2020-01-08 Nr. AB-359-3-61-3-01396-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-887-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01396-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki skundo teismui pateikimo. Paaiškino, kad čia atliekant bausmę, jam teko mažesnis gyvenamasis plotas nei garantuojamas teisės aktuose, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais kameroje ir dušo patalpose (tarp dušų nebuvo įrengtos pertvaros), buvo per mažai taksofonų, kuriais naudojantis taip pat neužtikrinamas privatumas, religines apeigas gali atlikti tik dienotvarkėje nustatytu laiku, o ne tuomet kada nori, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje sudėtinga užsiimti saviugda, yra atliekami jo turimų elektros prietaisų patikrinimai, kratos, neužtikrinamas pakankamas apšvietimas ir ventiliacija. Dėl išvardintų aplinkybių patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumą, diskomfortą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant minimalaus ploto reikalavimų. Kiekvieno nuteistųjų būrio gyvenamoji patalpa yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų gyvenamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę.

Kiekvieno būrio gyvenamosioms patalpoms yra įrengtos atskiros prausyklos, sanitariniai mazgai, virtuvėlės-poilsio kambariai. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku – nuo 7 val. iki 23 val. – nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, vaikščioti gryname ore, sportuoti, žaisti krepšinį, tinklinį, dalyvauti administracijos organizuojamuose renginiuose, susitikimuose su į įstaigą atvykstančiais svečiais, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, psichologinėje tarnyboje, bibliotekoje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, mokytis bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo, naudotis suteikiama teise į pasimatymus, žiūrėti televizorių, naudotis kompiuteriu, žaisti kompiuterinius žaidimus, dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla.

Nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nenustato reikalavimo įrengti pertvaras dušinėse.

Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems yra suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. I-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename aukšte įrengti du sanitariniai mazgai, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolat tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Būriuose dirbantiems tvarkiniams pataisos namų administracija išduoda valymo ploviklį, taip pat išduoda universalų valiklį grindims ir sienoms valyti, gumines pirštines, kempinėles ir pan. Pataisos įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus.

Taksofonų korteles galima įsigyti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, o sumontuoti taksofonai yra ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė. Pareigūnas, kuris leidžia nuteistajam kalbėti telefonu, privalo įsitikinti, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat pareigūnas privalo patikrinti, ar nuteistasis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Atsakovo atstovo teigimu, ginčui yra aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d.

įsakymu Nr. V-125, 3 punkte, Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426, 14 punkte. Kratos pataisos įstaigos teritorijoje atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu V-362, kuri reguliuoja pataisos namuose laikomų asmenų priežiūrą ir krata yra vertinama kaip viena iš tokių priežiūros priemonių (7 punktas).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 500 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė dėl galimų viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. balandžio 25 d.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais pagrįstumą, pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016) pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos patvirtina pertvarų duše nebuvimo faktą, todėl yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo, privatumo naudojantis sanitariniais mazgais kameroje neužtikrinimo, per mažo taksofonų skaičiaus, dėl galimybės atlikti religines apeigas apribojimo, saviugdos užsiėmimų, pareiškėjo turimų elektros prietaisų tikrinimo, atliekamų kratų, nepakankamo apšvietimo ir ventiliacijos.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines pragyvenimo sąlygas, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, įvertinęs pažeidimo mastą ir pobūdį, sprendė, kad pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti adekvati 500 Eur suma.

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

11. Atsakovo atstovas, apeliaciniame skunde pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai dėl nekonstatuotų skunde nurodytų pažeidimų, išreiškia nesutikimą su konstatuotu pažeidimu, neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis dušu. Atsakovo atstovo teigimu, ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punktas, higienos normos HN 134:2015 28 punktas nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Vilniaus PN visos patalpos įrengtos vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, kad pertvarų įrengimas dušuose nereglamentuotas teisės aktuose, ginčo laikotarpiu pertvaroms įrengti finansavimas nebuvo numatytas ir nebuvo skirtas.

12. Atsakovo atstovas pažymi, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos, skirtos I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Kartu su atsiliepimu į skundą pateiktos ir su apeliaciniu skundu teikiamos dušo patalpų nuotraukos patvirtina, kad dalis prausimosi vietų dušo patalpose atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji turi teisę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis. Dušo patalpos atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, konstatuodamas pažeidimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 ir 2016 metų nutartimis, tačiau, atsakovo atstovo teigimu, vienodos teismų praktikos dėl privatumo naudojantis dušu (pertvarų dušo patalpoje įrengimo) nėra. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 metų sprendimuose konstatuojama, kad pertvarų neįrengimas dušuose savaime nesuponuoja privatumo pareiškėjui neužtikrinimo ir neturtinės žalos atsiradimą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja dušo vietų atskyrimo, tačiau iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktikos (žr., 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą) matyti, kad nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ypač prastų kalinimo sąlygų Vilniaus PN. Priešingai, teismas kitus pareiškėjo reikalavimus dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų atmetė kaip nepagrįstus.

15. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas abstrakčiai konstatavo privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo pažeidimą. Sprendimu nebuvo konstatuoti neteisėti veiksmai ar neveikimas. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl tariamai netinkamų sąlygų nesikreipė į Vilniaus PN administraciją.

16. Atsakovo atstovo vertinimu, net ir pripažinus, kad pareiškėjui nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, jog juos būtų galima įvertinti 500 Eur suma. Atsakovo atstovo nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo patirto minimalaus diskomforto lygį, jo teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija jo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis Vilniaus PN nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. balandžio 25 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis dušu, dėl ko pastarasis patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 500 Eur suma.

19. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovas, kuriame, nesutikdamas su teismo konstatuotu pažeidimu, teigia, kad Vilniaus PN visos patalpos įrengtos vadovaujantis ginčui aktualiu teisniu reglamentavimu, kuris nenustato pertvarų įrengimo dušuose. Be to, į bylą su atsiliepimu pateiktos ir su apeliaciniu skundu teikiamos nuotraukos patvirtina, kad dalis prausimosi vietų dušo patalpose atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji turi teisę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką pertvarų dušuose neįrengimas savaime nesuponuoja privatumo pareiškėjui neužtikrinimo ir neturtinės žalos atsiradimą. Pagal EŽTT praktiką pertvarų dušo patalpoje neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nenustatė kitų ypač prastų kalinimo sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas negali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas abstrakčiai konstatavo pažeidimą, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl tariamai netinkamų sąlygų nesikreipė į Vilniaus PN administraciją. Atsakovo atstovo nuomone, net ir pripažinus, kad pareiškėjui nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis, pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija jo pažeistai teisei apginti.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

22. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.). Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, jog būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra ne kartą konstatuota, jog nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nesiskundė, kad turėjo ribotą galimybę naudotis dušu, karštu vandeniu ar pan., todėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nesant vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Vilniaus PN veiksmų ar neveikimo, neturtinės žalos priteisimas nėra galimas.

25. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai ignoravęs pareiškėjo žmogiškąjį orumą, t. y. kad buvus pareiškėjo prašymui, atsisakė imtis priemonių dėl privatumo jam naudojantis dušu užtikrinimo, juo labiau, kad sprendžiant iš su apeliaciniu skundu pateiktų fotonuotraukų, tokia galimybė yra (b. l. 22). Dėl šių nuotraukų pažymėtina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ginčo atveju, įvertinus aplinkybę, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti pertvaras dušo patalpose, teismas nesiūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šia aplinkybe (privatumo užtikrinimu prausiantis duše), pripažintina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimas keičiamas, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui Ž. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė