tÄ , neiÅ¡sprendė turto saugojimo, valdymo ir naudojimo klausimų (CPK 145 str. 4 d.).

IeÅ¡kovas „Baltų turto grupė“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 48-51) su skundu nesutinka ir praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario

26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Pasak ieÅ¡kovo, 2010 m. vasario 2 d. tinklapyje DELFI buvo paskelbtas straipsnis, kad atsakovas vieÅ¡ame aukcione pardavinėja turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Siekdamas iÅ¡vengti prievolių ieÅ¡kovui vykdymo, atsakovas gali mėginti perleisti bÅ«tent ginčo žemės sklypus. Ä®raÅ¡as vieÅ¡ame registre apie draudimÄ atsakovui perleisti nuosavybės teises į ginčo sklypus nėra pakankamas apsaugos priemonė, nes atsakovui liktų galimybė disponuoti ginčo objektais kitu bÅ«du, pvz., įkeisti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde (jei yra priimtas – atsiliepime į jį) nurodytus motyvus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso normų, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl Å¡iuo aspektu priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovas pirmiausia kelia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes neegzistuoja sprendimo dėl pripažinimo, jeigu jis bus palankus ieÅ¡kovui, neįvykdymo rizika. Su tokia atsakovo argumentacija teisėjų kolegija nesutinka, dėl Å¡ių priežasčių.

CPK

144 straipsnio 1 dalis sako, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu

turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurių nesiėmus sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų arba

iÅ¡vis pasidarytų neįmanomas. Juridinį pagrindÄ imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretÅ«s faktiniai duomenys ar aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės. Å ie faktiniai duomenys ir/ar aplinkybės gali bÅ«ti susijusios su prievolės dydžiu, pobÅ«džiu (sutartinė/ deliktinė, solidarinė/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė atsakomybė), skolininko asmeniu (fizinis/ juridinis asmuo), jo turtine padėtimi, ir kt. AreÅ¡tuoti žemės sklypai yra ginčo objektas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galėtų be apribojimų perleisti ginčo objektus tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK

4.96 str.); apsunkinti juos papildomomis prievolėmis. Tai, kad atsakovui nėra formalių kliūčių perleisti arba apsunkinti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡iuo atveju sudarė pagrindÄ pripažinti, jog grėsmė įvykdyti teismo sprendimÄ egzistuoja (penktas argumentas).

Atmestinas atsakovo antrasis argumentas, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra daiktinio pobÅ«džio. Bylos Å¡alis sieja (siejo) sutartys Nr. K2006-070106, K2006-090093, K2006-100016. Pasak ieÅ¡kovo, jis tinkamai ir laiku įvykdė iÅ¡vardintose sutartyse nustatytas prievoles, todėl įgijo nuosavybės teises į sutarties dalykÄ â€“ žemės sklypus, o atsakovas nepagrįstai vengia įforminti (sudaryti) žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (-is). Vadinasi, ginčas yra kilęs iÅ¡ prievolinės, o ne daiktinės teisės.

Kadangi atsakovo nuosavybės teisės į areÅ¡tuotus žemės sklypus yra kvestionuojamos, dabar per anksti atsakyti į klausimÄ , ar ieÅ¡kovas pažeidžia jo Konstitucijos 23 straipsnio garantuojamas teises. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrais atsakovo turtinės padėties suvaržymais, bet suvaržymų mastas laikytinas pagrįstu: atsakovui draudžiama ne tik disponuoti žemės sklypais, bet ir juos valdyti bei naudoti, pvz., pradėti statybas ginčo sklypuose (pirmas, trečias, Å¡eÅ¡tas argumentai).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nesvarsto, ar ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas (pirmas argumentas). Kaip minėta, ginčas byloje kilo dėl žemės sklypų nuosavybės teisės, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis (CPK 145 str. 1 d. 1 p.) yra susijusi su ieÅ¡kinio dalyku – pripažinti, kad ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus ir jis yra teisėtas jų savininkas (ketvirtas argumentas). Teismas nagrinėja, taikyti ar ne praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, bet nedispozityviose bylose kaip Å¡i negali ex officio pritaikyti tokios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, kurios ieÅ¡kovas nepraÅ¡o (CPK 13 str.) (trečias argumentas).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, areÅ¡tavęs turtÄ , teismas taip pat turėjo iÅ¡spręsti turto saugojimo klausimÄ , tačiau to nepadarė. Paprastai turto saugotoju skiriamas asmuo, kuris tuo turtu naudojasi. IÅ¡ byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kas iki kreipimosi į teismÄ dienos naudojosi žemės sklypais, todėl bylos Å¡alys turi teisę praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo patikslinti (papildyti) skundžiamÄ nutartį.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovo teisėti interesai gali likti realiai neapginti net ir patenkinus ieÅ¡kinį, todėl pagrįstai areÅ¡tavo abu žemės sklypus, dėl kurių Å¡alys bylinėjasi teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                               Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                       Gintaras Pečiulis

                                                                                                                      Donatas

Å ernas