2022-09-28 Nr. AB-23521-3-62-3-01097-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-800-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01097-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., S. B., H. B., E. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Geomastas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. A-588 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) buvo rengiamas formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452 / D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 55 punkte numatyta, kad tokiu atveju, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja žemės sklype esančių statinių savininkus. Tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), yra įrengti vietiniai lietaus nuotekų surinkimo ir šalinimo inžineriniai tinklai – betoninis lietaus nuotekų surinkimo latakas, lietaus nuotekų surinkimo vamzdynas ir trapas, aptarnaujantys gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo administruojamą daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), ir yra faktiniais minėtų pastatų priklausiniais. Todėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizatorius apie pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privalėjo informuoti pareiškėją, tačiau to nepadarė. Tuo pažeistas Taisyklių 55 punktas ir dėl šio pažeidimo Įsakymas turėtų būti panaikintas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymo priedo lentelėje nurodytos specialiosios žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), naudojimo sąlygos, t. y. vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zona, kurios plotas 402 kv. m, yra formalus įrašas, neužtikrinantis paviršinių lietaus nuotekų šalinimo, kadangi nėra pateikta tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančių vietinių lietaus nuotekų surinkimo ir šalinimo inžinerinių tinklų detalioji nuotrauka ir neatlikti šių inžinerinių tinklų kadastriniai matavimai. Žemės sklypo formavimo procese nebuvo nustatyta, kokiems konkrečiai vietiniams lietaus nuotekų surinkimo ir šalinimo inžineriniams tinklams taikoma apsaugos zona. Toks formalus sprendinys negali užtikrinti tinkamo lietaus nuotekų surinkimo ir šalinimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), tinkamam eksploatavimui.

4. Pareiškėjas teigė, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba yra formuojama 5 cm atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini), sienos. Pareiškėjas vykdo pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą (0 laidą) (toliau – ir Modernizavimo projektas), kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LAP-21-190522-00009. Pagal Modernizavimo projektą, pastato (duomenys neskelbtini), fasadus (išskyrus gatvės fasadą) yra numatyta apšiltinti 25 cm storio mineraline vata, o apdailai panaudoti dekoratyvinį tinką. Nors Modernizavimo projektas yra pakoreguotas, t. y. išleista jo A laida, pagal kurią pastato (duomenys neskelbtini), sieną, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, yra numatoma apšiltinti jau nebe 25 cm, o tik 10 cm mineralinės vatos sluoksniu ir papildomai nutinkuoti dar 2 cm tinko sluoksniu, tačiau esant suformuotai žemės sklypo ribai tik 5 cm atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini), sienos, pareiškėjas netenka galimybės tinkamai įgyvendinti Modernizavimo projektą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Projektu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) siūloma nustatyti suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), 9 kv. m servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams prižiūrėti ir remontuoti (1 m nuo pastato sienos) prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus (tarnaujantysis daiktas). Tai neatitinka realios faktinės situacijos, kadangi atstumas tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), siauriausioje vietoje yra 0,55 m, o plačiausioje – 0,94 m. Projekto sprendiniuose nenurodyta, per kurią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį sudaryta galimybė patekti prie pastato (duomenys neskelbtini), sienos. Tai prieštarauja Taisyklių 33 punkto reikalavimui, kad žemės sklypai turi būti formuojami taip, jog nepablogėtų sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą.

6. Pareiškėjas teigė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Projektu suformuotas didesnis nei numatyta 1948 m. ir 1986 m. statinių techninės inventorizacijos planuose. Minėtas žemės sklypas buvo formuojamas ne tik Taisyklių 2.4 papunkčio pagrindu, t. y. ne žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, bet ir Taisyklių 2.6 papunkčio pagrindu, kuris numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Todėl pareiškėjas turėjo būti informuojamas apie pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Neinformavus, Įsakymu buvo pažeistas Taisyklių 56 punktas, kuriame yra numatyta, jog kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju (išskyrus, kai projektas rengiamas mėgėjų sodų teritorijai), organizatorius apie planuojamą rengti projektą informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus.

7. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), reikalingas statiniams eksploatuoti, nepagrįstai buvo formuojamas vadovaujantis vien tik statinių techninės inventorizacijos planais, kurie sudaryti 1984 m. ir 1986 m. bei neatitinka faktiškai šių statinių savininkų naudojamo ir statiniams eksploatuoti reikalingo žemės ploto. Projekte tarp koordinačių taškų 7-9-11-12 žemės sklypo dalyje pažymėtas sodas, tačiau ši žemė atitinka miesto teritorijoje esančio miško požymius, todėl žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), turėjo būti formuojamas stačiakampio formos, likusi žemės sklypo dalis turėjo būti panaudota sklypui prie pastato (duomenys neskelbtini), formuoti ir / arba prijungiama prie Vytauto parko valstybinės miško žemės arba skiriama rekreacinėms visuomenės reikmėms. Taip buvo pažeistos Taisyklių 491 punkto nuostatos, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir (ar) pertvarkomi racionaliai plėtojant teritorijos naudojimo funkcinę struktūrą (Taisyklių 491.1 p.), žemės sklypas turi būti stačiakampio formos arba artimos jam keturkampės formos (Taisyklių 491.3.1 p.), atskiro konkretaus žemės sklypo forma turi atitikti bendros kvartalo funkcinės ir kompozicinės struktūros dėsningumus (Taisyklių 491.3.2 p.).

8. Pareiškėjas teigė, kad Projektu suformuota žemės sklypo riba ties (duomenys neskelbtini) riboja galimybę (duomenys neskelbtini) pabaigoje įrengti apsisukimo aikštelę, tai pažeidžia pastato (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų interesus, nes pasunkina nurodyto pastato eksploatavimą. (duomenys neskelbtini) baigiasi akligatviu, todėl formuojant žemės sklypą turėjo būti atsižvelgiama į tai, ar (duomenys neskelbtini) pabaigoje bus įmanoma įrengti apsisukimo aikštelę. Todėl Įsakymu yra pažeistas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 32 punktas, numatantis, jog akligatvių pabaigose turi būti įrengtos apsisukimų aikštelės – jų matmenys yra parenkami, vadovaujantis 9 lentele, ir Taisyklių 32 punktas, kuriame yra nustatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us).

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad Projekte, jo aiškinamajame rašte, numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp kurių – elektros tinklų apsaugos zona, plotas ir dujotiekių apsaugos zona, tačiau Projekto medžiagoje nėra pateiktos elektros tinklų ir dujotiekio tinklų schemos bei atsakomybės ribų aktas. Todėl žemės sklypo formavimo procese nebuvo nustatyta, kokiems konkrečiai elektros ir dujotiekio tinklams taikomos apsaugos zonos. Be to, ant (duomenys neskelbtini), pastato sienos esantis dujų vamzdynas nepagrįstai patenka į naujai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas. Apsaugos zonos suformuotos netinkamai, neužtikrina inžinerinių tinklų apsaugos, pareiškėjo administruojamo namo (duomenys neskelbtini), tinkamo eksploatavimo sąlygų, jas blogina. Tai prieštarauja Taisyklių 33 punkto reikalavimui nepabloginti sąlygų gretimų žemės sklypų naudotojams.

10. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto rengimo tikslas buvo suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir atitiko Taisyklių 2.4 papunktį. Projekto organizatorius – savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 12.2 papunkčiu apie pradedamą rengti ginčijamą Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių ir Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotų statinių, prie kurių tas žemės sklypas yra formuojamas, savininkus. Pareiškėjo nurodomi vietiniai lietaus nuotekų surinkimo ir šalinimo inžineriniai tinklai nėra statiniai, jie nėra įregistruoti NTR, t. y. faktas apie šiuos inžinerinius tinklus ir daiktines teises į juos nėra išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka. Administracijos direktorius neturėjo jokio pagrindo ir pareigos informuoti vietinių lietaus nuotekų surinkimo ir šalinimo inžinerinių tinklų galimus savininkus. Todėl pareiškėjo argumentas dėl Taisyklių 55 punkto pažeidimo atmestinas.

12. Atsakovas teigė, kad Taisyklių nuostatos nenumato nei teisės, nei pareigos reikalauti iš projekto rengėjo atlikti inžinerinių tinklų matavimus ar pan. Administracijos išduotas leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (duomenys neskelbtini), buvo išduotas statinio projekto 0 laidai. Administracija neturi duomenų apie Statinio projekto A laidą, todėl neturi galimybės pateikti savo atsikirtimų šiuo aspektu.

13. Atsakovas nurodė, kad iš Modernizavimo projekto aiškinamajame rašte pateikto aprašymo galima daryti išvadą, jog riba tarp (duomenys neskelbtini), pastato ir Projektu suformuotos žemės sklypo ribos formuojama 5 cm nuo esamos pastato sienos, nes projektas rengtas ant topografinio pagrindo. Modernizuojamo pastato (duomenys neskelbtini), projekte, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, apšiltinimo sluoksnis numatytas ant pastato kadastrinėje byloje nurodytų pastato sienų. Projektas (jo brėžiniai) nėra skirtas matuoti, o Įsakymu patvirtintame Projekte ir pačiame Įsakyme suformuoto žemės sklypo plotas yra nurodytas apytiksliai. Todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo riba gali nežymiai kisti pagal esamą situaciją. Pagal NTR duomenis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas pagal 2020 m. vasario 28 d. kadastrinius matavimus ir įregistruotas nuo 2020 m. gegužės 7 d. Tiksli žemės sklypo riba nustatyta būtent šių kadastrinių matavimų pagrindu.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo galimybė naudotis servitutu nėra susijusi su ginčijamu Įsakymu. Administracija neturi teisės kontroliuoti ar tarnaujančiojo daikto valdytojas užtikrina galimybę viešpataujančiojo daikto valdytojui naudotis servitutu. Ginčus dėl servituto asmenys gali spręsti bendradarbiaudami arba teismine tvarka. Taisyklių 2.6 papunktyje numatytas žemės sklypo planavimo tikslas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ginčo atveju nebuvo galimas, nes žemės sklypas prie statinių (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuotas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog Projektu suformuoto žemės sklypo atitiktis Taisyklių 491 punkto reikalavimams susijusi su Bendrijos teisėmis ar teisėtais interesais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad turi teisę ginti viešąjį interesą.

15. Atsakovas pažymėjo, jog ginčo teritorija patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją, todėl žemės sklypo planinė struktūra bei forma turi būti derinama su už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija – Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD). Projekto rengimo iniciatorės (tretieji suinteresuoti asmenys T. B. ir E. D.) kartu su prašymu organizuoti Projekto rengimą pateikė žemės sklypo suformavimo pasiūlymų schemą, kuri buvo suderinta su KPD vyriausiąja specialiste L.

P. (derinimo Nr. 19-Žpp-39K). KPD 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (12.12.-K)2K-1133 nurodė, kad Projekto sprendiniai KPD Kauno skyriuje suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planavimo pasiūlymo schemos pagrindu, derinimo Nr. 19-Žpp-39K. KPD 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (12.53.-K)2K-1581 suderino parengtą Projektą. Projektu suformuoto žemės sklypo forma atitinka statinių techninėje inventorizacijoje pažymėtą prie statinių naudojamo ploto išsidėstymą ir formą. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su Projekto atitiktimi Taisyklių 491 punkto reikalavimams, nesusiję su galimu jo teisių pažeidimu.

Projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą statinių eksploatacijai, Projektu nebuvo planuojamos gatvės ribos ir negalėjo būti sprendžiamas akligatvio įrengimo klausimas. Iš Projekto sprendinių brėžinio matyti, kad įvažiavimas į suformuotą žemės sklypą yra numatytas iš (duomenys neskelbtini), tai visiškai atitinka reikalavimą, įtvirtintą Taisyklių 491.2 papunkčio nuostatose. Ginčo atveju žemės sklypas gatvei ar privažiavimo keliui nebuvo formuojamas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad turėjo būti numatyta STR 2.06.04:2014 32 punkte reglamentuojama automobilių apsisukimo aikštelė.

Ginčo žemės sklypas suformuotas teritorijoje, kurioje jau yra susiformavęs užstatymas, teritorija patenka į kultūros paveldo vietovės – Naujamiesčio ribas, drastiški žemės sklypų ribų bei užstatymo tinklo pakeitimai gali pakenkti šios kultūros paveldo vietovės vertingosioms savybėms, todėl argumentai dėl apsisukimo aikštelės įrengimo atmestini. Projektas buvo suderintas su ESO, t. y. jį suderino institucija, atsakinga už tinkamą elektros ir dujų tinklo eksploatavimo priežiūrą. Įsakymas teisėtas, savo turiniu neprieštarauja jokiam aukštesnės galios teisės aktui, pareiškėjas neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovas, trečiojo suinteresuoto asmens T. B. teisių perėmėjai V. B. ir S. B. bei jų atstovė advokatė ir trečiojo suinteresuoto asmens E. D. atstovas advokatas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti, paaiškino, jog pareiškėjo teisės Įsakymu pažeistos nebuvo.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo Bendrijos skundą atmetė, trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B., S. B., H. B. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė iš pareiškėjo po 240,57 Eur V. B., S. B., H. B..

18. Teismas aptarė aktualias Taisyklių nuostatas, pažymėjo, kad Taisyklių 55 punktas įpareigoja organizatorių apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoti tik formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodant apie elektroninių paslaugų, teikiamų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemos (toliau – ir ŽPDRIS) priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Įsakymu patvirtintas ginčijamas Projektas, kurio tikslas buvo suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Projektu buvo formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų, įregistruotų NTR, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo informuoti pareiškėją Taisyklių 55 punkte numatytu pagrindu, nes Projektas pagal Taisyklių nuostatas neturėjo būti derinamas su pareiškėju, kaip gretimo nesuformuoto žemės sklypo naudotoju. Todėl pareiškėjo argumentas dėl netinkamo jo informavimo (neinformavimo) apie rengiamą Projektą yra nepagrįstas.

19. Teismas Projekto sprendinių brėžinyje bei aiškinamajame rašte nenustatė duomenų, kurie leistų teigti, jog ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, nurodytus Taisyklių 32, 33 punktuose, 491.1–2 punktuose bei pareiškėjo teises.

20. Teismas nurodė, kad Projekto sprendinių brėžinyje bei aiškinamajame rašte esantys duomenys patvirtina, jog ginčijamas žemės sklypas buvo pagrįstai suformuotas atsižvelgiant į 1984 m. inventorizacinę planinę medžiagą ir sklypo ribas, taip pat į faktinį žemės sklypo kiemui ir sodui naudojimą, (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas, kurios sutapo su inventorizuota sklypo tvora, taip pat atsižvelgiant į Vytauto parko komplekso Kauno miesto istorinės dalies teritorijos koordinuotas ribas (Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teritorijos sprendinius), ir tai, kad ginčo žemės sklypas pateko į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės teritoriją. Projektas buvo suderintas su KPD, tai patvirtina KPD 2019 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. (12.12.-K)2K-1133.

21. Teismas nustatė, kad Projekto sprendinių brėžinyje yra numatytas įvažiavimas į suformuotą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini). Projekto tikslas nebuvo susijęs su gatvės ar privažiavimo prie suformuoto žemės sklypo projektavimu, todėl pareiškėjo argumentai dėl automobilių apsisukimo aikštelės numatymo žemės sklype nepagrįsti ir neatitinka STR 2.06.04:2014 32 punkto sąlygų ir reikalavimų. Ginčo atveju Taisyklių 491.2 papunkčio reikalavimai nebuvo pažeisti, į formuojamą žemės sklypą buvo numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini).

22. Teismas nurodė, kad Taisyklių 53 punkte nustatyta, jog projekto sprendinių brėžinyje ar jo prieduose, be kitų reikalavimų, nurodomi esami ir (ar) siūlomi servitutai. Projektu, formuojant ginčo žemės sklypą, buvo numatyta servituto galimybė. Įsakymu NŽT siūlomas nustatyti pagal patvirtintą Projektą servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojams ir savininkams (tarnaujantysis daiktas) naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus (plotas apie 9 kv. m). Pareiškėjo nuomone, patvirtintame Projekte numatytas servitutas neužtikrino pareiškėjui galimybės patekti per suprojektuotą žemės sklypą prie Projektu numatyto servituto, skirto prižiūrėti ir remontuoti prie sklypų skiriamosios ribos esantį daugiabutį namą, kurį pareiškėjas administruoja.

23. Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje, nei Taisyklėse nenumatyta galimybių, jog formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Taisyklių 2.4 papunktyje numatytu atveju būtų galima taip padidinti gretimų žemės sklypų plotus formuojamo žemės sklypo statiniams eksploatuoti sąskaita ar formuojamame žemės sklype numatyti servitutą patekimui prie servituto.

24. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų teisės aktų nuostatas dėl servitutų nustatymo, pažymėjo, kad ginčo atveju NŽT siūloma galimybė nustatyti suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), 9 kv. m servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams prižiūrėti ir remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus (tarnaujantysis daiktas), realiai pareiškėjo žemės sklypo naudojimo sąlygų nepablogina ir byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatyta.

25. Teismas nenustatė jokių pagrįstų duomenų, jog Projektu ar jo sprendiniais buvo padaryta įtaka pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojo teisėms ir žemės sklype esančio daugiabučio namo naudojimo ir eksploatavimo sąlygoms. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad priėmus Įsakymą jis neteko galimybės patekti prie numatyto servituto ir jo teisės prižiūrėti, remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), buvo apribotos. Taisyklių 53 punkto reikalavimai dėl servituto siūlymo nurodyti Projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte pažeisti nebuvo. Teismas nenustatė, jog pareiškėjo teisės (interesai) dėl Projekte siūlomo servituto nustatymo objektyviai buvo pažeistos pareiškėjo skunde nurodytu būdu.

26. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ribų nepakeitė ir neįtakojo. Įsakymu suformuoto žemės sklypo plotas nustatytas apytiksliai, sklypo riba formuojama 5 cm atstumu nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), sienos. Todėl pareiškėjo argumentai, jog dėl Modernizavimo projekto, t. y. sienos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos apšiltinimo 10 cm mineralinės vatos sluoksniu, šio namo siena patektų į suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, esminės įtakos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riboms neturi ir pareiškėjo teisių nepažeidžia. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo formuojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį bei vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis pagal esamą situaciją. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), numatytas sienos apšiltinimas nesuteikia teisės atsakovui mažinti žemės sklypo ribas prie pastatų (duomenys neskelbtini). Taisyklių 36 punkte numatyta, jog, formuojant žemės sklypus, jų ribos derinamos su statinių išsidėstymu, o ne su gretimame sklype (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo architektūriniais sprendiniais, numatytais modernizuojant daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pareiškėjui įgyvendinant investiciniame projekte numatytas priemones šiluminei energijai sutaupyti.

27. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog dalis formuojamo naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), turėjo būti skirta jo naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padidinimui. Prie statinių dalyti žemės sklypus draudžia (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) Taisyklių 44 punktas. Pareiškėjo eksploatuojamas pastatas (duomenys neskelbtini), nepatenka ir niekada nepateko į Projektu formuojamo žemės sklypo ribas nei pagal faktinį naudojimą, nei pagal inventorizacinius duomenis.

28. Teismas pažymėjo, jog inžineriniams tinklams apsaugos zonos numatytos ir pažymėtos ginčijamo žemės sklypo Projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja E. Ž., rengusi Projektą, nurodydama, jog inžineriniams tinklams apsaugos zonos sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte bei kituose prieduose aiškiai numatytos ir pažymėtos. Liudytoja E. Ž. paaiškino, jog galbūt dėl techninių kliūčių ŽPDRIS sprendinių brėžinyje inžinerinių tinklų ribos grafiškai neatsispindi, tačiau jos yra aiškiai nurodytos ir pažymėtos Projekto sprendiniuose. Liudytojos E. Ž. parodymai neprieštarauja Projekto sprendiniams bei juos nuosekliai paaiškina ir detalizuoja.

29. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrindė inžinerinių tinklų apsaugos zonų nustatymo netinkamumo nei faktiniais, nei teisiniais argumentais.

30. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, kaip byloje pareikštas reikalavimas – panaikinti Įsakymą – išspręstų jo galbūt pažeidžiamas teises. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo nagrinėti kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, jog projektuojamo žemės sklypo dalis atitinka miesto teritorijoje esančio miško požymius, bei tai, jog ginčijamas Projektas faktiškai apėmė ir įsiterpusios valstybinės žemės ploto prijungimą, tai, kad žemės sklypo forma turi atitikti bendros kvartalo funkcinės ir kompozicinės struktūros dėsningumus, nes iš esmės šie argumentai nėra susiję su pareiškėjo teisių pažeidimu ir pareiškėjas neteikė duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad panaikinus skundžiamą įsakymą dėl šių galimų pažeidimų, jo teisių apimtis kaip nors pasikeistų. Minėti pareiškėjo skundo argumentai, kurie iš esmės realiai nėra susijęs su siekiu apginti pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nevertintini.

31. Teismas nurodė, kad Taisyklių 63 punktas numato, jog Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos su reikalavimus išdavusiomis institucijomis. Reikalavimus išdavusi institucija, derindama Projektą, atsako už Projekto atitiktį išduotiems reikalavimams. Projektas 2019 m. gruodžio 12 d. buvo suderintas su KPD Kauno skyriumi, taip pat 2019 m. spalio 17 d. suderintas su Administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi, 2019 m. gruodžio 12 d. suderintas su NŽT Kauno miesto skyriumi ir kitomis įstaigomis, išdavusiomis reikalavimus, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d. su ESO Elektros tinklų Kauno regionu ir 2019 m. gruodžio 16 d. su ESO Dujų tinklų Kauno regionu.

32. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 65 punktą, suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Taisyklių 67 punkte numatyta, jog Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti. NŽT 2020 m. sausio 17 d. pateikė išvadą Nr. FPA-201-(8.30) dėl tikslingumo Projektą tvirtinti. Įsakymu ginčijamas Projektas buvo patvirtintas.

33. Teismas konstatavo, kad Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros ir pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo, todėl skundžiamas Įsakymas, kuriuo patvirtintas Projektas, pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo teisės Projekto sprendiniais nebuvo pablogintos ir Taisyklių 33 punkto nuostatos, įpareigojančios formuoti žemės sklypus taip, kad nepablogėtų sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, nebuvo pažeistos. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstas.

34. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir V. B., S. B., H. B. priteisė po 240,57 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš pareiškėjo.

III. 35. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

36. Pareiškėjas teigia, kad teismas, netinkamai taikydamas Taisyklių 55 punkto nuostatas, priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovas Administracija neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie rengiamą kaimyninio žemės sklypo Projektą, nes Projektu formuojamame žemės sklype nebuvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų, įregistruotų NTR. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog jo administruojami daugiabučiam namui priklausantys lietaus nuotekų inžineriniai tinklai nėra įregistruoti NTR, nepaneigia pareigos pranešti pareiškėjui apie rengiamą Projektą. Formuojant žemės sklypą turėjo būti atsižvelgta į jame esančius pareiškėjo administruojamam daugiabučiam namui priklausančius lietaus nuotekų inžinerinius tinklus, kuriems, be kita ko, turėjo būti nustatyta apsaugos zona. Lietaus nuotekų inžinerinių tinklų priklausomybę lemia ne jų (ne) įregistravimas NTR, o jų funkcinė paskirtis, apie juos atsakovui buvo žinoma, nors duomenys NTR išviešinti ir nebuvo, kadangi pareiškėjui buvo išduotas 2019 m. gegužės 22 d. statybos daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui). Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo projektą gautas 2019 m. rugpjūčio 12 d., t. y. po statybos leidimo pareiškėjui išdavimo. Be to, būtinybę informuoti pareiškėją Taisyklių 55 punkto pagrindu lėmė ir tai, kad pareiškėjo administruojamo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniame projekte numatyta šiltinti daugiabučio namo sienas, įskaitant su gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini) besiribojančią šiaurinę daugiabučio namo sieną, kurios šiltinamosios medžiagos sluoksnis, esantis pastato dalimi, pateko į Projekto pagrindu suformuotą žemės sklypą.

37. Pareiškėjo vertinimu, teismas, netinkamai taikydamas Taisyklių 36 punktą, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nes formuojant žemės sklypus jų ribos derinamos su statinių išsidėstymu, o ne su gretimame sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo architektūriniais sprendiniais, numatytais modernizuojant daugiabutį gyvenamąjį. Modernizavimo projekto aiškinamajame rašte (12 lapas) nurodyta, kad daugiabučio namo sienos šiltinamos 250 mm mineraline vata (įskaitant su kaimynyste besiribojančią šiaurinę sieną). Modernizavimo projekto A laidoje su kaimynyste besiribojančios šiaurinės sienos apšiltinimo sluoksnis sumažintas iki 100 mm, šiltinimo medžiagą tvirtinant ant seno 120 mm storio šiltinamojo sluoksnio. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai atlikti pagal techninio projekto A laidą, tai patvirtina 2021 m. sausio 15 d. statybos užbaigimo aktas. Tačiau Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad formuojamo žemės sklypo riba formuojama 5 cm nuo daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini) sienos. Taigi daugiabučio namo šiltinamoji medžiaga pateko į Projektu suformuoto žemės sklypo ribas. Kadangi Modernizavimo projekto sprendinių įgyvendinimui statybos leidimas išduotas iki Projekto rengimo pradžios, pareiškėjas turėjo būti informuotas apie rengiamą Projektą, kuris turėjo būti rengiamas atsižvelgiant į kaimynystėje esančio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) sprendinius. Taisyklių 36 punkte įtvirtintas reikalavimas žemės sklypus formuoti jų ribas derinant su statinių išdėstymu, Projektu formuojamo žemės sklypo riba turėjo būti nustatyta ties pareiškėjo administruojamo daugiabučio namo šiaurinės sienos (jos apšiltinamojo sluoksnio) riba. Pareiškėjo apie rengiamą Projektą neinformavus, jis neturėjo galimybės Projekto rengimo metu teikti atitinkamų pastabų.

38. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymu pasiūlyta NŽT Projektu suformuotame žemės sklype nustatyti servitutą pagal Projekte numatytus sprendinius priėjimui prie pareiškėjo administruojamo daugiabučio namo šiaurinės sienos pastatui prižiūrėti ir remontuoti. Taigi Projektu pasisakyta ir dėl sprendinių, turinčių tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjas turėjo būti informuotas apie pradedamą rengti Projektą.

39. Pareiškėjas nurodo, kad Projekto sprendiniuose nenustatyta apsaugos zona pareiškėjo administruojamam daugiabučiam namui priklausantiems lietaus nuotekų inžineriniams tinklams (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 41, 42 str.). Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, konstatavo, kad inžineriniams tinklams apsaugos zonos numatytos ir pažymėtos ginčijamo žemės sklypo Projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte. Teismo išvados nepagrįstos, nes teismas tik apsiribojo teiginiu, jog inžineriniams tinklams apsaugos zonos numatytos ir pažymėtos Projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte, tačiau kur konkrečiai ir kokiu būdu, nenurodė. Teismas aplinkybes dėl apsaugos zonų inžineriniams tinklams (ne) buvimo turėjo nustatinėti išimtinai remdamasis Projekto sprendiniais, o ne ją rengusios projektuotojos paaiškinimais, kuri teismo posėdžio metu negalėjo parodyti kur konkrečiai Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtos apsaugos zonos būtent pareiškėjo administruojamam daugiabučiam namui priklausantiems lietaus nuotekų inžineriniams tinklams. Be to, teismas nepagrįstai nesirėmė ŽPDRIS duomenimis, pateiktais kartu su pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. prašymu, iš kurių matyti, kad apsaugos zona tarp pareiškėjo administruojamo daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) priestato esantiems nuotekų tinklams nenustatyta. Pareiškėjas pateikia ir aiškina ištraukas iš Projekto ir teigia, kad Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kur konkrečiai nustatomos lietaus nuotekų kanalizacijos tinklų apsaugos zonos, o iš ŽPDRIS duomenų matyti, kad tarp pareiškėjo administruojamo daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) priestato lietaus nuotekų tinklų apsaugos zona nepažymėta. Tai, pareiškėjo nuomone, lėmė jo neinformavimas apie rengiamą Projektą, apie kurį pareiškėjas sužinojo tik po Įsakymo priėmimo ir neturėjo galimybės Projekto rengimo metu teikti su tuo susijusių pastabų.

40. Pareiškėjas teigia, kad apsaugos zonos nenustatymas jo administruojamam daugiabučiam namui priklausantiems lietaus nuotekų inžineriniams tinklams pažeidė jo teises. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 41, 42 straipsnio ir Taisyklių 33 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad nepablogėtų sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Į tai teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismas jo argumentų Projekte numatytų servituto sprendinių aspektu iš esmės nieko nepasisakė, nepagrįstai deklaratyviai teigė, jog jo teisės nepažeistos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad turėjo būti informuotas apie rengiamą Projektą ir juo siūlomus sprendinius dėl servituto nustatymo priėjimui prie pareiškėjo administruojamo daugiabučio namo šiaurinės sienos pastatui prižiūrėti ir remontuoti, nes šie sprendiniai turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Nors Projekte numatomi tik siūlomi sprendiniai, dėl (ne) pritarimo kuriems po Įsakymo priėmimo sprendžia NŽT atskiru administraciniu aktu, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos numatyti tokius Projekto sprendinius, kurie nepažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų

42. Pareiškėjas teigia, kad kėlė klausimą, jog neturi galimybės patekti į siūlomą nustatyti servitutą, nes tam trukdo trečiųjų suinteresuotų asmenų pastatyta virš 2 metrų aukščio betoninė atraminė sienelė ir ant jos įrengta tvora, todėl servituto zona turėjo apimti didesnį Projekto pagrindu formuojamo žemės sklypo plotą, servitutą iki pareiškėjo administruojamo daugiabučio namo šiaurinės sienos numatant nuo patekimo (įėjimo ir įvažiavimo) į formuojamą žemės sklypą (kuriuo iki tol buvo naudojamasi patenkant iki daugiabučio namo šiaurinės sienos). Trečiųjų suinteresuotų asmenų siūlymas pareiškėjui išgriauti dalį šlaito atraminę sieną laikančios mūrinės pertvaros, neišspręstų tinkamo aptarnaujančių organizacijų ir kitų asmenų patekimo prie pastato sienos pastatui prižiūrėti ir remontuoti, taip pat nesuderinamas su Taisyklių 33 punkto nuostatomis, nes blogina pareiškėjo padėtį, buvusią iki žemės sklypo formavimo, iki kurio prie daugiabučio pastato šiaurinės sienos buvo patenkama per įėjimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-828-584/2021 patvirtinta tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, išspręstas patekimo prie daugiabučio gyvenamojo namo šiaurinės sienos klausimas, tretiesiems suinteresuotiems asmenims įsipareigojus tvoroje, sumontuotoje ant betoninės atraminės sienelės, įrengti 1 metro pločio varstomą metalo tinklo tvoros dalį. Šiai nutarčiai įsiteisėjus joje nurodytomis taikos sutarties sąlygomis, apeliacinio skundo argumentai dėl servituto taptų neaktualūs.

43. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad Administracijos direktorius neturėjo jokio pagrindo ir pareigos informuoti vietinių lietaus nuotekų surinkimo ir šalinimo inžinerinių tinklų numanomus, galimus ar spėjamus savininkus, o pareiškėjo argumentai dėl Taisyklių 55 punkto pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodomas naujas pagrindas, kurio nebuvo skunde: pareiškėjas teigia, kad Įsakymu pasiūlyta NŽT projektu suformuotame žemės sklype nustatyti servitutą pagal projekte numatytus sprendinius priėjimui prie pareiškėjo administruojamo daugiabučio namo šiaurinės sienos pastatui prižiūrėti ir remontuoti, taigi Projektu pasisakyta ir dėl sprendinių, turinčių tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl ir dėl šios priežasties jis turėjo būti informuotas apie pradedamą rengti Projektą. Joks teisės aktas nenumato pareigos atsakovui informuoti apie pradedamą rengti formavimo pertvarkymo projektą galimai projektuotinų ar būsimai siūlomų nustatyti servitutų viešpataujančių daiktų savininkus. Suinteresuota visuomenė buvo informuota Taisyklių nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nurodomas tariamas pareiškėjo teisių pažeidimas – neinformavimas apie pradedamą rengti Projektą, ir dėl to pareiškėjas neturėjo galimybės Projekto rengimo metu teikti su tuo susijusių pastabų, nepagrįstas, nes pareiškėjas nepateko į subjektų, kurie informuojami apie pradedamą rengti projektą, ratą, o informavus apie parengtą Projektą pastabų laiku nepateikė. Pareiškėjas nepagrindė inžinerinių tinklų apsaugos zonų nustatymo netinkamumo nei faktiniais, nei teisiniais argumentais, o teismas dėl šių argumentų padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjo nurodyta problema dėl galimybės naudotis servitutu nėra susijusi su šioje byloje ginčijamu Įsakymu.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. NŽT nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad lietaus nuotekų tinklas būtų įrengtas teisėtai, todėl formuojant žemės sklypą nėra pareigos ieškoti jame neregistruoto tinklo savininko. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkte nurodyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai).

Tai reiškia, kad žemės sklypai gali būti formuojami taip, kad kirstų inžinerinius tinklus, o jų buvimas kitame žemės sklype nėra laikytinas tokio tinklo savininko teisių pažeidimu. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata nustato pareiškėjui pareigą parengti Modernizacijos projektą taip, kad šis nepažeistų gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymu saugomų interesų. Joks teisės aktas nenumato neregistruotam inžineriniam tinklui numatyti apsaugos zoną. Nesant išviešintiems faktams apie inžinerinį statinį (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nėra sprendžiamas nuosavybės klausimas), tokio inžinerinio statinio statytojas (jeigu ir būtų jis teisėtai pastatytas), negalima reikalauti, kad būtų nustatytos apsaugos zonos.

Nepaisant to, kad inžinerinis tinklas nebuvo registruotas NTR, inžineriniams tinklams apsaugos zonos numatytos ir pažymėtos ginčijamo žemės sklypo Projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte, jokių pareiškėjo teisių pažeidimų šiuo aspektu nėra. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-828-584/2021 patvirtinta tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sudaryta taikos sutartimi, be kita ko, išspręstas patekimo prie daugiabučio gyvenamojo namo šiaurinės sienos klausimas, tretiesiems suinteresuotiems asmenims įsipareigojus tvoroje, sumontuotoje ant betoninės atraminės sienelės, įrengti 1 metro pločio varstomą metalo tinklo tvoros dalį.

Taigi pareiškėjas pateks į nustatytą servitutą jo nustatytoje vietoje. Todėl sutiktina su teismo pozicija, kad siūloma galimybė nustatyti NŽT suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), 9 kv. m servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams prižiūrėti ir remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus (tarnaujantysis daiktas), realiai pareiškėjo žemės sklypo naudojimo sąlygų nepablogina. Priėmus skundžiamą Įsakymą pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė patekti prie numatyto servituto ir jo teisės prižiūrėti daugiabutį gyvenamąjį namą nebuvo apribotos.

Todėl Taisyklių 53 punkto reikalavimai dėl servituto siūlymo nurodyti Projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte pažeisti nebuvo.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. (prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas)

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. D. nurodo, kad NTR nesant įregistruotų inžinerinių tinklų nebuvo pareigos informuoti pareiškėją apie Projekto rengimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė apie į žemės sklypo ribas patekusį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šiltinamosios medžiagos sluoksnį taip pat nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas pagal Taisyklių 55 punktą apie pradedamą rengti Projektą privalėjo informuoti pareiškėją. Taisyklės nenumato atsakovui pareigos apie pradedamą rengti Projektą informuoti Projektu siūlomų nustatyti servitutų būsimų naudotojų. Be to, pradiniame Projekto rengimo etape atsakovas visiškai negali prognozuoti, kokie bus siūlomi nustatyti servitutai bei, kas bus jų naudotojai. Pareiškėjas nenurodė, kaip apsaugos zonos neatvaizdavimas grafiškai pažeidžia jo teises ir interesus, ar pažeidžia tokiu laipsniu, jog būtų pagrindas naikinti Įsakymą, kurio pagrindu patvirtintas Projektas.

49. Tretieji suinteresuoti asmenys V. B., S. B., H. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. (prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas)

50. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pagal Taisyklių 55 punktą Projektas neturėjo būti derinamas su pareiškėju. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šiaurinę sieną pagal parengtą projektą buvo leista apšiltinti nuo sienos vadovaujantis kadastriniais matavimais, įregistruotais VĮ Registrų centre, o pareiškėjas šią sieną jau 2015 metais šiltino savavališkai ir teisėtai antrą kartą 10 cm mineralinės vatos sluoksniu nuo jau savavališkai apšiltintos sienos, todėl tarpas tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sumažėjo ir neliko 1 metro pločio. Teismas teisingai nurodė, kad Projektas pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ribų nepakeitė ir neįtakojo. Inžineriniams tinklams apsaugos zonos yra numatytos ir pažymėtos Projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte. Projektas buvo laiku ir tinkamai suderintas su reikalavimus dėl šio projekto rengimo ir įgyvendinimo išdavusiomis institucijomis. Pareiškėjas neįrodė, kad Projektas pažeidžia jo teises. Įsakymo 2 punktu siūloma NŽT nustatyti servitutą pagal patvirtintą projektą. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 8SK-372-(14.8.100) bei NŽT 2020 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. JSS-1193-(559E) dėl servitutų ginčijami pareiškėjo kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-6318-422/2021, kurios nagrinėjimas sustabdytas. Taip pat tretieji suinteresuoti asmenys prašo prijungti prie bylos Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-828-584/2021 dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuri priimta jau po teismo sprendimo priėmimo ir anksčiau jos pateikti nebuvo galimybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 51. Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. A-588 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė, kad pareiškėjas turėtų registruotų pastatų žemės sklype, kuriam rengtas Projektas, todėl jis neturėjo būti informuotas, pareiškėjo eksploatuojamas pastatas (duomenys neskelbtini), nepatenka ir niekada nepateko į Projektu formuojamo žemės sklypo ribas nei pagal faktinį naudojimą, nei pagal inventorizacinius duomenis, inžineriniams tinklams apsaugos zonos numatytos ir pažymėtos ginčijamo žemės sklypo Projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte.

53. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad jis nebepalaiko apeliacinio skundo dalyje „Dėl projekto sprendinių, susijusių su servituto nustatymu“ nurodytų argumentų, todėl teismas jų neanalizuos ir nevertins. Likusiais apeliacinio skundo argumentais pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Taisyklių 55 punktą, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ir netinkamai taikė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 41–42 straipsnius bei Taisyklių 33 punkto reikalavimus, nes nebuvo nustatyta apsaugos zona pareiškėjo administruojamam daugiabučiam namui priklausantiems lietaus nuotekų inžineriniams tinklams.

54. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, kai rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, tarp jų – kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (1 dalies 3 punktas). Analogiškas nuostatas įtvirtina ir Taisyklių 2.4 papunktis. Taisyklių 55 punktas nustato, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Tuo atveju, kai formuojamame žemės sklype yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, nurodydamas paskelbti šią informaciją (skelbimų lentose) namo gyventojams. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl Projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo.

56. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar žemės sklype, kuriam rengiamas Projektas, yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių, apie kuriuos informacija buvo išviešinta priimant skundžiamą Įsakymą. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad svarbus pats nuosavybės teisės turėjimas, o išviešinimo faktas nereikšmingas.

57. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad į žemės sklypo, kuriam rengiamas Projektas, ribas pateko lietaus nuotekų inžineriniai tinklai, kurie priskirtini pareiškėjo administruojamam daugiabučiui. Šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip neįrodyti, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausytų (būtų įregistruoti viešame registre) lietaus nuotekų inžineriniai tinklai, kurie yra žemės sklype, kuriam rengiamas Projektas.

58. Pareiškėjas teigia, kad į žemės sklypo, kuriam rengiamas Projektas, ribas pateko pareiškėjo administruojamo daugiabučio šiaurinės sienos šiltinamasis sluoksnis. Pareiškėjas teigia, kad daugiabučio šiaurinės sienos šiltinamasis sluoksnis įrengtas įgyvendinant Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninio projekto A laidos sprendinius, kurie atitinka atsakovo išduotą 2019 m. gegužės 22 d. statybos leidimą dėl pareiškėjos administruojamo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie pareiškėjo argumentai yra pagrįsti.

Pareiškėjas pateikė 2019 m. gegužės 22 d. statybos leidimą (prie kurio pridėto projekto 12 punkte „Fasadų šiltinimas“ nurodyta, kad „siena šiltinama 250 mm mineraline vata“, minimas latakų įrengimas), Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto A laidos brėžinį (jame nurodyta, kad sienos šiltinimo detalę sudaro 120 esamo apšiltinimo sluoksnio ir 100 naujo apšiltinimo), 2021 m. sausio 15 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-210115-00010, kurie įrodo, jog atsakovas pareiškėjui iki Įsakymo priėmimo buvo išdavęs statybų leidimą.

Projekto aiškinamojo rašto III dalyje „Sprendiniai“ nurodyta, kad „pietinė riba 9–10 ribojasi su valstybine žeme, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų riba bei valstybine žeme (duomenys neskelbtini). Riba formuojama 5 cm nuo pastato (duomenys neskelbtini) sienos. Esant poreikiui apšiltinti sieną, panaudojant naujausias medžiagas galimas apšiltinimo sluoksnis 2–3 cm, o prižiūrėti ir remontuoti pastatą numatomas servitutas“. Teismas apklausė liudytoja projekto rengėją E. Ž., kuri paaiškino, kad apie Leidimą ji nežinojo, skaičiavo pagal topografinę nuotrauką, paaiškino, kad 5 cm paklaida yra leistina, ji šalinama teisės aktų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus, į klausimą atsakė, kad skaičiavo atstumą nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir matavo dabar esančią sieną su apšiltinimu, tačiau ne tą, kuri numatyta pagal Leidimą.

Visi šie išvardinti įrodymai patvirtina, kad į Projekte nurodytas žemės sklypo, kuriam rengiamas Projektas, ribas patenka bent 5 cm pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi pagal Taisyklių 55 punktą organizatorius apie pradedamą rengti Projektą turėjo informuoti pareiškėją, tačiau to nepadarė. Atsakovas pats išdavė Leidimą pareiškėjui ir pats, tvirtindamas Projektą, neatsižvelgė į Leidimo turinį. Tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, nes užkirto kelią pareiškėjui naudotis jam suteikiamomis teisėmis teritorijų planavimo procese.

59. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 41 straipsnis nustato, kad nustatomos šios vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos: 1) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje; 2) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje; 3) magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis; 4) vandens rezervuarų, skaidrintuvų; 5) vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Taisyklių 33 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

60. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad žemės sklypo, suformuoto Projekto pagrindu, formavimo sprendiniuose nenustatyta apsaugos zona lietaus nuotekų inžineriniams tinklams, esantiems tarp žemės sklypo, kuriam rengiamas Projektas, ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Projekto aiškinamojo rašto III dalyje „Sprendiniai“ grafoje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ nurodyta, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ formuojamam žemės sklypui proj.

Nr. 1 nustatomos: <...> XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos po 2,5 m. (~0,0402 ha).“ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio legendos sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad žalia linija su apskritimais žymima vandentiekio, nuotekų apsaugos zona, tačiau brėžinyje ties posūkio taškais 1 ir 12 (tarp žemės sklypo, kuriam rengiamas Projektas, ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini)) tokio žymėjimo nėra. Teismo posėdyje liudytoja projekto rengėja E. Ž. paaiškino, kad žymėjimo nesimato galbūt dėl to, kad dėl sistemos klaidos jis „nusimušė“ įkeliant Projektą į sistemą, tačiau jis nustatytas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtais įrodymais, sprendžia, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, be pagrindo neįvertino aplinkybės, kad Projekto brėžinyje nėra pažymėta vandentiekio, nuotekų apsaugos zona ties posūkio taškais 1 ir 12 (tarp žemės sklypo, kuriam rengiamas Projektas, ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad tai yra esminis, o ne formalus pažeidimas, nes pagal Aiškinamąjį raštą vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos apytikris plotas yra ~ 0,0402 ha, jis detalizuotas pažymėjimais ŽPDRIS erdviniuose duomenyse (0,0237 ha + 0,0165 ha), kurie neapima ginčo teritorijos (t. y. ribos tarp žemės sklypo, kuriam rengiamas Projektas, ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini)), o vaizduoja sprendinius, esančius kitose žemės sklypo vietose.

Taigi tai nėra tik formalus nepažymėjimas, atvirkščiai – apsaugos zonos plotas, kuris nustatytas Aiškinamajame rašte, neapima lietaus nuotekų inžinerinių tinklų, esančių tarp žemės sklypo, kuriam rengiamas Projektas, ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 41–42 straipsniai ir Taisyklių 33 punktas pažeisti. Atmestini atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, kad pareiškėjo teisės nepažeistos, nes Taisyklių 33 punktas įvardija veiklos sąlygų gretimų žemės sklypų naudotojams bloginimą, kas apima byloje analizuojamą faktinę situaciją (vandentiekio, nuotekų apsaugos zona nenustatyta tarp dviejų namų esantiems lietaus nuotekų inžineriniams tinklams).

61. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

62. Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Įsakymą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, sprendžia, jog ginčijamas Įsakymas nėra teisėtas, nes atsakovas neįvertino ir nesivadovavo teisės aktų – Taisyklių ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo – nuostatomis. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį Įsakymą tenkinamas.

63. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau jas netinkamai įvertino, todėl jo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundas tenkinamas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. A-588 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ panaikinamas.

64. Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

65. Pareiškėjas nurodė, kad apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir nurodė, jog sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur už advokato pagalbą rengiant skundą ir 200 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Byloje yra pateikti minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.

66. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

67. Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios priteistinos sumos, todėl jos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, minėta suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir nėra pagrindo ją mažinti. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 823 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68. Sprendimas priimtas ne trečiojo suinteresuoto asmens E. D. bei ne trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B., S. B., H. B. naudai, todėl jų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinami (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. A-588 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

Priteisti pareiškėjui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 823 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Gintaras Kryževičius Beata Martišienė Dainius Raižys