d518253e-e02f-40ee-9bf9-11a81b027cc1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1593-1100/2021 Proceso Nr. 1-02-2-00127-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorams Romualdui Latveliui, Pauliui Paukščiui, kaltinamajam V. V. (V. V.), gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui, vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės V.

V. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 24 d., bÅ«damas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, skambino ir rašė trumpÄ sias žinutes iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamas necenzÅ«rinę leksikÄ , sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartÄ . V. V. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir su (duomenys neskelbtini) D. P. susitarė, kad kaltinamasis atiduos visÄ turtÄ . Kita vertus, teismas neatsiuntė sprendimo, po to, (duomenys neskelbtini) jam skambino ir pradėjo sakyti, kad jis turi perregistruoti automobilį jos vardu. Vėliau gautame teismo sprendime buvo nurodyta, kad automobilis priklauso jam. Tada jam paskambino D. P., kuris pasakė, kad reikia perregistruoti automobilį, nors teismo sprendimas buvo kitoks. Vėliau skambino kažkokia mergina vardu A., kuri prašė susitikti VÄ® „Regitra“ ir perregistruoti automobilį.

Dėl šios priežasties prasidėjo ginčas. D. P. yra jo dukros (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis kelis vakarus, taip pat naktį rašė žinutes nukentėjusiajam dėl automobilio. Kaltinamojo telefono numerio paskutiniai skaičiai „(duomenys neskelbtini)“, kitu telefonu numeriu nesinaudoja. Pasak V. V., jis nenaudojo necenzūrinės leksikos rašydamas D. P., negrasino jam ir nebaugino, net negalvojo to daryti (nesiruošė to daryti). Taip pat siuntė D. P. balso pranešimus. Kaltinamajam buvo trauma po (duomenys neskelbtini).

Paskutiniu metu jis nerašė nukentėjusiajam. Yra susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, kuriuose užfiksuotos žinutės. Pripažino, kad kaltinamasis rašė jas rusų kalba. Kai rašė žinutes buvo iÅ¡gėręs. Nukentėjusysis D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta V. V.. Iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis yra kelis kartus bendravęs su kaltinamuoju, dalyvavo jo (duomenys neskelbtini). Tiksliai pasakyti negali kada (praeitų metų pabaigoje ir Å¡ių metų pradžioje), bet ilgÄ laikÄ , kai bÅ«davo ketvirtadienis ar penktadienis, prasidėdavo terorizavimas – skambučiai su įžeidinėjimais ir grasinimai.

Tai vykdavo iki sekmadienio. Dažniausiai buvo skambinama ir rašoma naktį. D. P. atsikeldavo ryte ir matydavo keliasdešimt žinučių ir skambučių. Žinutės buvo rašomos rusiškai, didžioji jų dalis buvo įžeidinėjimai, kitos – tiesioginiai grasinimai. Nukentėjusysis supranta rusiškai. Vien žinučių skaičius laikytinas terorizavimu, o grasinimus vertina kaip žinučių turinį, jog V. V. žino, kur nukentėjusysis gyvena, taip pat kad bus su juo susidorota. Ne visos žinutės buvo pateiktos ikiteisminio tyrimo įstaigai, tačiau visos žinutės, kurios pateiktos, buvo skirtos D.

P.. Nukentėjusysis perskaitė visas žinutes. D. P. turėjo V. V. mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį, paskui kaltinamasis pradėjo skambinti ir raÅ¡yti iÅ¡ kitų telefonų. BÅ«davo, kad kai jis paskambindavo, nukentėjusysis atsiliepdavo ir prasidėdavo įžeidinėjimai. Vėliau nukentėjusysis nereagavo į V. V. skambučius ir žinutes. Nepamena, ar žinutėse buvo raÅ¡oma apie automobilį. Buvo grasinama net ir jo žmonai, kad jÄ iÅ¡prievartaus ir pan. Kol nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaltinamasis neapklaustas, tol visa tai nesibaigė.

Viskas pasibaigė, kai nukentėjusysis pakalbėjo su kaltinamojo advokatu, kuris pakalbėjo su ginamuoju, ir šis baigė skambinti ir rašyti žinutes. Nukentėjusysis neturi pretenzijų, jo tikslas buvo, kad skambučiai ir žinutės baigtųsi. D. P. dėl V. V. elgesio buvo įbaugintas, nes kaltinamasis žinojo, kur nukentėjusysis gyvena, o V. V., apsvaigęs nuo alkoholio, gali kelti grėsmę kitų gyvybei ir sveikatai. Neįsivaizduoja, kodėl kaltinamasis taip elgėsi, tačiau jis nuolat rašo (duomenys neskelbtini) M.

V. ir jos Å¡eimai. Dėl automobilio situacija buvo tokia, kad nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) tvarkė V. V. ir jo (duomenys neskelbtini) dokumentus, kaltinamasis buvo parašęs, kad automobilis atitenka (duomenys neskelbtini), tačiau sprendime buvo padaryta klaida ir nurodyta, kad transporto priemonė atitenka V. V.. Sprendimas įsiteisėjo, tačiau kadangi buvo susitarimas dėl automobilio, todėl D. P. sakė, kad V. V. perregistruotų automobilį. Dėl kito naudojamo telefono numerio parodė, kad bÅ«davo taip, kad jei neatsakydavo į žinomÄ V.

V. telefono numerį, tada pradedama raÅ¡yti iÅ¡ kito telefono numerio, buvo matyti ta pati žinučių stilistika. Tas pats bÅ«davo ir su telefono skambučiais. Kiekvienam, kuris nuolat gauna įžeidžiančio ir grasinančio pobÅ«džio žinutes, kai neduodama ramybės, tai kelia stresÄ , juolab nežinia, kaip asmuo gali pasielgti. V. V. galėjo skambinti, kai buvo derinama taikos sutartis dėl (duomenys neskelbtini), o moteris vardu A. yra nukentėjusiojo žmona, ji negalėjo skambinti kaltinamajam (galėjo skambinti jo (duomenys neskelbtini) vardu I.).

Jis rašė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Jis buvo kalbėjęs su V. V. gynėju, kuris prašė, kad bÅ«tų paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nenori turėti jokių reikalų su kaltinamuoju, kad Å¡is raÅ¡inėtų žinutes. Jei V. V. nedarys to, nukentėjusysis neturės jokių pretenzijų. Liudytoja M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. yra jos (duomenys neskelbtini), o D. P. – jos dukros (duomenys neskelbtini) ir jos (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis buvo jos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) byloje. D. P. yra jai sakęs, kad kaltinamasis neduoda jam ramybės. Nesigilino, kÄ nukentėjusiajam rašė V. V., nematė žinučių turinio, nors tekstas aiÅ¡kus – žinutės su keiksmažodžiais. Dėl automobilio parodė, kad transporto priemonė yra perraÅ¡yta jos vardu, bet kaltinamasis piktybiÅ¡kai atsisako iÅ¡registruoti automobilį VÄ® „Regitra“. Nukentėjusiojo D. P. 2021 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kimas, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl V.

V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 6–8). Nukentėjusysis D. P. 2021 m. sausio 27 d. raÅ¡tu pateikė savo mobiliojo ryÅ¡io telefono nuotraukomis, kuriose užfiksuoti gauti telefono skambučiai ir žinutės iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–29). Prie 2021 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo buvo pridėtas siųstų žinučių vertimas į lietuvių kalbÄ (1 t., b. l. 33–41). 2021 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kimu V.

V. ir D. P. pareiÅ¡kė, kad jie susitaikė ir vienas kitam neturi pretenzijų. V. V. taip pat nurodė, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsipraÅ¡o nukentėjusiojo (1 t., b. l. 167). D. P. 2021 m. gegužės 3 d. pareiÅ¡kimu prokuratÅ«rai pareiÅ¡kė, kad atsiima savo 2021 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (2 t., b. l. 1). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Dėl gynybos praÅ¡ymo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ V. V. gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla turi bÅ«ti nutraukta, nes nukentėjusysis D.

P. dar 2021 m. gegužės 3 d. pareiÅ¡kimu prokuratÅ«rai pareiÅ¡kė, kad atsiima savo 2021 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kimÄ (2 t., b. l. 1). Gynėjo nuomone, toks nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo atsisakymas laikytinas pagrindu konstatuoti, kad nebėra nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ tais atvejais, kai procesas gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ .

V. V. Å¡ioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. BK 145 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas.

Å iais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad D. P. 2021 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl V. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 6–8). Taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad bÅ«tų inicijuotas baudžiamasis procesas dėl kaltinamojo. Minėto pareiÅ¡kimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 70–73).

Todėl laikytina, kad baudžiamasis procesas dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas nepažeidžiant BK 145 straipsnio 3 dalies ir BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kaip minėta, V. V. gynėjas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymÄ sieja su tuo, kad D. P. ikiteisminio tyrimo metu atsiėmė 2021 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kimÄ . Kita vertus, tai nesudaro teisinio pagrindo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ minėtu pagrindu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatas pradėtas ikiteisminis tyrimas atliekamas bendra tvarka ir nukentėjusiojo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad jis įtariamajam neturi pretenzijų, nėra pagrindas jį nutraukti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-139/2008).

Tai galioja ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas yra svarbÅ«s bÅ«tent baudžiamojo proceso inicijavimui (Å¡ioje byloje tokia aplinkybė nustatyta), tačiau vėliau jį pradėjus nukentėjusiojo pozicija (nagrinėjamu atveju D. P. 2021 m. gegužės 3 d. pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymas ikiteisminio tyrimo metu, kad jis atsiima 2021 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kimÄ ) nėra sÄ lyga, dėl kurios baudžiamasis procesas turi bÅ«ti nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl Å¡ios priežasties V. V. gynėjo praÅ¡ymas yra atmetamas. Teismas pažymi ir tai, kad, vadovaujantis V. V. gynėjo argumentavimu, nepateisinama bÅ«tų, kad po baudžiamojo proceso pradėjimo tolimesnis jo vykdymas (atitinkamų valstybės pareigÅ«nų veikla, į kuriÄ buvo sudėtos laiko ir kitokios sÄ naudos) ir pabaiga besÄ lygiÅ¡kai priklausytų nuo nukentėjusiojo valios. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo nutraukti bylÄ ir BK 38 straipsnio pagrindu susitaikius D. P. su V. V.. BK 38 straipsnio 1 dalis nustato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas.

Pažymėtina, kad pagal BK 38 straipsnio 2 dalį, Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, be kita ko, asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Å i baudžiamojo įstatymo nuostata susaisto teismÄ dėl galimybės neturėjimo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

Nagrinėjamu atveju V. V. prokuroro 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu, kurį 2018 m. balandžio 30 d. patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (susitaikius su nukentėjusiÄ ja M. V. (2 t., b. l. 26–28). Kita vertus, nepraėjus ketveriems metams, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 24 d., jis vėl nusikalto. Taigi taikyti V. V. BK 38 straipsnio nuostatas atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra teisinės galimybės. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ .

BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Taigi, Å¡i norma nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už alternatyvių veikų padarymÄ :

1) žmogaus terorizavimÄ grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba 2) sistemingÄ Å¾mogaus bauginimÄ , naudojant psichinę prievartÄ . V. V. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 24 d., bÅ«damas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, skambino ir rašė trumpÄ sias žinutes savo mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) D. P. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamas necenzÅ«rinę leksikÄ , jį terorizavo grasindamas su juo susidoroti ir sutrikdyti jo sveikatÄ , sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartÄ .

V. V. ir jo gynėjas akcentavo, kad byloje neįrodyta, jog V. V. skambino ir rašė trumpÄ sias žinutes iÅ¡ abiejų mobiliojo ryÅ¡io telefono numerių, nes kaltinamasis naudojosi tik vienu mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu, kuris baigiasi skaičiais „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bÅ«davo taip, kad jei neatsakydavo į žinomÄ V. V. telefono numerį, tada pradedama raÅ¡yti iÅ¡ kito telefono numerio, buvo matyti ta pati žinučių stilistika.

Tas pats būdavo ir su telefono skambučiais. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad jis gaudavo iš V. V. žinučių ir telefono skambučių ir iš kito mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84–85). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte V. V. pareikštas konkretus galimos nusikalstamos veikos padarymo laikas – laikotarpis nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 24 d. D. P. 2021 m. sausio 26 d. pareiškime ir 2021 m. vasario 10 d. skunde akcentavo V.

V. trumpÄ sias žinutes ir telefono skambučius iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuose dokumentuose tiesiogiai nebuvo užsiminta, kad minėtu laikotarpiu kaltinamasis iÅ¡ kokio nors kito mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio darė aptariamus veiksmus (1 t., b. l. 6–8, 50–54). Byloje taip pat nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad V. V. bÅ«tent laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 24 d. rašė trumpÄ sias žinutes ir skambino D. P. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje yra telefono nuotraukos, iš kurių matyti, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta D. P. keturis kartus (23.39–23.41 val., taip pat rašytos trumposios žinutės (1 t., b. l. 10). Nuotraukose nėra užfiksuota skambučių ir trumpųjų žinučių data. Nukentėjusysis 2021 m. sausio 27 d. dokumente dėl papildomų duomenų pateikimo nurodė, kad V. V. galimai 2021 m. sausio 26 d. po 23 val. skambino keturis kartus ir parašė dvylika įžeidžiančio pobūdžio trumpųjų žinučių (1 t., b. l. 9). 2021 m. sausio 26 diena peržengia V.

V. kaltinime nurodytÄ galimos nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , teismas savo iniciatyva negali plėsti kaltinimo ribų, todėl teismas negali spręsti, ar kaltinamasis skambino ir rašė trumpÄ sias žinutes iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ar ne. Byloje taip pat yra telefono nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 2021 m. vasario 7 d., taip pat raÅ¡ytos trumposios žinutės (data neaiÅ¡ki) (1 t., b. l. 55–57). Vėlgi 2021 m. vasario 7 diena peržengia V.

V. kaltinime nurodytÄ galimos nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , o trumpųjų žinučių paraÅ¡ymo tiksli data nėra aiÅ¡ki. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenurodė, kad iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gavo skambučius ir trumpÄ sias žinutes bÅ«tent laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 24 d. (1 t., b. l. 84–86). D. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat nenurodė itin konkrečių aplinkybių, dėl kito galimo V. V. naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono laiko.

Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad V. V. bÅ«tent aptariamu laikotarpiu skambino ir rašė trumpÄ sias žinutes D. P. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Pats kaltinamasis baudžiamojo proceso metu nepripažino tokios aplinkybės. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas nepripažįsta įrodyta aplinkybę, kad V. V. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 24 d. skambino ir rašė trumpÄ sias žinutes D. P. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartÄ suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , bet ir kaip kiti baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gÄ sdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutės ir pan.).

Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , nelabai ilgÄ laiko tarpÄ ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ , o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį.

Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikÅ¡mės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018). Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-347/2014)).

Taigi, vertinant grasinimo realumÄ , svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014, 2K-346-942/2018). V. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis kelis vakarus, taip pat naktį rašė žinutes nukentėjusiajam dėl automobilio, siuntė D.

P. balso praneÅ¡imus; jis nenaudojo necenzÅ«rinės leksikos raÅ¡ydamas D. P., negrasino jam ir nebaugino, net negalvojo to daryti (nesiruošė to daryti). V. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tikslaus laikotarpio, per kurį jis jam siuntė balso žinutes, neprisimena, nes jas jau iÅ¡trynė, galimai tai buvo 2021 metų sausio mėnesį (1 t., b. l. 118–121). Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis bylÄ nagrinėjant teisme neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 19 d. pasirašė pareiÅ¡kime dėl susitaikymo, kuriame nurodyta, kad V.

V. apgailestauja dėl netinkamo elgesio ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo (1 t., b. l. 167). Taigi kaltinamasis baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus, ar jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , ar ne. Be to, kaltės pripažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , nors iÅ¡ tiesų to nebuvo padaryta, yra nelogiÅ¡kas asmens elgesys. IÅ¡ byloje esančių telefono nuotraukų matyti, kad V. V. atskiromis dienomis iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambindavo intensyviai (pavyzdžiui, devynis kartus per dienÄ , iÅ¡ jų ir gana vėlų vakarÄ â€“ po 22 val. (1 t., b. l. 13); kitÄ kartÄ â€“ keturis kartus per dienÄ (1 t., b. l. 14).

Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis turėjo skambinti D. P.. Kaltinamasis iÅ¡ minėto mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė itin daug trumpųjų žinučių nukentėjusiajam (1 t., b. l. 11–18). Analizuojant Å¡ių žinučių turinį (1 t., b. l. 33–41), matyti, kad D. P. yra pastoviai įžeidinėjamas (vadinamas kekÅ¡e, kale, žydu, mulkiu, trenktu, padaru ir kt.), kalbama apie lytinius santykius, minimi nukentėjusiojo Å¡eimos nariai (žmona vardu A., jo teta), kurie taip pat įžeidinėjami, raÅ¡oma apie norÄ turėti lytinių santykių su D.

P. žmona. Taigi kaltinamasis savo trumposiomis žinutėmis besikartojančiai įžeidinėjo nukentėjusįjį, rašė jam amoralaus pobūdžio tekstus, atitinkamai reiškė neleistinus ketinimus (pavyzdžiui, lytiškai santykiauti su nukentėjusiojo žmona). Tai laikytina psichinės prievartos panaudojimu BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Nors ne visos trumposios žinutės buvo skirtos asmeniškai D. P., tačiau jos buvo siųstos būtent nukentėjusiajam, kad šis žinotų jų turinį (byloje nėra duomenų, kad V.

V. siuntė trumpÄ sias žinutes D. P. žmonai ir Å¡i gavo jas, todėl nukentėjusiojo žmona ir nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ ja byloje). Nagrinėjamu atveju visų trumpųjų žinučių kontekste net ir V. V. sistemingi pasisakymai apie D. P. artimus žmones taip pat laikytina psichinės prievartos panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Vien paraÅ¡ytų V. V. trumpųjų žinučių skaičius rodo apie jų sistemingumÄ . D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad toks kaltinamojo elgesys kėlė stresÄ , jis nežinojo, ko galima tikėtis iÅ¡ V.

V.. Akivaizdu, kad dėl sistemingo tokio kaltinamojo elgesio nukentėjusysis bÅ«tent ir kreipėsi į teisėsaugos institucijÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi nekyla abejonių, kad D. P. patyrė psichologinį diskomfortÄ (nerimÄ , nesaugumo jausmÄ ) dėl V. V. veiksmų, t. y. kaltinamasis savo veiksmais sukÅ«rė nerimo, baimės ir nesaugumo atmosferÄ . V. V. sistemingi, besikartojantys veiksmai (ypač trumpųjų žinučių raÅ¡ymas) nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio. Taigi pripažintina, kad kaltinamasis bylai reikÅ¡mingu laiku sistemingai baugino D.

P. naudodamas psichinę prievartÄ . Nukentėjusiojo profesija ((duomenys neskelbtini)) savaime nemažina fakto, kad jis nagrinėjamu atveju buvo įbaugintas V. V. veiksmų. V. V. padarytų veiksmų pobÅ«dis, telefoninių skambučių ir trumpųjų žinučių intensyvumas, trumpųjų žinučių turinys neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad sistemingai baugina D. P. naudodamas psichinę prievartÄ , ir norėjo taip veikti. Tai, kad V. V. iÅ¡ tiesų nesiekė įgyvendinti trumposiose žinutėse nurodytų ketinimų ar jis tai darė bÅ«damas neblaivus (pasak kaltinamojo), neturi reikÅ¡mės jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

V. V. taip pat pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis bylai reikÅ¡mingu laiku terorizavo grasindamas su D. P. susidoroti ir sutrikdyti jo sveikatÄ . Kaip minėta, viena iÅ¡ alternatyvių BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veikų yra žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ . Teismas, iÅ¡analizavęs D. P. pateiktų trumpųjų žinučių turinį, negali daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad V. V. terorizavo D.

P. vienu iÅ¡ BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytų bÅ«dų. Trumpųjų žinučių, siųstų kaltinamojo, turinyje tiesiogiai neužfiksuota, kad norima nužudyti D. P. ar sutrikdyti jam sveikatÄ . Kaltinime konkrečiai nenurodyta, kokiu bÅ«du kaltinamasis siekė „susidoroti“ su nukentėjusiuoju (pastebėtina, kad veikos „susidoroti“ nėra BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje). Kaip minėta, Å¡iose žinutėse D. P. yra pastoviai įžeidinėjamas, kalbama apie lytinius santykius, minimi nukentėjusiojo Å¡eimos nariai, kurie taip pat įžeidinėjami, raÅ¡oma apie norÄ turėti lytinių santykių su D.

P. žmona. Tai apima sistemingÄ nukentėjusiojo bauginimÄ panaudojant psichinę prievartÄ , o ne terorizavimÄ padarant vienÄ iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nustatytų veikų. Todėl Å¡ie V. V. veiksmai Å¡alinami iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį užtenka bent vienos alternatyvios veikos padarymo. Taigi byloje įrodyta, kad V. V. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 24 d., bÅ«damas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, skambino ir rašė trumpÄ sias žinutes iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) D.

P. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamas necenzÅ«rinę leksikÄ , sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartÄ . V. V. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. V. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jam bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu buvo psichologiÅ¡kai sunku, tačiau vien kaltinamojo psichologinė bÅ«sena nepateisina jo padarytų veiksmų prieÅ¡ D. P.. Pasak kaltinamojo, jis kontaktavo su nukentėjusiuoju dėl iÅ¡kilusio ginčo dėl automobilio (transporto priemonės perregistravimo), tačiau motyvas nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties bÅ«tinasis požymis.

V. V., bÅ«damas nepatenkintas dėl situacijos su transporto priemone, turėjo susilaikyti nuo kokių nors pavojingų veiksmų darymo arba bendrauti civilizuotai. Kaltinamasis bylÄ nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad jį terorizavo dėl automobilio skambindamas nukentėjusysis ir kiti asmenys. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje yra vertinami V. V., o ne kitų asmenų padaryti veiksmai. Be to, kaltinamasis, manydamas, kad prieÅ¡ jį galimai buvo padaryta nusikalstama veika, turėjo teisę kreiptis į teisėsaugos institucijÄ , kad Å¡i įvertintų kitų asmenų veiksmus ir spręstų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje itin akcentavo, kad V. V. veiksmuose nėra terorizavimo ir grasinimų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda ir už sistemingÄ Å¾mogaus bauginimÄ , naudojant psichinę prievartÄ (tokiam bauginimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti kaltinamojo grasinimų; bauginimÄ gali patvirtinti ir kiti baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliantys veiksmai). Tokia V. V. nusikalstama veika ir įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Tai, kad byloje iÅ¡ pradžių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , savaime nepaneigia, kad V. V. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pažymėtina, kad prokuroro 2021 m. vasario 22 d. nutarimu buvo panaikintas 2021 m. vasario 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 70–73). Be to, tik teismas, iÅ¡nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas procesinį sprendimÄ , daro atitinkamas iÅ¡vadas, ar kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių.

Tai, kad V. V. pareikÅ¡tame kaltinime nėra detalizuojamos konkrečios trumposios žinutės, savaime nereiÅ¡kia, kad jam pareikÅ¡tas kaltinimas yra ydingas (pastebėtina, kad, teismo paklaustas, kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad jis supranta, kuo yra kaltinamas). Nagrinėjamu atveju sistemingai siunčiamų V. V. trumpųjų žinučių visuma sukėlė D. P. įbauginimo, nerimo atmosferÄ , tai rodo nukentėjusiojo sistemingÄ bauginimÄ panaudojant psichinę prievartÄ , todėl kaltinime iÅ¡skirti atskiras trumpÄ sias žinutes nebuvo tikslinga.

Gynėjo baigiamojoje kalboje akcentuotas paties nukentėjusiojo elgesys nėra Å¡ios bylos dalykas. Kaltinamojo gynėjas taip pat teigė, kad nukentėjusysis galėjo ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, manydamas, kad prieÅ¡ jį buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, galima nusikalstama veika įvertinta, byla bÅ«tų perduota į teismÄ , o kaltam asmeniui bÅ«tų paskirta bausmė.

Priešingai, nei teigė V. V. advokatas, nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių. V. V. veiksmai patenka būtent į baudžiamosios, o ne civilinės teisės reguliavimo sritį. Todėl teigti, kad kaltinamasis yra nepagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nėra teisinio pagrindo. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ V. V. padarė vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , pavojingÄ Å¾mogaus sveikatai ir gyvybei, priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). V. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. V. anksčiau neteistas (teistumas iÅ¡nykęs) (1 t., b. l. 132–134), baustas administracine tvarka, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (1 t., b. l. 136–140).

Kaltinamasis dirba, byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ . Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. V. skiriant BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytÄ bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimÄ . V. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnės bausmės rūšį, nei nustatyta sankcijoje, nėra teisinio pagrindo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, jis dirba. V. V. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Å iuo atveju yra pagrindas pasitikėti V. V. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. V. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 4 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje, užbaigiant jÄ per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bet kokia forma nebendrauti su nukentėjusiuoju D. P. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas). V. Kiti klausimai V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 122–124). Ji paliktina galioti iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso iÅ¡laidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti V. V. paskirtos bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant jam:

1) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje, užbaigiant jÄ per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bet kokia forma nebendrauti su nukentėjusiuoju D. P. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis