2020-04-15 Nr. AB-7615-3-61-3-01716-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-640-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01716-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 20 d. išvadą Nr. 10-IL-7981 (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti jo 2017 m. tarnybinę veiklą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis dirba Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigose. Tiesioginis vadovas parengė 2018 m. kovo 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-17920, kurioje pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Komisija Išvada pritarė tiesioginio vadovo sprendimui 2017 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“.

2.2. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos Išvada. Pareiškėjas visas nustatytas užduotis 2017 m. įvykdė gerai, o užduoties – pareiškimų, prašymų, skundų, pranešimų tyrimo kokybės bei dokumentų valdymo gerinimas – rodiklį viršijo, t. y. iš 28 bylų buvo apskųstas tik 1 nutarimas. Tiesioginio vadovo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas 3 balais (t. y. „gerai“) reiškia, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, o tai akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjo pasiektiems rezultatams. Be to, tiesioginio vadovo pareiškėjui nustatytos užduotys buvo abstrakčios, be konkrečių rodiklių, išskyrus dalį dėl antrosios užduoties. Pareiškėjas viršyti rodiklių negalėjo, nes iš esmės pastarieji nebuvo nustatyti, todėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas turėjo būti 4 balai (t. y. „labai gerai“). Nenustačius konkrečių užduočių rodiklių, užduočių rezultatų vertinimas tampa ypač subjektyvus, o tai prieštarauja tarnybinės veiklos vertinimo tikslui – vertinimą atlikti objektyviai – ir pažeidžia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 14 d.) (toliau – ir Taisykės) 118 punktą.

2.3. Tiesioginis vadovas neaptarė su pareiškėju tarnybinių užduočių įvykdymo rizikos, kuriai esant, objektyviai dėl nuo pareigūno valios ir pastangų nepriklausančių priežasčių nebuvo galima pasiekti dar geresnių rezultatų. Pareiškėjas neturėjo pokalbio su tiesioginiu vadovu, o tai pažeidžia nustatytą vertinimo tvarką – Taisyklių 115 ir 116 punktus.

2.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, kreipėsi į Komisiją, kuri turėjo visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tarnybinę veiklą. Komisijos posėdžio metu (vykusių pokalbių tarp pareiškėjo, jo vadovų ir Komisijos narių metu) buvo analizuojamas pareiškėjo tarnybinių užduočių įvykdymas ir padaryta išvada, kad pareiškėjas uždavinius įvykdė, nenustatant, kokia tikslia apimtimi pastarieji įvykdyti – „gerai“ ar „labai gerai“. Komisija pareiškėjo kvalifikacijos ir tinkamumo einamoms pareigoms pagal nustatytus kriterijus nenagrinėjo, nors buvo informuota apie pablogėjusius pareiškėjo santykius su tiesioginiu vadovu. Komisija neužtikrino pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus. Šie pažeidimai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Komisijos nariai įvertino pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą „gerai“, o tai reiškia, kad iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Komisija, sutikdama su pareiškėjo tiesioginio vadovo siūlymu ir vertindama jo 2017 m. tarnybinę veiklą „gerai“, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, griežtai laikydamasi teisinio reglamentavimo. Abejoti komisijos Išvados objektyvumu nėra jokio pagrindo.

5. Atsakovas pabrėžė, kad Komisijos Išvada nėra galutinis sprendimas, kuriuo būtų užbaigiama pareigūno vertinimo procedūra. Pareiškėjo įvertinimas „gerai“ ir Komisijos siūlymas palikti jam turimą pareiginės algos koeficientą yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. pareigūną į pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl pateikto siūlymo įgyvendinimo. Todėl tik šis galutinis pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas būtų laikomas sprendimu, užbaigiančiu tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, ir galėtų būti nagrinėjamas teisme. Valstybės (statutinio) tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu priimti tarpiniai sprendimai negali būti vertinami kaip darantys įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms valstybės (statutinės) tarnybos teisinių santykių srityje.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Vilniaus AVPK Komisijos Išvadą ir įpareigojo iš naujo įvertinti pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą.

7. Teismas nurodė, kad Statuto 25 straipsnio 19 dalyje nustatyta, jog kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino „gerai“, vertinama Komisijoje jo prašymu, Komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“, Komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Pareiškėjo veikla Komisijoje buvo įvertinta „gerai” ir Komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui jokių siūlymų neteikė. Būtent Komisijos Išvada užbaigė pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir ji pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Todėl Išvada gali būti ginčo teisme dalyku.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nurodė, jog jis neturėjo pokalbio su tiesioginiu vadovu dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 113–116 punktais, konstatavo, kad tiesioginio vadovo pokalbis su pareiškėju yra būtinas procedūrinis veiksmas, kurio metu ir turi būti įvertinti pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant pareigūnui nustatytas užduotis. Būtent pokalbio metu pareiškėjas turėjo galimybę pagrįsti jo užpildytoje tarnybinės veiklos vertinimo anketoje nurodytą vertinimą, o pareiškėjo tiesioginis vadovas objektyviai įvertinti jo tarnybinę veiklą. Tik po pokalbio pareiškėjo tiesioginis vadovas turėjo užpildyti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketą – įrašyti joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu ir nurodo kitokį balą. Pokalbyje su tiesioginiu vadovu turėjo būti detaliai aptarti ir įvertinti konkretūs pareiškėjo veiklos rodikliai. Be to, pareiškėjas nurodė, kad su tiesioginiu vadovu yra įtempti santykiai. Taigi ir šios aplinkybės galėjo lemti neobjektyvų pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą.

9. Teismo nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas, pažeidus Taisyklėse įtvirtintą procedūrą, negali būti laikomas objektyviu. Nors Komisijos posėdyje ir dalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas, tačiau neįvykus pokalbiui su pareiškėju, buvo pažeista pati pradinė pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra. Tai patvirtina, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo atlikta neobjektyviai, o tai yra pareiškėjo teisių pažeidimas. Be to, pareiškėjo tiesioginio vadovo argumentai, kad pareiškėjas per mažai stengiasi, jog gali ir geriau dirbti, nepagrįsti. Byloje nepateikta duomenų, kokių konkrečių uždavinių pareiškėjas neįvykdė.

10. Teismas darė išvadą, kad procedūriniai pažeidimai pripažįstami esminiais, dėl to Komisijos Išvada naikintina. Atsakovas turi iš naujo atlikti pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimą, laikantis Taisyklėse nustatytos procedūros bei užtikrinant visapusišką ir objektyvų tarnybinės veiklos įvertinimą.

III. 11. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovo atstovas apeliaciniame nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Komisijos Išvada pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. posėdžio protokole Nr. 10-IL-8483 ir Išvadoje nurodytas Komisijos pasiūlymas pareiškėjo iki vertinimo buvusios teisinės padėties nekeisti. Minėtas protokolas nustatyta tvarka buvo pateiktas Vilniaus AVPK vadovui priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo, kurį Vilniaus AVPK vadovas patvirtino nustatyta tvarka (Statuto 25 str. 22 d.). Skundas teismui buvo paduotas dėl Komisijos Išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neatsižvelgiant į tai, kad Vilniaus AVPK vadovas patvirtino Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolą Nr. 10-IL-8483. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka teismui skundžiami būtent pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimai dėl tarnybinės veiklos vertinimo, priimti pagal Komisijos pasiūlymus. Pareiškėjas tokio sprendimo neskundė.

13. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu. Dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo galutinai buvo nuspręsta Komisijos Išvada, dėl to būtent ši Išvada jam sukelia teisines pasekmes. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Statuto 25 straipsnio 22 dalimi, kurioje numatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima pareigūną į pareigas paskyręs vadovas. Sistemiškai analizuojant Statuto 25 straipsnį, darytina išvada, kad Komisija teikia siūlymus vadovui priimti galutinį sprendimą tik tais atvejais, kai pareigūnas įvertinamas „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Šiuo atveju Komisija pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Neleidžiant pareigūnui skųsti teismui Komisijos išvados, kuria pareigūnas įvertintas gerai, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, jog teismas patikrintų, ar pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės, o tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Komisijos Išvadą, kuria įvertinta jo 2017 m. tarnybinė veikla, ir įpareigoti iš naujo įvertinti jo 2017 m. tarnybinę veiklą.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Komisijos Išvadą ir įpareigojo iš naujo įvertinti pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

17. Atsakovas apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia tuo, kad Komisijos Išvada nėra galutinis aktas, kuri sukelia teisines pasekmes pareiškėjui.

18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri pagrįsta Statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 25 straipsnio 22 dalimi (kurioje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas), pabrėžia, kad būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo yra galutinis. Būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimu galutinai nusprendžiama, kaip įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, nepaisant kaip pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija buvo įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą (pvz., „gerai“ ar „labai gerai“). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019).

19. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturi pagrindo šioje byloje nesiremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijama Komisijos Išvada yra tik tarpinis aktas jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020).

22. Kadangi pareiškėjo ginčijama Komisijos Išvada jam nesukelia teisinių pasekmių, konstatuotina, jog ši Išvada negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinu aktu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamą bylą, kilusią dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Komisijos Išvadą ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti jo 2017 m. tarnybinę veiklą, yra pagrindas nutraukti vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, t. y. kaip bylą, nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

23. Atsižvelgiant į tai, jog nėra priimtas jokia forma galutinis Vilniaus AVPK viršininko sprendimas dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo (šią aplinkybę patvirtino Vilniaus AVPK 2020 m. kovo 23 d. raštu po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui Vilniaus AVPK vadovo (viršininko) sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo (jo kopiją), pažymėtina, kad pareiškėjas turi iš minėto Statuto 25 straipsnio 22 dalies kylančią teisę kreiptis su prašymu į Vilniaus AVPK viršininką, jog būtų priimtas sprendimas dėl jo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo, o Vilniaus AVPK viršininkas – pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo (Statuto 25 str. 22 d.). Tuo atveju, jei pareiškėjas nesutiktų su Vilniaus AVPK viršininko priimtu sprendimu dėl jo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo (manydamas, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas), jis turi teisę tokį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 17 str. 1 d. 5 p., 23 str. 1 d., 31 str. 1 d.).

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė