2021-02-10 Nr. AB-3162-3-64-3-00091-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-162-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00091-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2018 m. birželio 26 d. teko nuolat maitintis atšalusiu, netinkamu vartojimui, sugedusiu maistu, kurį teikė Šiaulių TI.

1.2. Šiaulių TI 2016 m. liepos 17 d. atliekant kratą paimti keramikiniai indai bei metalinis šaukštas; išduoti plastikiniai indai ir stalo įrankiai. Pareiškėjas plastikinių indų ir stalo įrankių neėmė, nes jie buvo subraižyti, nehigieniški.

1.3. 2016 m. liepos 18 d. pareiškėjas pradėjo neterminuota bado akcija, nes be paimtų indų negalėjo valgyti. Ši akcija tęsėsi iki 2016 m. liepos 21 d., jos metu pareiškėjas galėjo paimti tik duoną ir šviežių vaisių, negalėjo valgyti visaverčio karšto maisto. 2016 m. lapkričio 14 d. buvo išduodami metaliniai indai, nors pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-238 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.6 punktą turi būti išduodami plastikiniai bei mediniai indai ir įrankiai.

1.4. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 15 d. rytinio patikrinimo metu įteikė skundą Nr. 73/01-2483, kuriame nurodė, kad nebuvo pamaitintas, nes neturėjo indų iš ko valgyti ir liko alkanas, nepamaitintas. 2016 m. lapkričio 28 d. gavo parengtą atsakymą Nr. 17/01-2533.

1.5. 2016 m. lapkričio 17 d., išvykdamas iš Šiaulių TI, pareiškėjas nebuvo pamaitintinas karštu visaverčiu maistu, nors etapu išvyko 13.15 val.; intervalas tarp maitinimų turi būti 6 valandos.

1.6. 2016 m. lapkričio 17 d. įteikė skundą Šiaulių TI, kad vakarienės metu jam nebuvo duotos virtos bulvės, kai kiti nuteistieji buvo maitinami visaverčiu maistu (skundas Nr. 71/04-7621).

1.7. 2016 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą dėl to, jog 2016 m. gruodžio 8 d. paimti iš pareiškėjo asmeniniai keramikiniai indai ir buvo duodami metaliniai, kurių atsisakė.

1.8. 2016 m. gruodžio 12 d. įteikė skundą dėl to, kad jam nebuvo išduotas šviežias agurkas (2016 m. gruodžio 11 d. pietūs).

1.9. 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą dėl to, jog, kai atvyksta etapu, karantino kameroje nėra nei stalo, nei kriauklės indams pasidėti su maistu ir vėliau išsiplauti.

1.10. 2017 m. sausio 17 d. pateiktas skundas dėl pavalgymo laikino sulaikymo kameroje.

1.11. 2017 m. sausio 18 d. vakarienės metu negavo virtų bulvių.

1.12. 2017 m. sausio 17 d. vakarienės metu negavo agurko, šviežių daržovių.

1.13. 2017 m. sausio 30 d. padavė skundą Šiaulių TI, nes nebuvo pamaitintas 2017 m. sausio 28 d. – pietums negavo virtų bulvių.

1.14. 2017 m. vasario 6 d. negavo virtų bulvių.

1.15. 2017 m. vasario 6 d. kreipėsi į Šiaulių TI daktarą terapeutą, nes pradėjo (duomenys neskelbtini) dėl duodamo maisto, kuris pareiškėjui nepriklauso, kai jis gavo dietinį maitinimą pagal dietinį valgiaraštį, o buvo teikiamas bendras maitinimas, dėl ko buvo išduoti vaistai „(duomenys neskelbtini)”, kurie buvo įrašyti į pareiškėjo asmens sveikatos istoriją.

1.16. 2017 m. vasario 6 d. išsiuntė laišką su skundu iš Šiaulių TI į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Pontem”, kuri teikia maistą Šiaulių TI, nes nuolat buvo pažeidinėjama nustatyta tvarka.

1.17. 2017 m. vasario 8 d. padavė skundą, nes vakarienės metu negavo virtų bulvių, buvo teikiamas bendras maitinimas, kurio neėmė, nes nuo jo bėrė, buvo išduoti vaistai nuo bėrimo.

1.18. 2017 m. vasario 17 d. negavo virtų bulvių ir liko alkanas.

1.19. 2017 m. birželio 8 d. paduotas skundas Šiaulių TI, kad nebuvo pamaitintas priklausančiu dietiniu maitinimu, kuris paskirtas gydytojo dėl sveikatos sutrikimų.

1.20. 2017 m. liepos 24 d. pateiktas skundas dėl plovo, kuriame nebuvo mėsos.

1.21. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateiktas skundas dėl neskirto karšto maisto, atitinkančio fiziologines mitybos normas.

1.22. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjui skirti vaistai nuo skrandžio skausmų ir nugaros skausmo.

1.23. 2017 m. rugpjūčio 17 d. padavė skundą Šiaulių TI dėl 2017 m. rugpjūčio 16 d. vakarienės metu neskirtų virtų bulvių; Šiaulių TI Ūkio būrio nuteistasis kišo rankas į bulvių košę.

1.24. 2017 m. spalio 18 d. padavė skundą Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui dėl Šiaulių TI netinkamų gyvenimo sąlygų, dėl maitinimui skirtų vežimėlių ir koridorių būklės, nes lubų ir sienų dažai lupasi ir tinko danga, patenka į maistą, gėrimus.

1.25. Veterinarijos tarnyba, patikrinimo metu įvertinusi 1-ojo korpuso koridoriaus patalpų lubų ir sienų dangos būklę, nustatė, kad nuo sienų viršutinės dalies ir lubų paviršiaus vietomis nusilupusi ir lupasi dažų danga.

1.26. 2017 m. spalio 30 d, pateikė skundą Šiaulių TI dėl neduodamo dietinio maisto, t. y. dėl virtų bulvių, dėl duodamų makaronų su krakmolu ir virta kepinta dešra, žirnių šustinės, dėl mėsos maltinio ir žuvies maltinio, dėl perpjautų vaisių.

1.27. 2018 m. gegužės 29 d. nebuvo pamaitintas, prašė, kad ateitų valgyklos vedėja ir Ūkio būrio nuteistasis, kad paaiškintų, kodėl nebuvo pamaitintas, negavo karšto visaverčio maisto, turėjo kentėti alkį iki vakarienės, t. y. iki 17 val. 30 min.

1.28. 2018 m. birželio 4 d. rytinio maitinimo metu buvo dalinamas maistas, buvo įrašytas dietinio valgiaraščio meniu „pienas“. Iš pieno pakelio krito surūgusio pieno gabalai, iš kito pakelio taip pat. Pieno galiojimo data buvo iki 2018 m. birželio 2 d. Šiaulių TI pareiškė pretenziją tiekėjui.

1.29. 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Šiaulių TI Psichologinę tarnybą dėl daromų pažeidimų, kankinant nuteistuosius, skiriamos nepagrįstos nuobaudos, šį kreipimąsi užregistravo psichologė į registracijos žurnalą.

2. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1/01-356 „Dėl sauso davinio išdavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę” asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas atitinkamas sausas davinys, kurio valgymui indai nėra reikalingi. Jei buvo atvežta daugiau karšto maisto porcijų, asmenys galėjo gauti ir karštą maistą. Tokiu atveju asmenims, esantiems maitinimo metu laikino sulaikymo patalpose, galimybė nusiplauti rankas ar išsiplauti indus sudaryta, kadangi minėtose patalpose yra šalto vandens čiaupai.

2.2. Atsakovo atstovas apžvelgė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas (173 str. 4 d., 8 d.), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas, Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (toliau – ir Fiziologinės mitybos normos) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo”.

2.3. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius, o vėliau, nuo 2017 m. birželio 15 d., pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius.

2.4. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

2.5. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.

2.6. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. su skundu (reg. Nr. 71/04-8208), kreipėsi į Šiaulių TI direktorių dėl pagal valgiaraštį pietums neišduoto agurko. Šiaulių TI 2016 m. gruodžio 20 d. atsakyme Nr. 17/01-2714 pareiškėjui nurodoma, jog, vadovaujantis 2015 m. kovo 3 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-101 patvirtintu valgiaraščiu, skundžiamą dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 11 d., be kitų ingredientų, turėjo būti tiekiamos ir daržovės (švieži agurkai), tačiau pagal dietinio maitinimo valgiaraštyje įtvirtintą pastabų 7 punktą, daržoves galima keisti atsižvelgiant į metų laikus, todėl švieži agurkai buvo pakeisti šviežių kopūstų salotomis ir tai visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.

2.7. Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. su skundu (reg. Nr. 71/04-735) kreipėsi dėl negautų bulvių. Valgiaraščių pastabų 3 punkte įtvirtinta, jog virtas bulves galima keisti virtomis trintomis bulvėmis. Bulvės trinamos siekiant tolygiau išdalinti maistą kalintiems asmenims, tai daroma siekiant kuo tiksliau įgyvendinti teisės normas, reguliuojančias kalinamų asmenų maitinimą, todėl pareiškėjui pagrįstai pateiktas 2017 m. vasario 2 d. atsakymas Nr. 17/01-207, kuriame nurodyta, kad pagal tuo metu aktualius valgiaraščius virtas bulves buvo galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis.

2.8. Analogiškais klausimais pareiškėjas kreipėsi ir su 2017 m. vasario 6 d. skundu, reg. Nr. 71/04-925 (2017 m. vasario 20 d. atsakymas Nr. 17/01-304), su 2017 m. vasario 7 d. skundu, reg. Nr. 71/04-973 (2017 m. vasario 23 d. atsakymas Nr. 17/01-342), su 2017 m. vasario 17 d. skundu, reg. Nr. 71/04-1182 (2017 m. kovo 20 d. atsakymas Nr. 17/01-512), su 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundu, reg. Nr. 71/04-5255 (2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakymas Nr. 17/01-1434).

2.9. Pareiškėjas, neatsižvelgdamas į nuolat jam pateikiamus teisėtus atsakymus, nuolat kreipiasi dėl tų pačių dalykų. Virtos bulvės ar trintos virtos bulvės maistingumo požiūriu yra visiškai tapačios.

2.10. Nepagrįstas pareiškėjo nurodymas, kad Šiaulių TI bei Kalėjimų departamento pateikiami atsakymai prieštarauja vienas kitam. Skunde teigiama, kad pagal Šiaulių TI 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą Nr. 17/01-1435, pareiškėjui buvo duotas sausas davinys, o pagal Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 10 d. atsakymą Nr. 2S-6150 – pareiškėjui sausas davinys neduotas. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių TI atsakyme Nr. 17/01-1435 nurodyta informacija apie atvykusiems asmenims skiriamą sausą davinį neprieštarauja 2017 m. spalio 10 d. Kalėjimų departamento atsakymo Nr. 2S-6150 informacijai, kur cituojamas pareiškėjo teiginys dėl neimto sauso davinio. Kalėjimų departamento atsakyme, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra atsakoma pareiškėjui apie jam neskirtą (nesiūlytą) pagal teisės aktus priklausantį maitinimą.

2.11. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjo skundas Nr. 73/04/-4022 dėl karšto maisto negavimo atvykus etapu nepagrįstas, nes, pagal Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1/01-356 „Dėl sauso davinio išdavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarke” asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas atitinkamas sausas davinys. Tai nurodyta ir Šiaulių TI 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakyme Nr. 17/01-1557.

2.12. Pareiškėjo argumentas, kad negavo atsakymo į 2017 m. lapkričio 23 d. skundą (iš Kalėjimų departamento persiųstas 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2SS-7139) yra nepagrįstas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui parengtas 2017 m. gruodžio 29 d. atsakymas Nr. 17/01-1974.

2.13. Pareiškėjo skundo dalis, jog negautas atsakymas į 2018 m. birželio 25 d. skundą yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjui įteiktas 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakymas Nr. 17/01-1189.

2.14. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą skundą (reg. Nr. 71/04-5338), yra netikslios, į ši skundą jam buvo atsakyta ne Šiaulių TI 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 17/01-1435, o kitu raštu. Nėra aišku, kas būtent netenkina pareiškėjo atsakant į jo skundą, tiesiog nurodoma, kad pareiškėjas Kalėjimų departamentui apskundė minėtą Šiaulių TI raštą.

2.15. Pareiškėjas, skųsdamasis dėl negauto dietinio maitinimo, skundžia ne tai, jog dietinis maitinimas jam nebuvo paskirtas, o tai, kad pats maistas, pareiškėjo nuomone, neatitiko dietinio maitinimo valgiaraštyje nurodytų produktų.

2.16. Skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra akcentavęs, jei duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai nulemti būtent netinkamų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taigi, vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytini pakankamu pagrindu.

2.17. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas maitinimo sąlygas pagal Geros higienos praktikos taisykles buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš Šiaulių TI galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo.

5. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinę atsakomybę (6.250 str., 6.271 str.), BVK nuostatomis (173 str. 4 d.), Fiziologinėmis mitybos normomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-156, 2017 m. birželio 14 d. Nr. V-257, keičiančiais 2014 m. kovo 28 d. įsakymą. Teismas pažymėjo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo.“ Teismas taip pat atsižvelgė į Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas (7 p., 14 p., 32 p., 33 p., 34 p.).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad pareiškėjui skirtas (duomenys neskelbtini) dietinis maitinimas.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 18 d. skunde Šiaulių TI nurodė, jog 2016 m. lapkričio 17 d. išvykdamas iš Šiaulių TI nebuvo pamaitintinas karštu visaverčiu maistu, nors etapu išvyko 13.15 val., o maitinimas vyksta nuo 11.30 val. iki 12:30 val. Šiaulių TI 2016 m. gruodžio 9 d. atsakyme Nr. 17/01-2646 patvirtinta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. išvykstantiems etapu asmenims buvo išduoti sausi maisto daviniai. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (aktuali nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija) patvirtintų Konvojavimo taisyklių nuostatas (70 p. ir 71 p.), taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjas 13.15 val. išvyko etapu, teismas konstatavo, kad maitinimo pagal dienotvarkę užtikrinti nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių, be to, teismas pabrėžė, kad, esant galimybei, prieš išvykstant etapu, pareiškėjas 2017 m. gegužės 14 d. buvo pamaitintas kameroje karštu maistu.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. įteikė skundą Šiaulių TI, nes 2016 m. gruodžio 11 d. pietums negavo šviežio agurko. Šiaulių TI 2016 m. gruodžio 20 d. atsakyme nurodoma, kad daržoves galima keisti atsižvelgiant į metų laikus, todėl 2016 m. gruodžio 11 d. suimtiesiems / nuteistiesiems pagal dietinio maitinimo valgiaraštį daržovės (švieži agurkai) buvo pakeistos į šviežių kopūstų salotas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio pastabų 6 punkte nurodyta, kad daržoves galima keisti atsižvelgiant į metų laikus, todėl teismas nenustatė neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo 2017 m. sausio 30 d. skundo, pateikto Šiaulių TI, kuriame pareiškėjas teigė, jog 2017 m. sausio 28 d. pietums negavo virtų bulvių, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI 2017 m. vasario 2 d. atsakyme Nr. 17/01-207 paaiškinta, jog valgiaraščiuose yra nurodyta, kad virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Kalėjimų departamento 2017 m. kovo 17 d. rašte Nr. 2S-1665 nurodoma, kad bulvės sutrinamos/susmulkinamos dėl to, kad būtų patogiau ir tiksliau išdalintos porcijos, kas iš esmės nepakeičia bendros maisto kokybės. Teismas akcentavo, kad dietinio maitinimo valgiaraščio Pastabų 3 punkte numatyta, kad virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Analogiškais klausimais pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI ir su 2017 m. vasario 6 d. skundu, reg. Nr. 71/04-925 (2017 m. vasario 20 d. atsakymas Nr. 17/01-304), su 2017 m. vasario 7 d. skundu, reg. Nr. 71/04-973 (2017 m. vasario 23 d. atsakymas Nr. 17/01-342), su 2017 m. vasario 17 d. skundu, reg. Nr. 71/04-1182 (2017 m. kovo 20 d. atsakymas Nr. 17/01-512), su 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundu, reg. Nr. 71/04-5255 (2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakymas Nr. 17/01-1434).

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų 2016 m. gruodžio 12 d. skunde (dėl valgymo karantino kameroje (kuomet atvyksta etapu), kai šiose patalpose nėra nei stalo, nei kriauklės indams pasidėti su maistu ir vėliau išsiplauti), pažymėjo, kad HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. HN 134:2015 2 punkte nurodoma, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).

11. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad plove nebuvo mėsos (2017 m. liepos 24 d. skundas), teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 2S-67747 nurodoma, kad plovas gaminamas 250 litrų katile ir gali pasitaikyti, kad netolygiai išsimaišo ir į 200 gramų porciją gali ir nepatekti mėsos. Kalėjimų departamentas perspėjo Šiaulių TI administraciją, kad maisto dalintojai žiūrėtų, kad kiekvienoje porcijoje būtų visi vienodi ingredientai, numatyti patiekalo sudėtyje ir kad perspėtų UAB „Pontem“, kad vienodai išmaišytų ingredientus patiekale.

12. Teismas, atsižvelgęs į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas (57 p., 5 priedas, 6 priedas, 18 priedo 4.6 p.), sutiko su Šiaulių TI 2016 m. gruodžio 8 d. atsakymu Nr. 17/01-2635, kuriame nurodoma, kad kratos metu iš pareiškėjo paimdami molinę lėkštę, du molinius dubenėlius ir molinį puodelį Šiaulių TI pareigūnai vadovavosi galiojančiais aktais.

13. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. jis pateikė prašymą dėl pamaitinimo karštu visaverčiu maistu, jam buvo skirtas sauso maisto davinys, kurio pareiškėjas atsisakė, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI 2017 m. spalio 4 d. atsakyme Nr. 17/01-1590 nurodoma, jog pagal sauso davinio asmenims, atvykusiems į Šiaulių TI, išdavimo žiniaraštį (2017 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 60/09-31700), pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas sausas davinys, tačiau pareiškėjas jo atsisakė. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Sauso dietinio davinio išdavimo, suimtiesiems ir nuteistiems, atvykusiems į Šiaulių TI, žiniaraštyje Nr. 60/09-31700 nurodoma, kad pareiškėjas atsisakė sauso dietinio davinio. Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. Dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme pietų sąraše Nr. 20/01-5073 įrašytas pareiškėjas.

14. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 30 d. pareiškėjas pateikė skundą Šiaulių TI dėl neduodamo dietinio maisto. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 16 d. Šiaulių TI atsakyme Nr. 17/01-1785 nurodoma, kad vaisai gali būti perpjauti, jeigu vaisius neatitinka kiekio (gramais) pagal nustatytą dietinio maitinimo valgiaraštį, taip pat akcentuota, kad į makaronų su kepta dešra receptūrą krakmolas, kaip patiekalo sudedamoji dalis, neįeina. Minėtame atsakyme atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjo nurodyto patiekalo pavadinimas „žirnių ir pupelių šustinė“ yra netiksli, nes Šiaulių TI suimtiesiems (nuteistiesiems) teikia žirnių šustinę, į kurią pagal patiekalo receptūrą neįeina pupelės. Atsakyme pabrėžta, kad mėsos maltinis ir garinis žuvies maltinis yra ruošiami pagal dietinių patiekalų receptūros ir gamybos technologinius aprašymus. Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 21 d. atsakyme Nr. 2S-7313 nurodyta, kad „į makaronų košę tikrai nededami nei miltai, nei krakmolas, tikriausiai juos per ilgai verda. Šiaulių tardymo izoliatorius įspėtas dėl makaronų košės kokybės.“

15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas išsiuntė skundą į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, dėl patalpų pirmojo aukšto, nes dalinant maistą į puodus krenta nuo sienų bei lubų tinkas ir dažai, kurie lupasi nuo drėgmės ir po to tą maistą dalina nuteistiesiems, pažymėjo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, patikrinimo metu įvertinusi 1-ojo korpuso koridoriaus patalpų lubų ir sienų dangos būklę, nustatė, kad nuo sienų viršutinės dalies ir lubų paviršiaus vietomis nusilupusi ir lupasi dažų danga. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 57S-(57.5)-686 nurodoma, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad patikrinimo metu įvertinusi Šiaulių TI 1-ojo korpuso (aukšto) koridoriaus patalpų lubų ir sienų dangos būklę, nustatė, kad nuo sienų viršutinės dalies ir lubų paviršiaus vietomis nusilupusi ir lupasi dažų danga. Šiaulių TI nurodyta užtikrinti, kad koridoriaus sienų ir lubų danga netaptų taršos šaltiniu dalijant maistą į kameras. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Taisyklių 18 punktas.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teiginiai, jog 2018 m. birželio 4 d. rytinio maitinimo metu buvo pateiktas pienas su pasibaigusia galiojimo data, yra pagrįsti.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista – 2018 m. birželio 4 d. rytinio maitinimo metu buvo pateiktas pienas su pasibaigusia galiojimo data ir pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytas faktines aplinkybes (2017 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. 57S-(57.5)-686), Šiaulių TI 1-ojo korpuso (aukšto) koridoriaus patalpų lubų ir sienų viršutinės dalies ir lubų paviršiaus vietomis nusilupusi ir lupasi dažų danga (pažeistas Taisyklių 18 p.).

18. Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

20. Vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BVK nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškoje byloje jam buvo priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1303-756/2018).

22. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo atstovas pažymi, kad, suteikdamas pareiškėjui dietinį maitinimą bei konvojavimo dienomis maitindamas pareiškėją sausu daviniu, vadovavosi teisės aktais, todėl nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

24. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, pirmosios instancijos teismui pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl to, kad maisto tiekimas į kameras nėra tinkamas, nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. S. kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista (2018 m. birželio 4 d. rytinio maitinimo metu buvo pateiktas pienas su pasibaigusia galiojimo data, pažeistas Taisyklių 18 p.), konstatavo, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, o pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog dėl to, kad pareiškėjui nebuvo skirtas dietinis maitinimas, jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad analogiškoje byloje jam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1303-756/2018).

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, o apeliaciniame skunde dėsto teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas dietinis maitinimas, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje pateiktas Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. Dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme pietų sąrašas Nr. 20/01-5073 (III t., b. l. 11-12) į kurį įtrauktas pareiškėjas. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, kad jam buvo skirtas dietinis maitinimas. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui išdėstė aplinkybės dėl dietinio maitinimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, iš esmės pakartodamas savo skunduose Šiaulių TI ir Kalėjimų departamentui nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad į visus pareiškėjos skundus tiek Šiaulių TI, tiek Kalėjimų departamentas atsakė ir šių atsakymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas neskundė teismui, šių atsakymų pagrįstumo pareiškėjas neginčija ir apeliaciniame skunde.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas pateikė bendro pobūdžio apeliacinį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas neįvardija aspektų, kurių nebūtų nustatęs ar būtų netinkamai įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o tik deklaratyviai nurodo, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo atstovas Šiaulių TI apeliacinio skundo nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, kaip minėta, tikrina atsižvelgdamas būtent į paties pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas ginčo ribas. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir sprendimo motyvų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisako.

33. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus – 2018 m. birželio 4 d. rytinio maitinimo metu buvo pateiktas pienas su pasibaigusia galiojimo data, be to, buvo pažeistas Taisyklių 18 p.

34. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

35. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

36. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

37. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

38. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į konstatuoto pažeidimo trukmę, jo kumuliatyvų poveikį ir kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į pareiškėjo nurodytus nepatogumus, patirtus dėl nustatytų pažeidimų, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, kad nustatyti pažeidimai jam būtų sukėlę ilgas neigiamas pasekmes, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

40. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad analogiškoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1303-756/2018) jam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytoje byloje buvo nustatytas pareiškėjo teisės gauti dietinį maitinimą pažeidimas, t. y. kitoks pažeidimas nei nustatytas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjo nurodyta byla nėra analogiška nagrinėjamai bylai, todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytoje byloje pateiktais išaiškinimais.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius