d5289bfa-623d-421d-9266-d682d6f5294f · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-593/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50204-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam V.

M., jo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, nukentėjusiojo R. A. atstovui advokatui Vytautui MerkÅ¡aičiui, specialistei S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ritos PoÅ¡kienės, nuteistojo V. M. ir nukentėjusiojo R. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

V. M. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikinta pradėjus bausmės vykdymÄ . Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. M. priteista nukentėjusiajam R.

A. 60,97 Eur (šešiasdešimt eurų 97 ct) turėtų išlaidų vaistams, 129,44 Eur (vienas šimtas dvidešimt devyni eurai 44 ct) negauto darbo užmokesčio, iš viso 190,41 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų 41 ct) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. M. priteista nukentėjusiajam R. A. 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo R. A. turėtos atstovavimo išlaidos – 700 Eur (septyni šimtai eurų) – pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš V.

M. nukentėjusiajam R. A.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 12 d., apie 13.40 val., kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas prieÅ¡ R. A., sukėlė jam fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė R. A. į veidÄ , metaliniu strypu vienÄ kartÄ trenkė jam į nugaros kairės pusės apačiÄ ir nustÅ«mė R. A. nuo Å¡laito žemyn, dėl ko pastarasis, krisdamas žemyn, atsitrenkė keliais ir prieÅ¡ tai po lūžio nesugijusia deÅ¡ine ranka į žemę, taip padarydamas R. A. poodinę kraujosruvÄ juosmens kairėje pusėje, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

2. V. M. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo, kad jis, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. spalio 12 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , o bÅ«tent, kad 2018 m. spalio 12 d. konflikto metu kaimynas R. A. sudavė jam su atsuktuvu į rankÄ ir tris kartus su Å¡iuo įrankiu įdÅ«rė jam į pilvÄ , tuo sukeliant fizinį skausmÄ .

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Rita PoÅ¡kienė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo V. M. pripažinti kaltu padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti – 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant V. M. atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, be bausmės vykdymo atidėjimÄ prižiÅ«rinčios institucijos žinios neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 (trisdeÅ¡imt) MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, kaip įrodymais rėmėsi iÅ¡ esmės tik kaltinamojo V.

M., siekiančio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir jo žmonos V. M. bei žmonos sesers V. Å ., suinteresuotų V. M. palankia bylos baigtimi, parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitus tyrimo metu surinktus duomenis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai padarydamas iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nurodo, kad aplinkybė, jog V.

M. suklydo, kad buvo sužalotas įvykio iÅ¡vakarėse, o ne įvykio dienÄ , nelaikytina tyčiniu policijos pareigÅ«nų klaidinimu ir melagingu praneÅ¡imu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau su tokia teismo pozicija nesutiktina. Viso ikiteisminio tyrimo metu V. M. tvirtino, jog atsuktuvu R. A. jį sužalojo bÅ«tent 2018 m. spalio 12 d. 3.2. Aplinkybę, kad V. M. nurodė, jog R. A. atsuktuvu jį sužalojo 2018 m. spalio 12 d., tyrimo metu patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai – iÅ¡ 2018 m. spalio 12 d.

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2018 m. spalio 12 d. jiems atvykus į įvykio vietÄ , V. M. paaiÅ¡kino, kad į jo žemės sklypÄ atėjęs kaimynas R. A. pradėjo su juo konfliktuoti dėl žemės ribų ir bandė jam suduoti, kaip nurodė, atsuktuvu. 2018 m. spalio 18 d., bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , apklausos metu jis patvirtino, kad R.

A. atsuktuvu jį sužalojo 2018 m. spalio 12 d. Taip pat nurodė, kad tarp jo ir kaimyno R. A. buvo kilęs konfliktas ir 2018 m. spalio 11 d., kurio metu R. A. du kartus deÅ¡ine koja spyrė jam į deÅ¡inę blauzdÄ . IÅ¡sigandęs jis pradėjo bėgti namo ir Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ , tačiau grįžęs į namus policijos nekvietė, nes sunkių sužalojimų nepatyrė, ant blauzdos atsirado tik dvi mėlynės. Ä® gydymo įstaigÄ nesikreipė. 3.3. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G3227/2018(02) matyti, kad atliekant V.

M. apžiÅ«rÄ , jis nurodė, kad 2018 m. spalio 12 d., apie 14 val., jį sužalojo kaimynas R. A., t. y. atsuktuvo smailiuoju galu vienÄ kartÄ trenkė į kairę rankÄ ir tris kartus į pilvo sritį. Apklaustas įtariamuoju, V. M. taip pat nurodė, kad atsuktuvu R. A. jį sužalojo bÅ«tent 2018 m. spalio 12 d. Nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3227/2018(02) V. M. buvo konstatuotos durtinės žaizdelės pilve abipus, odos nubrozdinimas kairėje alkÅ«nėje, kad sužalojimai padaryti duriančių savybių turinčiu daiktu, tikėtina, tiriamojo nurodomu atsuktuvu, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. spalio 12 d., tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50314-18 metu objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Å¡ie sužalojimai buvo padaryti 2018 m. spalio 12 d., negauta.

V. M. nurodytas aplinkybes, jog jis buvo sužalotas 2018 m. spalio 12 d., paneigia 2018 m. spalio 18 d. apklausos metu R. A. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktas 2018 m. spalio 12 d. įvykusio konflikto vaizdo įraÅ¡as. 3.4. Ä®vertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, 2018 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-50314-18 nutraukė, nustatęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. nustačius, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3227/2018(02) V.

M. konstatuoti sužalojimai negalėjo atsirasti 2018 m. spalio 12 d. konflikto su R. A. metu. Nutarimo pagrįstumas patikrintas tiek aukÅ¡tesniojo prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo bei aukÅ¡tesniojo teismo, kurio priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 3.5. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad visiÅ¡kai kitokias sužalojimo atsuktuvu aplinkybes V. M. nurodė tik teikdamas skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui dėl 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-50314-18, t. y. sužinojęs apie R.

A. prie ikiteisminio tyrimo pridėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , apie kurį jam iki tol nebuvo žinoma. Skunde V. M. nurodė, kad R. A. atsuktuvu jį sužalojo ne 2018 m. spalio 12 d., o 2018 m. spalio 11 d. Å iÄ aplinkybę jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur nurodė visiÅ¡kai kitokias jo sužalojimo aplinkybes, kurios kelia pagrįstų abejonių. Visų pirma, pažymima, kad 2018 m. spalio 18 d. apklausos metu V. M. buvo nurodęs, kad tarp jo ir kaimyno R. A. buvo kilęs konfliktas ir 2018 m. spalio 11 d., tačiau tuomet R.

A. tik du kartus deÅ¡ine koja spyrė jam į deÅ¡inę blauzdÄ , tuo konfliktas ir baigėsi. Apie tai, kad dar buvo sužalotas ir atsuktuvu, neužsiminė, visa laikÄ teigė, kad atsuktuvu jis buvo sužalotas 2018 m. spalio 12 d. V. M. nurodytÄ aplinkybę, jog R. A. atsuktuvu jį sužalojo 2018 m. spalio 11 d., teisminio nagrinėjimo metu paneigė ir liudytojas R. B., kuris 2018 m. spalio 11 d. įvykio metu buvo kartu su R. A.. Å iÄ aplinkybę, t. y. kad įvykio metu kartu su R. A. buvo ir R. B., nurodė ir pats V.

M.. Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad tyrimas buvo atliktas 2018 m. spalio 22 d., taigi neatmestina, kad konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti ir po 2018 m. spalio 12 d. Prokurorės vertinimu, mažai tikėtina, kad V. M. galėjo suklysti dėl esminių jo sužalojimo aplinkybių. 3.6. Savo sprendimÄ teismas motyvavo ir tuo, kad V. M. nurodytas aplinkybes, jog buvo sužalotas 2018 m. spalio 11 d., teisminio nagrinėjimo metu patvirtino jo sutuoktinė V. M. ir jos sesuo V. Å .. Tačiau, prokurorės įsitikinimu, Å¡ių liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes nei viena iÅ¡ minėtų liudytojų nebuvo apklaustos nei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50314-18, nei tyrimo Nr. 01-1-50204-18 metu, kadangi aplinkybę, jog buvo sužalotas ne 2018 m. spalio 12 d., o 2018 m. spalio 11 d.

V. M. nurodė tik 2018 m. gruodžio 28 d., teikdamas skundÄ dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-50314-18. Apie liudytojÄ V. Å . nuteistasis nenurodė nei skunde aukÅ¡tesniajam prokurorui, nei teikdamas skundus teismams. Tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu V. M. gynėja advokatė Daiva Jurevičienė pateikė praÅ¡ymÄ apklausti abi minėtas liudytojas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V.

M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, R. A. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu. 4.1.

Skunde nuteistasis nurodo, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė, nes gynėsi nuo galimo R. A. užpuolimo. Pastarasis įvykio metu greitai ir agresyviai link jo artėjo, deÅ¡inėje rankoje laikydamas atsuktuvÄ , kurį vėliau įsikiÅ¡o į kiÅ¡enę. Sužaloti nukentėjusiojo jis nesiekė ir to nenorėjo, todėl turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. Po 2018 m. spalio 12 d. įvykio, tik praėjus penkioms dienoms, jis pamatė, jog R. A. ranka yra sugipsuota. Klaidinant gydytojus bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, siekdamas sau naudos, R.

A. apkaltino jį rankos sulaužymu, dėl ko jam buvo pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 138 straipsnį, taip pat reikalauta atlyginti tÅ«kstančius siekiančiÄ Å¾alÄ . Bylos nagrinėjimo teisme metu, atlikus ekspertizę, pasitvirtino aplinkybė, jog R. A. rankos sužalojimÄ patyrė anksčiau, nei tarp jų buvo kilęs konfliktas. Nustačius, jog trauma yra sena, kaltinimas buvo pakeistas iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau ir Å¡i kvalifikacija nėra pagrįsta, nes jis, bÅ«damas iÅ¡sigandęs, tiesiog gynėsi nuo akivaizdaus galimo užpuolimo. 4.2.

Nustačius jo atliktuose veiksmuose kaltę, apeliantas praÅ¡o jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, kadangi jis yra dirbantis asmuo (dirba pagal laisvÄ grafikÄ , yra įmonės vadovas). Be to, įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, apsunkina jo turimos nuosavybės priežiÅ«rÄ , kadangi nekilnojamojo turto jis turi skirtingose savivaldybėse. Nuteistasis taip pat pažymi, kad anksčiau nėra teistas, turi Å¡eimÄ , stengiasi vengti bet kokių konfliktinių situacijų, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir realiai neatliekant laisvės apribojimo bausmės. 4.3.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pakeitus jam inkriminuotÄ kaltinimÄ Ä¯ lengvesnį, civilinis ieÅ¡kinys nebuvo tikslinamas. Kokia padaryta turtinė žala dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, lieka neaiÅ¡ku. Skundo autoriaus vertinimu, tokio pobÅ«džio sužalojimas negalėjo turėti įtakos nei R. A. darbingumui, nei gydymo eigai. Nukentėjusiojo nedarbas ir dėl to negautos pajamos yra iÅ¡imtinai susiję tik su jo paties patirtos traumos užsitęsusiu gydymu.

5. Atsiliepime į nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis R. A. praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jam iÅ¡ nuteistojo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 5.1. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad konflikto iniciatorius buvo V. M., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, o jis gynėsi nuo pastarojo aktyvių veiksmų, kuriais Å¡is ne kartÄ siekė jam suduoti smÅ«gius, iÅ¡ kurių vienÄ pataikė, o gindamasis nuo trečio smÅ«gio jis nusirito žemyn nuo Å¡laito ir krisdamas suklupo ant kelių bei krito ant anksčiau sužeistos rankos. Å iÄ aplinkybę patvirtina vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota visa įvykio eiga.

6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. A. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai tenkinti jo patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti visas jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. 6.1. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių nebuvo laikomasi, įrodymais grįstų motyvuotų iÅ¡vadų Å¡iame nuosprendyje nėra.

Apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo įvykio situacijÄ , dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas, kas lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (BK 28 straipsnis). Nuosprendyje iÅ¡ esmės apsiribota dalyvavusių asmenų parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų turinio iÅ¡dėstymu (ne visais atvejais pakankamai iÅ¡samiu), pateikta keletas nieko nesakančių konstatavimų, kurių negalima pavadinti teisiniais argumentais. 6.2.

Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nepasitvirtino valstybinio kaltintojo V. M. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 236 straipsnyje, tačiau teismas iÅ¡ esmės vadovavosi tik kaltinamojo V. M. ir jo žmonos V. M. bei žmonos sesers V. Å ., kurios yra suinteresuotos V. M. palankia bylos baigtimi, parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitus byloje esančius duomenis. Nesutiktina su teismo padaryta iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog V. M. suklydo, jog buvo sužalotas įvykio iÅ¡vakarėse, o ne įvykio dienÄ , nelaikytina tyčiniu policijos pareigÅ«nų klaidinimu ir melagingu praneÅ¡imu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 6.3.

Teismas turėjo vertinti kaltinamojo V. M. ir jo, nukentėjusiojo, parodymus, jų nuoseklumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Tačiau apylinkės teismas iÅ¡ esmės vertino ir rėmėsi tik kaltinamojo prieÅ¡taringais parodymais, kuriuos turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Teismas neįvertino, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. tvirtino, jog atsuktuvu jis šį sužalojo 2018 m. spalio 12 d., kÄ patvirtina byloje esantis 2018 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kimas policijai.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai. Taip pat minėta aplinkybė atsispindi specialisto iÅ¡vados Nr. G3227/2018(02) turinyje, bei V. M. 2018 m. spalio 18 d. apklausos protokole. Kitokias sužalojimo aplinkybes V. M. nurodė tik teikdamas skundÄ dėl 2018 m. gruodžio 7 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kai sužinojo apie jo pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuris, kaip ir liudytojo R. B. parodymai, visiÅ¡kai paneigė V. M. nurodytas aplinkybes. 6.4. Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino bylos aplinkybių kaip visumos, apsiribojo tik lakoniÅ¡ka iÅ¡vada, vadovaujantis teismo medicininės ekspertizės nustatytomis aplinkybėmis.

Nukentėjusiojo vertinimu, byloje nebuvo tinkamai nustatytas tikrasis jo sveikatos sutrikdymo mastas. Ekspertizės akto bei specialisto iÅ¡vados kaip įrodymų vertinimui keliami tie patys reikalavimai, kaip ir bet kurio kito įrodymo vertinimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad vertinant specialisto iÅ¡vados ir ekspertizės akto, kaip įrodymų Å¡altinio, patikimumÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas, taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas.

Å iuo atveju teismas nepagrįstai prioritetÄ kitų įrodymų atžvilgiu suteikė ekspertizės aktui. 6.5. Apylinkės teismas, vertindamas specialistės S. B. iÅ¡vadÄ Nr. G3218/2018(02), gydytojo radiologo konsultacijos iÅ¡vadÄ Nr. RD-185/2019(01), ekspertizės aktÄ Nr. PEKG 2(31)/2021 (01) ir ekspertės J. M.-Č. paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje, neatsižvelgė į tai, kad specialistų bei ekspertų iÅ¡vados yra nevienareikÅ¡mės. Teismas neatsižvelgė į nedarbingumo faktorių, t. y. kiek laiko dėl 2021 m. spalio 12 d.

įvykio metu patirtos traumos jam buvo tęsiamas gydymas. 2018 m. spalio 12 d. įvykusių muÅ¡tynių metu V. M. jį sužalojo, t. y. jam pakartotinai buvo traumuotas rieÅ¡as, tai patvirtina medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas, buvo atlikta operacija. Bendras nedarbingumo laikotarpis yra nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. gruodžio mėn. ir nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. birželio 11 d. 6.6. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. įvykio metu patirto sužalojimo nepripažino trauma, o tik užsigavimu ir nesiejo Å¡io įvykio metu patirto sužalojimo ir dėl to užsitęsusio gydymo bei operacijos su nedarbingumu, t. y. neįžvelgė priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių jo sveikatai (atsinaujinusios rankos rieÅ¡o traumos), dėl ko teko atlikti operacijÄ ir turėti nedarbingumÄ .

Kadangi Å¡ie klausimai ekspertams nebuvo užduoti, todėl bÅ«tų tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimÄ , kviesti ir apklausti nepriklausomÄ , medicininių žinių turintį specialistÄ (traumatologÄ ). Po Å¡io specialisto apklausos spręsti, ar tikslinga byloje skirti pakartotinę ekspertizę. Specialistas turėtų peržiÅ«rėti ir vaizdo įraÅ¡Ä , esantį byloje, kuriame užfiksuotas 2018 m. spalio 12 d. įvykis. Å iame įraÅ¡e matosi jo padėtis krentant, t. y. matyti, kaip jis, besigindamas nuo gręsiančio smÅ«gio strypu, kuriuo puolė V.

M., nukrenta nuo 4 metrų skardžio ir visu svoriu bei jėga atsiremia prieÅ¡ tai sužalota ir apgijusia ranka. 6.7. Nukentėjusysis skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik menka dalimi tenkino jo civilinį ieÅ¡kinį. Neatsižvelgdamas į teismų praktikÄ ir jo pateiktus įrodymus prie civilinio ieÅ¡kinio, teismas priteisė tik 500 eurų neturtinės žalos. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl teismas priteisė tik 700 Eur jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, nurodydamas, kad byloje pateiktas tik vienas 700 Eur kvitas, nors advokatas pateikė dar vienÄ â€“ 800 Eur kvitÄ (Å¡is kvitas pridedamas pakartotinai).

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė Rita PoÅ¡kienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. dėl civilinio ieÅ¡kinio visiÅ¡ko priteisimo; nukentėjusiojo atstovas advokatas Vytautas MerkÅ¡aitis prašė atstovaujamo R. A. ir prokurorės apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo – atmesti; nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė Daiva Jurevičienė prašė prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o jo (nuteistojo) apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ritos PoÅ¡kienės apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo V. M. ir nukentėjusiojo R. A. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

8. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

Iš šių nuostatų išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo atveju yra ginčijamas tiek V. M. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tiek jo išteisinimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį pagrįstumas ir teisėtumas, taip pat nesutinkama su bausmės individualizavimu bei civilinio ieškinio išsprendimu, todėl šiais aspektais patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Dėl veikos kvalifikavimo ir nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9. BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å io straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (sukeliant fizinį skausmÄ ) arba į žmogaus sveikatÄ (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant).

10. Nors nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde teigia, kad turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes tiesiog gynėsi nuo akivaizdaus galimo nukentėjusiojo R. A. užpuolimo, tačiau tokie teiginiai prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiojo parodymams, tiek bylos medžiagoje esančiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotai incidento eigai. Atkreiptinas dėmesys, kad dviejų kaimynų konflikto paÅ¡aliniai asmenys nematė, t. y. tiesioginių įvykių liudytojų nėra, vis dėlto, R. A. ikiteisminio tyrimo metu savanoriÅ¡kai pateikė vaizdo įraÅ¡Ä , kuris yra darytas prie jo namų esančios vaizdo stebėjimo kameros. Nors Å¡iame įraÅ¡e smurtu pasibaigęs konfliktas yra matomas tik iÅ¡ tolo, tačiau pats vaizdas yra ryÅ¡kus ir spalvotas, jame pakankamai aiÅ¡kiai galima matyti tiek V. M., tiek R. A. atliktus veiksmus.

11. Visų pirma, vaizdo įraÅ¡e matyti, kad prie V. M., stovinčio prie traktoriaus, pasikalbėti prieina nukentėjusysis. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, R. A. eisena nėra agresyvi, V. M. nebuvo užkluptas netikėtai. Nukentėjusysis ėjo lėtai ir ramiai. Priėjęs jis sustoja visiÅ¡kai netoli nuteistojo, matosi, jog vyksta pokalbis, kurio metu R. A. koja (pėda) galimai paliečia traktoriaus galinį deÅ¡inės pusės ratÄ . Jokio spyrio į nuteistajam priklausantį turtÄ nematyti, tiesiog nukentėjusysis Å¡iek tiek atremia pėdÄ Ä¯ traktoriaus ratÄ .

Tuomet V. M. staigiai suduoda smūgį R. A. į galvos sritį, po to užsimoja rankoje turėtu pailgos formos daiktu ir suduoda šiam į nugaros sritį. Nukentėjusysis pakelia rankas į viršų ir nedelsdamas traukiasi, skuba šalin, tačiau nuteistasis toliau mojuoja su pailgos formos daiktu ir grėsmingai eina paskui besitraukiantį R. A., kuris tokiu būdu yra nustumiamas nuo vos už kelių metrų esančio šlaito. Nukritęs žemyn, R. A. keliais atsiklaupia ant žemės ir stodamasis atsiremia dešine ranka į žemę.

Taigi, jokios agresijos ar pavojingo kėsinimosi iš nukentėjusiojo pusės nebuvo. V. M. nebuvo objektyvaus pagrindo gintis, nes niekas jo nepuolė.

12. Nukentėjusysis R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiÅ¡kino, kad V. M. puolė jį su pailgu metaliniu strypu, taigi, nors vaizdo įraÅ¡e tiksliai nesimato, kÄ rankose laikė nuteistasis (strypÄ , lazdÄ ar kt.), netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra. Akivaizdu, jog fizinį smurtÄ Å¡io incidento metu naudojo tik nuteistasis, vyrai netgi neapsistumdė, nes R. A., gavęs pirmÄ jį smÅ«gį į veido sritį, iÅ¡ karto sukosi nuo V. M. ir traukėsi į Å¡onÄ , o ne stojo į kovinę, gynybinę pozicijÄ .

Taigi, nukentėjusysis ne tik, kad nepuolė nuteistojo, bet ir aktyviai nesigynė. Tuo tarpu V. M., sudavęs smÅ«gį kumščiu, toliau tęsė smurtinius veiksmus su rankoje turėtu strypu, t. y. jis buvo stipriai supykęs, įsiaudrinęs ir savo neteisėtus veiksmus nutraukė tik po to, kai R. A. nukrito žemyn nuo Å¡laito. Esant tokioms aplinkybėms, neginčijamai užfiksuotomis vaizdo įraÅ¡e, nuteistojo iÅ¡teisinimui jokio pagrindo nėra. Jis aiÅ¡kiai suprato, jog naudoja fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu ir norėjo taip elgtis.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nesutarimų tarp kaimynų priežastys (ar iš tiesų buvo nuimta sklypų ribas žyminti virvutė, ar nukentėjusysis su sunkiasvore technika važinėjo po nuteistajam priklausančias valdas, ar vykdė kasinėjimus ir kt.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes bet koks nesutarimas, ginčas ar konfliktas privalo būti sprendžiamas civilizuotai, teisinėmis priemonėmis, o ne fizine jėga.

13. Nustačius, jog V. M. smurtavo R. A. atžvilgiu, bÅ«tina nustatyti pagal kurį BK Specialiosios dalies XVIII skyriaus (Nusikaltimai žmogaus sveikatai) straipsnį pagrįsta kvalifikuoti jo veiksmus. Pažymėtina, kad BK 141 straipsnyje (sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimas) nurodyta, jog BK 140 straipsnio (taip pat – 135, 138 straipsniuose) numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ministrų 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5 punkte apibrėžtos sÄ vokos, tarp jų ir sveikatos sutrikdymo, kuris reiÅ¡kia žmogaus sužalojimÄ arba susargdinimÄ . Sužalojimas – tai žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu, o susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant bÅ«tinos medicinos pagalbos.

Minėtose taisyklėse nurodyti medicininiai sveikatos sutrikdymo masto (nežymaus, nesunkaus, sunkaus) nustatymo kriterijai. Taigi, nustatant, koks sveikatos sutrikdymas buvo padarytas, reikalinga kompetencija – specialios (medicininės) žinios. Å iais klausimais tyrimÄ atlieka ir iÅ¡vadas teikia specialistas (taip pat tai gali bÅ«ti ekspertas). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ specialisto iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių.

14. Nagrinėjamu atveju specialisto išvada Nr. G3218(02) R. A. konstatuota poodinė kraujosruva juosmens kairėje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu, t. y. 2018 m. spalio 12 d. Sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio, dešinio stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje R.

A. sveikata sutriko daugiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 56). Ikiteisminio tyrimo metu gavus tokiÄ iÅ¡vadÄ Ä¯tarimas V. M. buvo suformuluotas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir vertintos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad R. A. deÅ¡inės rankos traumÄ buvo patyręs dar iki analizuojamo įvykio. Liudytoja V. M. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad dar iki 2018 m. spalio 12 d. yra mačiusi vaikščiojantį nukentėjusįjį su sugipsuota ranka.

Kiek laiko ir dėl kokių priežasčių R. A. ranka buvo gipse, nežino (2 t., b. l. 76–78). Apie nukentėjusiojo anksčiau patirtÄ rankos sužalojimÄ apklausos teisme metu minėjo ir V. M., kuris nurodė, kad sugipsuotÄ ir per kaklÄ pariÅ¡tÄ R. A. rankÄ matė 2018 m. rugsėjo mėnesį, nukentėjusysis sakė, jog krito ant statybinių medžiagų, guodėsi, kad labai skauda (2 t., b. l. 92).

15. Pasiteiravus apie Å¡ias aplinkybes nukentėjusiojo, jis pripažino, kad ranka jam buvo lūžusi 2018 m. rugpjūčio 5 d., dėl ko reikėjo jÄ sugipsuoti. Buvo uždėta langetė, įtvaras, tačiau po 2018 m. spalio 12 d. incidento atsirado naujas lūžis, t. y. kaulas lūžo kitoje vietoje, jam vėl buvo uždėta langetė, vykdyta reabilitacija (2 t., b. l. 92). Ekspertas J. V. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad, jei nukentėjusiojo ranka buvo lūžusi rugpjūčio mėnesį, tai per tris–keturis mėnesius kaulas galėjo sulipti, galėjo bÅ«ti pasiekta konsolidacija, bet funkciÅ¡kai konstrukcija dar nėra atsistačiusi.

Kaulas dar nėra pilnavertis, ta vieta funkciÅ¡kai yra pažeidžiamesnė. Pakartotinis lūžis yra neseniai bebaigiančio gyti kaulo lūžio vietoje. Tai tipinis griuvimas ant iÅ¡tiestos rankos (2 t., b. l. 93). Kadangi proceso dalyviai ir po eksperto apklausos kėlė klausimus, kada pirmÄ kartÄ atsirado nukentėjusiojo deÅ¡inio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje – 2018 m. rugpjūčio 5 d. ar 2018 m. spalio 12 d., ir kiek pirmoji trauma turėjo įtakos antrajai, todėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi prašė medicinos ekspertės pateikti byloje konsultacinę radiologinę iÅ¡vadÄ , atsakant į konkrečius užduotus klausimus (2 t., b. l. 155–156).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos iÅ¡vada Nr. RD-185/2018(01) nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. R. A. deÅ¡inio rieÅ¡o rentgenogramose stebimas deÅ¡inio stipinkaulio skeveldrinis intrasÄ narinis lūžis tipinėje vietoje be konsolidacijos požymių ir be ženklesnio lūžgalių poslinkio; deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ylinės ataugos skeveldrinis lūžis su nedideliu laisvo lūžgalio poslinkiu į ilgį be konsolidacijos požymių – lūžis Å«mus („šviežias“). 2018 m. spalio 12 d. deÅ¡inio rieÅ¡o kompiuterinis tomografinis tyrimas: stebimas deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ylinės ataugos senas nesugijęs lūžis; deÅ¡inio stipinkaulio tipinės vietos senas intrasÄ narinis lūžis su dorzaliniu poslinkiu; pakartotinio Å«maus („šviežio“) lūžio požymių nematyti.

ApraÅ¡yti pakitimai yra 2018 m. rugpjūčio 5 d. traumos padariniai, jokių „šviežiam“ lūžiui bÅ«dingų kompiuterinės tomografijos požymių nematyti. RefraktÅ«ros (pakartotinio lūžio buvusio lūžio vietoje) požymių nėra (2 t., b. l. 162–163). Kadangi Å¡i iÅ¡vada yra konsultacinė, jÄ pasirašė gydytoja radiologė, o ne ekspertė, todėl 2020 m. sausio 24 d. nutartimi byloje nutarta paskirti teismo medicininę komisinę gyvų asmenų ekspertizę, jÄ pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybai (2 t., b. l. 167–168).

17. Ekspertizės aktu Nr. PEKG 2(31)/2021(01) nustatyta, kad R. A. 2018 m. spalio 12 d. padaryta poodinė kraujosruva juosmens kairėje pusėje. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. R. A. dešinės rankos sužalojimas – dešinio stipinkaulio tipinės vietos ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai, padarytas 2018 m. rugpjūčio 5 d., pakartotinių lūžių ar antrinių buvusio lūžio poslinkių nenustatyta. „Šviežiam“ lūžiui būdingų radiologinių požymių nematyti. 2018 m. spalio 12 d. rentgeno nuotraukose matomas dalinai sugijęs lūžis po 2018 m. rugpjūčio 5 d.

įvykusios traumos (2 t., b. l. 172–176). Apklausta teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. M.-Č. nurodė, kad naujų lūžių nukentėjusysis nepatyrė, tiesiog yra blogai gyjantis senas lūžis, todėl visas jo gydymas yra susijęs su Å¡ia sena trauma. Pacientui turint tokiÄ traumÄ negalima dirbti su sunkiasvore maÅ¡ina, sunkiai neÅ¡ti ir pan. Jis turėjo bÅ«ti lovos režime, nes bet koks lūžio judinimas apsunkina gijimÄ . Esant tokio pobÅ«džio traumai, minimali apkrova leidžiama tik maždaug po 6 savaičių, o tvirtas gijimas matosi tik po 8 mėnesių (2 t., b. l. 186).

18. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo, į teismo posėdį apklausai iÅ¡kvietė pirminę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G3218(02) byloje teikusiÄ specialistę S. B., kuri nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme (jai negalint dalyvauti posėdyje, buvo apklaustas jos kolega J. V.). Specialistei buvo pateiktas susipažinti ekspertizės aktas Nr. PEKG 2(31)/2021(01). Po susipažinimo S. B. patvirtino, kad ekspertizės metu buvo atliktas iÅ¡samesnis tyrimas, ji pirminį tyrimÄ atliko vadovaudamasi tik jai pateiktais dokumentais.

Dabar mato, jog 2018 m. spalio 12 d. trauma neturėjo kažkokių pasekmių pirminiam lūžiui. OperacijÄ nukentėjusiajam greičiausiai reikėjo atlikti po pirmosios traumos, tačiau ji nebuvo atlikta, todėl pradėjo formuotis netikras sÄ narys, taip vadinama pseudoartrozė. Tai yra seno lūžio pasekmės, t. y. chirurginės intervencijos nukentėjusiajam reikėjo ne dėl 2018 m. spalio 12 d. įvykio. Net jei R. A. nebÅ«tų nukritęs nuo Å¡laito, jam vis tiek bÅ«tų reikalinga operacija ir tolesnis rankos gydymas (3 t., b. l. 91–92).

19. Taigi, visi bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti specialistai ir ekspertai vieningai aiÅ¡kino, kad po 2018 m. spalio 12 d. kritimo nuo Å¡laito, atsiremiant ranka į žemę, R. A. deÅ¡inės rankos pakartotinai toje pačioje vietoje, kurioje ji buvo lūžusi 2018 m. rugpjūčio 5 d., nesusilaužė, taip pat nenustatyta jokio senos traumos gijimo paÅ«mėjimo. Be abejo, nukentėjusysis traumuota ranka remdamasis į žemės pavirÅ¡ių galėjo justi fizinį skausmÄ , tačiau nesunkus sveikatos sutrikdymas jam nebuvo padarytas.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad R. A., pilnai neiÅ¡sigydęs turimos rankos traumos, dirbo sunkius fizinius darbus savo namų teritorijoje, vairavo sunkiasvorį krovininį automobilį, kai tokių judesių medikai jam nerekomendavo atlikti, t. y. jis pats buvo nerÅ«pestingas ir į savo sveikatÄ Å¾iÅ«rėjo atsainiai, kas neabejotinai skatino blogÄ lūžio gijimÄ , dėl ko vėliau prireikė chirurginės intervencijos. Nukentėjusiojo nurodyti nedarbingumo laikotarpiai nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. birželio 11 d. yra nulemti ne V.

M. smurtinių veiksmų, o jo paties gydytojų nurodymų nepaisymo. Kadangi dėl traumuotos rankos atrėmimo į žemės pavirÅ¡ių nukentėjusysis juto skausmÄ , o dėl poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistojo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Taigi, Å¡ioje dalyje tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 20. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , jeigu dėl to Å¡is asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Vadinasi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ melagingas praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ yra aktyvÅ«s veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , praneÅ¡ama apie neva padarytÄ , rengiamÄ nusikaltimÄ arba pasikėsinimÄ jį padaryti.

Melagingo praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ sudėtis yra formalioji, todėl Å¡is nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Pažymėtina, kad Å¡io nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kuriÄ jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir praneÅ¡imo metu, tačiau siekia, kad tokiÄ neabejotinai melagingÄ informacijÄ Å¡ios institucijos gautų ir kaip nors į jÄ reaguotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iÅ¡ karto po 2018 m. spalio 12 d. smurtu pasibaigusio konflikto nukentėjusysis R. A. skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir į įvykio vietÄ kvietė policijÄ . IÅ¡ vyriausiojo patrulio A. M. 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b. l.

14) turinio matyti, kad R. A. atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog kilusio konflikto dėl žemės sklypų ribų metu kaimynas V. M. sudavė jam metaliniu strypu į nugaros sritį. Tuo tarpu V. M. paaiÅ¡kino, kad pas jį į sklypÄ atėjęs R. A. pradėjo konfliktuoti ir bandė jam suduoti atsuktuvu. Abu asmenys greitosios medicinos pagalbos atsisakė, iÅ¡ abiejų asmenų buvo priimti pareiÅ¡kimai. V. M. pareiÅ¡kimas pavadintas „Dėl užpuolimo ir mėginimo atsuktuvu sužaloti“. Jame nurodyta, kad V.

M. dirbant su traktoriumi žemę atbėgo kaimynas, kuris pradėjo grasinti, kad atsiųs nusikalstamas grupuotes, sudegins statinius, tada užsimojo rankoje turėtu atsuktuvu ir kelis kartus smogė. Jis rankoje turėtu pagaliu kaimynui sudavė ir šį nuo savęs atsistÅ«mė, kad jo nesužalotų atsuktuvu. Vakar naktį pastebėjo, kad kaimynas kasa jo žemę ir pardavinėja, prieÅ¡ keletÄ savaičių, naktį, iÅ¡kasė jo namo vietinės kanalizacijos Å¡ulinį. Jis kreipėsi į policijÄ .

Iki šiol neturi kanalizacijos, be to, kanalizacijos vamzdį kaimynas dar užkišo skudurais. Žemės iškasė ir pardavė apie 10 000 m3. Taip pat ir jam siūlė pirkti (1 t., b. l. 88–89).

22. Taigi, aptartas pareiÅ¡kimo turinys liudija, kad V. M. nurodė, jog savo namų valdoje buvo užpultas kaimyno R. A., kuris grasino ir bandė jį sužaloti rankoje turėtu atsuktuvu, tačiau Å¡iam to padaryti nepavyko, nes jis su pagaliu sudavė kaimynui ir šį nuo savęs nustÅ«mė. Taip pat V. M. įvardino nesutarimų su R. A. priežastis, t. y. jam priklausančios žemės kasimas ir pardavinėjimas, kanalizacijos sugadinimas. Jokių dÅ«rių į pilvÄ bei rankÄ V. M. nenurodė nei atvykusiems policijos pareigÅ«nams, nei savo tÄ pačiÄ dienÄ suraÅ¡ytame pareiÅ¡kime. Tik po savaitės laiko, 2018 m. spalio 18 d. apklaustas liudytoju, jis paaiÅ¡kino, kad R. A. atsuktuvu vienÄ kartÄ sudavė jam į kairę rankÄ ir tris kartus – į pilvo sritį, dėl ko jis juto fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 99–100). Kodėl Å¡ie parodymai skiriasi nuo pirminio paaiÅ¡kinimo, nurodyto 2018 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kime, nesiaiÅ¡kinta.

23. Prokurorės teigimu, dėl V. M. pareiÅ¡kimo buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50314-18, kuris dar 2018 m. gruodžio 7 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tačiau viso Å¡io tyrimo metu V. M. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad R. A. buvo užpultas ir sužalotas bÅ«tent 2018 m. spalio 12 d., nors tai yra paneigta byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u. Todėl, prokurorės vertinimu, nuteistasis sÄ moningai siekė melagingai įskųsti kaimynÄ , kad Å¡io atžvilgiu bÅ«tų pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Nors vėliau, susipažinęs su filmuota įvykio medžiaga, V. M. pradėjo aiÅ¡kinti, jog dėl dienos, kada patyrė sužalojimÄ , tiesiog suklydo, nes konfliktas su R. A. vyko ir 2018 m. spalio 11 d., todėl bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ ir buvo sužalotas, tačiau tokį parodymų keitimÄ reikėtų vertinti kaip gynybinę pozicijÄ .

24. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria tiek nukentėjusiojo, tiek prokurorės apeliaciniuose skunduose pateiktam vertinimui, jog suklysti dėl esminės aplinkybės – patirto sužalojimo laiko – objektyvios galimybės, neturint sveikatos problemų, susijusių su atminties sutrikimu, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai apie sÄ Å¾iningÄ suklydimÄ nepripažintini pagrįstais, vis dėlto, pagrindo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui Å¡iuo atveju taip pat nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bÅ«tina kruopščiai įvertinti situacijÄ , kuriai esant buvo pateiktas V.

M. 2018 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kimas ir vėliau Å¡io pareiÅ¡kimo pagrindu vykdyta jo, kaip liudytojo, apklausa. Å iuo atveju nebuvo kilusi situacija, kad V. M. dėl asmeninio prieÅ¡iÅ¡kumo kaimynui ar kitų subjektyvių priežasčių bÅ«tų nusprendęs suraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijos įstaigai, kaltinant R. A. nebÅ«to nusikaltimo padarymu. PareiÅ¡kimas Kauno rajono PK virÅ¡ininkui buvo pateiktas iÅ¡ karto po kilusio incidento su kaimynu, atvykusiems policijos pareigÅ«nams papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigÅ«nus iÅ¡kvietė nukentėjusysis, todėl V. M., puikiai žinant kokius konkrečius smurtinius veiksmus jis atliko kaimyno atžvilgiu, beliko greitai sugalvoti savo gynybinę įvykio versijÄ . TÄ jis ir padarė, nurodydamas, kad R. A. jį užsipuolė, grasino, taip pat bandė sužaloti atsuktuvu.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai neteisinga informacija yra pateikta tik 2018 m. spalio 18 d. liudytojo apklausos protokole, kur V. M. nurodė, jog 2018 m. spalio 12 d. konflikto su R. A. metu buvo subadytas į rankos ir pilvo sritį atsuktuvu. Tuo tarpu 2018 m. spalio 12 d. pareiškime aiškiai melagingų teiginių nenustatyta. Jau minėta, kad net pareiškimo pavadinime nurodyta, jog buvo tik mėginta sužaloti atsuktuvu, toliau tekste patikslinama, kad kaimynas kelis kartus smogė atsuktuvu, ar pataikė, nenurodyta, tačiau dar toliau tekste teigiama, kad jis pats sudavė su pagaliu R.

A. ir tokiu bÅ«du atsistÅ«mė šį nuo savęs, kad jo nesužalotų. Vadinasi, realiai sužalotas V. M. nebuvo, to jis ir neteigė. Pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jo sužalojimo nuteistasis neprašė, jis tiesiog pateikė savo gynybinę versijÄ , kodėl smurtavo R. A. atžvilgiu. Po savaitės vykusios liudytojo apklausos metu V. M., siekdamas pats iÅ¡vengti atsakomybės, dar labiau hiperbolizavo nukentėjusiojo neva atliktus smurtinius puolimo veiksmus.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis žinojo apie R. A. 2018 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kimÄ , todėl suprato, kad jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors praneÅ¡imas apie įtarimÄ jam įteiktas tik 2018 m. spalio 30 d., tÄ pačiÄ dienÄ jis apklaustas ir įtariamuoju, tačiau akivaizdu, kad ir 2018 m. spalio 18 d. vykusios liudytojo apklausos metu jis buvo priverstas duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. Å¡ios apklausos metu jo statusas nebuvo visiÅ¡kai neutralus.

Pažymėtina, jog draudimas versti duoti parodymus prieš save apima šiuos aspektus: kiekvienas asmuo turi teisę laisvai nuspręsti liudyti prieš save ar atsisakyti tai daryti; ši teisė jam užtikrina galimybę ne tik atsisakyti duoti parodymus, bet ir pasirinkti, į kuriuos pateiktus klausimus atsakyti, o į kuriuos ne; teisėsaugos institucijoms draudžiama įpareigoti asmenį viena ar kita forma liudyti prieš save; parodymai, kurie buvo gauti iš asmens neleistinu būdu, byloje laikytini neatitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimo, todėl jais negalima remtis byloje.

Teisėsaugos institucijos ir teismai yra saistomi pareigos imtis visų teisėtų priemonių ir, prieÅ¡ apklausiant asmenį kaip liudytojÄ , įvertinti, ar tokio asmens apklausa nereikÅ¡ savęs apkalbėjimo, kaltinimo pagrindimo rizikos. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aptartų nuostatų nebuvo laikomasi. Ikiteisminį tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai tinkamai neįvertino tarp kaimynų susidariusios konfliktinės situacijos ir V. M. siekio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti.

Å iuo atveju nuteistojo tyčia buvo nukreipta ne į praneÅ¡imÄ apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ar nekalto asmens įskundimÄ , bet į savo teisinės atsakomybės suÅ¡velninimÄ . Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu V. M. nurodė, kad pareiÅ¡kimÄ parašė ,,iÅ¡ inercijos, nukentėjusysis parašė pareiÅ¡kimÄ , tai ir jis parašė, toks nervinis Å¡okas buvo“ (2 t., b. l. 92). Å ie nuteistojo parodymai patvirtina, kad 2018 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymas ir pateikimas policijos įstaigai buvo spontaniÅ¡kas, nulemtas R.

A. veiksmų, t. y. tai buvo tik gynybinė reakcija į jam nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, kadangi nukentėjusysis būtent jį kaltino fizinio smurto naudojimu, kas tyrimo eigoje pasitvirtino.

27. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors dėl galimo V. M. sužalojimo buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, tačiau R. A. jo metu buvo apklaustas tik specialiuoju liudytoju, t. y. įtariamojo statusas jam nebuvo suteiktas, taip pat netaikyta jokia kardomoji ar kita procesinė prievartos priemonė, taigi, jokių nepatogumų jis nepatyrė. Be to, tyrimas buvo greitai nutrauktas. Nors dėl Å¡io ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. M. įstatymų nustatyta tvarka teikė skundus aukÅ¡tesniajam prokurorui bei teismams, tik pakeitęs faktinę aplinkybę, kad buvo sužalotas ne 2018 m. spalio 12 d., o 2018 m. spalio 11 d., tačiau Å¡ie jo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, be to, skundų teikimo metu jis pats jau turėjo įtariamojo statusÄ , taigi, Å¡ie skundai taip pat iÅ¡ esmės buvo teikiami, siekiant apginti save, o ne melagingai kaltinti kitÄ asmenį.

Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto iÅ¡vada Nr. G3227/2018(02) V. M. konstatuotos durtinės žaizdelės pilve abipus, odos nubrozdinimas kairėje alkÅ«nėje. Å ie sužalojimai padaryti duriančių savybių turinčiu daiktu, tikėtina atsuktuvu, galimai 2018 m. spalio 12 d. ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 108–109). Duomenų, kad Å¡iuos sužalojimus V. M. galėjo pasidaryti pats, bylos medžiagoje nėra. Todėl visiÅ¡kai atmesti versijos, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti ankstesnių jo konfliktų, kurie nebuvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameromis, su kaimynu R.

A. metu, negalima.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinime V. M. nurodyta, kad apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ jis pranešė 2018 m. spalio 12 d., t. y. jog 2018 m. spalio 12 d. kaimynas R. A. sudavė jam su atsuktuvu į rankÄ ir tris kartus įdÅ«rė į pilvÄ , tuo sukeliant fizinį skausmÄ . Tačiau, Å¡ioje nutartyje jau minėta, kad tokių aplinkybių 2018 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kime jis nenurodė, Å¡iame praneÅ¡ime jis aiÅ¡kino tik apie bandymÄ jam suduoti su atsuktuvu. Vaizdo įraÅ¡e matyti, jog artėdamas prie V.

M. nukentėjusysis savo deÅ¡inę rankÄ laiko kiÅ¡enėje, todėl nustatyti, ar kiÅ¡enėje jis neturėjo atsuktuvo ar kito duriančio įrankio, galimybių nėra. R. A. nukritus nuo Å¡laito ir pamažu stojantis, matyti, kad jis kažkÄ laiko deÅ¡inėje rankoje. Ar šį daiktÄ jis turėjo ir iki nukritimo, ar pasiėmė į rankas besikeldamas, nėra galimybės nustatyti. Vis dėlto, neatmestina nuteistojo versija, kad kažkÄ nukentėjusysis rankoje galėjo turėti, nors tuo daiktu jis V.

M. ir nepuolė bei juo nemosavo. Apie dÅ«rius į pilvÄ bei rankÄ nuteistasis papasakojo tik 2018 m. spalio 18 d. liudytojo apklausos metu, tačiau Å¡is momentas kaltinime nėra inkriminuotas, be to, jau minėta, kad nuteistasis kilusio konflikto įvykius „pagražino“, siekdamas pats iÅ¡vengti atsakomybės arba jÄ sumažinti, minėtos apklausos metu jis davė parodymus ir apie savo galimai padarytÄ veikÄ , todėl negalėjo bÅ«ti įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

29. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nevisiÅ¡kai tinkamais motyvais, tačiau pagrįstai V. M. iÅ¡teisino pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Todėl tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo apeliaciniai skundai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Dėl bausmės individualizavimo 30. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. praÅ¡o vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, taip pat netaikyti įpareigojimo nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, kadangi Å¡is įpareigojimas apsunkina jo turimos nuosavybės priežiÅ«rÄ . Nekilnojamojo turto jis turi skirtingose savivaldybėse.

31. BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Å iuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija įtvirtina, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienų iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus <...>, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

32. IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai nuteistajam yra paskirta areÅ¡to arba laisvės atėmimo bausmė ir tik tuo atveju, jei jis atitinka konkrečias įstatymų leidėjo numatytas sÄ lygas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. yra paskirta vienų metų laisvės apribojimo bausmė, kurios atidėjimas nėra galimas, nepaisant to, kad apeliantas dirba, yra teisiamas pirmÄ kartÄ ir pan. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamos veikos padarymo metu (straipsnio redakcija nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

33. Å iuo atveju nuteistajam laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytas mažesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis, nors nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas taip pat neskyrė nei vieno BK 48 straipsnio 5 dalyje numatyto draudimo, tik vienÄ BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ â€“ tam tikru laiku bÅ«ti namuose, t. y. nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Duomenų, kad V. M. dirbtų nakties metu, bylos medžiagoje nėra.

Jis yra įmonės „V.“ direktorius, taigi, dirba vadovaujamÄ darbÄ ir neturi laikytis griežtų darbo valandų. Nors nuteistasis skunde teigia, jog paskirtasis įpareigojimas apsunkina jo turimo nekilnojamojo turto, esančio skirtingose Lietuvos savivaldybėse, priežiÅ«rÄ , tačiau teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie tokio turto turėjimÄ . Todėl svarstyti, ar apeliantas dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti jam paskirto įpareigojimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, kad Å¡is klausimas gali bÅ«ti svarstomas bausmės vykdymo metu, t. y. probacijos tarnyba, nustačiusi, kad probuojamasis iÅ¡ tiesų objektyviai negali vykdyti jam paskirto įpareigojimo, teikimu gali kreiptis į teismÄ dėl Å¡io įpareigojimo pakeitimo kita poveikio priemone.

34. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, ji proporcinga jo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei padarytos veikos pobÅ«džiui ir pavojingumui, todėl yra individualizuota tinkamai. Bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ . Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo 35. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. A. praÅ¡o visiÅ¡kai tenkinti jo patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad dėl patirtos rankos traumos jam teko atlikti operacijÄ , jis turėjo nedarbingumÄ , iÅ¡gyveno neigiamas emocijas, tačiau teismas jam priteisė vos 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo tarpu nuteistasis V. M. prašo įvertinti tai, kad nors jo padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš sunkesnės į lengvesnę, tačiau civilinis ieškinys nebuvo tikslinamas. Kokia nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, lieka neaišku.

36. Patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje (2 t., b. l. 107–110) R. A. prašė priteisti iÅ¡ kalinamojo V. M. 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 60,97 Eur iÅ¡laidų vaistams, 129,44 Eur negauto darbo užmokesčio, 9996 Eur patirtų papildomų iÅ¡laidų individualiai veiklai vykdyti, 3420 Eur sumokėtų mokesčių už papildomas iÅ¡mokas darbuotojams, t. y. iÅ¡ viso 13 606,41 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo teigimu, 2019 m. vasario 11 d. jam buvo atlikta chirurginė operacija, teko vartoti skausmÄ malÅ¡inančius ir raminančius vaistus. Jis iÅ¡gyveno, kaip patirta trauma paveiks jo sveikatÄ ateityje. Jo nedarbingumo laikotarpiu darbines funkcijas teko paskirstyti kitiems darbuotojams, kuriems buvo papildomai iÅ¡mokėtos atitinkamos pinigų sumos.

37. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė 190,41 Eur turtinės žalos atlyginimo (60,97 Eur išlaidos vaistams ir 129,44 Eur negautas darbo užmokestis) ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio išsprendimas nevisiškai atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes. Šioje nutartyje jau minėta, kad visas R. A. rankos gydymas buvo susijęs su jo 2018 m. rugpjūčio 5 d. patirta trauma, o ne 2018 m. spalio 12 d.

įvykiu, kai dėl nuteistojo smurtinių veiksmų nukrito nuo šlaito. Duomenų, kad nukentėjusysis nebūtų galėjęs dirbti dėl jam padarytos poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, bylos medžiagoje nėra. Tuo tarpu traumuota ranka stipriai atsirėmus į žemę buvo jaučiamas tik fizinis skausmas, tačiau ankstesnė trauma dėl to nepaūmėjo. Papildomas gydymas buvo reikalingas, nes senas lūžis prastai gijo, o nukentėjusysis nesilaikė gydytojų jam duotų nurodymų.

Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai R. A. priteisė 129,44 Eur negautų darbo pajamų ir 60,97 Eur iÅ¡laidų pirktiems vaistams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atlyginti turtinę žalÄ dėl skausmÄ malÅ¡inančių vaistų pirkimo bÅ«tų galima tik tuomet, jei Å¡ie vaistai bÅ«tų pirkti iÅ¡ karto ar praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio. Tačiau iÅ¡ byloje esančių „Eurovaistinės“ kvitų (2 t., b. l.

16) matyti, kad reikiami medikamentai buvo pirkti 2019 m. vasario-kovo mėnesiais, t. y. Å¡ių gydymo priemonių pirkimas buvo nulemtas 2019 m. vasario 11 d. nukentėjusiajam atliktos operacijos, kuri nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su V. M. 2018 m. spalio 12 d. atliktais smurtiniais veiksmais. Todėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas iÅ¡ nuteistojo nėra galimas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti R. A. civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl turėtų papildomų iÅ¡laidų individualiai veiklai vykdyti ir sumokėtų mokesčių už papildomas iÅ¡mokas darbuotojams, nes Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ esmės susidarė dėl paties nukentėjusiojo aplaidaus 2018 m. rugpjūčio 5 d. traumos gydymosi, dėl ko prireikė chirurginės intervencijos ir reabilitacijos, kas lėmė nedarbingumo turėjimÄ ir visus kitus rÅ«pesčius, susijusius su veiklos vykdymu.

38. Vertinant apylinkės teismo nustatytÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažymėtina, kad neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.

a) neturtinės žalos pasekmes;

b) žalÄ padariusio asmens kaltę;

c) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

e) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

39. Teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių Å¡imtų iki kelių tÅ«kstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-236-495/2021, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). VirÅ¡ tÅ«kstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymÄ priteisiama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiÅ¡kiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Sužalojimas R. A. padarytas nugaros (juosmens) srityje, nors buvo pataikyta ir į veido sritį (maždaug ties smakru), tačiau jokių kraujosruvų ar įbrėžimų neliko. Poodinė kraujosruva juosmens kairėje pusėje jau seniai yra išnykusi, didelių nepatogumų nukentėjusysis dėl to nepatyrė, t. y. nebuvo apsunkintas jo judėjimas ir pan. R. A. nebuvo suduoti daugybiniai smūgiai, nepadaryti kaulų lūžiai, jam nereikėjo stacionaraus gydymo.

Taigi, didelio diskomforto jis nejautė. Be to, teisėjų kolegija įvertina ir paties nukentėjusiojo elgesį, t. y. ikiteisminio tyrimo metu jis nutylėjo apie turimÄ ankstesnę rankos traumÄ , Å¡i aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėjo tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nuosekliai kaltino V. M. rankos sulaužymu, nors po eilės specialistų bei ekspertų apklausų bei iÅ¡vadų pateikimo buvo nustatyta, kad pakartotinio lūžio nėra, konstatuotas tik blogas senos traumos gijimas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 500 Eur, yra pakankamas, įvertinus tai, kad nukentėjusysis juto fizinį skausmÄ , trumpalaikį pažeminimÄ ir nepatogumus. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo Å¡altiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Byloje nėra duomenų, kad R. A. bÅ«tų iÅ¡gyvenęs dideles dvasines kančias, kreipęsis pagalbos į psichologus ir pan. Jo psichinė savijauta bei gyvenimo kokybė iÅ¡ esmės nenukentėjo, todėl neturtinės žalos atlyginimo didinimui objektyvaus pagrindo nėra.

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje yra pateikusi ir (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 76). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje „Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidų“ iÅ¡analizavo Å¡io ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir nusprendė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atsiradusiÄ Å¾alÄ (194,59 Eur) priteisti iÅ¡ kaltininko V. M., tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje Å¡is sprendimas galimai dėl neatidumo nebuvo suformuluotas.

Kadangi Kauno teritorinės ligonių kasos atstovas apeliacinio skundo nepateikė, apeliantai Å¡iuo klausimu taip pat nieko nepasisakė, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu plačiau nepasisako, kadangi šį netikslumÄ galima iÅ¡taisyti ir nuosprendžio vykdymo metu. Dėl proceso iÅ¡laidų 42. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 1500 Eur, tačiau teismas priteisė tik 700 Eur, motyvuodamas tuo, kad jis kitų iÅ¡laidų (800 Eur) nepagrindė.

Tai yra netiesa, nes bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo pateikti du pinigų priėmimo kvitai, vienas 700 Eur sumai, kitas – 800 Eur. KvitÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ 800 Eur sumai, nukentėjusysis papildomai pateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

43. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡ tiesų buvo pateikti du pinigų priėmimo kvitai – 2019 m. sausio 14 d. Nr. 862749 ir 2019 m. kovo 19 d. Nr. 862750 (2 t., b. l. 28–29). PirmÄ jį kartÄ R. A. advokatui R. M. sumokėjo 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, o antrÄ jį kartÄ â€“ 700 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tiesiog nepastebėjo 2019 m. sausio 14 d. kvito. Ä®vertinus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę (beveik dveji metai), tai, jog teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimui reikėjo specialių žinių turinčių asmenų apklausos bei tyrimų, daroma iÅ¡vada, kad atstovavimo iÅ¡laidos (bendroje sumoje 1500 Eur) yra pagrįstos ir turi bÅ«ti pilnai priteistos nukentėjusiojo naudai iÅ¡ nuteistojo V. M.. Todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

44. Nukentėjusysis R. A. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ (dokumentų suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , atstovavimÄ ) ir pateikė mokėjimÄ patvirtinantį 2022 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1093007, kuriame nurodyta, kad R. A. už teisinę pagalbÄ advokatui V. M. sumokėjo 800 Eur (3 t., b. l. 75).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å i nuostata taikoma ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nuteistojo V. M. apeliacinis skundas yra tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl praÅ¡omos priteisti 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti mažinamos. Ä®vertinus tai, kad esminė apeliacinio skundo dalis, t. y. dėl apelianto iÅ¡teisinimo, yra atmetama, ir tenkinamas tik vienas praÅ¡ymas – dėl turtinės žalos nepriteisimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 500 Eur suma Å¡iuo atveju yra pakankama.

Å i suma pripažįstama proceso iÅ¡laidomis ir priteisiama iÅ¡ nuteistojo V. M.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 dalimi, 332 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ritos PoÅ¡kienės apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo V. M. ir nukentėjusiojo R. A. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo V. M. priteista nukentėjusiajam R. A. 190,41 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų 41 ct) turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiojo R. A. civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti. Nukentėjusiajam R. A. iš nuteistojo V. M. papildomai priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) – apeliacinės instancijos teisme.

Kitos 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalies nekeisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė