d528258d-ad84-4fd0-95ad-7b7101ac09fd · Utenos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                      Civilinė byla Nr. e2-187-731/2018                                                                                    Proceso Nr.2-54-3-00971-2017-1                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                               2.4.2.9.1; 3.2.6.1.

                                                                                              UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 14 d.               Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė, sekretoriaujant S. Z.,dalyvaujant ieškovui F.

V., jo atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei,atsakovo S. V. atstovui Edvardui Varoneckui,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui Valerij Černov, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo F. V. ieÅ¡kinį atsakovui S. V., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, VÄ® Registrų centras, dėl pažeistų teisių gynimo.        Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir pripažinti jam teisę be atsakovo S. V. sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus (pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktus, suformuoti Å¡io Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , teisės aktų nustatyta tvarka pateikti jÄ tikrinti ir tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti žemės sklypo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ VÄ® Registrų centrui kadastro duomenų įraÅ¡ymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir registro duomenų įraÅ¡ymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registrÄ bei visus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus) bei priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. bylinėjimosi iÅ¡laidas:

žyminį mokestį, advokato iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas dėl atliktų kadastrinių matavimų. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jis ir atsakovas S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 10,9400 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra sodyba: gyvenamasis namas, Å«kiniai ir kiemo statiniai. Jam ir atsakovui S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį minėto žemės sklypo ir minėto nekilnojamojo turto. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, registro Nr. 43/3604 patvirtina aplinkybę, kad 10,9400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Kol žemės sklypas nėra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, nėra galimybės rengti atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projekto. Atliekant kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad bendras žemės sklypo plotas yra 11,1279 ha, o ne 10,9400 ha, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausantis žemės sklypas yra 0,1879 ha didesnis, nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Jis būdamas teisėtu žemės sklypo bendrasavininkiu kreipėsi į UAB „Aukštaitijos projektai“ (vėliau V.

R. individuali veikla) dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo. 2017-01-16 vyko ginčo žemės sklypo ženklinimas vietoje. Visi suinteresuoti asmenys, t. y. gretimų žemės sklypų savininkai ir atsakovas S. V. kaip bendrasavininkas, buvo pakviesti dalyvauti, kvietimus siunčiant registruotais laiškais. 2017-08-22 visiems pakviestiems, tačiau ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje nedalyvavusiems asmenims,  buvo išsiųsti plano ištrauka ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopijos.

Gretimų žemės sklypų savininkai G. V., J. R., V. R., E. R. ir V. B. su nustatytomis žemės sklypo ribomis sutikimo, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktÄ . Atsakovas S. V. buvo informuotas apie ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2017-08-18 papildomai pakviestas į žemės sklypo paženklinimÄ , 2017-09-22 atsakovui buvo iÅ¡siųsta plano iÅ¡trauka ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopija. Jokio atsakymo iÅ¡ atsakovo nebuvo gauta. Pagal 2002-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 534 “Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 63 p. privalu suformuoti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , pagal 65 p. ir 67 p. privalu suformuotÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ teikti tikrinti ir derinti Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM, o pagal 70 p. privalu suformuotÄ , patikrintÄ ir suderintÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ pateikti VÄ® Registrų centrui.

Kadangi jis yra tik vienas iÅ¡ 10,9400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų, be kitų bendraturčių sutikimo jis Å¡ių veiksmų atlikti negali. Atsakovo S. V. elgesys pažeidžia jo nuosavybės teises: t. y. jam apribota galimybė teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti tikrÄ jį nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotÄ bei spręsti klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė patvirtino ir palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Parodė, kad 2015 metais iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros gavo raÅ¡tÄ dėl žemės sklypo duomenų tikslinimo, todėl jis nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tai, kad jis inicijuoja atlikti žemės sklypo, esančio Gružtų kaime kadastrinius matavimus, telefonu jis ir matininkas informavo Å¡io žemės sklypo bendrasavininkÄ , t. y. savo brolį - atsakovÄ Â S. V.. Atsakovas atsakė, kad jam to nereikia. Kai matininkas dalimis vykdė žemės sklypo matavimus, atsakovas vienÄ kartÄ dalyvavo, tačiau vėliau jis bendradarbiauti kategoriÅ¡kai atsisakė.

Atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos nepasikeitė, padidėjo tik žemės sklypo plotas. Jis ateityje ketina atsidalinti žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.   Atsakovas S. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad Vadovaujantis 2002-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 32.1 punktu žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba bÅ«simajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys).

Nuostatų 32.1.1.2. punktas numato, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniÅ¡kai arba ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo iÅ¡siunčiami registruotu laiÅ¡ku. 32.1.1.3 punktas numato, kad jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raÅ¡tu ir (arba) atsisakė pasiraÅ¡yti paženklinimo- parodymo akte, vykdytojas registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijÄ ir žemės sklypo plano fragmentÄ (iÅ¡traukÄ ), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir Å¡ių žemės sklypų kadastro numeriai.

Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui.

Taigi Nuostatų 32.1 punktas aiÅ¡kiai numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje gali bÅ«ti paženklinamos tik dalyvaujant žemės sklypo savininkui. Å iuo atveju žemės sklypo savininkai yra du - jis ir ieÅ¡kovas, tačiau jis nedalyvavo žemės sklypo ribų vietovėje paženklinime, todėl toks žemės sklypo ribų paženklinimo aktas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir teismas negali leisti ieÅ¡kovui vykdyti tolimesnių kadastrinių matavimo derinimo darbų be jo sutikimo. Tai, kad ieÅ¡kovas tik vienas dalyvavo ženklinant sklypo ribas galimai lėmė ir netinkamÄ kadastrinių matavimų atlikimÄ , nėra aiÅ¡ku ar ieÅ¡kovas tinkamai parodė sklypo ribas, nes sklypo plotas padidėjo nuo 10,9400 ha iki 11,1279 ha, todėl paženklinimo aktas yra neteisėtas ne tik dėl jo nedalyvavimo, bet ir dėl netinkamo ribų pažymėjimo.

Taip pat Å¡iuo atveju keltinas klausimas, ar sklypo padidėjimas atitinka teisės aktuose nustatytÄ leistinÄ paklaidÄ . Kita priežastis kodėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes jam, kaip žemės sklypo bendrasavininkui, nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie žemės sklypo ribų paženklinimÄ . Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad buvo informuotas apie žemės sklypo ribų paženklinimÄ vietoje, tačiau jis nėra gavęs nė vieno praneÅ¡imo. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2017-08-18 buvo papildomai pakviestas į žemės sklypo paženklinimÄ , tačiau ieÅ¡kinyje nėra nurodyta, ar vyko papildomas ženklinimas ir kada jis buvo vykdytas, dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar yra įvykdyti minėtų Nuostatų reikalavimai.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas pats nusprendė atlikti bendro sklypo kadastrinius matavimus, su juo tokių veiksmų nederindamas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad jis pažeidžia jo teises, nes jis negali įregistruoti tikrojo nuosavybės teise priklausančio ploto bei spręsti klausimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Žemės sklypas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, o ieÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, kad yra kėlęs klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, todėl negalima sutikti, kad Å¡iuo metu jo teisės yra pažeidžiamos.

Taip pat mano, kad toks ieÅ¡kovo reikalavimas, koks yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinyje negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra konkrečiai apibrėžta, kokius veiksmus ieÅ¡kovas galėtų atlikti be jo sutikimo. Taigi, jeigu teismas patenkintų tokį ieÅ¡kinį bÅ«tų pažeistos jo teisės, kadangi ieÅ¡kovas galėtų piktnaudžiauti tokiu teismo sprendimu ir atlikti kitus - teismo sprendime aiÅ¡kiai neįvardintus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastriniais matavimais. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laidas dėl atliktų kadastrinių matavimų, tačiau jokie įrodymai patvirtinantys iÅ¡laidų buvimo faktÄ Ä¯ bylÄ nėra pateikti.

Net jeigu ieÅ¡kovas ir pateiktų tokius įrodymus, teismas negalėtų Å¡io reikalavimo patenkinti, nes Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas vienas pasirinko matininkÄ ir su juo sutarė dėl kadastrinių matavimų, jis jokio sutikimo dėl matavimų atlikimo nedavė ir matininko nesirinko su juo nesitarė dėl kainos. Kadangi ieÅ¡kovas kadastrinius matavimus atliko savo iniciatyva, kadastrinių matavimų atlikimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti iÅ¡ jo priteisiamos. Maždaug 2017 m. sausio mėnesį ieÅ¡kovas neteisėtu bÅ«du pasisavino jo bankinę mokėjimo kortelę Luminor banko ir nuo jos nusiėmė 2500 eurų.

Apie atliktÄ neteisėtÄ veiksmÄ ieÅ¡kovas pats prisipažino pasakęs, kad jis atliks kažkokius žemės matavimus už juos. Jis jam pasakė kad su nieko nesutinka, kad jis pavogė pinigus ir pareikalavo juos grÄ Å¾inti, bet jis atsisakė. GrÄ Å¾ino tik kortelę, o sÄ skaita buvo tuščia. Suvokdamas, kad brolis atliko neteisėtus veiksmus skaudžiai iÅ¡gyveno, bet į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ir palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes.

Nurodė, jog atsakovas ateityje pats ketina inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus nepažeidžiant jų atlikimo tvarkos. Atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu Zarasų m., S. Nėries g. 15-9, tačiau jis faktiÅ¡kai gyvena - Zarasų m., AukÅ¡taičių g. 7. Apie tai yra žinoma ieÅ¡kovui (ieÅ¡kinyje nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas), todėl iÅ¡siųsdamas kvietimÄ atsakovui registruotu laiÅ¡ku deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime, ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Atsakovas mano, kad buvo pažeisti procedÅ«riniai dalykai. Prašė ieÅ¡kinį atmesti.  Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko ir nurodė, kad Žemės nuosavybės tvarkymo bylos dokumentais nustatyta, kad 10,94 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), buvo suformuotas, atliekant preliminarius žemės sklypo matavimus, pagal Zarasų rajono valdybos 1994 m. birželio 20 d. sprendimÄ Nr. 257-1417 dėl nuosavybės teisės atstatymo A.

V. į turėtÄ 8,43 ha žemės (miÅ¡ko) plotÄ ir 1994 m. birželio 20 d. Zarasų rajono valdybos potvarkį Nr. 187v bei 1994 m. rugsėjo 21 d. sudarytÄ Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P43/94-0210 dėl valstybinės 2,51 ha žemės pirkimo. Dabartiniai Å¡io žemės sklypo savininkai – F. V. ir S. V. 2007-01-20 inicijavo 10,94 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo vietovėje darbus, kuriuos atliko (duomenys neskelbtini)projekto autorė V.

S. ir 2007 m. balandžio 16 d. kreipėsi į tuometinį Zarasų rajono žemėtvarkos skyrių Zarasuose su praÅ¡ymais patikslinti jiems priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4337/0003:37) įklojimÄ Ä¯ kadastro žemėlapį bei parengti ortofoto pagrindu naujus žemės sklypo planus. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyrius 2017 metais gavo V. R. IÄ® parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinių matavimų bylÄ . Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nebuvo suderintas su žemės sklypo bendraturčiu S. V. ir nebuvo gautas jo pritarimas (praÅ¡ymas) dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų pakeitimo, jų institucija negalėjo suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų plano ir priimti sprendimo dėl Å¡io žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

Sklypo savininkui arba vienam iÅ¡ jų nepasiraÅ¡ius žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto bei žemes sklypo plano, suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenų byla laikoma turinčia trÅ«kumų, dėl ko ji negali bÅ«ti derinama ir perduodama Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastrinių duomenų įregistravimui. Teismo posėdžio metu atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ jo atstovui nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimÄ , nepateikė, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a :         Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas F. V. ir atsakovas S. V., bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 10,9400 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«kykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, registro Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina aplinkybę, kad 10,9400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), buvo suformuotas, atliekant tik preliminarius žemės sklypo matavimus. IeÅ¡kovas 2015-11-27 gavo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad skyrius nustatė, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas turi bÅ«ti tikslinamas, nes pagal parengtÄ preliminarų žemės sklypo planÄ , kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktiÅ¡kai esamų vietovėje anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų. Atliekant kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad bendras žemės sklypo plotas yra didesnis, nei Å¡iuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

F. V. būdamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), bendrasavininku kreipėsi į UAB „Aukštaitijos projektai“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo. UAB „Aukštaitijos projektai“ bankrutavo, todėl šiuos darbus tęsė V. R. IĮ.Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad, kad UAB „Aukštaitijos projektai“ 2017-01-04 išsiuntė gretimų sklypų savininkams G. V., V.

B., V. R., J. R. ir E. R. kvietimus, kuriuose nurodyta, 2017-01-16    11.00 val., vyks žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), ženklinimas. UAB „AukÅ¡taitijos projektai“ matininkas V. R. 2017-01-04 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ . 2017-08-22 V. R. IÄ® G. V., V. B., V. R., J. R. ir E. R. surašė ir iÅ¡siuntė praneÅ¡imus apie tai, kad 2017-01-16, 10.00 val. buvo ženklinamas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), ir jie bÅ«dami kaip gretimo sklypo savininkai nedalyvavo ribų paženklinime, nors kvietimÄ gavo, todėl siunčia gretimo sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)plano iÅ¡traukÄ ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijas, o neturint pretenzijų prašė pasiraÅ¡yti paženklinimo – parodymo akto kopijoje.

Gretimų sklypų savininkai pasirašė 2017-01-16 paženklinimo – parodymo akto kopijose. Taip pat 2017-08-22 V. R. IÄ® surašė ir iÅ¡siuntė atsakovui S. V. jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir sodybos esančios(duomenys neskelbtini), adresais kvietimus apie tai, kad 2017-09-01, 10.00 val. bus ženklinamas Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis esančio(duomenys neskelbtini). V. R. IÄ® 2017-09-22 atsakovui S. V. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie tai, kad 2017-09-04, 10.00 val. buvo ženklinamas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., ir jis bÅ«damas sklypo bendrasavininku nedalyvavo ribų paženklinime, todėl siunčia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plano iÅ¡traukÄ ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijÄ , o neturint pretenzijų prašė pasiraÅ¡yti paženklinimo – parodymo akto kopijoje.

Atsakovas nurodė, jog jis nedalyvavo žemės sklypo ribų vietovėje paženklinime, todėl mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju žemės sklypo ribų paženklinimo aktas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir teismas negali leisti ieÅ¡kovui vykdyti tolimesnių kadastrinių matavimo derinimo darbų, be jo sutikimo. Be to, atsakovas nurodo, kad jam, kaip žemės sklypo bendrasavininkui, nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie žemės sklypo ribų paženklinimÄ , nes jis dėl to nėra gavęs nė vieno praneÅ¡imo.

Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte užfiksuotų matavimų, t. y. nustatyto žemės sklypo ploto dydžio neginčija.Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v.

AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Nagrinėjamos bylos atveju ginčo Å¡alys yra žemės sklypo bendraturčiai. Å iuo aspektu pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimÄ bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrÄ daiktÄ (žemės sklypÄ , pastatÄ ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu.

Bendraturčiai susitarimÄ pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiÅ¡kam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v.

N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ , ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus.Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Ä®statymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimÄ , kai Å¡io Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais bÅ«dais formuojami nekilnojamieji daiktai ar Å¡io Ä®statymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.

Ä®statymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytų duomenų pakeitimo tvarkÄ ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas taip pat numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.        Nurodytas teisinis reglamentavimas visiÅ¡kai pagrindžia ieÅ¡kovo teisę reikalauti atlikti jam ir atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o Å¡ie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įraÅ¡ant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . Vadinasi ieÅ¡kovo, kuris yra Å¡io žemės sklypo savininkas, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotÄ valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiÅ¡kai teisėtas pagrindas juos atlikti. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas negali savo nesutikimo įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis grįsti tuo, jog ieÅ¡kovas neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus.

Atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovas pats nusprendė atlikti bendro sklypo kadastrinius matavimus, su juo tokių veiksmų nederindamas neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant šį ginÄÄ . Nuosavybės teisės turinį sudaro savininko teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl tik pats savininkas gali spręsti kokiu bÅ«du jis nori valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu.

Savininko nuosavybės teisė turi bÅ«ti ginama nuo bet kokio trukdymo savo nuožiÅ«ra įgyvendinti savo nuosavybės teises, jeigu įgyvendindamas jas savininkas nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl Å¡ioje byloje svarbu nustatyti ne tai ar bÅ«tina atlikti Å¡io sklypo kadastrinius matavimus prieÅ¡ jo pasidalijimÄ , o tai ar norėdamas atlikti (atlikdamas) kadastrinius matavimus ieÅ¡kovas pažeidžia kokius nors teisės aktus ir atsakovo teises bei interesus.Kaip minėta, Å¡iuo atveju pagrindas atlikti kadastrinius matavimus yra tai, kad žemės sklypo ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, o ieÅ¡kovai pageidauja jas nustatyti (Nuostatų 3.5 punktas).

Jokie teisės aktai nedraudžia nustatyti žemės sklypo ribų valstybinėje koordinačių sistemoje dar prieÅ¡ rengiant žemės sklypo padalijimo ar atsidalijimo projektÄ . Savininko pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus yra savarankiÅ¡kas teisėtas ir pakankamas pagrindas juos atlikti, todėl atsakovas negali reikalauti, kad ieÅ¡kovas kadastrinius matavimus atliktų kokiu nors kitu pagrindu ir kitu metu nei nori jis pats. IeÅ¡kovas ketina ateityje rengti atidalijimo projektÄ ne pagal preliminarius matavimus, o pirmiau nustatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje (atlikti kadastrinius matavimus) ir tik po to atsidalinti savo dalis iÅ¡ bendros nuosavybės. Tokiais veiksmais ieÅ¡kovas nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, nes Nuostatų 3.5 punkte nurodytas pagrindas atlikti kadastrinius matavimus (savininko pageidavimas) nesiejamas su Nuostatų 3.1 punkte nurodytu pagrindu (žemės sklypo padalijimu, atidalijimu).

Šie pagrindai yra savarankiški ir Nuostatai nenumato jokio privalomo veiksmų eiliškumo tarp žemės sklypo padalijimo projekto rengimo ir sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Pažymėtina, kad ieškovo pageidavimu atlikti kadastriniai matavimai kaip tik ir patvirtina, kad nustačius šalių žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypo plotas nustatytas šiek tiek didesnis nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet neviršija Nuostatuose leidžiamos paklaidos.

Todėl ieÅ¡kovo noras pirmiau įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis, o po to, vadovaujantis jais, atsidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės tiksliai jiems priklausančias dalis yra ne tik neprieÅ¡taraujantis jokiems teisės aktams, bet ir visiÅ¡kai pagrįstas bei logiÅ¡kas. Atsakovas neturi teisės trukdyti ieÅ¡kovui įgyvendinti savo teisę nustatyti Å¡alims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje bet kuriuo metu, kuriuo jis pageidauja tÄ daryti, remdamasi vien tik kadastrinių matavimų atlikimo bÅ«tinumo ar nebÅ«tinumo kriterijumi konkrečiu metu.

Å alys turi teisę savo interesų siekti skirtingais bÅ«dais, tačiau net ir nesutikdamos su kitos Å¡alies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo bÅ«du negali trukdyti kitai Å¡aliai, jeigu Å¡ios pasirinktas bÅ«das niekaip nepažeidžia kitos Å¡alies teisų ir interesų. Todėl reikalaudamas atmesti ieÅ¡kinį atsakovas turi argumentuotai pagrįsti kuo kadastrinių matavimų įregistravimas pažeis jo teises ir interesus. Kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ tvarkÄ nustato Kadastro nuostatai (Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalis).

Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Å¡ių Nuostatų reikalavimus parengtÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina.

Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su praÅ¡ymu įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrÄ ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Å io Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikiamas praÅ¡ymas įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ .

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklÄ nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjekto - Žemėtvarkos skyriaus, veiklÄ tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, ir kito vieÅ¡ojo administravimo subjekto - Kadastro tvarkytojo, veiklÄ tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę praÅ¡yti atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti vieÅ¡ojo administravimo subjektai.

Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas yra žemės sklypo, kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, savininkai, todėl abi Å¡alys turi vienodas teises pageidauti atlikti jų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir gali rinktis skirtingus pagrindus jiems atlikti ir skirtingÄ laikÄ kada jie pageidauja tokius matavimus atlikti. Bet ginčyti Å¡alys gali ne nurodytÄ viena kitos teisę reikalauti atlikti kadastrinius matavimus, o tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises siekiant nustatyti tikslius jų bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti.

Todėl siekiant iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ reikalinga nustatyti kuri Å¡alis elgiasi sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai Å¡aliai pasinaudoti savo teise, nors jos teisės ir interesai nėra pažeidžiami.       IÅ¡ V. R. IÄ® atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad atlikus Å¡alims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatytas 0,1879 ha didesnis sklypo plotas, tačiau tai atitinka leistinÄ ploto paklaidÄ . IÅ¡ Žemėtvarkos skyriaus suraÅ¡yto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylÄ , nustatė, kad:

žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės sklypo planas sudarytas teisingai; kiti dokumentai užpildyti teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai. IÅ¡ Å¡alių žemės sklypo plano matyti, kad Žemėtvarkos skyrius suderino šį žemės sklypo planÄ .      IÅ¡ nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad matininkas ieÅ¡kovo pageidavimu atliko kadastrinius žemės sklypo matavimus ir pateikė Žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų bylÄ tikrinimui ir derinimui.

Tai reiÅ¡kia, kad siekiant nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis tiek ieÅ¡kovas, tiek matininkas padarė viskÄ , kÄ numato Nuostatai, o atsakovas Å¡ių veiksmų teisėtumo neginčijo ir neginčija Å¡ioje byloje.       Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas, turėdami nustatytus jų žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumÄ konstatavo įgaliota tÄ daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti Å¡iuos kadastro duomenis įregistravimui vieÅ¡ame registre.

Tačiau Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilno­ja­mojo daikto kadastro duomenis į nekilnoja­mo­jo turto kadastrÄ turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Ä®statymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovo nesutikimas pateikti tokį praÅ¡ymÄ , pasireiÅ¡kiantis jo nepasiraÅ¡ymu žemės sklypo plane, užkerta keliÄ ieÅ¡kovui įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Taip atsakovas sukuria ieÅ¡kovui tokiÄ situacijÄ , kurioje jokios tolesnės procedÅ«ros dėl jo pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų realizavimo vykti negali ir ieÅ¡kovas yra priversti reikÅ¡ti Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį.

Todėl pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai ginčija iÅ¡ esmės pačiÄ ieÅ¡kovo kaip bendraturčio teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, o ne Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas. Toks atsakovo elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieÅ¡koti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad Å¡alių ginÄÄ reikia spręsti kitu bÅ«du jis trukdo ieÅ¡kovui įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu savo nuožiÅ«ra.

Atsakovo argumentai, kad pats ieÅ¡kovas nebendradarbiavo ir nesiekė dalykiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ bei gali bÅ«ti tikslinami kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J.

M. v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamu atveju tokį aktÄ atsakovas atsisako pasiraÅ¡yti tik dėl nedalyvavimo jį suraÅ¡ant, kadangi jam apie atliekamus kadastrinių matavimus nebuvo tinkamai praneÅ¡ta, taip pažeidus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas. Atsakovas nurodo, jog apie tai, kad vyks žemės sklypo, unikalus(duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), paženklinimas, jis tinkamai informuotas nebuvo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose.Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi bÅ«ti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasiraÅ¡o dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (32.1.1.4 punktas).

Kadastrinių matavimų bÅ«du nustatomos žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių bei statinių kontÅ«rų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įraÅ¡ymui į Nekilnojamojo turto registrÄ (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba bÅ«simajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Remiantis Kadastro nuostatų Nr. 32.1.1.2. p., suinteresuotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniÅ¡kai arba ne vėliau 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo iÅ¡siunčiami registruotu laiÅ¡ku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (iÅ¡siųs) Å¡iuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi praneÅ¡ti apie savo neatvykimÄ likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami.

Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informacijÄ apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraÅ¡tyje ir seniÅ«nijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresÄ , gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresÄ , telefono numerį ir elektroninio paÅ¡to adresÄ . Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raÅ¡tu ir (arba) atsisakė pasiraÅ¡yti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijÄ ir žemės sklypo plano fragmentÄ (iÅ¡traukÄ ), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir Å¡ių žemės sklypų kadastro numeriai.

Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui.

Å ios nuostatos taikytinos tiek bendraturčiams, tiek gretimų sklypų savininkams (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1048-480/2014).Byloje nėra pateikta įrodymų, jog UAB „AukÅ¡taitijos projektai“ ar ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡siuntęs atsakovui kvietimÄ registruotu paÅ¡tu, kuriame bÅ«tų nurodyta, jog 2017-01-16, 11.00 val., vyks žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), ženklinimas, tačiau liudytojas V.

R. parodė, kad apie ženklinimo darbų datÄ ir laikÄ jis pats asmeniÅ¡kai pranešė telefonu atsakovui. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2017-08-22 V. R. IÄ® surašė ir iÅ¡siuntė atsakovui S. V. registruotu paÅ¡tu jo deklaruotos gyvenamosios vietos – Zarasų m., S. Nėries g. 15-9 ir sodybos esančios (duomenys neskelbtini), adresais kvietimus apie tai, kad 2017-09-04, 10.00 val. bus ženklinamas Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis esančio(duomenys neskelbtini).

Atsakovui nedalyvavus žemės sklypo paženklinimo darbuose, V. R. IÄ® 2017-09-22 atsakovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie tai, kad 2017-09-04, 10.00 val. buvo ženklinamas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jis bÅ«damas kaip sklypo bendrasavininkas nedalyvavo ribų paženklinime, todėl siunčia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano iÅ¡traukÄ ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijÄ , o neturint pretenzijų prašė pasiraÅ¡yti paženklinimo – parodymo akto kopijoje.

Liudytojas V. R. parodė, kad F. V. atvykus pas jį, jis iÅ¡analizavo dokumentus ir paskambino atsakovui S. V. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Atsakovas telefonu nenorom atsakė, kad jie gali daryti tuos savo kadastrinius matavimus. Ä® žemės sklypÄ buvo atvykęs 3-4 kartus. Tuo metu kai buvo kviečiami gretimų sklypų savininkai, atsakovas nedalyvavo. Atliekant žemės sklype esančių pastatų matavimus, atsakovas buvo vietoje, jis viskÄ matė, su juo bendravo. Kai reikėjo pasiraÅ¡yti dokumentus, atsakovas tai padaryti kategoriÅ¡kai atsisakė. Supratęs, kad atsakovas kategoriÅ¡kai atsisako bendradarbiauti vykdant ženklinimo darbus, jam registruotu paÅ¡tu deklaruotos jo gyvenamosios vietos ir sodybos adresais panešė apie tai, kad 2017-09-04 papildomai bus vykdomas žemės sklypo ribų ženklinimas. Parodė, kad telefonu dėl kadastrinių matavimų bendravo ir su atsakovo atstovu.             Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su praneÅ¡imu kitai Å¡aliai ir bÅ«tinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nepažeidžiant jos sisteminių ryÅ¡ių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktÄ nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų Å¡io akto ydingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktÄ kvietiniams asmenims kvietimai įteikimai asmeniÅ¡kai arba ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo iÅ¡siunčiami registruotu paÅ¡tu. Å iuo konkrečiu atveju atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie geodezinių matavimų atlikimÄ . Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktÄ , jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raÅ¡tu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl Å¡ie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų.

Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktÄ nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų Å¡io akto ydingumÄ . Nagrinėjamu atveju nustatant Å¡alių žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, todėl pripažintina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nedalyvavo nustatant Å¡alims priklausančias sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

Galiausiai pažymėtina, kad ieškovo pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovo teisių ir interesų, bet ir bus naudingas jam pačiam. Šiuo atveju faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas yra net šiek tiek didesnis nei šiuo metu įregistruota viešame registre, o sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui F.

V. pripažintina reikalavimo teisė be atsakovo S. V. sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus. Ieškovas F. V. prašo iš atsakovo S. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas - išlaidas už žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Teismas pripažįsta, kad šių atsiradimas nepriklauso nuo to ar ieškovo teisė įregistruoti kadastrinius matavimus įgyvendinama teismo tvarka ar ne teismo keliu.

Akivaizdu, kad ir tuo atveju jeigu tarp Å¡alių nebÅ«tų kilęs ginčas dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo, ieÅ¡kovas vis tiek bÅ«tų patyręs Å¡ias iÅ¡laidas, nes kitaip negalėtų įgyvendinti savo teisės nusistatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, Å¡ios iÅ¡laidos susidarė dar iki bylos iÅ¡kėlimo, o ne dėl to, kad ginÄÄ teko spręsti teisme. Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti priskiriamos tik tokios iÅ¡laidos, kurių iÅ¡ viso nebÅ«tų, jeigu Å¡alims netektų ginčo spręsti teisme.

Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti net jeigu ginčo ir nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Todėl įvertinus tai, kad šių kadastrinių matavimų išlaidos buvo išimtinai ieškovo interesus tenkinančios išlaidos, kurias ieškovas neišvengiamai būtų patyręs net jeigu ir nebūtų šios bylos, jos negali būti pripažįstamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir negali būti priteisiamos iš atsakovo procesinės teisės prasme kaip bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis ir 730 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str.). Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 10,15 Eur, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1, 5 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :         IeÅ¡kinį patenkinti.      Pripažinti F. V., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus (pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktus, suformuoti Å¡io Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , teisės aktų nustatyta tvarka pateikti jÄ tikrinti ir tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti žemės sklypo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ VÄ® Registrų centrui kadastro duomenų įraÅ¡ymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir registro duomenų įraÅ¡ymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registrÄ bei visus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus).

   Priteisti iÅ¡ S. V. 805 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų F. V. naudai.      Priteisti iÅ¡ S. V. 10,15 Eur valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.      Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus.

Teisėja                                                                                    Liudmila Kuzmickienė