d51f29ea-9301-4b2a-bc5b-16314dfa5e4a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NuoraÅ¡as             (S)                                                                                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2018 m. liepos 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstoliui Robertui Vasiliauskui                n u s t a t ė:

Antstolis Robertas Vasiliauskas 2018-04-13 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nenutraukė vykdomųjų bylų. E. Å . kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o nutraukti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kadangi nėra įrodyta, kad jis yra gavęs nuobaudas, neįrodyta, kad padarė administracinį teisės pažeidimÄ , nėra gavęs nuobaudos protokolo. Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nurodė, kad vykdo SÄ® Susisiekimo paslaugos nutarimus dėl baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko.

Nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti vykdomÄ sias bylas.  Byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie nagrinėjamÄ bylÄ Å¡alys informuotos specialiame interneto tinklapyje patalpinant tekstÄ apie teismo sudėtį, teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ bei teismo nutartimi (CPK 133 str.).                    Skundas atmestinas.              PareiÅ¡kėjas (skolininkas) pateiktu skundu (savo esme) praÅ¡o nutraukti vykdomÄ sias bylas bei panaikinti jo sÄ skaitos banke areÅ¡tÄ .

             Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiÅ¡kia, kad galima dėl asmeniui reikÅ¡mingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 str.).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumÄ ir įvertinti kiekvieno iÅ¡ jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtakÄ vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiÅ¡kai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimÄ ar neveikimÄ ), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklÄ vykdant sprendimÄ reglamentuojančias teisės normas ar ne.Vykdomųjų bylų Nr. 0179/17/01743, 0179/17/01960, 0179/18/00031 ir 0179/18/00087 medžiaga nustatyta, kad antstolis priėmė vykdymui SÄ® Susisiekimo paslaugos nutarimus dėl baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko.

Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant ir aiÅ¡kinant vykdymo procesÄ reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio paÅ¡alinimas yra vieÅ¡ojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingÄ gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesÄ , yra imperatyvios, todėl jose nustatytų reikalavimų privaloma griežtai laikytis.

Vykdomojo dokumento priėmimo tvarkÄ nustato CPK 651 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, remiantis kuriais antstolis nustato ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomÄ jį dokumentÄ . Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis vykdomÄ jį dokumentÄ priima ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).CPK 629 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as kada vykdomoji byla yra nutraukiama.

Taigi, vykdomoji byla yra nutraukiama jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė iÅ¡ieÅ¡kojimo; jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas jÄ patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo iÅ¡ieÅ¡kotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu Å¡iam iÅ¡ieÅ¡kojimui pasibaigė įstatymų nustatytas iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir iÅ¡ieÅ¡kotojas yra tas pats asmuo; jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso (CK) 6.436 straipsnis); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė priimti paimtus iÅ¡ skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nėra įrodyta, jog jis padarė administracinės teisės pažeidimus už kuriuos jam skirtos nuobaudos.Pagal CPK 176 str. 1 d.

įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).Kita vertus, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad administracinis nutarimas buvo apskųstas arba jis kreipėsi į nutarimÄ suraÅ¡iusiÄ institucijÄ (pareigÅ«nÄ ) dėl galimai neteisingo (neteisėto) nutarimo suraÅ¡ymo.Ä®statymo numatyta teisė kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti.

Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumÄ , užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumÄ , įstatymas nustato laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra bÅ«tina sÄ lyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyti terminai negali bÅ«ti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami.

Sprendžiant termino praleidimo klausimÄ , bÅ«tina užtikrinti, kad nebÅ«tų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sÄ Å¾iningo, atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rÅ«pintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas tik dėsto niekuo nepagrįstas prielaidas. Be to, nutarimo pagrįstumo įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama antstoliui (kaip norėtų pareiÅ¡kėjas), nes kol nutarimas nėra panaikintas ar nuginčytas jis laikomas galiojančiu.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimÄ priėmusiÄ institucijÄ .

Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Konkretus nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas įtvirtintas ANK 623 straipsnyje, kuriame numatyta, jog skundas gali bÅ«ti paduotas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Å iuo atveju kaip jau minėta nutarimai nėra panaikinti, taip pat teismui pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi veiksmų dėl nutarimų peržiÅ«rėjimo (panaikinimo).

Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalies nuostatas, antstolis, priėmęs vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , skolininkui siunčia raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ geruoju ir, jeigu vykdomajame dokumente nenustatytas įvykdymo terminas, nustato sprendimo įvykdymui 10 dienų terminÄ (CPK 659 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kuriÄ pasibaigė terminas įvykdyti sprendimÄ , pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad antstolis priėmęs vykdyti aukščiau nurodytus vykdomuosius dokumentus pagrįstai ir teisėtai parengė raginimus įvykdyti sprendimÄ . Be to, antstolis turėjo teisę areÅ¡tuoti skolininko turtÄ ir apskaičiuoti vykdymo iÅ¡laidas. Skolininko turto areÅ¡tas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtÄ arba Å¡ios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.).

Å io instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtÄ , kad bÅ«tų iÅ¡laikomas skolininko turtas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti. Dėl to antstoliui iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areÅ¡tavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areÅ¡tuotu turtu ar turtinėmis teisėmis.Todėl teismas skolininko pateiktÄ skundÄ laiko nepagrįstu.Anksčiau iÅ¡dėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis, priimdamas patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukcijÄ , antstolis vykdymo procesÄ reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamÄ antstolio patvarkymÄ .Dėl nurodytos priežasties skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

              Vadovaudamasis CPK 510-513, 290-292 str. teismas              n u t a r i a:              E. Å . skundÄ dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais ir patvarkymo panaikinimo atmesti. Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Gintaras Seikalis