d51f166e-01a9-437e-abce-e04488f8af1e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

            Baudžiamoji byla Nr. 1S–126/2010

                                                                                                Â

Procesinio sprendimo kategorija:

            2.1.16.1.2.1.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                  N

U T A R T I SÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,

gynėjui advokatams Jonui Kvaraciejui, Rimui Andrikiui,

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d.

         Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs skundÄ ,

n u s t a t ė :

R.

D. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas

organizuota grupe su R. U., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vieÅ¡oje vietoje, panaudodamas psichinę prievartÄ L. D. bei V. J. atžvilgiu, reikalaudamas jų nutraukti maisto papildų

„Olimp“ platinimÄ , grasindamas paveikti Å¡ių papildų gamintojus neteikti jiems produkcijos, primygtinai nurodydamas L. D. bei V. J. G. S. mirties faktÄ ir užuominomis leisdamas suprasti, kad nenutraukus maisto papildų „Olimp“ platinimo, jiems taipogi galimas mirties įvykis, vertė nukentėjusiuosius L. D. bei V. J. susilaikyti nuo didelės, ne mažiau 2 100 000 Lt vertės turtinio pobÅ«džio veiksmų – maisto papildų „Olimp“ platinimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. padarymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka kaltinamasis R. D. buvo laikinai sulaikytas 2010

m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sauso 7 d. nutartimi R. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam

mėnesiui. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas

pratęstas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajam R.

D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d. Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo

R. D. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį ir R. D. iš suėmimo paleisti.

Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, nutartį priėmė šališkas teismas.

Skunde gynėjas pažymi, kad jo ginamasis neigia padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Nurodo, kad R. D. jokių interesų R. U. komercinėje veikloje neturėjęs, su nukentėjusiaisiais nėra pažįstamas ir nėra su jais kalbėjęs apie prekybÄ maisto papildais.

Be to, gynėjas pažymi, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (arba suėmimo terminas pratęsiamas) tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Gynėjas teigia, kad tokių duomenų byloje nėra, jo ginamasis buvo sulaikytas ir suėmimas jam paskirtas vien tik nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimų pagrindu.

Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusieji sako netiesÄ . Nukentėjusiųjų nurodytas 35 000 Lt pelnas per mėnesį yra nerealus. Atsižvelgiant į tai (jeigu R.

D. kaltė dėl turto prievartavimo bÅ«tų įrodyta), jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1 d. Nors teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , kaltinamųjų veikos kvalifikacijos nesprendžia, tačiau turėtų atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminÄ , negali bÅ«ti grindžiamas nusikaltimo sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, kadangi LR BK 180 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Gynėjas taip pat teigia, kad V. J. nukentėjusiuoju byloje pripažintas be pagrindo, kadangi jis nėra susijęs su L. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Gynėjas teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog jo ginamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad R. D. turi Å¡eimÄ , augina du mažamečius vaikus, Å¡iuo metu nedirba, tačiau turi legalų pragyvenimo Å¡altinį.

Gynėjo nuomone, teismas netinkamai pritaikė LR BPK 122 str. nuostatas. Be to, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ nuostatas, įpareigojančias kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡siaiÅ¡kinti ar

sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka išvadai, jog kaltinamasis gali pasislėpti. Kartu gynėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas

(toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog teismai bei kitos valstybinės institucijos

privalo suimtų asmenų baudžiamÄ jį persekiojimÄ organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų bÅ«ti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.

Be to, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –

Konvencijos) 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau –

Konstitucijos) 20 str. 2 d., BPK 122 str. 7 d. reikalavimus, nesvarstė galimybės kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Gynėjas nurodo, jog jo ginamasis ankščiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , augina du nepilnamečius vaikus, turi legalų pragyvenimo Å¡altinį. Å ios aplinkybės paneigia tikimybę, jog jis gali slėptis nuo teismo. Be to, R. D. turi sveikatos problemų.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. D. gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras - skundÄ atmesti.

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. D. suėmimo terminÄ BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1

d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje yra

pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis R. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų bÅ«tina vertinimui priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Å ie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas teismo nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas. Taip pat pažymėtina, kad baigiamosiose kalbose, valstybinį kaltinimÄ palaikanti prokurorė neprašė keisti veikos kvalifikavimo teisme dėl esminių faktinių aplinkybių, ji prašė pripažinti R. D. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 str. 3 d., todėl nėra pagrindo spręsti suėmimo taikymo klausimÄ kitu aspektu, kaip teigiama skunde, nepasitvirtinus kaltinamajame akte iÅ¡dėstytai kaltinimo pozicijai.

Suėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė neÅ¡aliÅ¡kas teismas. BPK 127 str. 9 d. numatyta, kad kai byla yra perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimÄ teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiÅ¡kimas. Å i norma reiÅ¡kia, kad suėmimo klausimas sprendžiamas, kai tarp bylos posėdžių yra pertrauka ir tam yra surengiamas specialus posėdis, kaip ir buvo padaryta Å¡ioje byloje. Pirmosios instancijos teismo teisėja skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje yra duomenų, leidžiančių

manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, bei kad jÄ galėjo padaryti R. D.. IÅ¡ Å¡ios nutarties frazės negalima tvirtinti, kad

teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, nes ji tik padarė prielaidÄ , o ne iÅ¡vadÄ , dėl faktinių duomenų, galimai patvirtinančių R. D. kaltumÄ , pakankamumo. BPK 121 str. 2 d. reikalaujama, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis ( kaltinamasis ) padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ LR BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs ( slėpsis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų prokuroro ar teismo, privalu atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus. Prie „kitų aplinkybių“ priskirtinas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Suėmimas pagrįstai taikytinas, nurodant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytÄ pagrindÄ bei jį motyvuojant nusikaltimo sunkumu ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausme. Tokia teismų praktika yra aprobuota ir  Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio

30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 8 p.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. D. gynėjo skundo argumentai ir jame išdėstytos aplinkybės iš esmės analogiški anksčiau paduoto skundo dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R.

D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams, argumentams bei nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių jau pasisakyta aukštesniojo teismo nutartyje.

Skunde kaltinamojo gynėjas teigia, kad teismo išvada, jog R. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais,

neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis R. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais –

jis nevedęs ir oficialiai niekur nedirba. Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių R. D. nuolatines ir reguliarias išvykas į užsienį. Tai

rodo, kad jis turi tvirtus ryšius bei kontaktus su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam

R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , pagrįstai vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.

PrieÅ¡ingai nei skunduose teigia kaltinamasis ir jo gynėjas, apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedÅ«ras, kokios yra nustatytos Baudžiamojo proceso kodekse. Pirmosios instancijos teismas Konvencijos 5 str. nuostatų, nurodan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal tokias procedū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ, reikalavimų nepažeidė.

Konstatuotina, kad pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                            Â

Linas Žukauskas