d519e987-bfcd-48a4-af12-924facaf675e · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-648-795/2011(proceso Nr. 1-33-1-01408-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.;1.1.10.1.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 1.2.14.1.2.1. 2.3.6.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 23 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, vertėjaujant Vidai Rimkienei ir Svetlanai Agofonovai,dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokurorui Sauliui Galminui, kaltinamiesiems T.

S. ir R. S., kaltinamųjų gynėjams advokatams Antanui Lekstučiui ir Juozui Ančiukaičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui bei nepilnamečio nukentėjusiojo V. G. atstovui pagal įstatymÄ V. G.,nukentėjusiajam V. G., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Karolinai Banytei, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, rusė, iÅ¡situokusi, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir R.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje,n u s t a t ė:T. S. sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ : 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 01.15 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtaudama prieÅ¡ V.

G., jam padėti bandžiusiam jo mažamečiui sÅ«nui V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), spyrė tris kartus į kojas ir vienÄ kartÄ ranka smogė į galvÄ , tuo padarydama dvi poodines kraujosruvas deÅ¡inėje Å¡launyje bei kraujosruvÄ deÅ¡inės pėdos IV pirÅ¡to panagėje, tokiu bÅ«du V. G. sukeldama fizinį skausmÄ ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, T. S. pasikėsino įvykdyti atvirÄ vagystę:2010 m. rugsėjo 29 d., apie 01.15 val., bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtaudama prieÅ¡ V.

G., pasikėsino atvirai pagrobti sidabrinį pakabukÄ , 77 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi atvykus policijos pareigÅ«nams sidabrinį pakabukÄ grÄ Å¾ino V. G.. Be to T. S. ir R. S. grasino nužudyti žmogų ir smurtaudami sukėlė žmogui fizinį skausmÄ : 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 01.15 val., bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, T. S. žodžiais pagrasinus V.

G.- „tu greitai bÅ«si nužudytas“, bendrais veiksmais parvertė V. G. ant žemės, R. S. laikė jo rankas už nugaros, tuo metu T. S., keliais atsiklaupusi V. G. ant krÅ«tinės, mušė jį kumščiais, sugriebusi rankomis V. G. marÅ¡kinių apykaklę, jÄ sukryžiavusi ir tempdama į prieÅ¡ingas puses, smaugė V. G. kaklÄ . V. G. sÅ«naus pagalba pavykus iÅ¡silaisvinti, R. S., parvirtęs ant grindų, smaugė sunertomis rankomis V. G. kaklÄ , dėl to V. G. duso, užtirpo jo veidas, liežuvis.

Å ie veiksmai sukėlė V. G. fizinį skausmÄ ir dėl Å¡ių veiksmų buvo pakankamas pagrindas V. G. manyti, kad grasinimas nužudyti gali bÅ«ti įvykdytas. Tokiu bÅ«du T. S. ir R. S. bendrais veiksmais grasino nužudyti V. G. bei smurtaudami sukėlė jam fizinį skausmÄ . Kaltinamoji T. S. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ savo kambaryje kalbėjosi su R. S., kartu iÅ¡gėrė degtinės. Eidama į virtuvę, koridoriuje sutiko kaimynÄ V. G.. Å is jÄ griebė už plaukų ir parvertė ant žemės. T.

S. pradėjus Å¡auktis pagalbos iÅ¡ kambario atbėgo R. S.. Jis susigrÅ«mė su nukentėjusiuoju. R. S. buvo parverstas ant žemės, V. G. jam kelis kartus galva smogė į kaktÄ . IÅ¡ kambario iÅ¡bėgęs V. G. sÅ«nus A. norėjo R. S. įtempti į savo kambarį. T. S. Å¡aukė kaimynÄ Andrėjų, kad Å¡is iÅ¡kviestų policijÄ . V. G. ji ant krÅ«tinės užlipusi nebuvo, jo nesmaugė, R. S. taip pat V. G. nesmaugė. PrieÅ¡ingai, V. G. smaugė R. S.. V. G. grandinėlės nuo kaklo nenuplėšė, kažkokį daiktÄ , gali bÅ«ti, kad grandinėlės pakabukÄ , pakėlė nuo grindų ir atidavė V.

G. ar jo sÅ«nui. Konflikto metu jaunesnysis V. G. sÅ«nus į koridorių išėjęs nebuvo, T. S. jam nespyrė, ranka į galvÄ nesudavė. Konflikto metu nei ji, nei R. S. V. G. durų kumščiais nedaužė, nužudyti negrasino, sužaloti jo nenorėjo. Matė, kad po grumtynių R. S. rÅ«bai suplėšyti, ar buvo suplėšyti V. G. rÅ«bai, nematė. Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio naktį jo buvusi žmona T. S. nuėjo į virtuvę ir pradėjo Å¡auktis pagalbos.

Atidaręs kambario duris pamatė, kad V. G. parvertęs jÄ ant grindų tampo už plaukų. Jis, siekdamas padėti T. S., susigrÅ«mė su V. G.. Å is grumtynių metu į pagalbÄ pasikvietė sÅ«nų. Su atbėgusiu 15-16 metų berniuku susigrÅ«mė T. S.. Matė, kad kambaryje muÅ¡tynes stebi mažesnis berniukas, tačiau jis į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Nematė, kad T. S. bÅ«tų spyrusi mažesniajam berniukui. V. G. ant žemės parvertęs nebuvo, jo niekas nesmaugė, nedusino. Ä® koridorių išėjus kaimynui A.

S., paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . Kaimynas A. S. į konfliktÄ nesikiÅ¡o, tik stovėjo ir stebėjo muÅ¡tynes. Nematė, kad V. G. bÅ«tų nuo kaklo nutrÅ«kusi grandinėlė. Ä®vykio vakarÄ buvo iÅ¡gėręs degtinės.Nukentėjusysis V. G. (V. G.) parodė, jog su sÅ«numis V. G. ir A. G. gyvena trijų kambarių bute, kuriame vienas kambarys priklauso jam, kitame gyvena T. S., o trečiame A. S.. 2010-09-28, apie 22.00 val., T. S. ir R. S. girtavo savo kambaryje, kalbėjo apie jį, garsiai Å¡Å«kavo, keikėsi.

R. S. Å¡aukė, kad jį reikia užmuÅ¡ti, T. S. grasino sumuÅ¡ti Å¡aukdama per rozetę sienoje. Apie 01.15 val. T. S. pradėjo daužyti duris, grasindama, kad jis bus nužudytas. V. G. atidarė kambario duris norėdamas papraÅ¡yti baigti triukÅ¡mauti. T. S. sudavė jam per veidÄ , prasidėjo muÅ¡tynės. V. G. susikibo su R. S.. T. S. Å¡oko ant jo, pargriovė ant grindų, draskė, mušė. Per grumtynes T. S. jį smaugė, laužė rankÄ , R. S. taip pat smaugė, mušė, nuo smaugimo jis pradėjo dusti, ant kaklo liko žymės. Nuo triukÅ¡mo pabudo sÅ«nÅ«s. Vaikai T.

S. ir R. S. prašė paleisti V. G., vyresnysis iÅ¡kvietė policijÄ . T. S. tėvui padėti bandžiusiam sÅ«nui V. kelis kartus spyrė koja. Grumtynių metu T. S. paėmė iÅ¡ virtuvės taburetę ir pakėlusi jÄ užsimojo smogti, tačiau iÅ¡ kambario išėjęs kaimynas A. S. taburetę iÅ¡ kaltinamosios atėmė. Grumtynių metu T. S. pamačiusi ant V. G. kaklo grandinėlę su kryželiu, suÅ¡uko „Štai ko man reikia, daugiau jo nebematysi“ ir jÄ nuplėšė. Grandinėlė nukrito ant grindų, o kryžiukas buvo jos rankose.

Atvykus policijos pareigÅ«nams, kaimynas A. S. jam atidavė nuo žemės pakeltÄ grandinėlę, o T. S. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė kryželį ir pasakiusi, kad daugiau jo nebematys, ketino įsidėti atgal į kiÅ¡enę, tačiau V. G. kryželį atėmė. Kryželio vertė 77 Lt, grandinėlės vertė 81 Lt. Å iuos savo parodymus nukentėjusysis V. G. patvirtino akistatų su kaltinamaisiais T. S. ir R. S. metu (I tomas, b.l. 64-65, 101-102). Nukentėjusysis V. G. (V. G.) parodė, jog įvykio naktį su broliu miegojo.

Pabudęs nuo triukÅ¡mo pamatė, kad T. S. ir R. S. tempia tėvÄ iÅ¡ kambario. Koridoriuje prasidėjo muÅ¡tynės: R. S. ir T. S. puolė ant tėvo, R. S. smaugė tėvÄ , T. S. laužė tėvo rankÄ . Jis su broliu iÅ¡kvietė policijÄ . V. G. norėjo padėti tėvui, iÅ¡vaduoti jo rankÄ . T. S. jam tris kartus spyrė į kojÄ , o vėliau trenkė ranka į galva. V. G. pasidarė bloga. PrieÅ¡ muÅ¡tynes girdėjo, kaip T. S. ir R. S. sakė, kad reikia nužudyti tėvÄ . Liudytojas A. G. (A.

G.) parodė, kad įvykio vakarÄ bÅ«damas kambaryje girdėjo, kaip savo kambaryje T. S. ir R. S. kalba apie jo tėvÄ : R. S. sakė, kad jį reikia sumuÅ¡ti, o T. S. pataisė, kad ne sumuÅ¡ti, o užmuÅ¡ti. Vėliau jis užmigo. Atsibudo nuo didelio triukÅ¡mo, matė, kaip į koridorių iÅ¡temptÄ tėvÄ R. S. su T. S. muÅ¡a, smaugia, laužia jam rankÄ . Kartu su broliu iÅ¡kvietė policijÄ . Matė, kad kažkas iÅ¡ besimuÅ¡ančių asmenų trenkė broliui. Išėjęs kaimynas A. S. padėjo nuraminti T.

S.. Tuo metu R. S. smaugė tėvÄ , kuris jau nebesiprieÅ¡ino. A. S. sutramdė R. S.. Atvykus policijos pareigÅ«nams A. S. padavė tėvui ant žemės gulėjusiÄ grandinėlę, o kryželį turėjo T. S. ir tik policijos pareigÅ«nų pagalbÄ tėvas jį iÅ¡ T. S. atsiėmė. Liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad 2010 m. rugsėjo pabaigoje, tikslios datos nepamena, naktį, prabudo nuo smÅ«gio į jo kambario duris. Girdėjo, kad koridoriuje muÅ¡asi, T. S. keikiasi necenzÅ«riniais žodžiais.

Išėjęs į koridorių pamatė, kad R. S. smaugia V. G., o Å¡is nebeturi jėgų prieÅ¡intis. Pamatė iÅ¡ virtuvės atbėgančiÄ su iÅ¡kelta kėde T. S. ir iÅ¡mušė kėdę iÅ¡ jos rankų. SÅ«nus A. G. muÅ¡tynių metu bandė padėti tėvui, traukė jį iÅ¡ R. S. rankų, o V. G. matė kambaryje. Jis pasilenkęs ir susiėmęs už kojos verkė. V. G. veidas buvo kruvinas, marÅ¡kiniai suplėšyti. Nurimus muÅ¡tynėms A. S. nuo grindų pakėlė ir atidavė V.

G. sidabrinę grandinėlę, o kryželį turėjusi T. S. sakė jo neatiduosianti. Vėliau, atvykus policijos pareigÅ«nams, V. G. kryželį atgavo. Kad T. S. bÅ«tų Å¡aukusi jį į pagalbÄ negirdėjo, nematė, kad R. S. bÅ«tų tempiamas į V. G. kambarį. Liudytojas L. L. parodė, kad 2010-09-29 tarnybos metu gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ butÄ , (duomenys neskelbtini), dėl jame vykstančio konflikto. Bute buvę du vyrai ir viena moteris aiÅ¡kino situacijÄ . Vienas vyras ir moters buvo neblaivÅ«s, buvo sunku suprasti kas įvyko.

Suprato tai, kad vyras, vaikų tėvas, reiškė pretenzijas dėl kaimynų keliamo triukšmo ir girtavimo. Vaikai tuo metu buvo kambaryje, į pokalbį nesikišo.Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašo išrašo protokolas patvirtina, kad 2010-09-29, 01.00 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendruoju pagalbos telefonu 112 nepilnametis berniukas kvietė policijos pareigūnus. Garso įraše užfiksuotas toks berniuko prašymas: ”laba diena, čia su mano tėčiu kaimynai susimušė abu, ar galite atvažiuoti?“Mergina (dispečerė) :„tu Klaipėdoje esi?“Berniukas:

„(duomenys neskelbtini)“.Mergina: „palauk sujungsiu su policija“ (I tomas, b.l. 13- 14).Klaipėdos apskrities VPK informatikos ir ryšių skyriaus pateikto pokalbio išrašas patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos budėtojų dalyje 2010-09-29, 01.01 val., telefonu gautas berniuko pranešimas apie Šiaulių gatvėje vykstančias muštynės tarp tėvo ir kaimynų. Užfiksuotas toks pokalbis:Pareigūnas: „alio“;Berniukas; „laba diena, čia mano kaimynai susimušė su tėčiu“Pareigūnas:

„duok man kÄ nors iÅ¡ suaugusių prie telefono“;Berniukas: „Andrej na telefon“. Tuo pačiu metu fone girdisi moters balsas. Ji vis kartoja “Davai“, „davai“, „davai“. Girdisi ir vyrų balsai, tačiau žodžiai nesuprantami.<...>Berniukas: čia mÅ«sų kaimynai, aÅ¡ kÄ tik ėjau miegoti, jie girdžiu įeina į kambarį, įsibrauna ir kaimynai muÅ¡tis pradeda“ (I tomas, b.l. 17). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1701/10 (03) patvirtina, kad apžiÅ«rėjus V.

G. nustatyti Å¡ie sužalojimai: dvi poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje, bei kraujosruva deÅ¡inės pėdos IV pirÅ¡to panagėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡vardinti sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus tas vietas kietais bukais daiktais – sumuÅ¡ant, atsitrenkiant. Sužalojimus V. G. galėjo patirti 2010-09-29, pirmoje paros pusėje (I tomas, b.l. 30).2010-03-24 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog buvo apžiÅ«rėta V. G. pateikta sidabrinė grandinėlė ir kryželis (I tomas, b.l. 33, 34 ).IÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji T.

S. sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui V. G. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Nors kaltinamoji T. S. neprisipažino smurtavusi prieÅ¡ mažametį V. G., tačiau jos kaltę patvirtina kiti byloje esatys įrodymai. Tiek nukentėjusysis V. G., tiek tiesioginis įvykio liudytojas V. G. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog kaltinamoji kelis kartus spyrė V. G., trenkė jam ranka. Liudytojas A. G. nurodė matęs, kaip kažkas trenkė broliui, o liudytojas A. S. nurodė matęs V. G. susiėmusį už kojos ir verkiantį, Å¡is jam vėliau pasakęs, jog jį mušė T.

S.. Abejoti Å¡iais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nėra pagrindo. Smurto vartojimo aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo V. G. kÅ«no atitinkantys kaltinime apraÅ¡ytÄ jų atsiradimo mechanizmÄ . Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia – spirdama koja bei trenkdama ranka V. G. suvokė, jog naudoja smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ , ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padarinys - nežymiai sutrikdyta V. G. sveikata. T. S. veikla kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad T. S. pasikėsino atvirai, matant turto savininkui ir kitiems asmenims, pagrobti V. G. turtÄ . Å i kaltinamosios T. S. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.Kaltinamajame akte Å¡i T. S. veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti plėšimÄ . Kaltinime nurodytos Å¡ios veikÄ kvalifikuojančios aplinkybės: „T. S., smurtaudama prieÅ¡ V. G., pamačiusi ant jo kaklo sidabrinę grandinėlę su sidabriniu pakabuku pasakė:

“Štai ko man reikia” ir ranka nuplėšė grandinėlę su pakabuku, bendros 158 Lt vertės, nuo V. G. kaklo, tačiau Å¡io turto užvaldyti nespėjo, kadangi atvykus policijos pareigÅ«nams sidabrinį pakabukÄ privalėjo grÄ Å¾inti V. G., o sidabrinę grandinėlę pametė įvykio vietoje ant grindų“. Plėšimas yra svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam prieÅ¡intis (BK 180 str. 1 d.).

Taigi Å¡io nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Kaltinamoji T. S. savo kaltės nepripažino, neigė nuplėšusi grandinėlę ir bandžiusi pasisavinti po grumtynių nuo grindų pakeltÄ V. G. pakabukÄ , teigė kažkokį daiktÄ nuo žemės pakėlusi ir iÅ¡kart jį grÄ Å¾inusi V. G.. Tuo tarpu nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad grandinėlę nuo jo kaklo T. S. nuplėšė tyčia, norėdama jÄ pasisavinti.

Liudytojas A. S. parodė, kad po grumtynių jis matė ant žemės nukritusiÄ grandinėlę ir pakabukÄ , pakėlė grandinėlę, o T. S., nustÅ«musi V. G., nuo žemės paėmė pakabukÄ ir pareiÅ¡kė, kad jo nukentėjusiajam neatiduos. Teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamoji T. S. fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V. G. naudojo ne siekdama fizine jėga palaužti nukentėjusiojo valiÄ ir pasiprieÅ¡inimÄ ir įgyti svetimÄ turtÄ , o grasindama V. G. nužudyti ir siekdama sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ar net sutrikdyti jo sveikatÄ .

Kaltinamosios T. S. suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam V. G. iÅ¡ karto po grasinimo nukentėjusįjį užmuÅ¡ti, dar nepastebėjus ant jo kaklo grandinėlės su pakabuku ir nesusiformavus tyčiai jį pagrobti, negali bÅ«ti vertinami kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtÄ . Be to, aplinkybę, jog grandinėlė buvo muÅ¡tynių metu tyčia nuplėšta nuo nukentėjusiojo kaklo patvirtina tik pats nukentėjusysis V. G., kitų Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. PrieÅ¡ingai liudytojas A.

S. parodė, kad grandinėlę jis surado prie savo kambario durų ir jÄ atidavė nukentėjusiajam, o kaltinamoji T. S. surado ir nuo žemės pakėlė nukentėjusiojo kryželį ir jį įsikiÅ¡o į kiÅ¡enę, sakydama, jog neatiduos. Liudytojas A. G. parodė, kad A. S. pakėlė ir padavė tėvui ant žemės gulėjusiÄ grandinėlę, o kryželį parodė T. S.. Tokie T. S. veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip plėšimas, o atitinka atvirosios vagystės sudėtį, t.y. kai kaltininkas norėdamas užvaldyti turtÄ veikia vieÅ¡ai, akivaizdžiai matant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkams, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ .

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinama aplinkybė, kad T. S. muÅ¡tynių metu pamačiusi ant V. G. kaklo sidabrinę grandinėlę su sidabriniu pakabuku pasakė: “Štai ko man reikia” ir ranka nuplėšė grandinėlę su pakabuku. Aplinkybė, jog kaltinamoji T. S. kėsinosi pagrobti sidabrinę grandinėlę 81 Lt vertės nepatvirtinta bylos duomenimis. PrieÅ¡ingai, nustatyta, kad liudytojas A. S. grandinėlės kartu su nukentėjusiuoju ieÅ¡kojo ir jÄ atradęs ant žemės atidavė nukentėjusiajam.

Nustatyti T. S. veiksmai - pakabuko pagriebimas nuo žemės ir tyčinis atsisakymas jį grÄ Å¾inti, perkvalifikuotini iÅ¡ pasikėsinimo įvykdyti plėšimÄ Ä¯ pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti atvirÄ vagystę, t.y. pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Šį nusikaltimÄ kaltinamoji padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad grobdama turtÄ veikia prieÅ¡ Å¡io turto savininko valiÄ , numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.Taip pat teismas pripažįsta įrodyta, kad T.

S. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje, grasino nužudyti V. G. ir smurtaudami sukėlė jam fizinį skausmÄ . PareikÅ¡tame kaltinime dėl grasinimo nužudyti ir fizinio skausmo sukėlimo buvo nurodyta, jog parvertus V. G. ant žemės kaltinamoji T. S., keliais atsiklaupusi V. G. ant krÅ«tinės mušė jį kumščiais ir žodžiu pagrasino V. G. sakydama: „Tu greitai bÅ«si nužudytas“. Tačiau, teismo posėdžio metu apklausus nukentėjusįjį V. G., Å¡is nurodė, jog T.

S. ir R. S. jam grasino dar prieš grumtynes, o grumtynių metu jo užmušti negrasino. Apklausti V. G. ir A. G. nurodė, jog tėvui išsakytus grasinimus girdėjo dar būnant kambaryje, t.y. prieš grumtynes, o ne jų metu. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad kaltinamieji T. S. ir R. S. grasino nužudyti V. G. ne grumtynių metu, o grasinimus išsakė prieš grumtynes. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė, aiškino, jog V.

G. nė vienas negrasino, nukentėjusiojo nesmaugė. Tačiau šiuos jų parodymus paneigia nukentėjusiojo V. G., taip pat liudytojų V. G., A. G., A. S. parodymai. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai dėl V. G. atžvilgiu išsakytų grasinimų sumušti ar nužudyti, o vėliau prieš V. G. panaudoto fizinio smurto, smaugimo, iš esmės sutampa, neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Po nukentėjusiojo atžvilgiu išsakytų grasinimų nužudyti iš karto buvo panaudotas fizinis smurtas, ir ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Nukentėjusysis V. G. buvo kaltinamųjų muÅ¡amas, daužomas bei smaugiamas, kas neabejotinai sukėlė asmeniui fizinį skausmÄ . T. S. ir R. S. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. T. S. ir R. S. buvo kaltinami grasinę nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Kaltinamajame akte, apraÅ¡ant kaltinamiesiems pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nenurodyta kokiais konkrečiais žodžiais ar veiksmais pasireiÅ¡kė grasinimas sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V.

G. sveikatÄ . BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už grasinimÄ nužudyti žmogų arba grasinimÄ sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ . Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡iame BK straipsnyje nurodytų veikų. Nuteisimo dėl grasinimo nužudyti, ar grasinimo sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ sÄ lyga yra grasinimo nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatÄ faktų nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Pažymėtina, kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas patikrintais įrodymais, o ne abejonėmis, ar prielaidomis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų grasinimo sunkiai sutrikdyti V. G. sveikatÄ aplinkybes. Prokuroro suformuluotame kaltinime pagal BK 145 straipsnio 1 dalį net neapraÅ¡yto Å¡ios veikos (grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ) faktinės aplinkybės (nenurodyta kas iÅ¡sakė šį grasinimÄ , kokiais žodžiais, kokiu laiku). Darytina iÅ¡vada, jog kaltinamajame akte grasinimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ faktas yra preziumuojamas remiantis kito asmens muÅ¡imo faktu, todėl kaltinimo dalis, kuria T.

S. ir R. S. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už grasinimÄ sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatÄ naikintina dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo. Minėtas nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia: grasindami V. G. bei smurtaudami prie šį jie suvokė savo veiksmus, numatė tokių veiksmų pasekmes ir jų norėjo. T. S. ir R. S. veiksmai - iÅ¡sakyti grasinimai ir netrukus po to sekę jų realumÄ patvirtinantys veiksmai (fizinio skausmo sukėlimas) kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamieji nurodė, jog įvykio metu buvo iÅ¡gėrę, liudytojai parodė, kad kaltinamieji buvo agresyvÅ«s, o iÅ¡gėrę jie visuomet tampa agresyvus. Liudytojas policijos pareigÅ«nas L. L. parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ du žmonės – vyras ir moteris – buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s. Kaltinamųjų neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir pripažįstamas kaltinamųjų girtumÄ atsakomybe už visas nusikalstamas veikas sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama ir tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarytos veikiant bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji T. S. padarė tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, bei pasikėsino padaryti vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Ji anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmÄ kartÄ , nedirba. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, T. S. skiriamos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis to paties kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo bÅ«du. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡i subendrinta bausmė subendrinama su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes.

Kaltinamoji T. S. anksčiau neteista, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant T. S. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgÅ«džius, integruotis į visuomenės gyvenimÄ , laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji įpareigojama pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų asmenų V.

G. ir V. G. ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kaltinamasis R. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmÄ kartÄ , dirba. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, R. S. skiriamos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo bÅ«du.

Įvertinus tai, kad R. S. anksčiau neteistas, duomenų apie padarytus naujus teisės pažeidimus nėra, dirba, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų V.

G. ir V. G. ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kaltinamiesiems T. S. ir R. S. paskirtos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos. Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė T. S. 35,36 Lt civilinį ieÅ¡kinį reikalaudama atlyginti dėl kaltinamosios T. S. nusikalstamų veiksmų patirtÄ turtinę žalÄ . (I tomas, b.l. 23-24).

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nepilnametis nukentėjusysis V. G., dėl kaltinamosios T. S. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -35,36 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamoji T. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM 35, 36 Lt civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas bei nepilnamečio nukentėjusiojo V. G. atstovas pagal įstatymÄ V. G. pareiÅ¡kė 3 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį T. S. dėl jo mažamečiui sÅ«nui V. G. padarytos neturtinės žalos ir 2 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį T. S. bei R. S. dėl jam padarytos neturtinės žalos (I tomas, b.l. 41, 42). Civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.Nustatyta, kad dėl kaltinamosios T.

S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. G. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: dvi poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje, bei kraujosruva deÅ¡inės pėdos IV pirÅ¡to panagėje, nežymiai sutrikdę jo sveikatÄ . Kaltinamoji nusikaltimÄ padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodama fizinį smurtÄ ir sÄ moningai siekdama sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. V. G. yra mažametis, jo socialinės vertybės ir gėriai nepilnai susiformavę, todėl dėl pažįstamo suaugusio žmogaus- kaimyno- panaudoto fizinio smurto pasijuto Å¡iurkščiai pažemintas ir Å¡okiruotas.

Dėl patirtų sužalojimų iki Å¡iol jaučia nerimÄ , padidintÄ jautrumÄ , baimę iÅ¡eiti į bendro su kaltinamÄ ja naudojimo patalpas. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam V. G. praÅ¡omÄ priteisti 3 000 Lt neturtinę žalÄ mažina iki 2500 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymÄ sÄ lygoja ir Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, bÅ«tinybė atsižvelgti į visuomenės interesÄ , kaltinamosios turtinę padėtį (ji nedirba, registruojasi darbo biržoje, vienintelis kaltinamosios pragyvenimo Å¡altinis yra socialinės paÅ¡alpos, likvidaus turto neturi), iÅ¡laikyti tam tikrÄ nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamieji T. S. bei R. S. nukentėjusiajam V. G. sukėlė fizinį skausmÄ , grasino jį nužudyti. Å ie veiksmai buvo atlikti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, iÅ¡tempiant jį iÅ¡ kambario, kuriame miegojo nepilnamečiai sÅ«nÅ«s. Dėl tokio kaltinamųjų elgesio nukentėjusysis neabejotinai patyrė iÅ¡gÄ stį, pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus Be patirto fizinio skausmo, V.

G. patyrė laikinų nepatogumų dėl kraujosruvų ant kaklo. Dėl netikėto kaltinamųjų fizinės jėgos ir smurto panaudojimo, patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir iÅ¡gÄ stį. Kaltinamieji T. S. ir R. S. veikė tyčia, brutaliai panaudodami fizinę jėgÄ ir sÄ moningai siekdami, kad nukentėjusysis patirtų fizinį skausmÄ , pažeminimÄ ir stresÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės padidindami nusikalstama veika V. G. sukeltus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Tačiau byloje nenustatyta, kad Å¡ių neigiamų iÅ¡gyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, pablogėjusiais darbo santykiais, ar gerove.

Nukentėjusysis V. G. patvirtino, kad tarp kaltinamųjų ir jo konfliktai kyla nuolat dėl menkaverčių priežasčių. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo V. G. prašomi priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti mažinami iki 1 500 Lt. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.Laikmena (CD ) su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje (I t., b.l.18).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a:T.

S. (T. S.) pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems mėnesiams.- pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡eriems mėnesiams.- pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimÄ devyneriems mėnesiams. - pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimÄ vieneriems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, subendrinti, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ devyneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡iÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ vieneriems metams ir Å¡eÅ¡eriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamÄ jÄ T. S. įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų asmenų V. G. ir V. G. ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kaltinamajai T. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡eriems mėnesiams.- pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimÄ devyneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ devyneriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamÄ jį R. S. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų asmenų V.

G. ir V. G. ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kaltinamajam R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios T. S. 35, 36 Lt turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieÅ¡kovo V.

G. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios T. S. 2 500 Lt V. G. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ kaltinamųjų T. S. ir R. S. solidariai 1500 Lt V. G. padarytai neturtinei žalai atlyginti.LaikmenÄ (CD ) su garso įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Kristina Baškienė