2020-10-07 Nr. AB-18516-3-62-3-02056-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1837-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02056-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą ir higienos normos reikalavimus. Nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 21 d. buvo patalpintas į karantino patalpą, kurioje buvo pažeista reglamentuota gyvenamojo ploto norma, patalpoje buvo 11 nuteistųjų. Nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki 2017 m. liepos 28 d. gyveno 7-ame ir 6-ame būryje, taip pat buvo pažeista reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Gyvenamojoje patalpoje buvo sena spinta be lentynų, todėl drabužius laikydavo po gultu, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas. Virtuvėlėje buvo tik dvi spintelės, stalas, nebuvo jokių elektrinių prietaisų, todėl nebuvo galimybės pasigaminti maistą. Virtuvėlės patalpoje buvo drėgna, pelėsis. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus sudėtinga pasinaudoti tualetu, apsiprausti, prausykloje nebuvo karšto vandens. Nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. gyveno 9-ame būryje, kurio patalpa buvo 12 kv. m, gyveno nuo 5 iki 7 nuteistųjų, taigi buvo pažeista gyvenamojo ploto norma, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, be to, buvo tik dvi spintos, todėl visi daiktai netilpdavo. 9-ame būryje nebuvo įrengta virtuvėlė. Nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. bausmę atliko darbo būryje, jame taip pat nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Gyvenamojoje patalpoje buvo nuo 6 iki 8 nuteistųjų, buvo tik dvi spintos, todėl visi daiktai netilpdavo ir reikėdavo juos laikyti po gultu krepšyje.

3. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, nes langas mažas ir nepatekdavo šviesa, patalpos grindys betoninės. Tvirtino, kad 124 brigados pastatas, kuriame yra ši gyvenamoji patalpa, buvo avarinės būklės. Gyvenamoji patalpa neremontuota, joje langai nesandarūs, todėl žiemą buvo šalta, veisėsi tarakonai. Gyvenamojoje patalpoje buvęs inventorius susidėvėjęs, tualetuose pertvaros sulūžusios. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, jog ne visada visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko ir daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Tvirtino, jog nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Gyvenamosios patalpos aprūpinamos baldais ir inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Duomenų, kokie baldai ir inventorius buvo ginčo patalpose vertinamuoju periodu, pateikti negali.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, remontai atliekami įstaigos lėšomis, informacija apie atliktus remontus nekaupiama. Nuteistieji gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas privalo tvarkytis patys, todėl tinkamai atliekant šią pareigą, gyvenamosiose patalpose nebūtų pelėsio. Gyvenamųjų patalpų langai mediniai, sandarūs, stiklai nesudužę. Nuteistųjų išdaužti ar sulūžę langai nedelsiant tvarkomi ar keičiami naujais. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Ginčo patalpos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) specialistų nebuvo tikrintos, pareiškėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo būryje į Ūkio skyrių nesikreipė. Pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė prašymo perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas. Teigė, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo S. D. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. spalio 24 d. buvo laikomas karantino patalpoje Nr. 1, kurios plotas 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,65 kv. m; nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. bausmę atliko 7-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 57,96 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,22 kv. m; nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. vasario 27 d. bausmę atliko 7-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 56,99 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,16 kv. m; nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. liepos 26 d. bausmę atliko 6-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 56,61 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,15 kv. m; nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. bausmę atliko 9-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,40 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,21 kv. m; nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. bausmę atliko 12-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,80 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,1 kv. m. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovo pateikti oficialūs dokumentai patvirtina atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo apgyvendinimo vietos ir jam tekusio gyvenamojo ploto, todėl teismas vertino, jog pareiškėjui vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad 6, 7, 9, 12 būrių gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, o darbo būrio gyvenamojoje patalpoje buvo mažas langas, todėl nepatekdavo šviesa, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietimą informavęs įstaigos administraciją, todėl pareiškėjo teiginį dėl netinkamos natūralios apšvietos atmetė.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad gyvenamosiose patalpose buvo mažai spintų, todėl visi daiktai netilpdavo ir reikėdavo juos laikyti po gultu krepšyje, konstatavo, jog savo nurodomų argumentų jis nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, be to, nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl to, jog buvo mažai spintų ir negalėjo susidėti daiktų. Pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad trūko kietojo inventoriaus ir nepateikus į bylą duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus, jis kreipėsi į atsakovo atstovą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad 6–o, 7–o būrio virtuvėlėje nebuvo jokių elektrinių prietaisų, todėl nebuvo galimybės pasigaminti maistą, virtuvėlės patalpoje buvo drėgna, veisėsi pelėsis, o 9–ame būryje nebuvo virtuvėlės, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. punktu, kuriame nurodyta, kad tik esant techninėms galimybėms, virtuvėlė įrengiama, tačiau teisės aktai nereglamentuoja virtuvės patalpos ploto ir kiek viryklių turi būti įrengta. Teismas pažymėjo, kad nuteistieji yra aprūpinami maistu ir gaminti valgyti nėra būtinybė. Teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo paaiškinimus, kad 1–o sektoriaus būriuose yra įrengtos virtuvėlės, kuriose nuteistieji gali laikyti ir gaminti maistą; virtuvėlėse yra elektrinės viryklės, šaldytuvas, kriauklė, gartraukis ir spintelės maistui pasidėti. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų minėtu aspektu. Teismas taip pat vertino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros patalpose. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių (drėgmės, pelėsio virtuvėlėje) būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad virtuvėlės patalpose drėgna, formuojasi pelėsis.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad 6–ame, 7–ame būryje dėl didelio nuteistųjų skaičiaus problematiška pasinaudoti tualetu, apsiprausti, prausykloje nebuvo karšto vandens, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, jog 6–o būrio tualete yra 7 klozetai, prausykloje 7 praustuvės; 7–o būrio tualete 7 klozetai, prausykloje 7 praustuvės; 7–ame būryje buvo nuo 52–54 nuteistųjų, 6–ame būryje buvo 59 nuteistieji. Įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis ir teisinį reguliavimą, teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje nurodytas sanitarinių įrenginių skaičius buvo užtikrintas.

13. Dėl pareiškėjo argumento, kad 12-o būrio gyvenamosios patalpos grindys buvo betoninės, teismas sprendė, kad pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl betoninės grindų dangos pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl juos atmetė.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad 124 brigados pastatas, kuriame yra ši gyvenamoji patalpa, buvo avarinės būklės, gyvenamoji patalpa neremontuota, joje langai nesandarūs, todėl žiemą buvo šalta, veisėsi tarakonai; patalpoje buvęs inventorius susidėvėjęs, tualetuose pertvaros sulūžusios, atsižvelgė į atsakovo atstovo paaiškinimus, kad: įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, remontai atliekami įstaigos lėšomis, informacija apie atliktus remontus nekaupiama; 1 sektoriaus būriuose langai tvarkingi ir sandarūs, nuteistųjų išdaužti ar sulūžę langai nedelsiant tvarkomi ar keičiami naujais.

Šiuos teiginius atsakovo atstovas grindė 2018 m. spalio 12 d. Ūkio skyriaus pažyma Nr. 88-640. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Į bylą pateikti NVSC Kauno departamento rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d.

NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyrius pareiškėjo 2018 m. gegužės 21 d. skundo dėl netinkamų kalinimo sąlygų 12 būrio 124 brigadoje 4 gyvenamojoje patalpoje nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. pagrindu atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė, kad 1 sektoriaus 12 būrio 124 brigados pastatas yra senas ir senai remontuotas, jame esantis inventorius susidėvėjęs, langų rėmai nesandarūs, durys ir tualetuose pertvaros aplūžusios, gyvenamojoje patalpoje aptikta gyvų nariuotakojų.

Nors minėta operatyvi ginčo patalpų kontrolė atlikta ne pareiškėjo kalinimo jose metu, tačiau jo skundo pagrindu, praėjus neilgam laikotarpiui nuo ginčo laikotarpio pabaigos, atsakovo atstovas duomenų, patvirtinančių minėtų patalpų, jose buvusio inventoriaus būklę nepateikė, todėl teismas sprendė, kad yra tikėtina, jog NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr.V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) pažeidimai buvo pareiškėjo kalėjimo ginčo patalpoje metu.

Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl avarinės gyvenamųjų patalpų, jų inventoriaus būklės, dėl buitinių parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose bei pareiškėjui sukeltų nepatogumų pripažino pagrįstais.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad dėl netinkamo gyvenamosios patalpos apšvietimo pablogėjo jo rega, teismas nustatė, jog pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi dėl pablogėjusio regėjimo, jam buvo skirta okulisto konsultacija, buvo paskirti akiniai. Tačiau pažymėjo, jog gyvendamas ginčo patalpose jis turėjo judėjimo laisvę, ginčo patalpose privalėjo būti tik dienotvarkėje nustatytu laiku, todėl teismas padarė išvadą, kad vienareikšmiškai tvirtinti, jog regėjimo pablogėjimą lėmė netinkamas gyvenamosios patalpos apšvietimas, nėra pagrindo.

16. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad jis nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. bausmę atliko senose ir senai remontuotose, higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (1 sektoriaus 12 būrio 124 brigadoje). Byloje nenustačius, jog dėl kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams pareiškėjui kilo sunkesni padariniai ir kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovo atstovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais, apsiribojant jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

17. Teismas, spręsdamas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašymo dėl 656,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, nustatė, kad byloje atsakovu buvo Lietuvos valstybė, o bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti Lietuvos valstybės naudai. Tokio prašymo atžvilgiu skolininkas ir kreditorius yra tas pats – Lietuvos valstybė, taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti patenkintas.

III. 18. Pareiškėjas S. D. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti jam iš atsakovo 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo gyvenamųjų patalpų nuotraukas ir atliktų patikrinimų išvadas.

19. Pareiškėjas, aprašęs bylos eigą ir pakartojęs nusiskundimus, kuriuos pateikė skunde pirmosios instancijos teismui, teigia, kad nesutinka, jog nebuvo priteista žala už regėjimo pablogėjimą atliekant bausmę. Mano, kad teismas nesivadovavo žalos atlyginimo principais, žalos samprata, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, nors laikymo sąlygos Pravieniškių PN-AK turi būti pripažintos nežmoniškomis, žeminančiomis asmens orumą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, nepagrįstai neišskaičiavo baldų užimamo ploto. Neteisingai vertino pareiškėjo nusiskundimus dėl drėgmės, pelėsio, apšvietimo ir kt. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neaiškus, neparemtas EŽTT praktika, todėl turi būti panaikintas.

21. Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, teismas padarė tinkamą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d.

25. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai skundžiamu 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista (t. y. nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. bausmę atliko senose ir senai remontuotose, higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (1 sektoriaus 12 būrio 124 brigadoje)), o pareiškėjo reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nenustatytų kitų pareiškėjo teisių pažeidimų, teigdamas, kad teismas neteisingai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, nepagrįstai neišskaičiavo baldų užimamo ploto, neteisingai vertino pareiškėjo nusiskundimus dėl drėgmės, pelėsio, apšvietimo, o teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neaiškus, neparemtas EŽTT praktika.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Primintina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo paneigtos minėtos pareiškėjo pretenzijos, pagrįstai padarė išvadą, kad karantino patalpoje Nr. 1, 6-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, 7-o būrio 2-oje, 4-oje gyvenamojoje patalpoje, 9-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, 12-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,1 kv. m iki 3,65 kv. m. Taigi byloje teisingai konstatuota, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus (3,1 kv. m vienam asmeniui). Padarytą išvadą apie ploto pakankamumą patvirtina byloje esanti medžiaga (1 t., b. l. 17–18, 30, 31, 107, 2 t., b. l. 5–6). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

30. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą, pagrįstai neišskaičiavo baldų užimamo ploto.

31. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą išreikalauti į bylą papildomus duomenis, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-442/202; kt.). Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių tokio pobūdžio prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Be to, teigdamas, kad teismas turėjo išsireikalauti visus reikalingus duomenis, pareiškėjas nekonkretizavo, kokius būtent duomenis teismas turėjo išreikalauti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina prašymo išreikalauti papildomus dokumentus.

32. Dėl pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas pretenzijas, jog 1 sektoriaus 12 būrio 124 brigadoje jis atliko bausmę senose ir senai remontuotose, higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose, vertino pareiškėjo naudai, t. y. šie pažeidimai laikomi nustatytais. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, atsižvelgė į nustatytus higienos normos pažeidimus, ir į pažeidimo mastą bei trukmę (t. y. nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d.), taigi pagrįstai vertino pažeidimą kaip mažareikšmį ir nesukėlusį rimtesnių padarinių, dėl kurių galėtų būti priteistina neturtinė žala pinigais. Be to, pabrėžtina, kad šie pažeidimai nustatyti iš esmės dėl aplinkybės, kad atsakovo atstovas nepaneigė minėtų pareiškėjo argumentų, todėl juos vertino pareiškėjo naudai.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl drėgmės, pelėsio, apšvietimo ir regėjimo suprastėjimo dėl atsakovo atstovo kaltės. Apeliantas taip pat abstrakčiai teigia, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo, buvo drėgmė ir pelėsis. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo regėjimas sutriko būtent dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

34. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tęstinumą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018).

35. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

36. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl padarytų pažeidimų būtų kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės, pažymėdama, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę, pagal savo poreikius galėjo užsiimti leistina veikla, jam būti gyvenamojoje patalpoje buvo privaloma tik pagal darbotvarkę skirtu miegui metu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepatyrė neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala (žr. nutarties 25, 33 p.) nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad jam būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šioje byloje tinkama pareiškėjui patirtos žalos kompensavimo forma yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė