d5145954-c585-4331-b7ea-b6f97cb8d1bc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1308-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-22871-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 78.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei O.

J. ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priteistas laikinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams. IeÅ¡kovas E. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei O.

J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, o atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Atsakovė prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms S. J. ir A. J. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis bei nustatyti nepilnamečių dukrų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakove.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pagal gaunamas pajamas teikia nepakankamÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams: ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis yra 1 700 Lt, jis kas mėnesį teikia po 150 Lt iÅ¡laikymÄ kiekvienai dukrai. Tuo tarpu atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį ir iÅ¡laiko tris nepilnametes dukras (viena iÅ¡ ankstesnės santuokos) bei moka 50 procentų komunalinių mokesčių už butÄ . Kadangi Å¡alių santuoka nėra nutraukta, atsakovė negali gauti socialinių iÅ¡mokų, kurias galėtų panaudoti dukrų iÅ¡laikymui, nes apskaičiuojant Å¡eimos pajamas įtraukiamas ir ieÅ¡kovo darbo užmokestis, kurio realiai tik maža dalis tenka Å¡eimos poreikiams.

Nors vaikai gyvena viename bute su abiem tėvais, kasdieniu vaikų iÅ¡laikymu ir auklėjimu užsiima tik motina. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametėms S. J. ir A. J. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, pavedant Å¡iomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei O.

J. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.196 straipsnio 2 dalies 3.3 straipsnio bei 3.192 straipsnio nuostatomis bei nurodė, kad materialiai iÅ¡laikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Å i pareiga susijusi su gyvybiÅ¡kai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Nustatydamas laikino iÅ¡laikymo dydį teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytu orientaciniu nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo kriterijumi – teiktino iÅ¡ abiejų tėvų vieno mėnesio iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti mažesnis už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ , t. y. 800 Lt (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti iÅ¡ dalies ir laikinam S. J. ir A. J. iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ jo po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas savo pareigÄ teikti dukroms iÅ¡laikymÄ vykdo. Be to, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo pareigos iÅ¡laikyti vaikus, neturi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovės pareigÄ iÅ¡laikyti jos dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos.

IeÅ¡kovas kas mėnesį apmoka daugiau nei pusę iÅ¡laidų už buto komunalines paslaugas, internetÄ , perveda atsakovei 300 Lt vaikų iÅ¡laikymui, perka dukroms maistÄ bei daiktus. Per mėnesį Å¡ios iÅ¡laidos sudaro apie 700 Lt. Atsakovė nesistengia ieÅ¡koti geriau apmokamo darbo, iÅ¡ dalies nemoka už butÄ ir sÄ moningai kaupia skolas, draudžia dukroms dėvėti ieÅ¡kovo nupirktus daiktus. IeÅ¡kovas pažymi, kad turi likti bent minimaliai pajamų ir jo paties bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui.

IeÅ¡kovas dalį pajamų skiria ir savo tėvams, kurie finansiÅ¡kai padėjo ieÅ¡kovo Å¡eimai įsigyti butÄ . IeÅ¡kovo mama yra pensininkė, o tėvas netekęs darbingumo. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad jos darbo užmokestis yra vos ne perpus mažesnis nei ieÅ¡kovo. Ji nereikalauja, kad ieÅ¡kovas teiktų iÅ¡laikymÄ jos dukrai iÅ¡ pirmos santuokos, tačiau aplinkybė, kad Å¡iai dukrai jos tėvas jokio iÅ¡laikymo neteikia, svarbi, nes atsakovės gaunamos pajamos skirtos iÅ¡laikyti visoms trims dukroms.

Nors ieÅ¡kovas gyvena tame pačiame bute, bendro Å«kio Å¡alys neveda ir ieÅ¡kovas nei maisto, nei drabužių dukroms neperka, o jei kÄ nors ir perka, tai laiko savo kambaryje ir dukros tais daiktais nesinaudoja. Atsakovė apmoka 50 procentų buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, todėl nesuprantama, kodėl yra skolų už butÄ , jeigu ieÅ¡kovas (kaip jis teigia) apmoka pusę buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Butas yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė, todėl už jį sutuoktiniai turi mokėti bent jau lygiomis dalimis.

IeÅ¡kovas be pagrindo nurodo savo pareigÄ iÅ¡laikyti tėvus, kurių kiekvienas turi nekilnojamojo turto ir gyvena skyrium. IeÅ¡kovo tėvo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei bylos Å¡alių (be pensijos, ieÅ¡kovo tėvas turi pajamų iÅ¡ verslo). IeÅ¡kovas be pagrindo teigia, kad jo tėvai skyrė pinigų Å¡alių butui įsigyti. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės didesnį nei po 200 Lt iÅ¡laikymÄ dukroms, taigi jis supranta, kad vaikams iÅ¡laikyti reikia daugiau lėšų nei jis skiria.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. CK normos, reglamentuojančios iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formÄ , numato, kad teismas gali priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams iÅ¡ jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Laikinas iÅ¡laikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų iÅ¡laikymas iÅ¡ esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrÄ laikÄ , kurio metu vaikų interesai turi bÅ«ti apsaugoti.

Å ių priemonių taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Laikinas iÅ¡laikymas gali bÅ«ti priteisiamas ne tik tais atvejais, kai vienas iÅ¡ tėvų apskritai nevykdo pareigos iÅ¡laikyti vaikus, bet ir tais atvejais, kai Å¡i pareiga vykdoma netinkamai (pvz.: skiriant vaikų iÅ¡laikymui per mažai lėšų), kadangi iÅ¡laikymas turi užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimÄ .

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ . Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas iÅ¡laikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės teisme, kadangi atsakovo finansines galimybes teikti tam tikro dydžio iÅ¡laikymÄ , vaikų tikruosius poreikius, iÅ¡laikymo dydžio proporcingumÄ tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, teismas įvertins tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktÄ medžiagÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį ir priteisdamas iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams, Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindų laikėsi.

Pažymėtina, kad paties iÅ¡laikymo priteisimo pagrįstumo neginčija ir apeliantas, atskiruoju skundu praÅ¡ydamas tik pakeisti priteisto laikino iÅ¡laikymo dydį (sumažinti jį nuo 400 Lt iki 200 Lt kiekvienam vaikui). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismų praktikoje nustatytas orientacinis vieno vaiko iÅ¡laikymo kriterijus yra minimali mėnesio alga (Å¡iuo metu – 800 Lt). Kadangi pareiga iÅ¡laikyti vaikus tenka abiems tėvams, orientacinis iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinas iÅ¡laikymo dydis vienam vaikui yra 400 Lt. Kaip jau minėta, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas iÅ¡ esmės nevertina bylos aplinkybių, susijusių su kiekvieno iÅ¡ tėvų pareiga ateityje teikti tam tikro dydžio iÅ¡laikymÄ vaikams, todėl priteisto laikino iÅ¡laikymo dydis apeliacinės instancijos teismo galėtų bÅ«ti keičiamas tik nustačius, jog Å¡is dydis yra akivaizdžiai neproporcingas ir suvaržantis vieno iÅ¡ tėvų, iÅ¡ kurio toks iÅ¡laikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus.

Tokių aplinkybių, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina (tÄ atskiruoju skundu patvirtina ir pats apeliantas), kad apelianto gaunamos pajamos sudaro apie 1700 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad apeliantas nėra pajėgus teikti 800 Lt laikinÄ iÅ¡laikymÄ dviem savo dukterims. Tai, kad apeliantas prisideda prie Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymo, taip pat tai, kad jis teikia paramÄ savo tėvams, nesudaro pagrindo mažinti vaikams skirto iÅ¡laikymo dydžio, kadangi vaikams skiriamo iÅ¡laikymo paskirtis – bÅ«tiniausių vaikų maisto, aprangos ir pan. poreikių tenkinimas, o siekiu materialiai padėti tėvams negali bÅ«ti paneigiamas įstatyme įtvirtintos pareigos materialiai iÅ¡laikyti vaikus nevykdymas.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ vadovaujantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis). Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :              AtskirÄ jį skundÄ atmesti.

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas Vytautas Zelianka