d51d6fee-af02-4f32-9bb8-81f9bb5e2229 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedTeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ ADB ,,Compensa Vienna Insurance Groupâ, kurios teises perÄmÄ Balcia Insurance SE, ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs AB âLietuvos draudimasâ 25 935,50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 2017 m. birželio 21 d. pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovÄ reikalavimų dÄl 10 456,95 Eur dalies atsisakÄ.
Legislator headnote
AI generatedd51d6fee-af02-4f32-9bb8-81f9bb5e2229 · Vilniaus apygardos teismas: Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinio senaties pradžios momentas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo momento, o pastarasis atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužiojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog iÅ¡ regresinių prievolių atsirandanÄių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo momento. PusÄ ieÅ¡kinio reikalavimų yra apskritai nepagrįsti, nes atsakovÄ nurodytu laikotarpiu nebuvo priekabos draudikas.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-894-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00733-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Vilijos MikuckienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Laimos RibokaitÄs ir Liudos UckienÄs,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs draudimo bendrovÄs ,,Compensa Vienna Insurance Groupâ teisių perÄmÄjos Balcia Insurance SE apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2-14454-235/2017 pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs draudimo bendrovÄs ,,Compensa Vienna Insurance groupâ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimasâ dÄl skolos priteisimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ ADB ,,Compensa Vienna Insurance Groupâ, kurios teises perÄmÄ Balcia Insurance SE, ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs AB âLietuvos draudimasâ 25 935,50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 2017 m. birželio 21 d. pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovÄ reikalavimų dÄl 10 456,95 Eur dalies atsisakÄ.
NurodÄ, kad 2013 m. sausio 8 d. Vokietijoje, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininku pripažinta junginio â transporto priemonÄs Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone STP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), â valdytoja, ieÅ¡kovÄ, kaip Å¡ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudikas (draudimo liudijimo Nr. AMA 9501420), iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiajam 20 913,89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vilkiko priekaba buvo apdrausta atsakovÄs TPVCAPD. Be to, 2011 m. kovo 29 d.
Vokietijoje, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininku pripažinta junginio â transporto priemonÄs Scania R420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), â valdytoja, ieÅ¡kovÄ, kaip Å¡ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudikas (draudimo liudijimo Nr. AMA 9130103), iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiajam 2 824,17 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vilkiko priekaba buvo apdrausta atsakovÄs TPVCAPD. 2011 m. gruodžio 14 d. Vokietijoje, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininku pripažinta junginio â transporto priemonÄs MAN, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), â valdytoja, ieÅ¡kovÄ, kaip Å¡ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudikas (draudimo liudijimo Nr. AMA 9238294), iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiam 4 039,49 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vilkiko priekaba buvo apdrausta atsakovÄs TPVCAPD. 2012 m. vasario 9 d. Vokietijoje, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininku pripažinta junginio â transporto priemonÄs MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), â valdytoja, ieÅ¡kovÄ, kaip Å¡ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudikas (draudimo liudijimo Nr. AMA 9155823), iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiam 3 849,18 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .
Vilkiko priekaba buvo apdrausta atsakovÄs TPVCAPD. 2011 m. spalio 27 d. Vokietijoje, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininku pripažinta junginio â transporto priemonÄs Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), â valdytoja, ieÅ¡kovÄ, kaip Å¡ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudikas (draudimo liudijimo Nr. AMA 9117699), iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiam 596,07 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vilkiko priekaba buvo apdrausta atsakovÄs TPVCAPD. 2011 m. gegužÄs 26 d.
Vokietijoje, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininku pripažinta junginio âtransporto priemonÄs Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), â valdytoja, ieÅ¡kovÄ, kaip Å¡ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudikas (draudimo liudijimo Nr. AMA 9100457), iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiam 10 445,18 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vilkiko priekaba buvo apdrausta atsakovÄs TPVCAPD. 2011 m. gegužÄs 5 d. Vokietijoje, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininku pripažinta junginio â transporto priemonÄs DAF 105.410, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), â valdytoja, ieÅ¡kovÄ, kaip Å¡ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudikas (draudimo liudijimo Nr. AMA 9105494), iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiam 2 445,08 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vilkiko priekaba buvo apdrausta atsakovÄs TPVCAPD. 2011 m. rugsÄjo 20 d. Vokietijoje, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininku pripažintas junginio â transporto priemonÄs DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), â valdytojas, ieÅ¡kovÄ, kaip Å¡ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudikas (draudimo liudijimo Nr. AMA 9198341), iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiam 2 420,34 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .
Vilkiko priekaba buvo apdrausta atsakovÄs TPVCAPD. 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d. Vokietijoje, įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininku pripažinta junginio â transporto priemonÄs DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), â valdytoja, ieÅ¡kovÄ, kaip Å¡ios transporto priemonÄs valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudikas (draudimo liudijimo Nr. AMA 9190762), iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiam 4 337,60 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vilkiko priekaba buvo apdrausta atsakovÄs TPVCAPD.
PažymÄjo, jog kad vadovaujantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 6 d. iÅ¡aiÅ¡kinimu civilinÄje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista 50 proc. iÅ¡mokÄtos draudiminÄs iÅ¡mokos kompensacija. Geruoju atsakovÄ Å¡ios iÅ¡mokos dalies nepadengÄ. IeÅ¡kovÄ pripažįsta, jog praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡ioje byloje, taÄiau praÅ¡Ä teismÄ , atsižvelgus į svarbias ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis, šį terminÄ atnaujinti.
IeÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ lÄmÄ itin sudÄtingas, skirtingų valstybių teisÄs normų taikymas, siekiant nustatyti Å¡alių prievolių pobÅ«dį ir ribas, nuoseklios ir neprieÅ¡taringos kasacinio teismo praktikos Å¡iais klausimais nebuvimas, sutrumpinta ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (1 metai), kitos valstybÄs teisÄs turinio nustatymas, pareikalavÄs net kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ , teismų praktikos analizÄ, ieÅ¡kovÄs klaidingas įsitikinimas dÄl ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo taisyklių, ieÅ¡kovÄs pasyvumo ginant savo pažeistas teises nebuvimas, atsakovÄs delsimas suformuluoti galutinÄ pozicijÄ dÄl pareikÅ¡to reikalavimo grÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokÄtų sumų.AtsakovÄ AB ,,Lietuvos draudimasâ praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs patikslinti reikalavimai dÄl 2011 m. kovo 29 d. įvykio (1 412,09 Eur), 2011 m. spalio 27 d. įvykio (298,04 Eur), 2011 m. gegužÄs 26 d. įvykio (5 222,59 Eur), 2011 m. gegužÄs 5 d. įvykio (1 222,54 Eur) ir 2011 m. rugsÄjo 20 d. įvykio (1 210,17 Eur) yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovei pateiktas sprendimas atsisakyti tenkinti atgrÄžtinį reikalavimÄ dÄl praleistos ieÅ¡kinio senaties, kuri yra vieneri metai nuo draudimo iÅ¡mokÄjimo dienos. Å ioje byloje atgrÄžtinio reikalavimo įgyvendinimas turi bÅ«ti atliekamas laikantis Lietuvos teisÄs aktų, įskaitant CK reikalavimus, dÄl ieÅ¡kinio senaties.
Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinio senaties pradžios momentas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo momento, o pastarasis atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužiojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog iÅ¡ regresinių prievolių atsirandanÄių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo momento. PusÄ ieÅ¡kinio reikalavimų yra apskritai nepagrįsti, nes atsakovÄ nurodytu laikotarpiu nebuvo priekabos draudikas.
IeÅ¡kovÄ reikalauja iÅ¡ atsakovÄs 10 456,96 Eur už eismo įvykio (įvykusio 2013 m. sausio 8 d.) metu padarytÄ Å¾alÄ (50 proc. iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos). Duomenų apie tai, kokie yra teisiniai reikalavimo pagrindai ir faktinÄs aplinkybÄs, ieÅ¡kovÄ nei teismui, nei atsakovei nepateikÄ. AtsakovÄ nÄra gavusi jokių reikalavimų iÅ¡ ieÅ¡kovÄs dÄl Å¡io įvykio. AtsakovÄ vieÅ¡ai prieinamose duomenų bazÄse patikrino ieÅ¡kovÄs pateiktÄ informacijÄ ir nustatÄ, kad tiek Mercedes Benz Acros, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) tiek priekaba Krone STP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu buvo drausti ieÅ¡kovÄs bendrovÄje.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ pripažįsta, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atgrÄžtiniam reikalavimui pareikÅ¡ti, taÄiau praÅ¡o šį terminÄ atnaujinti, nurodydama, jog egzistuoja keli ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindai, kurie lÄmÄ objektyvias pavÄluoto kreipimosi į teismÄ priežastis.
Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja atgrÄžtinio reikalavimo įgyvendinimo santykiai, kuomet ieÅ¡kovÄ, įvykdžiusi pagrindinÄ prievolÄ, gali dalį jos susigrÄ Å¾inti. Draudikui iÅ¡mokÄjus visÄ Å¾alos atlyginimÄ , yra pareiÅ¡kiamas atgrÄžtinis reikalavimas pagal Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalį bei 6.114 straipsni 3 dalį. Nepavykus įgyvendinti tokio reikalavimo į teismÄ kreipiamasi per 1 metus nuo pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 ir 4 dalys).
BÅ«tent tuo metu atsiranda atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ. Teismas, įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams reikÅ¡ti.Teismas, sutikdamas su atsakovÄs argumentais, jog ieÅ¡kovÄ yra draudimo rinkos profesionalÄ, kuri turi aiÅ¡kų suvokimÄ , kaip ir kokiais bÅ«dais įgyvendinti tinkamÄ savo teisių gynybÄ , todÄl privalÄjo laiku kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, atsisakÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
Teismas pažymÄjo, jog dar 2010 m. spalio 27 d. Vokietijos AukÅ¡Äiausiasis Teismas priÄmÄ sprendimÄ dÄl transporto priemonÄs junginio atsakomybÄs padalijimo pusiau priekabos ir vilkiko draudikams, 2011 m. liepos 21 d. Draudikų biurui buvo praneÅ¡ta apie Vokietijoje pasikeitusiÄ teismų praktikÄ , už 2011 m. â 2012 m. įvykius draudimo iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokÄtos 2013 m. lapkriÄio â gruodžio mÄn., tuo tarpu pretenzijos dÄl iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo buvo pateiktos 2015 m. gruodžio 30 d., į jas atsakymai pateikti 2016 m. gegužÄs 17 d.
PakartotinÄ ieÅ¡kovÄs pretenzija atsakovei buvo iÅ¡siųsta 2016 m. rugsÄjo 12 d., į jÄ 2017 m. balandžio 7 d. buvo pateiktas atsakymas. Kadangi visi draudimo iÅ¡mokų mokÄjimai už Å¡ioje byloje nagrinÄjamų eismo įvykių metu padarytÄ Å¾alÄ buvo atlikti po Å¡ios informacijos pateikimo, draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo dienÄ ieÅ¡kovÄ suprato (turÄjo suprasti) apie savo teisÄs pažeidimÄ ir teisÄ kreiptis į atsakovÄ dÄl atgrÄžtinio reikalavimo. IeÅ¡kovÄ, gavusi neigiamÄ atsakovÄs atsakymÄ , daugiau nei trejus metus delsÄ ir neįgyvendino savo pažeistų teisių, kas negali bÅ«ti pateisinama profesionalaus rinkos dalyvio atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ ADB ,,Compensa Vienna Insurance Groupâ, kurios teises perÄmÄ Balcia Insurance SE, praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:9.1. Nepaisant to, jog byloje ieÅ¡kovÄ kÄlÄ taikytinos teisÄs klausimÄ , pirmosios instancijos teismas jo visiÅ¡kai neanalizavo ir teismo sprendime dÄl jo net nepasisakÄ, kas laikytina CPK 265 straipsnio 1 dalies, nustatanÄios, jog priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybÄs, turinÄios reikÅ¡mÄs bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkinamas, pažeidimu.
GinÄų dÄl analogiÅ¡ko pobÅ«džio teisinių santykių Lietuvos teismų praktikoje buvo nemažai. Tiek ADB âCompensa Vienna Insurance Groupâ, tiek AB âLietuvos draudimasâ pareigai patenkinti nukentÄjusiojo asmens reikalavimus taikytina Vokietijos teisÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo 2016 m. gegužÄs 13 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016; 2016 m. birželio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-203-969/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovÄs teisių ir pareigų apimtis nustatytina vadovaujantis Vokietijos teise, laikytina, jog ir ieÅ¡kinio senaties terminai taip pat turi bÅ«ti nustatomi vadovaujantis eismo įvykio valstybÄs (Vokietijos) teisÄs aktais.
Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgus į Civilinio kodekso 1.59 straipsnį, pagal kurį ieÅ¡kinio senatis nustatoma pagal teisÄ, kuri taikoma civilinių teisinių santykių dalyvių teisÄms ir pareigoms nustatyti, bei į 1971 m. gegužÄs 4 d. Hagos konvencijos 3 straipsnį, pagal kurį taikoma valstybÄs, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisÄ, ir 8 straipsnio 8 punktÄ , pagal kurį taikytina teisÄ visų pirma nustato senaties taisykles, tarp jų ir taisykles, susijusias su senaties termino pradžia ir su Å¡io termino nutraukimu bei sustabdymu.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo byloje taikytinos teisÄs klausimo, todÄl bylos esmÄ liko neatskleista. DÄl Å¡ių priežasÄių sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir byla grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.9.2. IÅ¡ Vokietijos teisÄs turinio matyti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinÄjamu atveju nÄra praleistas. Netgi jei teismas laikytų, kad atsakovÄs atžvilgiu taikytini 2 skirtingi ieÅ¡kinio senaties terminai (vienas nukentÄjusiojo asmens atžvilgiu â t. y. nustatomas pagal Vokietijos teisÄ, o kitas ieÅ¡kovÄs atžvilgiu, nustatomas pagal Lietuvos teisÄ), tokia teismo iÅ¡vada neturÄtų pakeisti bylos teisinio rezultato, t. y. lemti skirtingo teismo sprendimo nustatant, ar ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas.
Bet kuriuo atveju byloje bÅ«tina teisingai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosÄiusiusius teisinius santykius. Byloje yra nustatytos ir neginÄijamos aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovÄ su atsakove yra laikomos solidariosiomis skolininkÄmis nukentÄjusiojo asmens atžvilgiu, o ieÅ¡kovei kompensavus visÄ nukentÄjusiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ , ji įgijo teisÄ reikalauti 50 proc. iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakovÄs. Taigi apeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tas reikalavimas yra regresinis, ir jai taikytinas sutrumpintas 1 metų iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams ieÅ¡kinio senaties terminas.
Tiek CK, tiek teismų praktika, apibrÄžiant regreso, subrogacijos, cesijos (įstatyminÄs cesijos), atgrÄžtinio reikalavimo sÄ vokas ir jų turinį, yra vieni iÅ¡ labiausiai komplikuotų ir probleminių teisinių klausimų. RegresinÄ prievolÄ yra nauja, savarankiÅ¡ka prievolÄ, tuo tarpu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄ siekia taikyti atsakovei atsakomybÄ, kuri jai kilo nukentÄjusiųjų asmenų atžvilgiu Vokietijoje įvykus eismo įvykiams â t. y. ieÅ¡kovÄ kreditoriaus teisÄmis įstojo į jau egzistuojanÄiÄ atsakovÄs prievolÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ dÄl įvykusių eismo įvykių.
Regreso atvejų sÄ raÅ¡as TPVCAP draudime iÅ¡dÄstytas įstatymo 22 straipsnyje. Å is sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas pleÄiamai. Å alių tarpusavio ginÄas yra kilÄs dÄl kitokios situacijos, nei numatyta TPVCAPD 22 straipsnyje, todÄl jis negali bÅ«ti laikomas regresiniu. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas nurodÄ, kad tokio pobÅ«džio ginÄuose reikalavimo tenkinimo teisinis pagrindas yra CK 6.114 straipsnio 3 punktas. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime ERGO Insurance (sujungtos bylos C-359/14 ir C-475/15) nurodÄ, kad Å¡alių santykiams taikytinas Reglamento âRoma IIâ 19 straipsnis, kurio pavadinimas yra âSubrogacijaâ.
Taigi ieÅ¡kovÄs CK 6.114 straipsnio 3 punkto pagrindu pareikÅ¡tas reikalavimas teisiÅ¡kai turÄtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip subrogacija (tiksliau dalinÄ subrogacija, kadangi ieÅ¡kovÄ, kreditoriaus teisÄmis įstojusi į atsakovÄs jau egzistuojanÄiÄ solidariÄ jÄ prievolÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , turi reikalavimo teisÄ tik į atsakovei tenkanÄiÄ 50 proc. prievolÄs dalį). CK 6.114 straipsnio 3 dalis (ieÅ¡kovÄs reikalavimo teisinis pagrindas) vadinasi âReikalavimo perÄjimas regreso tvarka pagal įstatymusâ, taÄiau jis iÅ¡dÄstytas CK skyriuje âReikalavimo perÄjimas treÄiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)â.
Tai dar kartÄ patvirtina teiginius, jog teisinis reglamentavimas Å¡iuo klausimu yra neaiÅ¡kus â todÄl Å¡alių teisinius santykius bÅ«tina kvalifikuoti pagal jų prasmÄ, o ne pažodinį aiÅ¡kinimÄ . Esminis principas atribojant regresÄ nuo subrogacijos yra tai, ar draudikas, iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kia naujÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ (regresas), ar įstoja į jau egzistuojanÄiÄ prievolÄ (subrogacija). Kaip ir minÄta, nagrinÄjamoje byloje reikalaujama, kad atsakovÄ Ä¯vykdytų tÄ paÄiÄ , jau egzistavusiÄ savo prievolÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ â todÄl ginÄo Å¡alių santykiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip regresiniai (kurių sÄ raÅ¡as, kaip minÄta, yra baigtinis).
Kadangi atsakovÄs atsakomybÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį asmenį nustatytina pagal Vokietijos teisÄ, tai ir pasikeitus kreditoriui (t. y. į atsakovÄs egzistuojanÄiÄ prievolÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ kreditoriaus teisÄmis įstojus ieÅ¡kovei), ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo tvarka nesikeiÄia, t. y. ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tam reikalavimui turi bÅ«ti taikoma tos paÄios â Vokietijos teisÄs â ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄios teisÄs normos.9.3. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ nagrinÄjamu atveju (jei teismas tokį konstatuotų) lÄmÄ itin sudÄtingas skirtingų valstybių teisÄs normų taikymas siekiant nustatyti Å¡alių prievolių pobÅ«dį ir ribas, nuoseklios ir neprieÅ¡taringos kasacinio teismo praktikos Å¡iais klausimais nebuvimas, sutrumpinta ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (1 metai), kitos valstybÄs teisÄs turinio nustatymas, pareikalavÄs net kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ , teismų praktikos analizÄ, ieÅ¡kovÄs klaidingas įsitikinimas dÄl ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo taisyklių, ieÅ¡kovÄs pasyvumo ginant savo pažeistas teises nebuvimas, atsakovÄs delsimas suformuluoti galutinÄ pozicijÄ dÄl pareikÅ¡to reikalavimo grÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokÄtų sumų.
Å iuo konkreÄiu atveju egzistuoja pagrindai atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir konstatuoti, jog ieÅ¡kovÄs teisÄs turi bÅ«ti ginamos, ir jos pažeistų teisių gynybai turÄtų bÅ«ti suteiktas prioritetas prieÅ¡ teisinių santykių stabilumÄ , kadangi atsakovÄ, veikdama toje paÄioje verslo srityje, neturÄjo pagrindo tikÄtis, kad atgrÄžtiniai reikalavimai jai nebus reiÅ¡kiami. Atnaujinus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pažeistų teisių gynybos ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyra nebus pažeista.
IeÅ¡kovÄ procesiniuose dokumentuose ir teismo posÄdžio metu nurodÄ svarbias ir objektyvias aplinkybes, kurios lÄmÄ vÄlesnį ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . BÅ«tent, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo bei žemesnÄs instancijos teismų praktika nagrinÄjamu klausimu nesudarÄ ieÅ¡kovei pagrindo aiÅ¡kiai suvokti savo teisÄs pažeidimo ir tikÄtis palankios teisminio ginÄo baigties. 2014 m. gegužÄs 9 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas priÄmÄ nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-292/2014, kurioje pažymÄjo, kad tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti taikoma Lietuvos teisÄ, kuri nenumato vilkiko TPVCAPD draudiko teisÄs atgrÄžtinio reikalavimo tvarka reikalauti 50 proc. iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ priekabos TPVCAPD draudiko.
Kasaciniam teismui analogiÅ¡koje byloje pripažinus, kad ieÅ¡kinys yra atmestinas, ieÅ¡kovÄ neturÄjo teisinio pagrindo kitaip interpretuoti tarp Å¡alių susiklosÄiusių teisinių santykių ir savo pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismÄ . Taigi, ieÅ¡kinys atsakovei teisme nebuvo pareikÅ¡tas taip pat ir dÄl to, jog visÄ laikÄ (iki pat 2016 m. gegužÄs mÄn.) egzistavo tokie oficialÅ«s teisÄs aiÅ¡kinimai, kurie nesudarÄ ieÅ¡kovei pagrindo tikÄtis efektyvios jos interesų gynybos teismuose.9.4.
IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ, nors ir neturÄjo teisinio pagrindo reikÅ¡ti viena kitai atgrÄžtinių reikalavimų, taÄiau nuolat stebÄjo teismų praktikÄ ginÄo klausimu ir neatmetÄ galimybÄs atnaujinti anksÄiau pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinÄjimo, jei įvyktų reikÅ¡mingų pokyÄių teisÄs aiÅ¡kinime. TokiÄ pozicijÄ patvirtina ir kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas atsakovÄs 2015 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tas, kuriame AB âLietuvos draudimasâ konstatuoja, jog Å¡iai dienai neturi pagrindo tenkinti reikalavimÄ .
AtsakovÄ Å¡iame raÅ¡te nurodÄ, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-415/2014 kreipÄsi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ , kuris bÅ«tų aktualus analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginÄams, akcentuodamas, jog ir kitos teismuose nagrinÄjamos tokio pobÅ«džio bylos yra stabdomos iki ESTT prejudicinio sprendimo gavimo ir iki Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nagrinÄjamos bylos Nr. 3K-3-415/2014 pabaigos. Taigi, ieÅ¡kovÄ, gavusi minÄtÄ atsakovÄs raÅ¡tÄ , pagrįstai tikÄjosi, jog Å¡i, nurodžiusi, jog Å¡iai dienai nÄra pagrindo tenkinti reikalavimÄ , galutinį sprendimÄ dÄl ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tų pretenzijų priims po to, kai bus gautas Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas iÅ¡nagrinÄs civilinÄ bylÄ Nr. 3K-3-415/2014.
Toks ieÅ¡kovÄs elgesys (nesikreipiant į teismÄ kol neatsiras atsakovÄs nurodytos aplinkybÄs, sudaranÄios pagrindÄ peržiÅ«rÄti jai pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ ir priimti galutinį sprendimÄ ) atitinka Å¡alių sÄ Å¾iningumo, ekonomiÅ¡kumo ir kooperavimosi pareigų vykdymÄ . Savo teisÄ reikalauti iÅ¡ atsakovÄs 50 proc. iÅ¡mokÄtų draudimo iÅ¡mokų ieÅ¡kovÄ aiÅ¡kiai suvokÄ tik 2016 m. gegužÄs mÄn. 6 d., kuomet Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas priÄmÄ nutartį atsakovÄs 2015 m. gruodžio 30 d. raÅ¡te nurodytoje byloje Nr. 3K-3-415/2014 (3K-3-187-701/2016).
Tik po Å¡ios kasacinio teismo nutarties priÄmimo ieÅ¡kovÄ Ä¯gijo apibrÄžtÄ ir aiÅ¡kų teisinį pagrindÄ reikalauti pažeistų interesų gynybos teisme. Iki pat 2017 m. balandžio 7 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinÄje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, nebuvo suformuota teismų praktika dÄl pretenzijos pareiÅ¡kimo (pagal TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalį) terminų taikymo ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo tokio pobÅ«džio ginÄuose.
Ä®prastai ginÄuose, kylanÄiuose iÅ¡ TPVCAPD draudiko atsisakymo iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaiÄiuoti nuo tos dienos, kuomet pretenzijÄ pareiÅ¡kÄs asmuo gauna atsakingojo draudiko atsisakymo mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ raÅ¡tÄ ir tokiu bÅ«du suvokia, kad jo subjektinÄ teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ yra pažeista (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-438-706/2015).
AtsakovÄ, gavusi ieÅ¡kovÄs pretenzijas, į jas pirmÄ kartÄ atsakÄ tik 2015 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tu, kurį ieÅ¡kovÄ gavo 2016 m. sausio 6 d., o galutinį sprendimÄ atsisakyti mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ priÄmÄ tik 2016 m. rugsÄjo 12 d. raÅ¡tais (ieÅ¡kovÄ juos gavo 2016 m. rugsÄjo 19 d.). IeÅ¡kovÄ Ä¯ teismÄ kreipÄsi per 1 metus nuo pirmojo atsakovÄs raÅ¡to gavimo â nors Å¡iame raÅ¡te atsakovÄ dar net nebuvo suformulavusi galutinÄs savo pozicijos dÄl ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tų pretenzijų.
Tokiomis ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo taisyklÄmis ieÅ¡kovÄ vadovavosi atsižvelgdama į tuo metu naujausiÄ teismų praktikÄ , t. y. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsÄjo 20 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2A-19-585/2016, taigi, pagrįstai tikÄjosi, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nÄra praleistas.
10. AtsakovÄ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .11. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:11.1. Teismo sprendimo 6-12 punktuose teismas aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai pasisakÄ dÄl taikytinos teisÄs ir nurodÄ konkreÄiÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ ginÄui taikytina Lietuvos Respublikos, o ne Vokietijos teisÄ. Prejudiciniame sprendime nurodyta, kad draudiko pareiga padengti draudÄjo civilinÄ atsakomybÄ kyla iÅ¡ sutarties, sudarytos su draudÄju, taigi sÄ lygos, kuriomis draudikas gali įgyvendinti per įvykį nukentÄjusio asmens turimas teises į už įvykį atsakingus asmenis, priklauso nuo draudimo sutartį reglamentuojanÄios nacionalinÄs teisÄs, kuri nustatoma pagal reglamento âRoma Iâ 7 straipsnį.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, suformuodamas precedentines taisykles dÄl visÄ Å¾alÄ kompensavusio draudiko teisÄs regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡koti 50 procentų draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ priekabos draudimo, nurodÄ, kad pagal vilkiko draudimo sutarÄiai taikytinÄ teisÄ, nagrinÄjamos bylos atveju â Lietuvos Respublikos teisÄ, reikia nustatyti, ar ir kiek vilkiko draudikas, sumokÄjÄs visÄ draudimo iÅ¡mokÄ , gali atgrÄžtinio reikalavimo bÅ«du įgyvendinti nukentÄjusio asmens teises į priekabos draudikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016).
Kitoje analogiÅ¡koje byloje kasacinis teismas pateikÄ dar platesnį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ nurodydamas, kad abu draudikai draudimo sutarÄių pagrindu turÄjo pareigÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokas nukentÄjusiam asmeniui. Kadangi CK neįtvirtina specialiųjų kolizinių taisyklių dÄl atgrÄžtinių reikalavimų, o draudiko pareigai, pagal kuriÄ buvo iÅ¡mokÄta visÄ nukentÄjusio asmens žalÄ atlyginanti draudimo iÅ¡moka, taikoma Lietuvos teisÄ, Lietuvos teisÄ taikoma ir sprendžiant dÄl iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjusio draudiko galimybÄs susigrÄ Å¾inti dalį sumos iÅ¡ kito už žalÄ atsakingo asmens draudiko (CK 1.58 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos teisÄ draudikas, įvykdÄs prievolÄ, kuriÄ turÄjo įvykdyti su kitu draudiku, įgyja teisÄ atgrÄžtinio reikalavimo tvarka reikalauti iÅ¡ to kito draudiko atitinkamos dalies iÅ¡mokos, sumokÄtos nukentÄjusiajam (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016). Taigi naujausioji teismų praktika, t. y. iÅ¡aiÅ¡kinimas dÄl ieÅ¡kinio senaties skaiÄiavimo analogiÅ¡kose bylose, kuriose reiÅ¡kiami regresiniai reikalavimai, yra taikytinas tÄstinÄs ir vieningos praktikos dalimi. 11.2.
ApeliantÄ nepagrįstai teigia, kad jos reikalavimo pagrindas yra subrogacijos bÅ«du perimta teisÄ reikalauti pusÄs iÅ¡mokÄtos sumos iÅ¡ atsakovÄs. Reikalavimas reiÅ¡kiamas kaip atgrÄžtinis (regresinis) reikalavimas bendraskoliui, o žalos atlyginimo prievolÄ (pagrindinÄ prievolÄ) jau yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu pagal Vokietijos teisÄ. Subrogacija yra reikalavimo teisÄs perÄjimas įstatymo pagrindu â įstatyminÄ cesija, t. y. asmenų pasikeitimas prievolÄje. Å ioje byloje nagrinÄjant ginÄÄ asmenys po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo nesikeitÄ, kadangi apeliantÄ visuomet veikÄ kaip kaltininko draudikas ir disponavo pastarojo teisÄmis ir pareigomis, perimtomis pagal draudimo sutartį ir Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas dÄl to, kad kaltininko draudikas, pagal Vokietijoje nustatytas žalos atlyginimo taisykles, turi teisÄ praÅ¡yti dalies žalos atlyginimo iÅ¡ bendraskolio (kito transporto priemonÄs junginio draudiko).
ApeliantÄ neįstoja nukentÄjusiojo vietoje (kas reikÅ¡tų subrogacijÄ CK 6.1015 straipsnio pagrindu), kadangi žalos atlyginimo santykiai ir atitinkama prievolÄ atlyginti nukentÄjusiojo nuostolius jau yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu. Regreso atveju, prieÅ¡ingai nei subrogacijos, asmeniui įvykdžiusiam pagrindinÄ prievolÄ kreditoriui (Å¡iuo atveju nukentÄjusiajam) atsiranda nauja teisÄ â atgrÄžtinis reikalavimas solidariajam skolininkui. Taigi ginÄo santykiams taikomas CK 6.114 straipsnio 3 punktas, kuris numato, kad apeliantei regreso tvarka reikalavimas pereina pagal įstatymÄ , kai Å¡is įvykdo prievolÄ, kuriÄ jis turÄjo vykdyti su kitais skolininkais (Å¡iuo atveju pagal kasacinio teismo praktikÄ â su atsakove). 11.3.
Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ principÄ vienam solidariajam skolininkui įvykdžius visÄ prievolÄ ji baigiasi (CK 6.123 straipsnis), todÄl toks bendraskolis įgyja teisÄ pareikÅ¡ti regresinį, t. y. atgrÄžtinį reikalavimÄ kitiems bendraskoliams. CK 6.280 straipsnio 2 dalis, specialioji dalis CK 6.9 straipsnio atžvilgiu, skirta reglamentuoti bendraskolių tarpusavio reikalavimus deliktiniuose santykiuose (asmenų, bendrais veiksmais sukÄlusių žalÄ nukentÄjusiajam). MinÄtas straipsnis nustato, kokia tvarka bendraskolis įgyja teisÄ reikalauti sumokÄtų sumų atlyginimo, kadangi iÅ¡ paties CK 6.280 straipsnio pavadinimo matyti, jog kalbama apie regreso teisÄs įgijimÄ , tai patvirtina ir teismų praktika.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas jau minÄtose bylose, suformulavo aiÅ¡kiÄ taisyklÄ, kad draudikas, įvykdÄs prievolÄ, kuriÄ turÄjo įvykdyti su kitu draudiku, įgyja teisÄ reikalauti iÅ¡ kito draudiko dalies iÅ¡mokos, sumokÄtos nukentÄjusiajam (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis). Pati TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalies formuluotÄ aiÅ¡kiai nurodo, kad atgrÄžtiniai reikalavimai gali bÅ«ti teikiami tiek regreso, tiek subrogacijos pagrindu. ApeliantÄ nepagrįstai nurodo, kad regreso teisÄs atveju TPVCAPDÄ® riboja subrogacijÄ baigtiniu sÄ raÅ¡u (TPVCAPDÄ® 22 straipsnis).
MinÄtas sÄ raÅ¡as riboja tik draudiko teisÄ pateikti atgrÄžtinius reikalavimus (regresÄ ) į kaltus asmenis, tuo tarpu regresinių reikalavimų kitiems asmenims, įskaitant kalto asmens draudikÄ , neriboja ir Å¡ių reikalavimų pareiÅ¡kimo pagrindas yra jau minÄto įstatymo 19 straipsnio 10 dalis. Taigi, pagal ginÄo santykių esmÄ ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ reikalavimas, reiÅ¡kiamas atsakovei, laikytinas regresiniu, todÄl Å¡iam taikytina Lietuvos Respublikos teisÄ. 11.4.
Kaip pažymÄjo Vokietijos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, teisinis reguliavimas dÄl atsakomybÄs padalijimo tarp draudikų nekito ir 2010 m. Teismo sprendimas nesukÅ«rÄ naujos teisÄs normos ar reguliavimo dÄl atsakomybÄs padalijimo tarp transporto priemonÄs junginio draudikų. Teismų praktika â tiek Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo, tiek Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo â nÄra ir negali bÅ«ti laikoma reikalavimo teisÄs atsiradimo pagrindu, o kartu momentu, nuo kurio asmuo suvokia savo teisÄs pažeidimÄ .
Tokiu atveju keiÄiantis teismų praktikai, asmenys turÄtų teisÄ kreiptis į teismÄ ir siekti įgyvendinti savo teises, nepaisydami to, kad realiai jų reikalavimo teisÄ atsirado metai, du ar deÅ¡imtmetis prieÅ¡ teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . 11.5. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisÄ turÄjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisÄs pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ . Be to, teismas turi atsižvelgti į teisÄs pažeidimo nustatymo sudÄtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosÄiusios situacijos vertinimui, kitas konkreÄiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.
Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, taÄiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį, tokį standartÄ atitinkantis asmuo, turÄjo (galÄjo) sužinoti anksÄiau. Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
IeÅ¡kovÄ yra draudikas, kitaip tariant draudimo rinkos profesionalas, kurio pateikti reikalavimai yra įprastinÄs draudiko veiklos (regreso ir subrogacinių santykių įgyvendinimo) rezultatas. IeÅ¡kovÄ, turÄdama visas technines priemones ir galimybÄ gauti reikiamÄ informacijÄ apie kitos jurisdikcijos teisÄs aktus ir sprendimus bei valdydamas didelÄs apimties teisinių kompetencijų bagaÅ¾Ä (tiek profesionalių teisininkų komandÄ , tiek patirtį analogiÅ¡kuose atvejuose), turÄjo laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.
IeÅ¡kovÄs delsimas kreiptis į teismÄ laikytinas jos pasirinkimu prisiimti teisinÄ ir ekonominÄ rizikÄ , tikintis, kad yra galimybÄ atnaujinti senaties terminÄ ar pasiekti, kad bÅ«tų taikomas Vokietijos teisÄje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismų praktika yra reikÅ¡minga asmens apsisprendimui dÄl savo teisių įgyvendinimo, t. y. teisinÄs ir ekonominÄs rizikos vertinimui, apskaiÄiuojant bylos laimÄjimo tikimybÄ. Tuo tarpu svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudaranÄiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybÄs, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.
Ä®rodinÄjimo pareiga dÄl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasÄių tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsnis). TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.12. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsÄjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).13.
Visų pirma, apeliantÄ tvirtina, jog ieÅ¡kovÄ su atsakove yra laikomos solidariosiomis skolininkÄmis nukentÄjusiojo per autoįvykį asmens atžvilgiu, o ieÅ¡kovei kompensavus visÄ nukentÄjusiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ , ji įgijo teisÄ reikalauti 50 proc. iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakovÄs, todÄl prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovÄs CK 6.114 straipsnio 3 punkto pagrindu pareikÅ¡tas reikalavimas teisiÅ¡kai turÄtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip subrogacija (tiksliau dalinÄ subrogacija), o ne laikomas regresiniu.
14. SubrogacinÄ prievolÄ nuo regresinÄs prievolÄs skiriasi tuo, kad tai nÄra nauja prievolÄ; draudikui perÄmus draudÄjo reikalavimo teisÄ Å¾alos atlyginimo prievolÄ, siejanti nukentÄjusį draudÄjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keiÄiasi Å¡ios prievolÄs Å¡alis; draudikas, iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudÄjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolÄje, t. y. toje paÄioje, jau egzistuojanÄioje prievolÄje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-392/2011).15.
Tuo tarpu Å¡ioje byloje reikalavimas reiÅ¡kiamas kaip atgrÄžtinis (regresinis) reikalavimas bendraskoliui, o žalos atlyginimo prievolÄ (pagrindinÄ prievolÄ) jau yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu pagal Vokietijos teisÄ. ApeliantÄ Å¡ioje byloje neįstoja nukentÄjusiojo vietoje (kas reikÅ¡tų subrogacijÄ CK 6.1015 straipsnio prasme), kadangi žalos atlyginimo santykiai ir atitinkama prievolÄ atlyginti nukentÄjusiojo nuostolius jau yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu. Regreso atveju, prieÅ¡ingai nei subrogacijos, asmeniui įvykdžiusiam pagrindinÄ prievolÄ kreditoriui atsiranda nauja teisÄ â atgrÄžtinis reikalavimas solidariajam skolininkui.
Taigi ginÄo santykiams taikomas CK 6.114 straipsnio 3 punktas, kuris numato, kad apeliantei regreso tvarka reikalavimas pereina pagal įstatymÄ , kai Å¡is įvykdo prievolÄ, kuriÄ jis turÄjo vykdyti su kitais skolininkais. Be to, pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ principÄ vienam solidariajam skolininkui įvykdžius visÄ prievolÄ ji baigiasi (CK 6.123 straipsnis), todÄl toks bendraskolis įgyja teisÄ pareikÅ¡ti regresinį, t. y. atgrÄžtinį reikalavimÄ , kitiems bendraskoliams.
16. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog draudikas, įvykdÄs prievolÄ, kuriÄ turÄjo įvykdyti su kitu draudiku, įgyja teisÄ atgrÄžtinio reikalavimo teise reikalauti iÅ¡ kito draudiko dalies iÅ¡mokos, sumokÄtos nukentÄjusiajam (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016). Taigi teisÄjų kolegija atmeta apeliantÄs argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosÄiusius teisinius santykius, nes pagal aukÅ¡tesniųjų teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio reikalavimai yra laikomi atgrÄžtiniais.
17. Antra, nagrinÄjamoje byloje keliamas klausimas dÄl taikytinos užsienio teisÄs ir pareigos nustatyti (pateikti) Å¡ios teisÄs turinį. ApeliantÄ Ä¯rodinÄja, jog atsakovÄs teisių ir pareigų apimtis turi bÅ«ti nustatoma vadovaujantis Vokietijos teise, atitinkamai, ieÅ¡kinio senaties terminai taip pat turi bÅ«ti nustatomi vadovaujantis eismo įvykio valstybÄs (Vokietijos) teisÄs aktais.18. CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisÄ taikoma tada, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinÄs sutartys, Å¡alių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai.
CK 1.12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiÅ¡kinti užsienio teisÄ bei jos turinį nustatyti paÄiam (ex officio), o kuriais su užsienio teisÄs turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos Å¡alys.19. Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDÄ®, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis).
20. Draudiko pareiga iÅ¡mokÄti nukentÄjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda ne iÅ¡ nukentÄjusiajam padarytos žalos, bet kyla iÅ¡ jį ir draudÄjÄ siejanÄios draudimo sutarties. Kadangi draudikas nukentÄjusiajam asmeniui iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ remdamasis sutartine prievole, byloje reikia nustatyti vilkiko ir priekabos valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutartims taikytinÄ teisÄ. TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu apdrausti Lietuvos Respublikoje naudojamas transporto priemones ir transporto priemones, kurių įprastinÄ buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kiek Å¡is įstatymas nenustato kitaip, įstatymu reglamentuojamiems santykiams taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, kurio 134 straipsnyje nustatyta privalomojo draudimo sutartims taikoma kolizinÄ taisyklÄ. MinÄto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarÄiai taikoma Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs, kuri numato pareigÄ sudaryti draudimo sutartį, teisÄ. AnalogiÅ¡kos Draudimo įstatymo nuostatos galiojo ir eismo įvykio bei draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo metu.
21. NagrinÄjamos bylos atveju pareigÄ sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartį nustato Lietuvos Respublikos teisÄ, todÄl tiek vilkiko, tiek priekabos valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartims nagrinÄjamoje byloje taikoma Lietuvos Respublikos teisÄ.22. Kita vertus, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-203-969/2016, iÅ¡aiÅ¡kino, jog nors draudiko prievolÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ dÄl žalos, padarytos už žalÄ atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu (Å¡iai prievolei taikoma Lietuvos Respublikos teisÄ), taÄiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalÄ yra atsakingas žalÄ padarÄs asmuo (Å¡iai prievolei taikoma Vokietijos teisÄ).
23. Be to, TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonÄs valdytojo civilinei atsakomybei dÄl padarytos žalos nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybÄs, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus.24. NagrinÄjamu atveju eismo įvykiai, dÄl kurių kilo ginÄas, įvyko Vokietijoje, taigi apskaiÄiuojant žalos dydį ir nustatant civilinÄs atsakomybÄs ribas, nagrinÄjamam ginÄui bÅ«tų taikoma Vokietijos teisÄ, pagal kurios turinį, kaip teisingai nurodo apeliantÄ, dÄl eismo įvykių, kai žalÄ sukelia transporto priemonÄs ir priekabos junginys, transporto priemonių valdytojų ir priekabų valdytojų atsakomybÄ yra bendra.
25. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog atsakingų už žalÄ asmenų prievolei atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , su kuria glaudžiai susijusi atitinkama atsakingų už žalÄ asmenų civilinÄ atsakomybÄ apdraudusių draudikų pareiga iÅ¡mokÄti nukentÄjusiems asmenims draudimo iÅ¡mokas, taikytina teisÄ nustatoma pagal deliktinÄms prievolÄms taikytinas kolizines normas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-189-469/2016).
26. CK 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, taikytina teisÄ nustatoma pagal 1971 m. gegužÄs 4 d. Hagos konvencijÄ dÄl eismo įvykiams taikytinos teisÄs. Å i specialioji norma yra blanketinÄ, nukreipianti į Hagos konvencijÄ , kai sprendžiamas taikytinos teisÄs klausimas reikalavimams dÄl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 1.44 straipsniu, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs kasacinis teismas, Hagos konvencijos nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, ar konkreÄiu atveju yra tenkinamos Å¡ios konvencijos 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sÄ lygos.
Hagos konvencijoje įtvirtintos taikytinos teisÄs nustatymo taisyklÄs taikomos ir nagrinÄjamoje byloje, nors Vokietija nÄra ratifikavusi ar kitaip prisijungusi prie Å¡ios konvencijos. Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, taikytina valstybÄs, kurioje įvyko eismo įvykis, teisÄ, t. y. nagrinÄjamos bylos atveju â Vokietijos teisÄ. Pagal Vokietijos teisÄ pirmiausiai nustatomas atsakomybÄs pagrindas ir mastas, taip pat ir bet koks atsakomybÄs padalijimas (Hagos konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 punktai).
27. Kasacinis teismas, nagrinÄdamas bylas, kuriose eismo įvykiai įvyko iÅ¡ esmÄs tuo paÄiu laikotarpiu, kaip ir Å¡ioje byloje, rÄmÄsi Vokietijos teisÄs turinį atskleidžianÄiomis Kelių eismo įstatymo, Draudimo sutarties įstatymo, kitų transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nuostatomis, Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (BGH) 2010 m. spalio 27 d. sprendimu. MinÄtame sprendime pateiktas aiÅ¡kinimas, kad transporto priemonÄ ir priekaba negali sudaryti savarankiÅ¡kų atsakomybÄs vienetų, nes abiejų transporto priemonių vairuotojas jas susieja į vienÄ junginį, kuriam negali bÅ«ti priskiriamos skirtingos atsakomybÄs kvotos.
Vokietijoje įvykus eismo įvykiui, kai žalÄ sukelia transporto priemonÄs ir priekabos junginys, transporto priemonÄs ir priekabos valdytojų atsakomybÄ yra bendra ir transporto priemonÄs ir priekabos valdytojų civilinÄ atsakomybÄ apdraudÄ draudikai draudimo iÅ¡mokÄ paprastai iÅ¡moka lygiomis dalimis. Kasacinis teismas taip pat pažymÄjo, kad Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (BGH) sprendime pateiktas Vokietijos teisÄs normų aiÅ¡kinimas taikytinas, inter alia, sprendžiant dÄl civilinÄs atsakomybÄs tarp transporto priemonÄs ir priekabos valdytojų paskirstymo eismo įvykiuose, įvykusiuose iki Å¡io sprendimo priÄmimo, nes taikytinos Vokietijos teisÄs nuostatos arba buvo analogiÅ¡kos tiek Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (BGH) sprÄstoje byloje, tiek ir nagrinÄtose bylose, arba nors patys teisÄs aktai ir keitÄsi, taÄiau aktualių nuostatų turinys iÅ¡ esmÄs nepakito (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-189-469/2016, 2016 m. gegužÄs 13 d. nutartis, priimta civilinÄje Nr. 3K-3-190-313/2016, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016).28.
Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2016 m. gegužÄs 13 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, pažymÄjo, jog klausimas, ar vilkiko draudikas, iÅ¡mokÄjÄs iÅ¡mokÄ nukentÄjusiajam, prireikus turi atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį priekabos draudikui, sprÄstinas vadovaujantis ES Reglamento âRoma IIâ 19 straipsniu, kuriame atskiriami deliktinei ir sutartinei sritims priskirtini klausimai. Draudiko pareiga padengti draudÄjo civilinÄ atsakomybÄ kyla iÅ¡ sutarties, sudarytos su draudÄju, taigi sÄ lygos, kuriomis draudikas gali įgyvendinti per įvykį nukentÄjusio asmens turimas teises į už įvykį atsakingus asmenis, priklauso nuo draudimo sutartį reglamentuojanÄios nacionalinÄs teisÄs, kuri nustatoma pagal Reglamento âRoma Iâ 7 straipsnį.
29. Kaip jau buvo minÄta, nagrinÄjamu atveju vilkikų draudikas, iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiajam, turi įstatyme įtvirtintÄ atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ priekabos draudikÄ dÄl už šį sumokÄtos draudimo iÅ¡mokos dalies atlyginimo, nes visos įvykiuose dalyvavusios transporto priemonÄs yra registruotos Lietuvoje, todÄl vilkikų ir priekabų valdytojams kilo bendra civilinÄ atsakomybÄ pagal nacionalinÄ, t. y. Lietuvos, teisÄ.
30. Taigi prieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį priekabų draudikui kyla iÅ¡ nacionalinÄs teisÄs, atitinkamai ji įgyvendinama remiantis Lietuvos teisÄje įvirtintomis taisyklÄmis, kurios taip pat nustato ir ieÅ¡kinio senaties terminus tokio pobÅ«džio atgrÄžtiniams reikalavimams.31. Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas 2016 m. gegužÄs 6 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016 dÄl Vokietijoje įvykusio įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonių junginys, sprÄsdamas dÄl transporto priemonÄs junginio dalių civilinÄs atsakomybÄs draudikų atsakomybÄs klausimo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad draudikas, įvykdÄs prievolÄ, kuriÄ turÄjo įvykdyti su kitu draudiku, įgyja teisÄ reikalauti iÅ¡ kito draudiko dalies iÅ¡mokos, sumokÄtos nukentÄjusiam (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis).
Tokiu atveju tarp draudimo bendrovių susiklosto civiliniai draudimo teisiniai santykiai, kuriems ir taikoma CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pradedamas skaiÄiuoti nuo pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas dar 2014 metais iÅ¡nagrinÄtoje byloje Nr. 3K-3-292/2014 pažymÄjo, kad tokiais atvejais taikomas bÅ«tent CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris prasideda nuo pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo, t. y. nuo tada, kai draudikas iÅ¡moka 100% iÅ¡mokos ir supranta, jog turi teisÄ atgrÄžtinio reikalavimo bÅ«du iÅ¡ kito draudiko reikalauti grÄ Å¾inti 50% iÅ¡mokos.
Tai reiÅ¡kia, jog draudikas įvykdÄs bendrÄ solidariÄ prievolÄ, nuo jos įvykdymo, turi vienerių metų terminÄ savo reikalavimui įgyvendinti (tiek teisminiu, tiek neteisminiu bÅ«du).
32. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustaÄius momentÄ , nuo kurio prasidÄjo Å¡io termino eiga. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisÄs pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turÄjimu sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisÄ ginti savo pažeistÄ teisÄ tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.
33. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį dÄl draudimo iÅ¡mokų priteisimo pareiÅ¡kÄ 2017 m. vasario 20 d., praÄjus daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams nuo pirmųjų autoįvykių ir ketveriems metams nuo paskutinio autoįvykio. Tai patvirtina bylos medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, jog autoįvykiai, dÄl kurių siekiama įgyvendinti atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ, įvyko ir draudimo iÅ¡mokos, kuomet ieÅ¡kovei atsirado teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nukentÄjusiesiems buvo iÅ¡mokÄtos tokia tvarka: - autoįvykis įvyko 2011 m. kovo 29 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2011 m. rugpjÅ«Äio 2 d., Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d.; - autoįvykis įvyko 2011 m. gegužÄs 5 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2011 m. spalio 6 d., Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2012 m. spalio 6 d.;- autoįvykis įvyko 2011 m. gegužÄs 26 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2011 m. spalio 6 d., Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2012 m. spalio 6 d.;- autoįvykis įvyko 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2012 m. spalio 23 d., Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2013 m. spalio 23 d.; - autoįvykis įvyko 2011 m. rugsÄjo 20 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2012 m. spalio 23 d., Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2013 m. spalio 23 d.; - autoįvykis įvyko 2011 m. spalio 27 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2012 m. sausio 17 d., Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2013 m. sausio 17 d.; - autoįvykis įvyko 2011 m. gruodžio 14 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2012 m. spalio 11 d., Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2013 m. spalio 11 d.; - autoįvykis įvyko 2012 m. vasario 9 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2012 m. kovo 8 d., Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2013 m. kovo 8 d.; - autoįvykis įvyko 2013 m. sausio 8 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2013 m. gegužÄs 6 d., Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2014 m. gegužÄs 6 d.34.
Tai, kad ženkliai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pripažįsta ir pati ieÅ¡kovÄ, taÄiau tvirtina, jog ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dÄl svarbių priežasÄių, todÄl praÅ¡o jį atnaujinti ir ieÅ¡kinį tenkinti.35. IeÅ¡kovÄ tvirtina, jog ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ lÄmÄ itin sudÄtingas, skirtingų valstybių teisÄs normų taikymas, siekiant nustatyti Å¡alių prievolių pobÅ«dį ir ribas, nuoseklios ir neprieÅ¡taringos kasacinio teismo praktikos Å¡iais klausimais nebuvimas, sutrumpinta ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (1 metai), kitos valstybÄs teisÄs turinio nustatymas, pareikalavÄs net kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ , teismų praktikos analizÄ, ieÅ¡kovÄs klaidingas įsitikinimas dÄl ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo taisyklių.
Pasak ieÅ¡kovÄs, ieÅ¡kinys atsakovei teisme nebuvo pareikÅ¡tas taip pat ir dÄl to, jog visÄ laikÄ (iki pat 2016 m. gegužÄs mÄn.) egzistavo tokie oficialÅ«s teisÄs aiÅ¡kinimai, kurie nesudarÄ ieÅ¡kovei pagrindo tikÄtis efektyvios jos interesų gynybos teismuose.36. NagrinÄjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkreÄiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkreÄiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebÄjimÄ Ä¯vertinti susiklosÄiusiÄ teisinÄ situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan.
Be to, svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudaranÄiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybÄs, kurios kliudÄ asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausÄ nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).
37. IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybÄ garantuoja asmeniui jo pažeistos teisÄs gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisÄ (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, taÄiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisÄ pagrįstai tikÄtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisÄs, arba nemano, jog jo teisÄ yra pažeista.
Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ nepraÅ¡Ä savo teisÄs apsaugos, dÄl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturÄti tokios teisinÄs vertÄs, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginÄ senaties termino funkcija). IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijÄs su teisingumo principu. BylÄ nagrinÄjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄias materialiosios teisÄs normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).38.
IeÅ¡kovÄ yra draudikas, draudimo rinkos profesionalas. IeÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai yra kilÄ iÅ¡ įprastinÄs draudiko veiklos. Kaip teisingai nurodÄ atsakovÄ, ieÅ¡kovÄ, turÄdama visas technines priemones ir galimybes gauti reikiamÄ informacijÄ apie kitos jurisdikcijos teisÄs aktus ir sprendimus bei valdydama didelÄs apimties teisinių kompetencijų bagaÅ¾Ä (tiek profesionalių teisininkų komandÄ , tiek patirtį analogiÅ¡kuose atvejuose), turÄjo laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.
Pagrindu ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos objektyvios, nuo ieÅ¡kovÄs valios nepriklausanÄios, aplinkybÄs, sutrukdžiusios ieÅ¡kovei ginti savo teises per įstatymo nustatytÄ terminÄ ir egzistavusios visÄ termino praleidimo laikotarpį. Tuo tarpu apeliantÄ nenurodÄ jokių objektyvių priežasÄių, kliudžiusių jai kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei. Nors teismų praktika yra reikÅ¡minga asmens apsisprendimui dÄl savo teisių įgyvendinimo, t. y. teisinÄs ir ekonominÄs rizikos vertinimui, apskaiÄiuojant bylos laimÄjimo tikimybÄ, taÄiau teismų praktikos nestabilumas, teisinių santykių sudÄtingumas ar panaÅ¡iai negali bÅ«ti pripažįstama svarbia priežastimi praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.
39. Juolab, kad tokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo prasmÄ, bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiÅ¡kinamas pagal konstitucinÄs doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių tik į ateitį, todÄl pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nÄra pagrindas peržiÅ«rÄti teismų priimtus procesinius sprendimus. Teismų praktikos plÄtojimas, papildantis naujais teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminÄmis aplinkybÄmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priÄmimo metu.
Taigi nors ieÅ¡kovÄs elgesys (nesikreipiant į teismÄ kol neatsiras atsakovÄs nurodytos aplinkybÄs, sudaranÄios pagrindÄ peržiÅ«rÄti jai pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ ir priimti galutinį sprendimÄ ) ir atitinka Å¡alių sÄ Å¾iningumo, ekonomiÅ¡kumo ir kooperavimosi pareigų vykdymÄ , taÄiau tai nÄra pateisinama priežastis atnaujinti ženkliai praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . MinÄta, jog ieÅ¡kovÄ yra profesionalÄ, todÄl manydama, jog turi teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, ji privalÄjo Å¡iÄ teisÄ realizuoti laiku ir tinkamai.
DÄl Å¡ios priežasties teisÄjų kolegija atmeta apeliantÄs argumentus, jog apie savo teisÄ reikalauti iÅ¡ atsakovÄs 50 proc. iÅ¡mokÄtų draudimo iÅ¡mokų ieÅ¡kovÄ aiÅ¡kiai suvokÄ tik 2016 m. gegužÄs 6 d., kuomet Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas priÄmÄ nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016. Tai, kad iki minÄtos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutarties priÄmimo nebuvo suformuota teismų praktika dÄl pretenzijos pareiÅ¡kimo (pagal TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalį) terminų taikymo ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo tokio pobÅ«džio ginÄuose, nepaneigia ieÅ¡kovÄs pareigos laiku įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybÄ , juolab, kad net ir nesant aukÅ¡tesniųjų teismų iÅ¡aiÅ¡kinimų, teismai turi pareigÄ iÅ¡sprÄsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .
40. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.41. AbsoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisÄja nuo priÄmimo dienos. TeisÄjai                                                                              Vilija MikuckienÄ Laima RibokaitÄ Liuda UckienÄ