d51c55df-cbb2-4eae-b505-e7d3b84c14bb · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-606/2019 Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26758-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai UÅ¡inskienei, nukentėjusiesiems E. M., E. Ž., nukentėjusiųjų pagal įstatymÄ atstovėms, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms V.

B., E. B., jų atstovei advokatei A. K., nuteistajam R. L., gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui, psichologei A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį 60 MGL dydžio (3000 eurų) bauda.

IÅ¡ R. L. priteista V. B. 500 Eur turtinei žalai atlyginti, E. M. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskiriant jo motinÄ V. B., E. B. priteista 60 Eur turtinei žalai atlyginti, E. Ž. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskiriant jo motinÄ E. B.. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 5 d., apie 23 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, tyčia vienÄ kartÄ spyrė nepilnamečiam E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), į kairįjį sėdmenį, 3 kartus sudavė lazda E. Ž.

į kairę juosmens pusę, tuo padarydamas nepilnamečiam E. Ž. poodinę kairiojo sėdmens kraujosruvÄ , tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , medine lazda du kartus trenkė į nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), motinai V. B. priklausančio motorolerio „Jetta Force“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spidometrÄ , du kartus į veidrodėlį bei po vienÄ kartÄ Ä¯ bagažinę ir į rankų laikiklį, taip padarydamas 500 eurų žalÄ .

Tokiais veiksmais R. L. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. ir jo gynėjas advokatas R. Kairys praÅ¡o R. L. pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. 2.1. Apeliaciniame skunde manoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo veikÄ , pažeidė BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo nuostatas, neatsižvelgė į medicinos specialistų padarytas iÅ¡vadas, dėl to nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – R.

L. pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisintinas. 2.2. Apeliantų nuomone, iÅ¡nagrinėtoje byloje nenustatyti ir neįrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Teigiama, kad R. L. veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Du nepilnamečiai nukentėjusieji E. Ž. ir E. M. po 23 val., vėlyvu ir rimties metu, važinėdami pro nuteistojo R. L. namus motoroleriu, kėlė didelį triukÅ¡mÄ , trukdė miegoti, dėl to, neapsikentęs tokio nepilnamečių elgesio, R.

L. išėjo nepilnamečių vaikų sudrausminti. Å ios aplinkybės neginčytinai yra įrodytos ne tik nuteistojo R. L. parodymais, bet ir pačių nukentėjusiųjų bei teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų L. N., D. B., V. P., L. L. parodymais. Minėti liudytojai parodė, kad 2018 m. birželio 5 d. naktį, apie 24 val., juos pažadino motorolerio, važinėjančio pro jų namus, didelis garsas. Nuo motorolerio keliamo triukÅ¡mo prabudo mažamečiai vaikai. Visos Å¡ios aplinkybės liudija, kad nukentėjusieji E. Ž. ir E. M., įžūliai važinėdami motoroleriu, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, savo elgesiu neleido gyventojams ramiai ilsėtis.

TÄ naktį nepilnamečių keliamas triukÅ¡mas pažadino iÅ¡ miego ir R. L. bei jo sutuoktinę L. L., jų mažamečius vaikus. Jei ne pačių nukentėjusiųjų įžūlus elgesys, R. L. bÅ«tų toliau ramiai miegojęs ir nebÅ«tų kilęs reikalingumas keltis iÅ¡ miego ir eiti nuraminti, sudrausminti nepilnamečius vaikus. Todėl, apeliantų tvirtinimu, R. L. tikslas, vertinant subjektyvinę pusę, buvo nukreiptas ne pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar rimtį, bet nukreiptas į asmeninio pobÅ«džio santykių aiÅ¡kinimÄ si.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktikÄ , vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). BÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, jog R. L., suduodamas lazda E. Ž. į sėdmenis, turėjo tyčiÄ sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ ar demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams.

PrieÅ¡ingai, nepilnamečių nukentėjusių vaikų elgesys vidurnaktį pažeidė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ . 2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. L. veiksmai, padaryti vieÅ¡oje vietoje, nebuvo korektiÅ¡ki ir atitinkantys moralės normas, tačiau Å¡iais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala vieÅ¡ajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-241/2009).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ . Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, nes jie nėra bÅ«tini Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus, kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011).

Nagrinėjamu atveju, apeliantų teigimu, kaltinime paminėti R. L. veiksmai yra atsakas į nukentėjusiųjų veiksmus. 2.4. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad visais atvejais nuteisiant pagal BK 284 straipsnį, bÅ«tina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje, kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.

Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. R. L. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiuosius buvo nukreipti ne siekiant pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o nutraukti netinkamus nukentėjusiųjų veiksmus. IÅ¡ to apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad pagal BK 284 straipsnį R. L. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymima, jog sveikata, taip pat ir turtas, greta vieÅ¡osios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymÄ , turto sunaikinimÄ apima BK 284 straipsnio sudėtis ir Å¡ie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veikÄ pagal kitus straipsnius, o esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams, padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Apeliantų tvirtinimu, Å¡iuo atveju R. L. padarius nepilnamečiam E. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir nesant vieÅ¡osios tvarkos ir rimties pažeidimo, jo veika galėjo bÅ«ti kvalifikuojama tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o galbÅ«t turto sugadinimas – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡ioje veikoje nebÅ«tų administracinio nusižengimo požymių. Tačiau nė pagal vienÄ iÅ¡ Å¡ių straipsnių R. L. nebuvo kaltinamas, atiduotas teismui teisti ir teisiamas. BPK 255 straipsnyje yra nustatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinimo pakeitimo galimybė bei sÄ lygos, o 256 straipsnyje – kaltinimo pakeitimo teisme procedÅ«ra.

BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , jei apie tokiÄ galimybę nagrinėjimo teisme metu jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį kaltinimo pakeitimas sunkesniu yra galimas teismui gavus prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-406/2005). R. L. atiduotas teismui, buvo teisiamas ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį įžūliu elgesiu, nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir visuomenės tvarkos sutrikdymu. 2.6. Kartu apeliantai pažymi, kad konkrečiu atveju nuteistasis R. L. neturėjo galimybės pasirinkti kitos vietos, o prieÅ¡ aiÅ¡kinantis asmeninio pobÅ«džio santykius, vieÅ¡oji rimtis jau buvo pažeista pačių nukentėjusiųjų neteisėtais veiksmais.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tikėjo ir vienareikÅ¡miÅ¡kai vertino nukentėjusiųjų parodymus, nustatydamas, kad R. L. „vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, tyčia vienÄ kartÄ spyrė nepilnamečiui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės sėdmenis, 3 kartus sudavė lazda E. Ž. į kairės pusės juosmenį, tuo padarydamas nepilnamečiui E. Ž. poodinę kairio sėdmens kraujosruvÄ , kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ â€œ.

Tačiau specialisto iÅ¡vadoje Nr. G987/2018 (03 ) nurodoma, kad padarytas sužalojimas paaiÅ¡kinamas tik vienu suduotu smÅ«giu. Teismas netikėjo, kad nepilnamečiai vartojo necenzÅ«rinius žodžius, taip pat kad E. Ž. pirmas spyrė R. L., kartu nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kodėl nepilnamečiai vėlyvu paros metu, vieni be suaugusiųjų žinios važinėjosi motoroleriu be Å¡almų, nesant motorolerio techninės apžiÅ«ros. Vienas iÅ¡ nepilnamečių baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje.

Nė vienas iÅ¡ nepilnamečių nebuvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir teisme. Nebuvo sudaroma galimybė paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų. Tuo tarpu liudytojos L. L. ir kaltinamojo R. L. parodymai atmetami kaip suinteresuotų asmenų bylos baigtimi, nors R. L. parodymai iÅ¡ esmės sutampa su nurodytomis aplinkybėmis specialisto iÅ¡vadoje. Apeliantai pažymi, kad kaltinime nurodoma, jog R. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė apie 23 val., Å¡i aplinkybė nustatyta remiantis nukentėjusiųjų apklausa, o tuo tarpu iÅ¡ liudytojų parodymų, policijos suvestinės matyti, kad įvykis buvo apie 24 val.

Patys nukentėjusieji teigė, kad įvykio dienÄ , apie 23.20 val., motorolerį remontavo garaže. 2.7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad R. L. ir anksčiau buvo įspėjęs nepilnamečius vaikus dėl jų netinkamo elgesio, vėliau net du kartus kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Klaipėdos AVPK Kelių policijÄ , Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnyba apsiribojo bylos svarstymu, Kelių policija iki Å¡iol jokio tyrimo nepilnamečiams vaikams nėra pradėjusi, o nepilnamečiai vaikai į suaugusio žmogaus praÅ¡ymÄ â€“ nekelti motoroleriais triukÅ¡mo – nereagavo. 2.8.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad priėmus iÅ¡teisiamÄ jį nuosprendį, civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti atmetami. Be to, pareikÅ¡tas V. B. ieÅ¡kinys dėl padarytos žalos apgadinus motorolerį yra nepagrįstas, nes nepateikti duomenys, už kiek buvo įsigytas motoroleris, kokia konkreti žala padaryta ir panaÅ¡iai. Nepagrįsti civilinių ieÅ¡kovių ieÅ¡kiniai ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes R. L. galbÅ«t padarė veikas, numatytas BK 140 straipsnyje, 187 straipsnyje, tik dėl pačių nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų, o pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių net nevertino.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo E. Ž. atstovė pagal įstatymÄ , nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė E. B. bei jos atstovė advokatė A. K. praÅ¡o nuteistojo R. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį kaip teisėtÄ ir pagrįstÄ palikti nepakeistÄ .

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymÄ , nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės bei jų atstovė, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. ir jo gynėjas R. Kairys tvirtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, jog R. L., suduodamas lazda E. Ž. į sėdmenis, turėjo tyčiÄ sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ ar demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams. PrieÅ¡ingai, nepilnamečių nukentėjusių vaikų elgesys vidurnaktį pažeidė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ . Apeliantų tvirtinimu, Å¡iuo atveju R. L. padarius nepilnamečiam E. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir nesant vieÅ¡osios tvarkos ir rimties pažeidimo, jo veika galėjo bÅ«ti kvalifikuojama tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o galbÅ«t turto sugadinimas – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡ioje veikoje nebÅ«tų administracinio nusižengimo požymių.

8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

9. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . AiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ teismų praktikoje yra pažymėta, kad Å¡io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-384-788/2018).

AiÅ¡kinant vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad Å¡is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų. Tačiau padariniams kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017, 2K-384-788/2018).

10. IÅ¡ teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo E. M. parodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d., apie 23.20 val., jis buvo garaže pas savo draugÄ E. Ž., remontavo mamai V. B. priklausantį motorolerį „Peugeout Jetforce“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bandydami motorolerį, iÅ¡girdo vartelių atidarymo garsÄ ir pamatė iÅ¡ kiemo iÅ¡einantį nepažįstamÄ vyriÅ¡kį, kuris atbėgo iki jų, staiga iÅ¡sitraukė lazdÄ ir spyrė vienÄ kartÄ E. Ž., sėdėjusiam ant motorolerio, į nugarÄ , dėl to draugas vos nenukrito ant žemės, tačiau iÅ¡silaikė, o motoroleris nuvirto ant žemės. Jie sakė vyriÅ¡kiui, kad yra nepilnamečiai, prašė nurimti, sakė tuoj iÅ¡eis, tačiau vyriÅ¡kis, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, sakė, jog jam nusispjauti.

E. Ž. nespėjus nulipti nuo motorolerio, vyriÅ¡kis tris kartus su lazda sudavė jam į kairįjį Å¡onÄ , ties klubais. Tada E. Ž. nulipo nuo motorolerio, taip padarydamas didesnį atstumÄ nuo vyriÅ¡kio, laikydamas už motorolerio rankenų, o vyriÅ¡kis vienÄ kartÄ su lazda smÅ«giavo į veidrodėlį, taip jį suskaldydamas, antrÄ kartÄ smÅ«giuodamas su lazda nulaužė kairės pusės veidrodėlį. Jis iÅ¡sigandęs ir, matydamas visÄ Å¡iÄ situacijÄ , pradėjo jį raminti, tada vyriÅ¡kis pradėjo mosikuoti lazda, lyg norėdamas jam pataikyti, tačiau nepataikė, nes jis atsitraukė.

Tada vyriÅ¡kis grįžo mojuodamas su ta lazda prie E. Ž., kuris stovėjo prie motorolerio. VienÄ smÅ«gį su lazda smÅ«giavo į spidometrÄ , taip sudaužė spidometro stiklÄ bei nulaužė rodyklę, o antrÄ kartÄ smÅ«giuodamas nuskėlė spidometro apatinę dalį. Tiek jis, tiek E. Ž. norėjo kuo greičiau pasiÅ¡alinti, bet nenorėjo palikti motorolerio. Tačiau vyriÅ¡kis toliau niokojo motorolerį – su lazda smÅ«giavo į motorolerio sėdynę, į laikymosi rankenėles, po to vyriÅ¡kio lazda perlūžo per pusę.

Tada jis (E. M.) griebė už motorolerio rankenų ir nusprendė kuo greičiau patraukti motorolerį, varydamasis jį link garažo. Tuo metu E. Ž. bandė eiti pas jį, tačiau vyriÅ¡kis jam neleido, užstojo keliÄ . Netrukus jis iÅ¡girdo moters balsÄ iÅ¡ balkono, vėliau į balkonÄ išėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis. Moteris Å¡aukė, kad ji jau iÅ¡kvietė policijÄ , o E. Ž. atsakė: „kvieskit“. Grįžę namo viskÄ papasakojo E. Ž. mamai. E. Ž. pasakojo apie įvykį aÅ¡arodamas, jis akivaizdžiai buvo iÅ¡sigandęs. Mama iÅ¡kvietė policijÄ .

Jam taip pat buvo Å¡okas, jis visas drebėjo, kelias dienas po įvykio buvo sunerimęs, negalėjo susikaupti, bijojo važiuoti pas E. Ž., kad antrÄ kartÄ nesutiktų to vyriÅ¡kio (t. 1, b. l. 43–44).

11. Tam, kad bÅ«tų sudaryta galimybė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų, juos patikrinti, nukentėjusysis E. M. buvo apklaustas apeliaciniame teismo posėdyje, kur jis parodė, kad įvykio dienÄ , apie 23 val., jis kartu su E. Ž. tvarkė motorolerį, tada nusprendė jį iÅ¡bandyti. E. Ž. važiuojant motoroleriu, jis pamatė iÅ¡ gretimo namo iÅ¡einantį vidutinio amžiaus vyriÅ¡kį, pagalvojo, kad vyriÅ¡kis ateis kalbėtis su jais, jie bÅ«tų jo atsiprašę.

Tačiau vyriÅ¡kis netikėtai, nusiteikęs agresyviai, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius Å¡oko ant motorolerio, taip pat ir ant E. Ž.. E. Ž. bandė nulipti nuo motorolerio ir lygtai tada vyriÅ¡kis jam įspyrė į nugarÄ . E. Ž., nulipęs nuo motorolerio, pastatė jį ant kojelės ir jie abu atsitraukė. VyriÅ¡kis pradėjo agresyviai ant jų Å¡aukti. Jie bandė sakyti, kad iÅ¡eina, nenorėjo jokių bėdų, tačiau vyriÅ¡kis elgėsi agresyviai ir jų visiÅ¡kai nesiklausė.

Kai E. Ž. bandė eiti arčiau motorolerio ir jį pasiimti į savo rankas, vyriÅ¡kis iÅ¡sitraukė lazdÄ , kuriÄ turėjo pasislėpęs už nugaros, pradėjo ja mosuoti, trankyti motorolerio spidometrÄ . Kai bandė trauktis, vyriÅ¡kis dar labiau trankė motorolerį. Taip buvo sugadintas spidometras ir sulaužytas veidrodėlis. Tada jis (E. M.) norėjo kaip nors paimti motorolerį, paėmęs motorolerį, jį tempė link E. Ž. namų, o vyriÅ¡kis Å¡Å«kavo, nepaleido E. Ž., mosavo lazda.

Eidamas link jo namų labai pergyveno dėl E. Ž., nes nežinojo, kas jam gali nutikti. Vėliau E. Ž. parbėgo, buvo abu labai Å¡okiruoti. E. Ž. aÅ¡arodamas pasakojo mamai apie įvykį. Vėliau, kai grįžo atgal, nerado ant kelio jokių įkalčių, motorolerio dalys, plastiko detales buvo suÅ¡luotos. Ä® motorolerio galÄ buvo spirta iÅ¡ kojos, buvo sulenkti visiÅ¡kai nauji numeriai, kelis kartus buvo trenkta į spidometrÄ ir veidrodėlį. Spidometras buvo visiÅ¡kai sulaužytas, veidrodėlis buvo nuskeltas.

Kai trenkė paskutinį kartÄ Ä¯ galÄ , lazda lūžo per pusę.

12. IÅ¡ teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo E. Ž. parodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d., apie 23.10 val., jis kartu su draugu E. M. namo garaže baigė remontuoti motorolerį „Peugeot Jetforce“ ir nusprendė jį iÅ¡bandyti. Abiem bandant motorolerį, netrukus pastebėjo, kad draugas pradėjo rodyti gestus, lyg kažkas ateina. Jis, nieko nelaukdamas, iÅ¡jungė motorolerio variklį. IÅ¡ pradžių apsižvalgęs nieko nepastebėjo, tačiau netrukus jis atsisuko ir iÅ¡ nugaros pamatė stovintį iÅ¡ matymo pažįstamÄ vyriÅ¡kį, iÅ¡ karto pajuto vienÄ smÅ«gį iÅ¡ kojos į kairės pusės sėdmenį, nuo smÅ«gio vos nenukrito nuo motorolerio.

Abu su draugu atsitraukė, o vyriÅ¡kis pradėjo garsiai Å¡aukti, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, sakė, kad jis yra nepatenkintas, jog jie važinėja su motoroleriu ir kelia triukÅ¡mÄ . Vyras rėkė ant jų, rankoje turėjo medinę lazdÄ . Jam mėginant eiti link motorolerio, vyriÅ¡kis smÅ«giavo du kartus per veidrodėlius, taip juos suskaldė, du kartus su lazda trenkė į motorolerio spidometrÄ , spidometras Å¡iek tiek suskilo, tačiau jis dar kartÄ smÅ«giavo su lazda per spidometrÄ ir jį visiÅ¡kai suskaldė.

Pamatęs, kad vyriÅ¡kis daužo motorolerį, bandė prieiti ir jį nuvaryti, tada vyriÅ¡kis jam tris kartus smÅ«giavo su medine lazda per kairįjį juosmenį. Jis pajuto stiprų fizinį skausmÄ bei dar didesnį iÅ¡gÄ stį, pradėjo Å¡aukti, kad yra nepilnametis, klausė, kodėl jis taip su jais elgiasi, o vyriÅ¡kis atsakė, kad jam visiÅ¡kai nusispjauti į tai, kad jie yra nepilnamečiai. Po to E. M. bandė patraukti motorolerį, o vyriÅ¡kis grasino mosikuodamas su lazda. Tada vyriÅ¡kis, deÅ¡inėje rankoje laikydamas lazdÄ , vienÄ kartÄ dar smÅ«giavo į motorolerio bagažinę bei į rankų laikiklį, ir vyriÅ¡kio lazdos galas nulūžo.

Jie abu su E. M. iÅ¡sigando, bijojo kažkÄ daryti, tačiau E. M. mėgino eiti ir patraukti motorolerį, bet bijojo, kadangi vyriÅ¡kis vis mojavo su lazda, grasino. Jam mėginant prieiti, vyriÅ¡kis užsimojo lazda, taikėsi į galvÄ , tačiau nepataikė, nes jis iÅ¡vengė smÅ«gio pasitraukdamas atgal. Tada vyriÅ¡kis dar labiau susinervino, pradėjo link jo eiti, rankoje laikė lazdÄ , o jis ėjo vis atgal. Po to pastebėjo, kad pro terasos langÄ yra iÅ¡lindusi moteris, ji garsiai rėkė, kad iÅ¡kvies policijÄ .

Tada E. M. pamatęs, kad vyriÅ¡kis jau atsitraukė nuo motorolerio, pagriebęs jį pradėjo stumti link jo namų. O jis stovėjo prieÅ¡ais vyriÅ¡kį, kuris vis ėjo link jo, mojuodamas su lazda ir vis kartodamas, kad jie dingtų iÅ¡ čia, kad patrauktų motorolerį, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. VyriÅ¡kis, pamatęs, kad motorolerio nebėra, apsisuko ir ėjo link savo namų, vis atsisukdamas į jį ir pamojuodamas su lazda bei vartodamas necenzÅ«rinius žodžius. Ä®vykio metu jis patyrė didelį Å¡okÄ , buvo streso bÅ«senos, buvo sunku suvokti, kas įvyko, jis patyrė fizinį bei psichologinį smurtÄ , jaučia skausmÄ kairės pusės sėdmenyse bei juosmens kairėje pusėje.

Apie įvykį papasakojo savo mamai (t. 1, b. l. 73–74).

13. Tam, kad bÅ«tų sudaryta galimybė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų, juos patikrinti, nukentėjusysis E. Ž. buvo apklaustas apeliaciniame teismo posėdyje, kur jis patvirtino, kad su E. M. sutvarkę motorolerį, nusprendė jį iÅ¡bandyti, abu pasikeisdami pavažiavo po kelis metrus ir, jam važiuojant dar kartÄ , E. M. pradėjo rodyti gestus, kad iÅ¡jungtų motorolerį, kad kažkas ateina. Jis iÅ¡jungė motorolerio variklį, atsisuko ir tuo metu R.

L. spyrė koja jam į Å¡onÄ . Jis prarado pusiausvyrÄ , Å¡iek tiek pakrypo, bet motorolerio nenumetė, nuÅ¡oko nuo jo, atsitraukė, o R. L. Å¡Å«kavo ant jų, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, pradėjo talžyti motorolerį su lazda. Tada E. M. nusprendė paimti motorolerį, o R. L. užsimojo ir tris kartus trenkė su lazda jam (E. Ž.) į kairįjį Å¡onÄ . Jis (E. Ž.) atsitraukė, o R. L. ėjo artyn, užsimojo ir taikėsi jam į galvÄ , bet smÅ«gio jis iÅ¡vengė. Kol R. L. buvo sutelkęs dėmesį į jį (E. Ž.), E. M. pasiėmė motorolerį ir nustÅ«mė jį, o R.

L. dar gaudė jį (E. Ž.). Kol R. L. talžė motorolerį, jie sakė jam, kad yra nepilnamečiai, klausė jo, ar suvokia, kÄ daro. R. L. neleido prieiti prie motorolerio, mosavo su lazda. Po kažkurio laiko, kai R. L. nuėjo, jis pasivijo E. M. Jam (E. Ž.) buvo didžiulis Å¡okas, stresas. Nukentėjusysis E. Ž. pripažino, kad padarė didelę klaidÄ , kai sugalvojo iÅ¡bandyti motorolerį. Nukentėjusiojo tvirtinimu, jie jokių veiksmų prieÅ¡ tÄ vyrÄ neatliko, visÄ laikÄ traukėsi nuo jo.

VyriÅ¡kis spyrė koja į kairįjį Å¡onÄ Å¾emiau juosmens ir sudavė tris smÅ«gius lazda per kairįjį juosmenį. Su mama nuvyko pas medikus, buvo surasta mėlynė.

14. IÅ¡ aptartų nukentėjusiųjų E. M. ir E. Ž. parodymų, kurie buvo patikrinti ir apeliaciniame teismo posėdyje, nustatyta, jog nukentėjusieji labai iÅ¡samiai ir nuosekliai parodė visas įvykio aplinkybes, jų parodymai visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja ir vieni kitiems. IÅ¡ jų parodymų nustatyta, kad nuteistasis R. L. jau atėjo iki jų, bÅ«damas nusiteikęs agresyviai, iÅ¡ karto spyrė E. Ž. į nugarÄ , su savimi atsinešė lazdÄ , su ja sudaužė ne tik motorolerį, bet ir sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam E. Ž..

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis E. M., nuosekliai patvirtindamas įvykio eigÄ ir nuteistojo R. L. veiksmų sekÄ , apie nukentėjusiajam E. Ž. suduotus smÅ«gius lazda neparodė, apie tai parodė ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ jo parodymų matyti, kad jo dėmesys buvo nukreiptas į tai, kaip paimti motorolerį, kad R. L. jo nesudaužytų dar labiau. Tačiau apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis E. Ž., nuosekliai parodydamas visas įvykio aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir aplinkybę, kad nuteistasis R.

L. jam sudavė ir tris kartus lazda per kairįjį juosmenį, dėl to jis juto fizinį skausmÄ . IÅ¡ karto po įvykio nukentėjusieji visas įvykio aplinkybes papasakojo E. Ž. motinai E. B., ji iÅ¡ nukentėjusiųjų pasakojimų parodė analogiÅ¡kai, kaip ir patys nukentėjusieji, patvirtino, kad vaikai po įvykio buvo labai iÅ¡sigandę, Å¡oko bÅ«senos, ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nuvežė sÅ«nų pas specialistus, E. Ž. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o vėliau sÅ«nui reikėjo ir psichologo pagalbos (t. 1, b. l. 25–27).

AnalogiÅ¡kai apie įvykio aplinkybes iÅ¡ sÅ«naus E. M. pasakojimų parodė ir E. M. atstovė pagal įstatymÄ V. B. (t. 2, b. l. 23–25), jos parodymai visiÅ¡kai sutampa tiek su nukentėjusiųjų, tiek ir su nukentėjusiojo E. Ž. atstovės pagal įstatymÄ E. B. parodymais. Aptartų parodymų visuma neduoda jokio pagrindo abejoti tuo, kad nuteistojo R. L. elgesys buvo visiÅ¡kai neadekvatus buvusiai situacijai, jo asmeninių santykių aiÅ¡kinimasis su nukentėjusiaisiais peržengė vieÅ¡ajai tvarkai priimtinas moralės normas.

Tai, jog nuteistasis R. L. elgėsi įžūliai ir neadekvačiai, nustatyta ir iš jo paties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų.

15. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo R. L. parodymų nustatyta, kad jau 2018 m. kovo 30-31 naktį vaikinai važinėjo mopedais ir kėlė triukÅ¡mÄ . Tokie pasivažinėjimai truko apie 30-40 min., kai dauguma gyventojų jau miegojo. DienÄ buvo sutikęs du berniukus, kurie važinėjo motoroleriu, prašė jų nekelti naktį triukÅ¡mo, tačiau berniukai elgėsi agresyviai, atsakė „neaiÅ¡kink, koks tavo reikalas“. Tie patys berniukai nuolat važinėjosi motoroleriu, jis nufotografavo motorolerio numerius.

Keliamas triukÅ¡mas jį labai erzino, tačiau į policijÄ dėl to nesikreipė. 2018 m. birželio 5 d., apie 24 val., jis ir jo sutuoktinė pabudo nuo didelio triukÅ¡mo, motoroleriu važinėjo du vaikinai. Po 15 minučių jis apsirengė ir išėjo į laukÄ . Išėjęs į laukÄ pamatė stovinčius du jaunuolius, jų veido bruožų neįžiÅ«rėjo, nes buvo be akinių, pradėjo ant jų Å¡aukti pakeltu tonu, liepė berniukams iÅ¡eiti, kad jų čia nematytų. Kažkuris iÅ¡ berniukų atsistojo į boksininko pozÄ ir pasakė:

„kÄ Äia aiÅ¡kini“. Tai jį suerzino, jis pasakė, jog gaus Å¡luota per užpakalį. Tada vaikinas pradėjo spardytis, spyrė jam į kairę kojÄ , o jis Å¡luota sudavė vaikinui per užpakalį. Kitas vaikinas stovėjo Å¡alia. Nuteistasis R. L. neneigė, kad vaikinus pavadino „asilais ar gaidžiais“. Vaikinai prieÅ¡ jį taip pat vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Vaikinui sudavė 2-3 kartus, gal bandė ir įspirti. PastÅ«mė motorolerį ir motoroleris nugriuvo, gal tuo metu sulūžo veidrodėlis.

Kadangi jie važinėjosi vėlai, apie 24 val., manė, kad jie yra pilnamečiai. Ä® motorolerį specialiai netrenkė, gal, kai trenkė į vaikino kojÄ , motorolerį kliudė netyčia, tyčia sugadinti daikto nenorėjo. Neturėjo tikslo sukelti ir muÅ¡tynių. Po įvykio jam atsirado mėlynė ant kojos, jis įvykio metu taip pat patyrė fizinį skausmÄ . Jei nebÅ«tų buvę tų pasivažinėjimų, provokacijos, jis nebÅ«tų ėjęs į laukÄ ir to įvykio nebÅ«tų buvę. Be to, E. Ž. puolė pirmasis.

Nuteistojo R. L. teigimu, jis Å¡luotos kotÄ atsinešė vėliau. Vaikinas palaukė, kol jis atsineÅ¡ Å¡luotÄ , niekur nebėgo. Su lazda grįžo, nes suprato, kad vaikinai taip elgsis ir toliau, todėl turi kažko imtis. Grįžęs su lazda vaikinų muÅ¡ti neketino. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuteistasis kreipėsi į policijos įstaigÄ dėl vaikinų netinkamo elgesio, tai yra motorolerio vairavimo be Å¡almų, liemenių, kitų apsaugos priemonių, tačiau atsakymo iki Å¡iol negavo (t. 2, b. l. 19–23).

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. ir jo gynėjas teigė, šį teiginį patvirtina ir specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, kad E. Ž. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl rastos poodinės kraujosruvos kairiajame sėdmenyje – dėl suduoto vieno smÅ«gio (t. 1, b. l. 88), tačiau tai nereiÅ¡kia, jog R. L. nukentėjusiajam E. Ž. nesudavė ir daugiau smÅ«gių, tiesiog nuo jų galėjo žymių ir neatsirasti, nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad nuo suduotų smÅ«gių lazda jautė fizinį skausmÄ .

Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis R. L. ir pats neneigė, jog E. Ž. sudavė 2-3 kartus, taip pat galbÅ«t bandė ir įspirti. Akcentuotina, kad Å¡iuo atveju nuteistasis R. L. pavartojo fizinį smurtÄ , kuris patenka į BK 284 straipsnio dispozicijÄ . Nors nuteistasis R. L. neigė siekęs sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , norėjo nukentėjusiuosius E. Ž. ir E. M. tik sudrausminti, nes vieÅ¡oji rimtis jau buvo pažeista pačių nukentėjusiųjų neteisėtais veiksmais, kai jie nakties metu važinėjo motoroleriu ir kėlė triukÅ¡mÄ , tačiau byloje surinkti, teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose iÅ¡tirti bei skundžiamame nuosprendyje aptarti duomenys, Å¡iuo atveju asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas, savaime nepaneigia nuteistojo veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, kad jis savo veiksmais aiÅ¡kiai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. L. ir pats prisipažino, kad, jau ateidamas pas nukentėjusiuosius, jis atsinešė Å¡luotos medinį kotÄ (t. 1, b. l. 132–133). Vien Å¡i aplinkybė parodo, kad jis prie nukentėjusiųjų neatėjo tik tam, kad su jais pakalbėtų ir juos sudrausmintų. Nuteistojo teigimu, vienas iÅ¡ vaikinų nulipo nuo motorolerio ir neva buvo pasiruošęs jį pulti, todėl jis sudavė jam atsineÅ¡tu Å¡luotos kotu, tačiau nuteistasis, pats sau prieÅ¡taraudamas, parodė ir tai, kad bÅ«tent nukentėjusieji jam sakė, jog iÅ¡kvies policijÄ (t. 1, b. l. 133).

Iš aptartų parodymų visumos nustatyta, kad nukentėjusieji patys norėjo kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos, nes nuteistojo R. L. išsigando, tačiau jis ne tik kad iš karto sudavė nukentėjusiajam E. Ž. smūgius, bet ir neleido nukentėjusiesiems pasišalinti, atsineštu šluotos kotu daužė motorolerį. Pažymėtina, kad fotonuotraukose užfiksuoti motorolerio apgadinimai visiškai paneigia nuteistojo R. L. parodymus ir dėl to, kad motorolerį jis galėjo kliudyti netyčia ir dėl to jis nuvirto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo sudaužytas motorolerio spidometras, galinio vaizdo veidrodėliai, apgadintos kitos motorolerio dalys, ir šie nustatyti apgadinimai visiškai patvirtina nukentėjusiųjų E. Ž. ir E. M. parodymus, jog R. L. vandališkai niokojo motorolerį.

17. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusieji E. Ž. ir E. M. važiavo motoroleriu ne anksčiau kaip 23 val., ir tai nekelia abejonių dėl to, jog buvo vėlus paros metas, kai negalima kelti triukÅ¡mo ir trikdyti visuomenės rimties. Teisiamajame posėdyje liudytojai D. B. ir L. N. parodė, kad naktimis dažnai girdi motorolerių skleidžiamus garsus, garsai trukdo miegoti, tačiau dėl iÅ¡kilusios problemos priemonių nesiėmė, į policijÄ ar bendrijos pirmininkÄ nesikreipė, su motorolerius vairuojančių jaunuolių tėvais taip pat nebendravo, pretenzijų nereiÅ¡kė.

Paties nagrinėjamo įvykio liudytojai nematė, apie įvykio aplinkybes žino tik iÅ¡ nuteistojo R. L. žodžių (t. 2, b. l. 15–19). Nuteistasis R. L. taip pat parodė, kad motorolerių garsas kėlė triukÅ¡mÄ ne tik nagrinėjamo įvykio metu, bet ir anksčiau, tačiau jis jokiomis teisėtomis priemonėmis Å¡ios problemos nesprendė, policijos nekvietė ir įvykio metu. Pažymėtina, kad tai, jog nepilnamečiai asmenys elgėsi neteisėtai, Å¡i aplinkybė nesuteikė teisės nuteistajam R.

L. smurtauti, juolab, kaip suaugusiam ir protingam žmogui smurtauti prieÅ¡ nepilnamečius asmenis, keikti nepilnamečius asmenis necenzÅ«riniais žodžiais bei taip pačiam kelti triukÅ¡mÄ . Tokie nuteistojo veiksmai yra visiÅ¡kai nepateisinami. Tai, jog bÅ«tent dėl nuteistojo įžūlaus elgesio ir vandaliÅ¡kų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka patvirtina ne tik nukentėjusiųjų E. M. ir E. Ž. parodymų visuma, iÅ¡ kurių nustatyta ir, kaip jau aptarta, nepilnamečiai asmenys nukentėjo ne tik psichologiÅ¡kai, nes buvo iÅ¡keikti necenzÅ«riniais žodžiais, daužomas motoroleris, bet E. Ž.

– ir fiziÅ¡kai, bet ir teisiamajame posėdyje duoti liudytojo V. P. parodymai, kad 2018 m. birželio 5 d., apie 24 val., jis, jo sutuoktinė ir vaikas pabudo bÅ«tent nuo riksmų, nes riksmai buvo tokie garsÅ«s, kad sutuoktinė liepė iÅ¡eiti į laukÄ ir pažiÅ«rėti, kas vyksta (t. 2, b. l. 37–39).

18. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei, dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, įrodyti. Nuteistasis R. L. nukentėjusiuosius užsipuolė, vadino juos necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais, E. Ž. sumušė, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , daužė motorolerį lazda, taip sugadino svetimÄ turtÄ , dėl sukelto triukÅ¡mo ir neteisėtų veiksmų atsibudo ir kaimynai, todėl tokie veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai parodo nuteistojo siekį pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į nukentėjusiuosius bei kitus aplinkui buvusius asmenis, ir tokiu bÅ«du nuteistasis R.

L. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Todėl nuteistojo R. L. nusikalstama veika kvalifikuota ir skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį teisėtai ir pagrįstai.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįsti civilinių ieÅ¡kovių ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes R. L. galbÅ«t padarė veikas, numatytas BK 140 straipsnyje, 187 straipsnyje, tik dėl pačių nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų, t. y. apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo iÅ¡ esmės grindžiamas ginčijant nuteistojo R. L. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ , o ne priteistus nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius.

Kaip jau aptarta, nuteistojo R. L. nusikalstama veika kvalifikuota ir skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais, nustatant kiekvienam nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžius, nuteistojo R. L. veikÄ kvalifikavus pagal BK 284 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytais neturtinės žalos dydžių teisingumu, priteistos sumos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose.

Šiuo atveju nustatytos neturtinės žalos dydžiai neginčijami ir apeliaciniame skunde.

20. Be to, apeliaciniame skunde taip pat užsimenama, kad nepagrįstas civilinės ieÅ¡kovės V. B. civilinis ieÅ¡kinys, nes nenurodyta, kokia konkreti turtinė žala buvo padaryta dėl motorolerio apgadinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytu V. B. padarytos turtinės žalos dydžiu. Civilinė ieÅ¡kovė V. B. paaiÅ¡kino, jog patyrė 500 Eur turtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, kaip buvo apgadintas motoroleris, t. y. kad buvo sudaužytas spidometras, veidrodėlis, bagažinė, rankų laikiklio detalės, motoroleris apibraižytas, t. y. iÅ¡ esmės apgadintas visas motoroleris, o pagrindinės dalys sudaužytos, nėra pagrindo abejoti tuo, kad civilinė ieÅ¡kovė padarytÄ turtinę žalÄ Ä¯vertino 500 Eur visiÅ¡kai objektyviai.

21. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

22. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiojo E. M. atstovės pagal įstatymÄ , nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. B. atstovė advokatė A. K. pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį faktÄ , kad už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme V. B. advokatei sumokėjo 100 Eur, prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti.

23. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012).

Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. 23.1. Nustatydamas proceso iÅ¡laidų dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nagrinėjant nuteistojo R. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ , apeliaciniame teismo posėdyje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, į apeliacinį teismo posėdį buvo kviečiami ir apklausiami nukentėjusieji, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai nepilnamečius nukentėjusiuosius privalėjo atstovauti atstovai pagal įstatymÄ , turėjo teisę dalyvauti bei juos atstovauti ir profesionalus teisininkas, apeliaciniame skunde buvo ginčijama nusikalstamos veikos kvalifikacija, turtinė žala.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad nuteistojo ir jo gynėjo skundas kaip nepagrįstas atmestinas, praÅ¡omos priteisti 100 Eur dydžio turėtos iÅ¡laidos už suteiktas teisines paslaugas, atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme yra visiÅ¡kai proporcingos suteiktoms paslaugoms. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ R. L. priteisti V. B. 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) Eur turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Edita Lapinskienė Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas