2021-08-11 Nr. AB-15639-3-62-3-01453-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-358-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01453-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. liepos 15 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK). 1, 2 būrio dušo patalpoje nėra atskirų kabinų nei pertvarų, todėl nuteistieji vieni kitus mato, kas sukelia psichologinį diskomfortą. Dušinėje ant sienų, lubų yra pelėsis, jaučiasi nemalonus kvapas, nuo lubų krenta tinkas. Virtuvės patalpoje įrengta netinkama ventiliacija, todėl kaupiasi gaminamo maisto garai ir dūmai. Koridoriuose sutrūkinėjusios sienos, atšokusios grindys, kojos kliūva už seno grunto. 1 būryje 3 kameroje, kuri yra 21,38 kv. m ploto, vienam asmeniui teko tik 2,15 kv. m gyvenamojo ploto, kameroje įrengtas tualetas neturėjo dangčio, teko sėdėti ant šaltos geležies, dėl ko kreipėsi į medikus dėl pūslės skausmų. Kameroje uždrausta rūkyti, lauke galima būti tik 4 val. per parą, patalpos kur būtų galima rūkyti, neįrengtos. Neparūkęs pareiškėjas būna nervingas, jaučia psichologinį diskomfortą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-ANK 3 sektoriuje. 1 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, kurios plotas yra 20,98 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenka 5,25 kv. m ploto. Pataisos namuose nuteistieji atskiruose lokaliniuose sektoriuose gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. 3 sektoriaus 1 būrio koridoriaus grindys tvarkingos, gabalais neatšokusios, sienos nesutrūkinėjusios. Pravieniškių PN-AK nėra avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų, jos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Būrio bendroje dušinėje įrengtos 9 dušo galvutės. Įstaiga neturi prievolės įrengti matomumą ribojančias sieneles prausyklų patalpose. Dušo patalpos tvarkingos, tinkas nebyra, sanitarinis mazgas tvarkingas, įrengtas pagal visus reikalavimus. Už patalpų švarą atsakingi patys nuteistieji, jiems yra išduodamos visos priemonės švarai palaikyti. 3 sektoriuje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus, 1 būrio virtuvėlėje sumontuoti gartraukiai. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigai prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas, rūkymo vieta yra įrengta kiemelyje. Pareiškėjas atlikdamas bausmę 3 sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, nesikreipė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo R. T. skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

5. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio mažesnio gyvenamojo ploto negu numatyta teisės aktuose, teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde pateiktus jo gyvenamojoje patalpoje esančio inventoriaus ploto paskaičiavimus, pažymėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Atsižvelgęs į tai, jog bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose sanitarinis mazgas yra visiškai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, teismas atmetė pareiškėjo skunde nurodytą vienam asmeniui tenkančio ploto apskaičiavimą, o įvertinęs bylos duomenis, susijusius su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, konstatavo, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

6. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl patalpų avarinės būklės, nes juos paneigė byloje esantys įrodymai.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl Pravieniškių PN-AK 1 būrio dušinėje nesančių pertvarų, bylos medžiaga nėra paneigti, todėl vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl pareigos pataisos namams užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju visą ginčo laikotarpį buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu.

8. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, kurie pagrindžia nuteistųjų pareigą tvarkyti patalpas, sprendė, kad pelėsis gali atsirasti tik dėl pačių nuteistųjų netinkamai atlikto darbo, t. y. nuteistieji privalo patalpas išvalyti taip, kad ant sienų, lubų nebūtų matomas pelėsis.

9. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl virtuvėje netinkamai įrengtos ventiliacijos, nes bylos duomenys patvirtino, jog 3 sektoriuje, kuriame bausmę atliko pareiškėjas, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, virtuvėje sumontuoti gartraukiai, patalpa gali būti vėdinama ir per langus.

10. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl klozeto, kuriame nėra dangčio, teismas analizavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) tualetų įrengimo aspektu ir priėjo prie išvados, jog teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo įrengti tualeto dangtį. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK, neįrengdama tualeto dangčio, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

11. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neneigia, jog rūkantiems būrio nuteistiesiems įrengta ir specialiu lipduku pažymėta rūkymo vieta kiemelyje, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas turi galimybę rūkyti tam skirtoje vietoje, todėl skundo argumentus dėl patiriamų nepatogumų, ribojant rūkymo laiką, atmetė.

12. Teismui nekilo abejonės, kad dėl privatumo duše neužtikrinimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų. Atsižvelgęs į tai, jog šis pažeidimas objektyviai negalėjo būti juntamas tiek, kad galėtų sukelti pareiškėjui didelio masto kančias, depresiją, ar kitus itin sunkius išgyvenimus, pareiškėjas ginčo laikotarpiu niekuomet nereiškė pretenzijų dėl jo privatumo užtikrinimo naudojantis dušu, įvertinęs pažeidimo trukmę (dušu pareiškėjas naudojosi 1 kartą per savaitę) ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, teismas padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 13. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. T. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Pagal LVAT praktiką, pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

13.2. Neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jam konstatuoti turi būti nustatyti veiksniai, kurie būtų pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Atitinkamai neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų apie fizines ir psichologines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, o byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė niekuo neišsiskiria nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti ir tai atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

14. Pareiškėjas R. T. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo netinkamai atstovaujamas advokatės, kuri nepateikė atsikirtimo į atsakovo atstovo atsiliepimą, nereikalavo tikslių įrodymų, o taip pat buvo paėmusi iš pareiškėjo visus su šia byla susijusius dokumentus, todėl jis pats negalėjo nieko daryti. Pareiškėjo vertinimu, teismas priėmė jam nepalankų sprendimą, todėl byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo, kad jis galėtų pateikti visus įrodymus.

15. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodoma jokių nesutikimo su teismo sprendimu motyvų, taigi apeliacinis skundas nėra pagrįstas nei faktu, nei teise. Jame nepateikta jokių naujų įrodymų ar įtikinamų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo pagrįstumą, nenurodytos konkrečios proceso ar materialiosios teisės normos, kurias teismas pažeidė. Vien tai, kad teismo sprendimas nepatinka pareiškėjui ar netenkina jo prasimanytų neteisėtų interesų, ar netenkina, jo nuomone, netinkamas advokato darbas, negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo R. T. prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. liepos 15 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų teismas atmetė nekonstatavęs neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.

18. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovo atstovas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia netinkamu jo atstovavimu, dėl ko buvo priimtas jam nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliacinės instancijos teismo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais atmesti, vietoje to pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina paminėtų ribų neperžengdama.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo netinkamai atstovaujamas advokatės, kuri nepateikė atsikirtimo į atsakovo atstovo atsiliepimą, nereikalavo tikslių įrodymų, o taip pat buvo paėmusi iš pareiškėjo visus su šia byla susijusius dokumentus, todėl jis pats negalėjo nieko daryti. Byloje nustatyta, jog susipažinusi su atsakovo atstovo atsiliepimu, pareiškėjo atstovė advokatė teikė pirmosios instancijos teismui prašymą prijungti rašytinius įrodymus (b. l. 54–59), prašymą išduoti liudijimą įrodymams gauti (b. l. 60), kurie buvo išspręsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi, kuria buvo nutarta prijungti prie bylos pareiškėjo atstovės 2019 m. spalio 16 d. prašymu pateiktus papildomus įrodymus bei išreikalauti iš atsakovo atstovo tualeto (ų), dušo, koridoriaus, kuriais ginčo laikotarpiu naudojosi 3 sektoriaus 1 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 3 nuteistieji, nuotraukas. Byloje taip pat yra duomenų, jog pareiškėjas naudojosi savo teise teismui teikti paaiškinimus bei prašymus (b. l. 76, 82–83). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo jo atstovavimo, nesudaro jokio pagrindo prieiti prie išvados, jog buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti (pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokius dar įrodymus, pagrindžiančius tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, jis galėtų pateikti), bet taip pat komentuoti visus įrodymus, pateiktus siekiant daryti įtaką teismo sprendimui.

21. Bylos medžiaga nustatyta (b. l. 70), kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio dušinėje nėra įrengtų pertvarų, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, kad pagal LVAT praktiką, pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

22. Vertindama šį atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovo nurodytoje LVAT nutartyje, be kita ko, išaiškinta, jog nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2429-575/2020). Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta, ar privatumo neužtikrinimas duše gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Teisėjų kolegija, byloje išnagrinėtų aplinkybių kontekste sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu šiuo atveju galbūt ir buvo pažeista (t. y. atsakovo atstovas šio pažeidimo neneigia), tačiau byloje nenustačius jokių kitų pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimų, vien privatumo neužtikrinimas duše nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo ypač prastos.

23. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

24. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

25. Nuosekliai suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tada, kai, įvertinęs konkrečią asmens situaciją, pareiškėjui įvykdytus neteisėtus veiksmus, jo sveikatos būklę, nustato tik nežymius, vienkartinius, neilgalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), tokius pažeidimus pripažįsta, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

26. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Ginčo atveju nustatytas tik pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimas. Kitų pažeidimų, dėl kurių skundėsi pareiškėjas, nenustatyta. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, pasak jo, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio, neindividualizuotais paaiškinimais apie, jo teigimu, patirtus išgyvenimus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ar kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. T. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo R. T. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius