d51fb208-a979-45cb-91fd-c0b329cdd60a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1370-932/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49793-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorei Romualdui Betingiui, kaltinamajam S. B., vertėjai Erikai Vencevičienei, vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

S. B. vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o bÅ«tent: 2018 m. spalio 15 d., apie 18.30-18.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,56 promilės etilo alkoholio).

Å iais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. savo kaltės nepripažino, kategoriÅ¡kai neigė vairavęs automobilį, kadangi neturi tokios teisės (teisė vairuoti atimta 3 metams). (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), be to, (duomenys neskelbtini) įsakymu yra paskirtas (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ buvo geras oras, Å¡ilta, taigi, nusprendė nuvažiuoti aptvarkyti stadionÄ .

Paskambino savo pažįstamam G. M. (pastarÄ jį pažįsta apie 6 metus, Å¡is yra elektrikas; jeigu prireikia, padeda atlikti kokius nors elektros darbus) ir paprašė pavairuoti automobilį („Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prisikrovė į maÅ¡inÄ visokių įrankių (kirvį, pjÅ«klÄ , grėblį, Å¡luotÄ , kastuvÄ ) ir nuvažiavo į stadionÄ . Stadione kartu su G. M. tvarkėsi, dirbo daugmaž nuo 16 val. iki 18 val. Kadangi iÅ¡ vakaro buvo vartojęs alkoholį, įvykio dienÄ jautėsi pagiringas, todėl, tikėdamasis pagerinti savijautÄ , nusprendė dar iÅ¡gerti.

Tuo tikslu su savimi buvo pasiėmęs 0,5 l degtinės butelį, kurį bedirbdamas po truputį iÅ¡gėrė (baigė gerti apie 17.30 val.), o butelį paskui numetė į krÅ«mus, augančius už stadiono tvoros. Alkoholį vartojo vienas, G. M. yra negeriantis, nes vartoja kažkokius stiprius vaistus. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ pradžių nurodė neteisingÄ aplinkybę, jog gėrė su savo buvusiu auklėtiniu K. P. Tiesiog nenorėjo prisipažinti gėręs vienas – yra treneris, jį daug kas žino, buvo gėda, jei paaiÅ¡kėtų, kad vienas pats iÅ¡gėrė butelį degtinės. Vakare, kai baigė tvarkytis, tas pats G.

M. parvarė automobilį iki namų (atstumas nedidelis, apie 300 m). Jis pats su G. M. nevažiavo, kadangi liko užrakinti stadiono vartus, be to, dar norėjo nupjauti kelias medžių Å¡akas. Su G. M. sutarė, kad Å¡is pastatys automobilį kieme ir eis link stadiono, o pakeliui susitikus grÄ Å¾ins raktus. BÅ«tent viskas taip ir buvo. Užrakinęs vartus bei nupjovęs Å¡akas, ėjo link namų, susitiko G. M., kuris jau buvo pastatęs jo automobilį kieme, bei atidavė raktus. Vos tik parėjo į namus, stovint prie laiptinės, kieme pasirodė policijos pareigÅ«nai.

Jis pastariesiems iÅ¡ karto pasakė, kad automobilio nevairavo, nurodė, kad tÄ darė jo pažįstamas. G. M. vardo ir pavardės nesakė, kadangi to pareigÅ«nai jo neklausė. Taigi, kaltinamojo teigimu, jis yra nepagrįstai apkaltintas. Pats konkrečiai nei S. S., nei O. Ž. nepažįsta. Nežino, iÅ¡ kur Å¡ie turi tiek informacijos apie jį – žino, kur jis (S. B.) gyvena, kokia jo maÅ¡ina ir pan. Neturi paaiÅ¡kinimo, kodėl Å¡ie jį apkalbėjo. Kaltinamasis pažymėjo, jog netoli stadiono yra jaunimo susibÅ«rimo vieta.

Jis besirenkančius jaunuolius neretai sudrausmina, kadangi šie šiukšlina, mėto švirkštus. Galbūt tai gali būti kažkaip su tuo susiję. Pabrėžė, kad, sėdėdamas automobilio viduje, nevartojo jokio alkoholio; gėrė tik mineralinį vandenį. Kai naktį su pareigūnu atvažiavo prie automobilio, jo viduje nebuvo rastas joks degtinės butelis. Kodėl automobilio viduje nėra įrankių, kuriuos jis buvo susikrovęs galinėje dalyje, atsakyti negali (t. 1, b. l. 142-145). Viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. B. savo kaltės taip pat nepripažino.

PirmÄ kartÄ apklausiamas parodė, jog 2018-10-15, esant geram orui, nusprendė pasitvarkyti stadione. Paskambino savo draugui G. M., paprašė pavairuoti automobilį iki stadiono, kadangi jis pats (S. B.) neturi teisės vairuoti. Sukrovus darbo įrankius, automobiliu nuvažiavo iki stadiono, kurį nuo namų skiria apie 300 m. Automobilį vairavo G. M. Prie stadiono atvažiavo apie 15.30 val., daugmaž nuo 15.30 val. iki 18.00 val. tvarkėsi stadione. Apie 18.00 val. pro Å¡alį ėjo buvęs auklėtinis K. P., kuris savimi turėjo 0,75 l degtinės butelį ir pasiÅ«lė jį kartu iÅ¡gerti degtinės. Anot S. B., jis sutiko ir abu su K.

P. perpus iÅ¡gėrė degtinę. Alkoholį jie vartojo prie jo automobilio, variklis buvo iÅ¡jungtas. Kažkur apie 18.40 val. K. P. atsisveikino, jo akivaizdoje kaltinamasis nurodė padavęs G. M. raktus nuo savo automobilio, kad Å¡is nuvarytų automobilį prie namų, o jis pats (S. B.) liko stadione, norėdamas jį užrakinti. Užrakinęs stadionÄ , ėjo link namų ir pakeliui sutiko G. M., kuris grÄ Å¾ino raktus nuo automobilio. NeÅ¡ant įrankius į rÅ«sį, prie namų privažiavo policijos ekipažas, pareigÅ«nai klausė, ar kieme stovi jo maÅ¡ina, ar jis jÄ vairavo.

Tuo metu prie namo pribėgo du nepažįstami vaikinai, kurie pradėjo rodyti į jį pirÅ¡tais (t. 1, b. l. 84). Apklaustas papildomai kaltinamasis S. B. dar kartÄ patvirtino, jog automobilį iki stadiono ir atgal vairavo G. M. Pripažino, jog pirmos apklausos metu klaidingai nurodė alkoholį vartojęs su K. P. Anot S. B., jam buvo gėda sakyti, kad visÄ degtinės butelį, kurį vėliau iÅ¡metė į krÅ«mus, iÅ¡gėrė vienas pats. G. M. alkoholio nevartojo, kadangi to daryti negali, pastarasis geria stiprius vaistus.

Matė prie pareigÅ«nų buvus 2 ar 3 vaikinus, kurių nepažįsta. Vienas iÅ¡ vaikinų pareigÅ«nams rodė į jį pirÅ¡tu. DienÄ prieÅ¡ įvykį iÅ¡ stadiono iÅ¡varė vienÄ 12-14 metų vaikinÄ , kuris keikėsi ir iÅ¡eidamas pasakė „aÅ¡ tau parodysiu, tu dar pamatysi“ (t. 1, b. l. 92). Teisme apklaustas kaip liudytojas S. S. (S. S.) parodė, jog įvykio vakarÄ kartu su O. Ž., E. D. ir D. T. ėjo nuo Savanorių pr. stotelės link stadiono. BÅ«nant netoli stadiono, pamatė smėlio spalvos „Citroen“ markės automobilį, kurio viduje (vairuotojo vietoje) sėdėjo kaltinamasis ir gėrė alkoholį.

Nors jau temo, matomumas buvo apie 70 proc., tačiau automobilis stovėjo už kokių 30-40 m, matė, jog butelio forma yra tokia, kokia būna alkoholinių gėrimų. Be to, E. dar buvo papasakojęs, jog kaltinamasis jau yra važiavęs girtas, prarado teises. Tuomet E. nuėjo artyn automobilio (5-10 m atstumu), norėdamas pasižiūrėti, o grįžęs pasakė, kad automobilio viduje prie rankinio stabdžio yra padėtas degtinės butelis. Tuomet liudytojas S. S. nurodė paskambinęs policijai, pranešė, kurioje vietoje stovi automobilis, kurio viduje esantis vyriškis (kaltinamasis) geria degtinę.

Po 5-10 min. tas automobilis pajudėjo, kÄ jis iÅ¡kart pasakė policijai telefonu, buvo sujungtas su kitu ekipažu. Kaltinamasis per žolę nuvažiavo į kalnÄ ir pasuko į kiemus. PareigÅ«nai iÅ¡ pradžių klaidingai nuvažiavo link Naugarduko gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“, tuomet grįžo ir nuvažiavo link kaltinamojo namų. Liudytojo teigimu, jis žinojo, kur kaltinamasis gyvena, kadangi dažnai kirsdavo pastarojo kiemÄ , matydavo jame stovintį tÄ patį automobilį.

Liudytojas kartu su O. Ž. ir D. T. nubėgo link kaltinamojo kiemo (nebėgo tik E., kuris, sulaukęs mamos skambučio, iÅ¡važiavo namo). Atbėgęs į kiemÄ , pamatė, kaip kaltinamasis iÅ¡ butelio iÅ¡pila degtinę, o butelį numeta į krÅ«mus. Tada pasiėmė įrankius ir pradėjo eiti link namų, tačiau beeinant kieme pasirodė policija, pareigÅ«nai ėmė aiÅ¡kintis su kaltinamuoju, patikrino automobilį, kurio kapotas buvo Å¡iltas. Vėliau pareigÅ«nams parašė paaiÅ¡kinimÄ , jame apie savo draugus nieko neminėjo, nes pareigÅ«nai jų neliepė nurodyti.

Kodėl nei paaiÅ¡kinime, nei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nenurodė tos aplinkybės, kad kaltinamasis kieme iÅ¡pylė alkoholį, iÅ¡mesdamas į krÅ«mus butelį, paaiÅ¡kinti negali. Atsimena, kad jis tÄ sakė patiems pareigÅ«nams. Kas liečia patį kaltinamÄ jį, liudytojas S. S. nurodė žinojęs, jog jis yra futbolo treneris, kartais bÅ«davo stadione, prižiÅ«rėdavo jo teritorijÄ . Jeigu jie į stadionÄ Ä¯lysdavo per tvoroje buvusiÄ skylę, kaltinamasis juos iÅ¡varydavo lauk (liudytojÄ yra iÅ¡varęs 2-3 kartus, tačiau tai buvo seniai, apie metus iki įvykio;

žinojo, kad kitus draugus yra iÅ¡varęs daugiau sykių). Kartais jie paklausydavo kaltinamojo ir iÅ¡eidavo, o kartais tiesiog nekreipdavo į jį dėmesio. Kaltinamasis yra juos nepagrįstai apkaltinęs neva jie stadione priÅ¡iukÅ¡lindavo, nors tos Å¡iukÅ¡lės buvo ne jų. Net ir įvykio vakarÄ , pamatęs juos kieme, pareigÅ«nams pradėjo sakyti, kad jie (liudytojas ir jo draugai) vartoja narkotikus, geria, t. y. ėmė visaip Å¡meižti (t. 1, b. l. 184-193). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas S. S. davė panaÅ¡ius parodymus, tik nenurodė kieme matęs, kaip S. B. iÅ¡pylė degtinę, po ko butelį numetė į krÅ«mus.

Taip pat nurodė, kad prie stadiono stovintį automobilį matė maždaug 80 metrų atstumu, maÅ¡inos priekinių durelių stiklai buvo nuleisti. DetalÅ«s liudytojo parodymai yra užfiksuoti jo apklausos protokole (t. 1, b. l. 31). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas O. Ž. parodė įvykio vakarÄ kartu su draugais S. S., D. (D.) T. ir E. (jo pavardės nežino) ėję nuo Savanorių pr. link stadiono. Netoli stadiono, ant kalno pamatė stovintį pilkos spalvos, sharano tipo automobilį (markės ir modelio negali įvardinti), kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo vyriÅ¡kis ir užsivertęs butelį iÅ¡ jo gėrė (automobilyje daugiau jokių asmenų nebuvo).

Buvo pakankamai tamsu, teritorija neapÅ¡viesta, todėl tiksliai, koks tai butelis nematė, bet atrodė, kad tai butelis nuo alkoholio. Siekiant įsitikinti, ar vyriÅ¡kis iÅ¡ tiesų geria alkoholį, vienas iÅ¡ draugų, t. y. E., nuėjo artyn (kokių 8 metrų atstumu nuo maÅ¡inos), o grįžęs pasakė, kad vyras iÅ¡ties geria degtinę. Tuomet S. S. paskambino policijai ir pranešė, kÄ mato. Tuo tarpu vairuotojas (prie vairo sėdėjo kaltinamasis) pasižiÅ«rėjo į jų pusę ir iÅ¡važiavo (nuvažiavo ne keliu, o per žolę, į kalno pusę, link savo namų).

Daugmaž po minutės atvažiavo pareigÅ«nai, jiems parodė, į kuriÄ pusę nuvažiavo kaltinamasis, po ko patys subėgo link kaltinamojo namų (draugas E.žinojo ir pasakė, kur gyvena kaltinamasis). Anot liudytojo, nuo to momento, kai kaltinamasis iÅ¡važiavo nuo stadiono iki jie atbėgo į kiemÄ , praėjo apie 5 min. Ä®bėgę į kiemÄ pamatė link laiptinės einantį kaltinamÄ jį, girdėjo, kaip jis atvykusiems pareigÅ«nams aiÅ¡kino nevairavęs. Pamatęs juos (liudytojÄ ir draugus), pradėjo pareigÅ«nams sakyti, kad jie neva nuolat vartoja alkoholį, narkotikus, nors tai nėra tiesa.

Liudytojas O. Ž. nurodė kaltinamÄ jį žinojęs kaip Gerosios Vilties stadiono trenerį, be to, yra matęs pastarÄ jį tvarkant stadionÄ , renkant Å¡iukÅ¡les. Tarpusavio konfliktų tarp jų nebuvo kilę, tik bÅ«davo atvejų, kai kaltinamasis jį (O. Ž.) ir draugus iÅ¡varydavo iÅ¡ stadiono (paskutiniai tokie atvejai buvo daugmaž prieÅ¡ metus nei pasakojamas įvykis). Tame stadione liudytojas nurodė lankydavęsis dažnai, kartais vartai bÅ«davo atidaryti, tačiau kitais kartais jie į stadionÄ Ä¯lįsdavo per tvoroje buvusiÄ skylę.

Pamatęs juos kaltinamasis piktindavosi ir varydavo lauk. Kiek žino, D. T. yra lankęs futbolo treniruotes pas kaltinamÄ jį (t. 1, b. l. 184-193). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas O. Ž. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ jo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas įvardino kaltinamojo namų kiemÄ pasiekęs per 2-3 min., atbėgo greičiau už pareigÅ«nus (t. 1, b. l. 37). Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas M. G. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog patruliuojant buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl galimai neblaivaus vairuotojo.

Reaguodami į praneÅ¡imÄ , iÅ¡ pradžių nuvyko prie stadiono, kur juos pasitiko keli vaikinai (2-3), pasakė, jog vairuotojas jau iÅ¡važiavo link Žemaitės g. Po to ir iÅ¡ budėtojo buvo gauta informacija, kad praneÅ¡ime nurodytas automobilis registruotas (duomenys neskelbtini) (buvo įvardintas tikslus adresas), dėl ko iÅ¡ stadiono važiavo kaip tik ten. Privažiavus prie namo, automobilio nesimatė. Jis (M. G.) iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio transporto ir nutarė apieÅ¡kodamas apeiti aplink namÄ , o kolega J.

Å . liko automobilyje. Netrukus kolega per racijÄ paprašė grįžti. Atėjęs pamatė, kaip J. Å . netoli namo laiptinės bendrauja su kaltinamuoju. Pastarasis su savimi turėjo kažkokius įrankius. Kaltinamojo buvo klausiama, ar jis vairavo automobilį, tačiau Å¡is sakė nevairavęs. Kiek pamena, jis nurodė kažkokį asmenį, kuris vairavo. KÄ konkrečiai aiÅ¡kino dėl alkoholio vartojimo, nebeatsimena. Taip pat į kiemÄ atėjo ir vaikinai (3 ar 4), kurie parodė, jog kaltinamasis prie stadiono automobilyje vartojo alkoholį, o po to nuvažiavo (liudytojas pabrėžė pats vairavimo fakto nematęs).

Kiek atsimena, du vaikinai rašė paaiškinimus, likusieji (vienas tikrai) paaiškinimų rašyti nenorėjo (neatsimena, dėl kokių priežasčių nesutiko rašyti; sakė, kad tiesiog nieko neliudys). Ar užrašė duomenis asmenų, nenorėjusių rašyti paaiškinimus, tačiau patvirtinusių, jog kaltinamasis vartojo alkoholį, o po to važiavo, tiksliai negali atsakyti; mano, jog tokie duomenys turėjo būti užfiksuoti. Ar kažkuris iš jaunuolių minėjo aplinkybę, jog kaltinamasis kieme išpylė degtinę ir išmetė butelį, atsakyti negali.

Kol du jaunuoliai rašė paaiÅ¡kinimus, kaltinamasis su jais kažkÄ bendravo, tačiau pokalbio turinio nebeatsimena. Tikslesnes aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 184-193). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2018-10-15, apie 18.57 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. Å ., iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) „Citroen“ markės automobilyje, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vartoja alkoholinius gėrimus, gali važiuoti.

Nuvykus į nurodytÄ vietÄ , minėto automobilio nerado. Juos pasitiko vaikinai, kurie nurodė, kur link vairuotojas iÅ¡važiavo. IÅ¡ VPK OVS buvo gauta informacija, kad minėtas automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, iÅ¡ pradžių automobilio nerado. Liudytojo M. G. teigimu, kolega liko automobilyje, o jis pėsčiomis nuėjo aplink (duomenys neskelbtini) namÄ ieÅ¡koti automobilio. BeieÅ¡kant kolega J. Å . per radijo ryšį pranešė kieme radęs minėtÄ automobilį ir nuo jo nueinantį vyrÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo S. B.

Liudytojas pažymėjo paties vairavimo fakto nematęs. Automobilis jau buvo priparkuotas kieme. J. Š. buvo nuėjęs prie stovinčio automobilio „Citroen“ ir pastebėjo, kad jo variklio dangtis šiltas. Pradėjus bendrauti su S. B., buvo matyti, kad pastarasis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis vairavo automobilį, vyriškis teigė automobilio nevairavęs; sakė, kad automobilis priklauso jam, jį atvežė draugas (koks draugas, nenurodė). Paklausus, kur yra draugas, atsakė, jog šis išvažiavo.

Tikrinant dokumentus, priėjo S. S., kuris nurodė matęs, jog bÅ«tent minėtas vyriÅ¡kis, t. y. S. B., vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teigė, jog pastarasis minimame automobilyje buvo vienas. S. S. dėl įvykio parašė paaiÅ¡kinimÄ . Paklausus S. B., kada paskutinį kartÄ vartojo alkoholį, Å¡is atsakė, jog maždaug prieÅ¡ valandÄ , tačiau kategoriÅ¡kai neigė vairavęs automobilį. Apie 19.15 val. patikrinus S. B. girtumÄ alkotesteriu, nustatytas 1,51 promilių girtumas (t. 1, b. l. 41).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas J. Å . (vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu buvo gautas iÅ¡kvietimas, nurodant jaunuolius pastebėjus nuo stadiono pusės važiuojantį neblaivų vairuotojÄ . Atvykus į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ (pagal įvardinto automobilio registracijos vietÄ ), kieme juos pasitiko jaunuoliai (kiek jų buvo, tiksliai nepamena; galimai 3). Kartu su jaunuoliais ieÅ¡kojo automobilio. Keli jaunuoliai nuėjo kartu su kolega M. G. už namo, vienas ieÅ¡kojo kieme kartu su juo (J.

Å .). Kai įsėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, pamatė iÅ¡ už maÅ¡inų iÅ¡einantį kaltinamÄ jį. Jaunuoliai iÅ¡ karto pradėjo rodyti, kad tai yra ta pats asmuo, kuris vartojo alkoholį o paskui nuvažiavo. Tuomet liudytojas nurodė sustabdęs kaltinamÄ jį (netoli laiptinės), pastarasis su savimi turėjo įrankius. Jo buvo paklausta, ar jis vairavo neblaivus, tačiau kaltinamasis atsakė neigiamai ir nurodė, kad jį parvežė draugas, paleido prie namų ir pats iÅ¡važiavo.

Kaltinamojo automobilis stovėjo kieme (toliau už kitų automobilių). Pats liudytojas teigė vairavimo fakto nematęs; tai, kad bÅ«tent kaltinamasis vairavo automobilį, nurodė į kiemÄ atėję jaunuoliai. Pastarieji nenurodė, jog kaltinamasis kieme iÅ¡pylė butelį alkoholio, o butelį iÅ¡metė į krÅ«mus. Kiek pamena, du jaunuoliai rašė paaiÅ¡kinimus, o vienas atsisakė. Atrodo, pastarasis pažinojo kaltinamÄ jį ir nenorėjo nieko raÅ¡yti, taip pat nenorėjo prisistatyti (dėl tos priežasties galėjo ir neužfiksuoti asmens duomenų).

Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, jog tie parodymai yra tikslesni ir prašė jais vadovautis (t. 1, b. l. 184-193). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. Å . parodė, kad 2018-10-15, apie 18.57 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. G., iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), prie stadiono automobilyje „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vartoja alkoholinius gėrimus, gali važiuoti. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ , minėto automobilio jau nebuvo.

Juos (pareigÅ«nus) pasitiko vaikinai, kurie nurodė, kur vairuotojas iÅ¡važiavo. IÅ¡ VPK OVS buvo gauta informacija, kad nurodytas automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, iÅ¡ karto automobilis nebuvo rastas. Kolega pėsčiomis nuėjo aplink (duomenys neskelbtini) namÄ , tuo tarpu jis (liudytojas J. Å .) apsisukinėdamas kieme pamatė suveikusios signalizacijos sumirksėjusias Å¡viesas, o už kelių sekundžių nuo nurodyto automobilio nueinantį vyrÄ . IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pastebėjo, kad tai bÅ«tent automobilis „Citroen“.

Pasivijęs minėtÄ vyrÄ , paklausė, ar čia jo maÅ¡ina, ar jis jÄ vairavo. Automobilio variklis buvo dar Å¡iltas. Pats liudytojas pažymėjo vairavimo fakto nematęs, automobilis jau buvo pastatytas. Tuomet per radijo ryšį kolegai J. Å . pranešė, kad maÅ¡inÄ rado. Buvo nustatyta, kad nurodytas vyras yra S. B.. Pradėjus bendrauti su juo, matėsi, kad Å¡is buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar vairavo automobilį, S. B. atsakė neigiamai, nurodė, kad jam priklausantį automobilį vairavo draugas, kuris atvežė jį (S. B.).

Koks draugas atvežė, vyras neaiÅ¡kino, sakė, kad Å¡is jau iÅ¡važiavo. PapraÅ¡ius pateikti dokumentus, priėjo S. S., kuris teigė matęs, jog bÅ«tent minėtas vyriÅ¡kis vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sakė, kad S. B. maÅ¡inoje buvo vienas. S. S. dėl įvykio parašė paaiÅ¡kinimÄ . Paklausus S. B., kada paskutinį kartÄ vartojo alkoholį, pastarasis teigė, jog maždaug prieÅ¡ valandÄ ; kategoriÅ¡kai neigė vairavęs automobilį. Alkotesteriu S. B. nustatytas 1,51 prom. girtumas (t. 1, b. l. 45).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas G. M. nurodė, jog S. B. yra jo draugas, jiedu pažįstami apie 6-7 metus. Nurodė, jog įvykio dienÄ jam paskambino S. B. ir paprašė pagalbos dirbant stadione (surinkti Å¡iukÅ¡les, stiklus, nukabinti tinklus). G. M. nuvykus pas S. B., jiedu iÅ¡ pradžių darbavosi už S. B. namo, nukirto medį. Vėliau nutarė padirbėti stadione. G. M. pasiÅ«lė iki stadiono važiuoti automobiliu, nes reikėjo neÅ¡tis nemažai įrankių, o G. M. buvo sunku eiti. PrieÅ¡ važiuodami į stadionÄ Ä¯ automobilį susikrovė grėblius, Å¡luotÄ , pjÅ«klÄ , reples, vielÄ tinklui pririÅ¡ti.

Kibire buvo sudėta dar daug smulkių įrankių. Å luotÄ ir grėblius sudėjo į salonÄ , sustÅ«mę galines sėdynes padėjo įrankius, o į bagažinę padėjo kibirÄ su įrankiais. Žinojo, jog S. B. neturi teisės vairuoti, todėl liudytojas pasisiÅ«lė pavairuoti ir jie abu S. B. automobiliu nuvažiavo į stadionÄ . Ä® stadionÄ nuvyko apie 15 val. Ten nuo vartų nuėmė tinklus, kitus tinklus riÅ¡o, rinko Å¡iukÅ¡les. Kaltinamasis dirbo kitame stadiono gale, kur kažkÄ taip pat riÅ¡o.

S. B. automobilis stovėjo prie garažo, esančio už stadiono. S. B. iÅ¡ stadiono išėjęs nebuvo. Pasidarbavus stadione, G. M. prireikė iÅ¡eiti. Kaltinamasis tuo metu buvo prie automobilio, kur kalbėjosi su kažkokiu žmogumi. Ä®rankius kaltinamasis jau buvo sudėjęs į automobilį. Liudytojas priėjo ir pasakė, kad jam laikas iÅ¡vykti, todėl S. B. padavė automobilio raktelius. S. B. liko užbaigti darbus ir uždaryti stadionÄ , o G. M. apie 18.30 – 19.00 val. iÅ¡važiavo iÅ¡ stadiono, nuvarė automobilį su visais įrankiais iki S. B. namo (pastatė antroje eilėje, kur stovėjo kiti automobiliai), jį užrakino ir grįždamas priėjo prie stadiono, kur atidavė kaltinamajam raktelius bei nuėjo savo reikalais.

PaaiÅ¡kino, jog jam reikėjo eiti į Savanorių stotelę, kuri yra pakeliui link stadiono. Atsakydamas į klausimus, liudytojas G. M. nurodė nematęs, jog kaltinamasis buvo automobilio salone ar viduje vartojo alkoholį. Po dienos susitiko su kaltinamuoju ir pastarasis papasakojo, kad atsidÅ«rė policijoje dėl to, kad neva buvo neblaivus. Kaltinamasis nieko neprašė, tik nurodė, jog G. M. galimai klaus, kaip viskas buvo. G. M. pasiteiravo, su kuo tÄ dien kalbėjosi S. B. ir kaltinamasis pasakė kalbėjęs su K. bei paprašė liudytojÄ pasakyti, kad tÄ dien su S. B. buvo bÅ«tent K.

G. M. nurodė nežinantis, ar ten iÅ¡ tikrųjų buvo K., tiesiog pasakė tai, kÄ jam sakė kaltinamasis, nes pats to asmens nepažinojo. Paklaustas nurodė, kad to asmens, su kuriuo tada prie automobilio kalbėjosi kaltinamais, posėdžių salėje nėra. Patvirtino, jog automobilį visÄ laikÄ vairavo jis (G. M.). Nurodė, jog kaltinamasis jam prisipažino, kad tÄ dien jautėsi prastai ir bÅ«damas stadione iÅ¡gėrė, tačiau liudytojas S. B. girtumo nepastebėjo (t. 2, b. l. 5-7). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G.

M. buvo apklaustas du kartus. 2018-11-14 apklausoje parodė, kad 2018-10-15 paskambinęs S. B. paprašė padėti stadione. Jis sutiko ir atvažiavo prie pastarojo namų (duomenys neskelbtini), nuo kurių iki stadiono pėsčiomis yra apie 300 m. Kadangi jie ketino tvarkytis stadione, įrankius ir instrumentus sukrovė į S. automobilį „Citroen“. Tuomet S. B. paprašė jo (G. M.) pavairuoti automobilį, kadangi pats S. vairuoti negali dėl atimto vairuotojo pažymėjimo. Liudytojas tikino S. automobiliu nuvažiavęs į stadionÄ , kas buvo po pietų, apie 15.00 val.

Stadione tvarkėsi daugmaž iki 18.00 val. Išėjęs iÅ¡ stadiono, pamatė, kad S. B. Å¡nekasi su savo buvusiu auklėtiniu K. Tuo metu pastarieji stovėjo prie S. automobilio ir bendravo. Jo akivaizdoje vyriÅ¡kiai alkoholio nevartojo. Kadangi į stadionÄ maÅ¡inÄ atvarė jis (G. M.), todėl paėmė iÅ¡ S. B. raktus ir nuvažiavo link jo namų. Kai važiavo iÅ¡ stadiono, S. dar Å¡nekėjo su K. Liudytojo teigimu, jie su S. B. susitarė, kad jis raktelius S. grÄ Å¾ins eidamas atgal pėsčiomis.

Nuvaręs maÅ¡inÄ prie S. B. namų, jÄ pastatė, užrakino ir ėjo atgal link stadiono. Beeidamas prie laiptų sutiko S. B. ir atidavė jam raktelius nuo automobilio. Po kelių dienų S. jam papasakojo patekęs į kvailÄ situacijÄ , t. y. minėjo, jog buvo atvažiavę policininkai, kurie įtarė, kad S. B. vairavo iÅ¡gėręs. Anot liudytojo, jam S. prisipažino tÄ dienÄ vartojęs alkoholį, nors G. M. tvirtina to nematęs, jokio kvapo neužuodęs (t. 1, b. l. 50). 2019-01-23 apklausos metu liudytojas G.

M. patikslino, jog tuo metu, kai eidamas iÅ¡ stadiono, matė, kad Å¡alia S. prie pastarojo automobilio buvo kažkoks vyras, kuriam apie 35 m. PrieÅ¡ingai nei pirminėje apklausoje, šįkart G. M. nurodė neatkreipęs dėmesio, koks konkrečiai asmuo stovėjo, kadangi tai jam buvo nesvarbu. Teigė, kad jo akivaizdoje nė vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių alkoholio nevartojo. IÅ¡eidamas iÅ¡ stadiono, paprašė S. raktų nuo automobilio ir nuvarė pastarojo automobilį prie namų. Po kelių dienų S. pasakė, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2018-10-15, turėjo reikalų su policija.

Vėliau, kai jam paskambino iÅ¡ policijos ir paprašė ateiti apklausai, liudytojas teigė paklausęs S. „su kuo tu tada buvai?“, po ko Å¡is jam atsakė „pasakyk, kad su K.“. Supranta, kad nurodydamas tokiÄ aplinkybę pasielgė nerÅ«pestingai. Pažymėjo su S. B. stadione tvarkęsi neatlygintinai; teigė, jog kartais į stadionÄ ateina jaunimas, kuris nesportuoja, o tiesiog sėdi, rÅ«ko, kažkÄ vartoja, gadina sporto inventorių, dėl ko jaunuoliams tenka iÅ¡sakyti pastabas, kartais kyla konfliktai (t. 1, b. l. 55).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas K. P. nurodė, jog kaltinamÄ jį S. B. pažįsta seniai – S. B. jį (K. P.) treniravo nuo 1987 metų. Su kaltinamuoju susiskambina, pabendrauja, sekmadieniais pas S. B. stadione žaidžia futbolÄ . 2018-10-15, apie 16.30 val., vakare liudytojas važiavo namo, kuomet jam paskambino treneris S. B. ir pasakė, jog jį nori apkaltinti dėl vairavimo iÅ¡gėrus. Liudytojas paaiÅ¡kino, jog treneris S. B. paprašė jo pagalbos, t. y. paliudyti tyrėjai, kad tÄ dien vairavo ne S. B.

Liudytojas turėjo tyrėjui pasakyti, kad buvo kartu su S. B. prie stadiono, kur vakarojo ir trise vartojo alkoholį. Liudytojas pažymėjo turėjęs įvardinti, jog baigus gerti butelį jis (K. P.) iÅ¡važiavo namo, o to, kas vairavo automobilį, nematė. PaaiÅ¡kino, jog iÅ¡ tikrųjų tÄ dien kaltinamojo jis iÅ¡ viso nematė, o kaltinamasis nepapasakojo, kas iÅ¡ tikrųjų tÄ dien vairavo automobilį. K. P. nurodė norėjęs padėti S. B., kuris yra jo (K. P.) tėvų draugas, todėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pamelavo, tačiau jau per antrÄ apklausÄ papasakojo tiesÄ .

Už melagingus parodymus atlygis jam siÅ«lomas nebuvo, dėl melagingų parodymų su kaltinamuoju bendravo tik telefonu, kaltinamasis jam tiesiog padiktavo reikiamÄ tekstÄ (t. 2, b. l. 5-7). Ikiteisminiame tyrime liudytojas K. P. iÅ¡ pradžių teigė, jog 2018-10-15, apie 17-18 val., grįždamas iÅ¡ darbo į namus, eidamas pro (duomenys neskelbtini) esantį stadionÄ , pamatė savo trenerį S. B., kuris tvarkėsi stadiono teritorijoje. Su savimi turėjo 0,7 l degtinės butelį, tad pasiÅ«lė treneriui iÅ¡gerti.

Jie abu alkoholį suvartojo perpus kažkur per valandÄ , po ko pradėjo temti, dėl ko jis (K. P.) išėjo namo. S. B. liko, nes turėjo užrakinti stadionÄ . Kaip ir kada pastarasis išėjo iÅ¡ stadiono, nematė (t. 1, b. l. 74). Papildomos apklausos metu liudytojas K. P. pripažino nurodytÄ dienÄ pro stadionÄ nėjęs ir trenerio S. B. nematęs. Teigė, kad tai S. B. paprašė jo paliudyti policijoje, kad jie kartu vartojo alkoholį prie stadiono. Norėdamas pastarajam pagelbėti, sutiko; abu sieja geri santykiai.

Gailisi, jog pirmos apklausos metu nurodė neteisingus duomenis (t. 1, b. l. 74, 78). 2019-01-21 akistatos, vykusios tarp S. B. ir liudytojo K. P., protokole užfiksuota, kad liudytojas K. P. nurodė jo 2018-10-15 stadione nebuvus ir S. B. nemačius. Savo ruožtu S. B. taip pat patvirtino, kad liudytojo K. P. 2018-10-15 su juo nebuvo, stadione kartu buvo tik G. M. (t. 1, b. l. 88). Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. T. parodė, jog kaltinamasis S. B. yra buvęs jo treneris. Ä®vykio dienÄ jis (D. T.) paskambino draugams, su kuriais sutarė susitikti netoli stadiono.

Atvykęs į susitikimo vietÄ prie stadiono nerado draugų (O. Ž. ir S. S.), tačiau ten buvę asmenys pasakė, kad jo draugus matė einančius į kalnÄ , esantį netoli namų, todėl jis (D. T.) taip pat nuėjo ta kryptimi. O. Ž. ir S. S. sutiko prie namo. Ten buvo policijos ekipažas, O. su S. kažkÄ rašė pareigÅ«nui, o S. B. tiesiog stovėjo. Liudytojo teigimu, jis tÄ dienÄ kaltinamojo stadione nematė, kadangi atvyko jau vėliau. Paskui draugai (O. ir S.) papasakojo, jog S. B. įvykio dienÄ neblaivus automobiliu važiavo į kalnÄ .

Anot liudytojo, jam pačiam visas tas įvykis nebuvo įdomus, todėl plačiau nieko apie jį neklausinėjo (t. 2, b. l. 5-7). Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės 2018-10-15 išraše užfiksuota, kad 2018-10-15, 18.45 val., buvo gautas pranešimas apie tai, jog automobilyje „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi prie stadiono už darželio, adresu (duomenys neskelbtini), asmuo vartoja alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 6). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra Bendrojo pagalbos centro pateikti dviejų skambučių, gautų 2018-10-15 garso įrašai, susiję su įvykiu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2019-03-06 apžiūros protokolu šie įrašai buvo apžiūrėti.

Protokole yra pateiktos įrašuose užfiksuotų pokalbių stenogramos (t. 1, b. l. 9-10; patys įrašai patalpinti kompaktinėje laikmenoje). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ pirmos kuopos vyriausiojo patrulio M. G. 2018-10-15 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018-10-15, apie 18.57 val., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie stadiono, automobilyje „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vartoja alkoholinius gėrimus, gali važiuoti.

Nuvykus į įvykio vietÄ , automobilio nerado, iÅ¡ VPK OVS gauta informacija, kad automobilis nuvažiavo link Žemaitės gatvės. Važiuojant Žemaitės gatve iÅ¡ VPK OVS gautas praneÅ¡imas, kad minėtas automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, automobilio nerado. Jis pėsčiomis ėjo aplink (duomenys neskelbtini) namÄ ieÅ¡kodamas minėto automobilio, o jo kolega vyr. patrulis J. Å . liko tarnybiniame automobilyje. Po kurio laiko J. Å . pranešė radęs ieÅ¡komÄ automobilį ir nuo jo nueinantį vyrÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo S. B..

Automobilio vairavimo fakto nematė. Bendraujant su S. B. buvo matyti, kad pastarasis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau S. B. neigė vairavęs automobilį (nurodė, kad vairavo jo draugas, kurio duomenų neįvardino; teigė, jos tas draugas jį parvežė namo, o pats iÅ¡važiavo). PapraÅ¡ius pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , sakė, kad dokumento neturi. Pokalbio metu priėjo S. S., kuris nurodė matęs, kad bÅ«tent S. B. vairavo automobilį „Citroen“, kuriame buvo vienas.

Alkotesteriu „Alcotest 7510“ vairuotojui buvo nustatytas 1,51 prom. girtumas (t. 1, b. l. 15). VĮ „Regitra“ 2018-10-16 pažymoje užfiksuota, kad automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. B. (t. 1, b. l. 15). VšĮ „Emprekis“ 2018-10-16 pažymoje nurodyta, kad 2006 m. automobilio „Citroen Xsara Picaso 1.6 Style M5“ kaina su PVM sudaro 1 880 Eur (t. 1, b. l. 16). Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB0270, išraše nurodyta, kad 2018-10-15, 19.15 val., S. B. nustatytas 1,51 promilių girtumas.

Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2019-03-21 (t. 1, b. l. 96, 97). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 10332/2018(01) konstatuota, kad S. B. kraujyje, paimtame 2018-10-15, 19.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 99).  2018-11-22 nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) buvo susipažinta su S. B. bei liudytojų G. M. ir K. P. 2018-10-15 įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotinėmis, taip pat informacija apie abonento buvimo vietÄ , prisijungiant prie judriojo ryÅ¡io operatorių bokÅ¡tų (celių) (t. 1, b. l. 64-65).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A. J. 2018-12-04 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad gavus ir išanalizavus S. B., G. M. ir K. P. 2018-10-15 skambučių išklotines nustatyta, kad S. B. su liudytoju G. M. 2018-10-15 buvo susisiekęs 12.52 val. ir 13.44 val. Taip pat nustatyta, kad liudytojas K. P. buvo pasijungęs prie šių bokštų: 16.54 val. - Laisvės pr. 53E, 16.55 val. - Laisvės pr. 53E, Laisvės pr. 81, 17.03 val. - Laisvės pr. 81, 17.06 val. - Laisvės pr. 81, 17.21 val. - Laisvės pr. 81, 17.22 val. - Šeškinės g. 61, 18.22 val. - Šeškinės g. 61, 18.58 val. - Šeškinės g. 61, nors 2018-11-19 vykusios apklausos metu K.

P. nurodė apie 17.00-18.00 val. grįžęs namo pėsčiomis iÅ¡ darbo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pasitvirtino S. B. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam. Pats kaltinamasis viso proceso metu neigė esantis kaltas ir tikino, jog prie automobilio vairo atsisėdęs nebuvo.

Kaltinamojo proceso metu duoti parodymai yra detaliai išdėstyti įtariamojo apklausų, taip pat teismo posėdžio protokoluose (t. 1, b. 84, 92, 142-145), galiausiai išdėstyti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl iš naujo pažodžiui nekartotini. Esminis kaltinamojo išsakytas argumentas yra tas, jog automobilį vairavo ne jis, o jo draugas G. M.. S. B. teigimu, jis stadione išgėrė degtinės (vartojo vienas, išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį), tačiau tokios būsenos prie vairo nesėdo.

Tiek į stadionÄ , tiek atgal automobilį nuvairavo G. M. Pats kaltinamasis tikina turėjęs pasilikti stadione, kadangi norėjo uždaryti vartus, be to, ketino dar nupjauti kelias medžių Å¡akas. Su G. M. sutarė, kad Å¡is pastatys automobilį kieme, po ko, eidamas link stadiono, grÄ Å¾ins raktus, kÄ vėliau bÅ«tent ir padarė (t. 1, b. l. 142-145). Nepaisant kaltinamojo nuoseklios pozicijos neigiant kaltę, teismas tokius pastarojo parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ , kuria siekiama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Galima numanyti, jog analizuojamu atveju kaltinamojo noras paneigti savo kaltę yra susijęs ne tik su siekiu iÅ¡vengti atsakomybės apskritai, bet ir su tuo, jog pastarajam pakankamai greitu metu turėjo baigtis specialiosios teisės atėmimo terminas, po ko S. B. bÅ«tų galėjęs imtis veiksmų, iÅ¡ naujo įgyjant teisę vairuoti transporto priemones.

Ä®rodinėdamas kaltinamojo S. B. kaltę, teismas neabejotinai remiasi liudytojų S. S. ir O. Ž. parodymais. Abu liudytojai buvo apklausti tiek ikiteisminiame tyrime, tiek tiesiogiai nagrinėjant bylÄ teisme, abu kategoriÅ¡kai patvirtino, kad automobilį vairavo ne kas kitas, o kaltinamasis S. B.. Apklausiami liudytojai parodė pamatę netoli stadiono stovintį automobilį, kuriame sėdėjo kaltinamasis ir gėrė kažkokį alkoholį. Kadangi liudytojus ir automobilį skyrė tam tikras atstumas, be to, buvo prietema, kartu su jais buvęs draugas priėjo artyn automobilio, norėdamas įsitikinti, kad automobilyje sėdintis kaltinamasis iÅ¡ties vartoja alkoholį.

Sugrįžęs minimas draugas įvardino, kad vairuotojas geria degtinę, po ko S. S. paskambino BPC, praneÅ¡damas apie įvykį. Liudytojai S. S. ir O. Ž. pabrėžė, kad be kaltinamojo automobilyje daugiau jokių asmenų nebuvo, nurodė, kad netrukus kaltinamasis pradėjo važiuoti, judėdamas per žolę į kalnÄ link namų, t. y. tiesiausiu keliu, vedusiu link kaltinamojo namų (t. 1, b. l. 184-193). Tam tikrų neatitikimų liudytojų parodymuose galima rasti, tačiau tie parodymai nėra esminiai.

Antai, S. S. ikiteisminiame tyrime ir teisme skirtingai įvardino atstumÄ , kuris skyrė jį ir matomÄ automobilį, nurodė buvus kitokiÄ langų stiklų padėtį; lyginant jo ir O. Ž. parodymus, abu netapačiai aiÅ¡kino, kokį vaizdÄ pamatė atbėgę į kaltinamojo kiemÄ , taip pat, kaip žinojo, kur konkrečiai automobilis nuvažiuos ir kt., tačiau svarbu tai, kad tie atitikimai nėra esminiai. Dėl pagrindinių aplinkybių liudytojai S. S. ir O. Ž. buvo vieningi, jie viso proceso metu tvirtino, kad automobilį vairavo kaltinamasis S. B., kÄ kategoriÅ¡kai patvirtino teisme; taip pat abu nedvejodami teigė, jog daugiau nieko be kaltinamojo nebuvo ir niekas kitas automobilio nevairavo.

Teismas neturi pagrindo nesiremti minimų liudytojų parodymais, laikyti juos nepatikimais ar suinteresuotais. Tiek S. S., tiek O. Ž. apklausiami neslėpė, jog stadionÄ prižiÅ«rintis kaltinamasis yra juos kadaise iÅ¡varęs iÅ¡ stadiono, į kurį liudytojai kartu su kitais draugais patekdavo pro tvoroje esančiÄ skylę, tačiau tokie atvejai buvo vos keli ir tie patys pakankamai seniai (apie metus iki nagrinėjamo įvykio). Kaltinamasis S. B. nors ir siekė paneigti liudytojų parodymus, iÅ¡sakė teiginius esÄ jaunuoliai savo iniciatyva arba kažkieno užsakymu jį apkalbėjo arba tiesiog nevykusiai pajuokavo, tačiau tuo pačiu visgi pripažino, kad asmeniÅ¡kai nė su vienu iÅ¡ jų nėra pažįstamas.

Taigi teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo S. S. ir O. Ž. parodymus laikyti nepatikimais, juo labiau, kad juos iÅ¡ dalies patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tiesa, viena liudytojo S. S. nurodyta aplinkybė, t. y. tai, jog kaltinamasis kieme iÅ¡pylė iÅ¡ butelio degtinę, o patį butelį numetė į krÅ«mus, visgi nelaikytina kaip pasitvirtinusi ir įrodyta. Pažymėtina, jog tokius parodymus S. S. davė tik teisiamojo posėdžio metu, tuo tarpu nei iÅ¡kart po įvykio raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime, nei apklausiamas pas tyrėjÄ apie tai net neužsiminė (t. 1, b. l. 26, 31).

Liudytojas O. Ž., kuris į kiemÄ atbėgo kartu su S. S. arba iÅ¡ esmės panaÅ¡iu metu, nenurodė matęs kaltinamÄ jį iÅ¡pilantį bent kokį skystį iÅ¡ butelio. Be to, nė vienas iÅ¡ liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų nepatvirtino, kad kažkuris iÅ¡ kieme buvusių jaunuolių bÅ«tų nurodęs minimÄ aplinkybę (t. 1, b. l. 184-193). Dėl nurodytų priežasčių teismas nesiremia S. S. parodymais dėl kieme iÅ¡pilto ir numesto degtinės butelio, tačiau tai nesumenkina visų kitų nurodyto liudytojo parodymų, kurie visumoje su byloje surinktais įrodymais yra pagrindas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Tikslinga pažymėti, jog teisme, pakankamai detaliai besiaiškinant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, iš liudytojų S. S. ir O. Ž. buvo gauta informacija dėl kitų kartu su jais buvusių asmenų. Liudytojai įvardino vaikino, kuris buvo prisiartinęs prie kaltinamojo automobilio, duomenis, apie kuriuos ikiteisminiame tyrime kažkodėl net nebuvo užklausta ir toks asmuo nebuvo apklausiamas. Visgi praėjus tiek laiko S. S. ir O. Ž. įvardinto asmens (galimai E. D.) teisme rasti ir apklausti nebepavyko (prokuroro pateiktas atsakymas dėl E. D. yra segtuve proceso dalyvių anketinių duomenų).

Tuo tarpu ketvirtasis jaunuolis, kuris buvo atbėgęs iki kaltinamojo kiemo, buvo iÅ¡kviestas į teismÄ . Nustatyta, kad Å¡is asmuo yra D. T., kuris posėdžio metu gynėsi nieko nematęs, kas buvo prie stadiono; teigė esÄ atvyko vėliau, kai S. S. ir O. Ž. ėjo link kalno pusės; atėjus iki namo, kaltinamasis stovėjo kieme, o S. S. ir O. Ž. kažkÄ rašė pareigÅ«nui (t. 2, b. l. 5-7). Teismas tokius liudytojo D. T. parodymus vertina kritiÅ¡kai. Matyti, kad teisme liudytojas jautėsi gana nepatogiai, stengėsi įteigti jokių reikÅ¡mingų aplinkybių nematęs, nors teismui nėra pagrindo netikėti liudytojais S. S. ir O.

Ž., kad D. T. buvo tiek tuo metu, kai veiksmas vyko prie stadiono, tiek tuo, jog vėliau visi nubėgo paskui vairuojantį kaltinamÄ jį link Å¡io namų. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų M. G. ir J. Å . parodymų matyti, kad kieme be S. S. ir O. Ž. buvo ne mažiau nei vienas vaikinas, kuris atsisakė tiek prisistatyti, tiek teikti paaiÅ¡kinimÄ , minėjo pažįstantis kaltinamÄ jį ir nenorintis jokių nesusipratimų (t. 1, b. l. 184-193). Galima numanyti, kad tas vaikinas kaip tik ir buvo D. T., kuris, kaip pats nurodė teisme, pažįsta kaltinamÄ jį, pastarasis yra buvęs jo treneris, kas paaiÅ¡kina liudytojo norÄ neduoti apkaltinančių parodymų.

Å ioje vietoje tenka iÅ¡sakyti kritikÄ policijos pareigÅ«nams, kurie niekaip nesureagavo į įvykio vietoje buvusio asmens, galinčio turėti reikÅ¡mingos informacijos, nenorÄ nurodyti savo duomenis bei paties įvykio aplinkybes. Apklausti ikiteisminiame tyrime M. G. ir J. Å . nurodė, jog kieme prie jų priėjo tik S. S., nors iÅ¡ teisme duotų parodymų matyti, kad jie kalbėjosi tiek su pastaruoju, tiek ir O. Ž., taip pat, kaip matyti, buvo ir asmuo, kurio duomenų nė vienas iÅ¡ pareigÅ«nų nesistengė nustatyti.

Tikrinant liudytojų S. S. ir O. Ž. parodymus, svarbiu įrodymu laikytini BPC pateikti garso įraÅ¡ai. Å ie įraÅ¡ai buvo tiesiogiai iÅ¡klausyti teisminio nagrinėjimo metu, prieÅ¡ tai apžiÅ«rėti apžiÅ«ros protokolu, kuriame yra abiejų įrašų stenogramos (t. 1, b. l. 9-10). IÅ¡ minėtų įrašų turinio matyti, kad S. S. nurodo vietÄ , kurioje stovi automobilis, o jame sėdintis asmuo vartoja alkoholį. Liudytojas pabrėžia, kad be minėto asmens daugiau nieko nėra, be to, akivaizdu, kad kalba bÅ«tent apie kaltinamÄ jį, t. y.

įvardina, kad tai treneris, prižiÅ«ri stadionÄ . Paklaustas, ar pokalbio metu tebemato minimÄ asmenį, S. S. atsako teigiamai. Svarbu tai, kad BPC operatorei papraÅ¡ius dar kartÄ paskambinti, jeigu automobilis pajudės, S. S. po keleto minučių bÅ«tent taip ir padaro. Paskambinęs liudytojas praneÅ¡a, kad automobilis pradėjo važiuoti. IÅ¡ pokalbio matyti, kad asmuo stebi, kur link juda transporto priemonė; pokalbio eigoje, sujungus su policijos pareigÅ«nu, aiÅ¡kina, kad automobilis nuvažiavo link Žemaitės gatvės, juda didėjančia tvarka, važiuoja per kiemus (t. 1, b. l. 9-10).

Esant tokiems garso įraÅ¡ams, sunku patikėti, jog liudytojas S. S. bÅ«tų skambinęs praneÅ¡ti apie galimÄ neteisėtÄ veikÄ , nurodęs iÅ¡galvotas aplinkybes, jeigu objektyviai nebÅ«tų jų matęs. Tuo atveju jeigu kaltinamojo S. B. automobilį iÅ¡ties bÅ«tų vairavęs ne jis pats, o kitas asmuo, liudytojui nebÅ«tų buvę jokio pagrindo kviesti pareigÅ«nus. Akivaizdu, kad, nepaisant jauno amžiaus, S. S. suvokė, jog į jo praneÅ¡imÄ bus sureaguota (jau po pirmojo skambučio BPC operatorė nurodė, kad „policija važiuoja“), todėl melagingo praneÅ¡imo atveju pačiam kiltų teisiniai nemalonumai.

PagrindÄ tikėti liudytojo S. S., taip pat O. Ž. parodymais, sustiprina ir paties kaltinamojo S. B. elgesys. Nustatyta, kad pastarasis iÅ¡ pradžių siekė įtikinti esÄ alkoholį vartojo su K. P. TokiÄ aplinkybę prašė nurodyti minėto K. P., kÄ pastarasis 2018-11-19 apklausoje ir padarė, t. y. teigė neva turėjo su savimi 0,7 l degtinės butelį, kurį pasiÅ«lė iÅ¡gerti stadione sutiktam kaltinamajam (t. 1, b. l. 74). Ä®vardinti tikrovės neatitinkančiÄ aplinkybę S. B. prašė ir savo bičiulio G.

M., o Å¡is sutikęs pirmoje apklausoje pasakojo neva matęs, kaip įvykio dienÄ kaltinamasis „stadione bendravo buvusiu auklėtiniu K.“. Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotines, taip pat informacijÄ apie abonentų buvimo vietÄ prisijungiant prie judriojo ryÅ¡io operatorių bokÅ¡tų (celių), buvo nustatyta, jog K. P. įvykio laiku buvo visai kitoje miesto dalyje, todėl pėsčiomis grįžti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančio darbo, einant pro (duomenys neskelbtini) esantį stadionÄ , niekaip negalėjo (t. 1, b. l. 64-65, 72).

BÅ«tent po to, kai paaiÅ¡kėjo tokie duomenys, S. B., K. P. ir G. M., apklausiami papildomai, pripažino pirmųjų apklausų metu davę neteisingus parodymus, kÄ patvirtino ir teisme. Nors tos aplinkybės, su kuo kaltinamasis vartojo alkoholį, ir nėra reikÅ¡mingos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau jos rodo, kad kaltinamasis nebuvo nuoÅ¡irdus ir siekė klaidinti tyrimÄ . Teisme S. B. neįtikinamai aiÅ¡kino neva jam buvo gėda prisipažinti degtinę gėrus vienam, dėl ko sugalvojo nurodyti gėrus kartu su K.

P. Toks kaltinamojo aiÅ¡kinimas sunkiai įtikinamas - vargu, ar alkoholio vartojimas su buvusiu auklėtiniu nei tÄ darant vienam, yra susijęs su kaltinamojo siekiu neva bÅ«ti palankiau įvertintam. Matyt, kur kas svarbiau Å¡iuo atveju S. B. buvo pirmos apklausos metu pateikti kuo labiau įtikinantį paaiÅ¡kinimÄ esÄ vairavo ne jis (juo labiau, kai pareigÅ«nai vairavimo fakto nematė), įvardinant kelis asmenis, vienas kurių neva kartu vartojo alkoholį, po ko Å¡iam matant, kaltinamasis padavė raktelius G. M., kuris parvairavo automobilį iki namų.

Tai, kad S. B. iÅ¡sakyta versija dėl to, kad automobilį vairavo G. M., yra iÅ¡galvota ir neatitinkanti tikrovės, galima spręsti ir iÅ¡ to, jog į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams pastarojo pavardė nebuvo paminėta. Kaip matyti iÅ¡ M. G. tarnybinio praneÅ¡imo bei iÅ¡ jo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, patvirtintų teisme, S. B. netikėtai kieme pasirodžiusiems pareigÅ«nams tik abstrakčiai nurodė esÄ automobilį vairavo draugas. Tad Å¡ioje vietoje nesuprantamas kaltinamojo elgesys, kodėl Å¡is, aiÅ¡kiai suprasdamas, kad yra įtariamas transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviam, nenurodė konkretaus asmens duomenų, nesiėmė veiksmų, nedelsiant praÅ¡ydamas šį asmenį sugrįžti ir patvirtinti tokiÄ aplinkybę.

Svarbu ir tai, kad tiek M. G., tiek ir J. Š. parodė, jog kaltinamasis jiems aiškino, jog draugas ne tik automobilį parvarė, o ir jį patį parvežė iki namų (t. 1, b. l. 184-193), kas rodo, jog netikėtai užkluptas kaltinamasis nurodė vienokias aplinkybes, kurias vėliau koregavo ir konkretino. Išdėstytų įrodymų kontekste teismas kaip nepasitvirtinusius atmeta liudytojo G. M. parodymus. Pastarasis uoliai siekė įtikinti vairavęs kaltinamojo automobilį (tiek iki stadiono, tiek atgal iki namų), tačiau tokius jo parodymus kategoriškai paneigė liudytojai S. S. ir O.

Ž. Vertinant byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , galima spręsti, jog G. M. įvykio vietoje apskritai nebuvo, o pastarojo duoti parodymai yra tik siekis padėti savo bičiuliui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta anksčiau, esant akivaizdiems įrodymams liudytojui teko pripažinti kaltinamojo praÅ¡ymu nurodžius melagingÄ aplinkybę, kuria siekta patvirtinti S. B. parodymus. Kita vertus, tiek kaltinamojo, tiek liudytojo G. M. duoti parodymai dėl to, kodėl G. M. vairuojant automobilį iki namų kartu nevažiavo S. B., nėra aiÅ¡kÅ«s. Antai, kaltinamasis teigė pasilikęs, kadangi norėjo jį užrakinti, teisme įvardino dar norėjęs nupjauti ir kelis medžių Å¡akas (t. 1, b. l. 84, 142-145).

G. M. antrino savo draugui, tiesa, prieÅ¡ingai nei kaltinamasis, kuris nurodė su savimi rankose pasilikęs kirvį ir pjÅ«klÄ , teigė jokių įrankių pas pasiliekantį kaltinamÄ jį nematęs (t. 1, b. l. 142-145; t. 2, b. l. 5-7). Nors kaltinamasis ir liudytojas aiÅ¡kino, kad kaltinamasis stadione bÅ«tų užtrukęs, o G. M. labai skubėjo, dėl ko negalėjo laukti, matyti, kad laiko tarpas nuo automobilio pajudėjimo momento iki kada pareigÅ«nai atvyko į kaltinamojo kiemÄ yra trumpas (sprendžiant iÅ¡ parodymų bei ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų, apie 11 min).

Toks laiko tarpas (jo metu kaltinamasis esÄ turėjo suspėti apeiti stadionÄ , užrakinti vartus, esant prietemai nupjauti Å¡akas, o G. M. parvaryti automobilį iki namų, pastatyti kieme ir grįžti beveik atgal iki stadiono) tik papildomai paneigia S. B. ir liudytojo G. M. parodymus, kad vienas jų liko stadione, o kitas vairavo automobilį. Taigi surinktų, iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų visuma leidžia laikyti esant neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis S. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pastarasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso”, valst. Nr. CDE, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,56 prom. etilo alkoholio, kÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 10332/2018(01). Kaltinamojo S. B. nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01). Dėl bausmės Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis (tiesioginė tyčia) nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytÄ girtumÄ â€“ transporto priemonės vairavimas tokios bÅ«klės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį:

S. B. praeityje neteistas (t. 1, b. l. 100), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimÄ esant neblaiviam, tokioje bÅ«senoje sukeliant eismo įvykį (t. 1, b. l. 101-104), vedęs, dirbantis, duomenų apie gydymÄ psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį - baudÄ , jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už Å¡ios bausmės vidurkį.

Teismo vertinimu, toks baudos dydis bus tinkamas bausmės tikslams pasiekti, juo labiau, kad kaltinamajam bus pritaikytos ir baudžiamojo poveikio priemonės, iÅ¡ kurių viena tiesiogiai susijusi su nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimu. Pažymėtina, jog teismas Å¡iuo metu nesprendžia klausimo dėl ilgesnio termino baudai savanoriÅ¡kai sumokėti nustatymo. Tuo atveju, jeigu kaltinamasis dėl finansinės padėties neturėtų galimybių teismo skirtÄ baudÄ sumokėti per įprastinį įstatymo nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, galės pasinaudoti teise teikti praÅ¡ymÄ (kartu pridėdamas pagrindžiančius dokumentus) dėl ilgesnio tokios bausmės įvykdymo termino.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Kaltinamasis S. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padaro Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus. Nors nustatytas girtumo laipsnis kraujyje nėra itin nutolęs nuo to metu administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę skiriančios girtumo ribos, visgi nekyla abejonių, kad kaltinamajam konstatuotas girtumas rodo didelį pastarojo neatsakingumÄ , atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie S. B. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Negalima neatsižvelgti į tai, jog kaltinamasis praeityje jau buvo baustas už vairavimÄ esant neblaiviam.

TÄ kart S. B. buvo nustatytas 1,16 prom. girtumas, bÅ«damas tokio apsvaigimo bÅ«klėje, pastarasis padarė eismo įvykį, apgadino dvi transporto priemones, paskirta administracinė nuobauda yra galiojanti (t. 14, b. l. 101-104). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam S. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam įstatymo numatytam laikotarpiui (taikytina iki 2019-04-01 galiojusio BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija).

Atsižvelgus į tÄ faktÄ , kad S. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė, neturėdamas teisės vairuoti, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas ne nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, tačiau nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis S. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, Å¡iuo atveju kyla bÅ«tinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas.

Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas iÅ¡ esmės visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme bÅ«tina privalomai taikyti ir turto konfiskavimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus.

BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tÄ turtÄ , kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Analizuotinu atveju nekyla abejonių, kad S. B. vairuotas automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad vykdydamas teisingumÄ teismas turi turėti galimybę tam tikromis sÄ lygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, esant svarbioms tokio sprendimo priėmimo sÄ lygoms.

Toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamu atveju tokių sÄ lygų akivaizdžiai nenustatyta. Suprantama, kad netekęs transporto priemonės kaltinamasis patirs daug nepatogumų, tuo pačiu nukentės finansiÅ¡kai, tačiau Å¡ios aplinkybės visgi nėra pagrindas laikyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, įvykdytai esant apsvaigus nuo alkoholio, juo labiau, kai praeityje kaltinamasis jau buvo baustas už vairavimÄ esant girtumo bÅ«klėje.

Pabrėžtina, kad skirtinos baudos dydį teismas nustatė labiau artimÄ minimumui. Dėl kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daiktų, turėjusių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 94), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kadangi automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), privalo bÅ«ti konfiskuotas, prokuroro nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 1, b. l.

18) toliau taikytinas iki Å¡io teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Kompaktinis diskas (1 vnt.) su garso įraÅ¡ais paliktinas saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla (kompaktinis diskas įdėtas į vokÄ , kuris prisegtas prie bylos 1-ojo tomo galinio virÅ¡elio). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), ir paskirti jam 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudÄ .

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriÅ¡kai sumokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti S. B. priklausantį automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Kompaktinį diskÄ (1 vnt.) su garso įraÅ¡ais palikti saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla (kompaktinis diskas įdėtas į vokÄ , kuris prisegtas prie bylos 1-ojo tomo galinio virÅ¡elio).

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti S. B., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.

2. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu. Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė