d51207c9-6aae-42f9-a21d-e8ef2f0d2f4c · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas KazakiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (suinteresuotojo asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad dirbo kenksmingomis sÄ lygomis įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. Nurodė, jog kreipėsi į suinteresuotÄ jį asmenį, praÅ¡ydama skirti jai kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas, kadangi įmonėje dirbo precizinės fotolitografijos operatorės pareigose. PaaiÅ¡kino, jog jos darbas buvo susijęs su įvairiomis kenksmingomis rÅ«gÅ¡timis, Å¡armais, darbas visÄ dienÄ su mikroskopu.

Suinteresuotojo asmens sprendimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas skirti jai kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas buvo atmestas, kadangi pareiÅ¡kėjos pateiktuose dokumentuose nėra įrašų apie pareiÅ¡kėjos darbÄ kenksmingomis darbo sÄ lygomis.

2. Suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ Ä¯manoma nustatyti tik tuomet, kai kita tvarka negalima gauti duomenų apie tam tikrus faktus ir jų buvimÄ ar nebuvimÄ . Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pareigybės, kurios laikytos kaip darbas kenksmingomis sÄ lygomis, buvo nurodytos sÄ raÅ¡uose, kuriuos tvirtindavo SSRS Ministrų Tarybos nutarimais, ir pareiÅ¡kėjos nurodyta pareigybė sÄ raÅ¡uose nebuvo minima.

Teigė, jog pareiÅ¡kėjos nurodomas buhalterinis Å¡ifras, patvirtinantis aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjai buvo mokamas priedas už darbÄ , patvirtina ir aplinkybes, kad jai buvo suteikiama teisė į papildomas atostogas ir sutrumpintÄ darbo dienÄ . Priimdamas sprendimÄ , suinteresuotasis asmuo vadovaujasi nuostatais ir įstatymais, o ne gamyklų vadovų įsakymais patvirtintais pareigybių sÄ raÅ¡ais, į kuriuos įraÅ¡ytiems darbuotojams suteikiamos papildomos atostogos bei sutrumpinta darbo diena. Nesant pareiÅ¡kėjos pareigybės patvirtintuose sÄ raÅ¡uose, nėra galimybės konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja dirbo kenksmingomis darbo sÄ lygomis.

Nurodė, jog esant iÅ¡likusiems dokumentams apie pareiÅ¡kėjos darbÄ Ä¯monėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1984 m. birželio 4 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. nėra pagrindo nustatyti praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mė turinčio fakto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-26 sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino.

4. SprendimÄ priėmęs teismas nurodė, jog kompensacijos už darbÄ kenksmingomis sÄ lygomis apskaičiavimÄ reglamentuoja 1994-07-18 Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549, Lietuvos Respublikos pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 bei Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 „Dėl kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos patvirtinimo“.

IÅ¡vardytuose teisės aktuose yra nurodyta, kokie dokumentai privalo bÅ«ti pateikti, apskaičiuojant kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas bei kaip jos apskaičiuojamos. PareiÅ¡kėjos teigimu, kiekviename darbo užmokesčio lapelyje yra užšifruotas buhalterinis Å¡ifras „047“, kuris nurodo, jog pareiÅ¡kėja dirbo kenksmingomis darbo sÄ lygomis. Be to, pareiÅ¡kėja nurodė dirbdavusi visÄ darbo dienÄ su mikroskopu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėja dirbo mikroschemų gamyboje, todėl akivaizdu, jog ji privalėjo dirbti su mikroskopu.

Pagal Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktÄ didesnio kenksmingumo darbų sÄ raÅ¡o papildymÄ matyti, kad darbuotojai, dirbantys su mikroskopais daugiau kaip 50 proc. darbo laiko, buvo laikomi dirbantys kenksmingomis sÄ lygomis.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2019-02-05 praneÅ¡imas Nr. A101-408/19(2.5.1.9-PD1) patvirtina, kad pareiÅ¡kėja negali kitokia nei teismine tvarka gauti minėtÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų, kadangi minėti dokumentai nebuvo perduoti archyvui arba jie neiÅ¡liko. IÅ¡ iÅ¡likusių dokumentų suinteresuotasis asmuo neturi galimybės nustatyti, kad pareiÅ¡kėja tikrai dirbo kenksmingomis darbo sÄ lygomis, kadangi tiesioginiai įrodymai nėra iÅ¡likę.

Priėjo iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡analizavus įrodymų visumÄ , iÅ¡klausius liudytojų parodymus, labiausiai tikėtina iÅ¡vada, kad praÅ¡omu nustatyti laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. D. T. (pavardė iki santuokos N.) įmonėje „Venta“ dirbo kenksmingomis sÄ lygomis. Å iÄ aplinkybę, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina byloje esantys darbo užmokesčio lapeliai, darbuotojų, dirbusių kenksmingomis sÄ lygomis, sÄ raÅ¡ai, darbuotojų, kuriems buvo mokami priedai ir suteikiamos papildomos atostogos už darbÄ kenksmingomis sÄ lygomis, sÄ raÅ¡ai ir jų pareigybės, kur tiesiogiai nurodyta, kokių profesijų darbuotojai bei su kokiais įtaisais ar prietaisais dirbantys darbuotojai buvo laikomi dirbantys kenksmingomis sÄ lygomis.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus faktus, pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. T. (pavardė iki santuokos N.) laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. įmonėje „Venta“ dirbo kenksmingomis sÄ lygomis. III. Apeliacinio skundoir atsiliepimo į juos argumentai 6. ApeliantasValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuspraÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimÄ civilinėje byloje Nr.e2YT-5456-820/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ .

7. Apeliantas teigia, jog kaip ir iki 1994-12-31, taip ir Å¡iuo metu, nustatant, ar asmuo įgijo teisę gauti kompensacijÄ , vadovaujamasi buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintais Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡ais Nr. 1 ir Nr. 2 su papildymais ar pakeitimais, įsigaliojusiais iki 1990-03-11. Teigia, jog D. T. 2019-05-13 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimo.

PareiÅ¡kėja 1984–1994 metų laikotarpiu dirbo mokslinio tyrimo instituto „Venta“ gamykloje. Å i gamykla gamino elektroninės technikos gaminius. Å ios gamybos darbuotojų, kurie turi teisę į kompensacijÄ , profesijos ir pareigybės įvardytos SÄ raÅ¡o Nr. 1 XIII skyriuje ir SÄ raÅ¡o Nr. 2 XVII skyriuje „Radiotechnikos gamyba“. PareiÅ¡kėja pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2019-02-05 iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. A101-408/19(2.5.1.9-PD1) „Dėl duomenų apie D.

T. (N.) darbo staÅ¾Ä kenksmingomis darbo sÄ lygomis“ su jame nurodytais pridėtais dokumentais (6 lapai) bei archyvo 2019-04-02 iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. A101-1171/19(2.5.1.9-PD1) „Dėl duomenų apie D. T. (N.) gautas pajamas“ su jame nurodytais pridėtais dokumentais. Pateiktuose dokumentuose yra mokslinio tyrimo instituto „Venta“ gamyklos 1984-06-04 įsakymo Nr. 159/156, kuriuo pareiÅ¡kėja D. T. priimta į darbÄ precizinės fotolitografijos operatore, kopija. Archyvo su 2019-04-02 pažyma pateiktose 1984–1994 m.

D. T. (N.) asmens sÄ skaitų kortelių kopijose pareiÅ¡kėjos pareigos taip pat nurodytos „precizinės fotolitografijos operatorius“. Teigia, kad iÅ¡likę pirminiai dokumentai patvirtina, jog D. T. 1984-06-04–1994-12-31 laikotarpiu dirbo precizinės fotolitografijos operatore, o tokia profesija nenumatyta nei SÄ raÅ¡o Nr. 1 XIII skyriuje, nei SÄ raÅ¡o Nr. 2 XVII skyriuje, todėl jos darbo laikotarpiai minėtose pareigose į darbo laikÄ kompensacijai gauti neįskaityti. IÅ¡nagrinėjęs kompensacijos byloje esančius dokumentus, Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (10.8) VPE_SP5-1462 „Dėl atsisakymo skirti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas D.

T.“ atsisakė skirti kompensacijÄ , nes D. T. nėra dirbusi darbų, nurodytų SÄ raÅ¡e Nr. 1 arba SÄ raÅ¡e Nr. 2.

8. Apeliantas paaiÅ¡kina, jog priimdamas sprendimÄ dėl kompensacijos skyrimo, Vilniaus skyrius vadovaujasi Pensijų įstatymu ir nuostatais, o ne gamyklų, įmonių direktorių įsakymais patvirtintais sÄ raÅ¡ais profesijų ir pareigų, kuriose dirbant darbuotojams suteikiamos papildomos atostogos ar sutrumpinta darbo diena už kenksmingas sÄ lygas. Kompensacijos gavimui bÅ«tinas ne tik darbas kenksmingomis, sunkiomis ir pan. sÄ lygomis, bet tie darbai turi bÅ«ti numatyti SÄ raÅ¡uose Nr. 1 arba Nr.

2. Tam tikrų lengvatų (pvz. papildomos atostogos, priemokos ir pan.) suteikimas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nesuteikia teisės į kompensacijÄ , jeigu dirbtas darbas, profesija ar pareigybė neįtraukti į SÄ raÅ¡us Nr. 1 ar Nr.

2. PareiÅ¡kėjai taikytos lengvatos už darbÄ esant kenksmingiems darbo faktoriams, nustatytos darbo įstatymais, o taip pat Valstybinės mikroelektronikos įmonės „Venta“ Profesijų ir pareigybių, kuriose dirbant suteikiama teisė į papildomas atostogas ir sutrumpintÄ darbo dienÄ , sÄ raÅ¡as (jame įvardyta „precizinės fotolitografijos operatoriaus“ profesija) nesuponuoja jos teisės į kompensacijÄ , nes kaip minėta, Å¡i profesija iki 1990 m. kovo 11 d. nebuvo įtraukta į SÄ raÅ¡us Nr. 1 arba Nr. 2, SÄ raÅ¡uose nustatytas gamybos Å¡akų, darbų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir plečiamai negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas.

9. PareiÅ¡kėja pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir nurodo, jog apeliantas didelę reikÅ¡mę suteikia pačiam profesijos pavadinimui, tačiau nesigilina, kokiomis kenksmingomis sÄ lygomis bei medžiagomis dirba precizinės fotolitografijos operatorius. Toks apelianto argumentas prieÅ¡tarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad socialinės apsaugos srityje negali bÅ«ti teikiamas prioritetas teisės formai (pareigų pavadinimas sÄ raÅ¡uose) neatsižvelgiant į teisės normos turinį, jos tikslÄ (faktiÅ¡kai atlikto darbo pobÅ«dį, sÄ lygas, kenksmingumÄ nusakančius požymius ir trukmę) ir tokiu bÅ«du negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje A-1062-756/2015).

PaaiÅ¡kina, jog precizinės fotolitrografijos operatorius atlieka daugybę sveikatai kenksmingÄ operacijų (pvz. ėsdinimas) bei dirba su kenksmingomis sveikatai medžiagomis. Operacijos, kurias atlieka precizinės fotolitrografijos operatorius bei kenksmingos medžiagos, yra įvardintos SÄ raÅ¡uose. Be to, kokiomis kenksmingomis sÄ lygomis dirba precizinės fotolitrografijos operatorius, yra iÅ¡samiai apibÅ«dinta teismo posėdžio metu, liudytojų parodymuose. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

12. PareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad dirbo kenksmingomis sÄ lygomis įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. Suinteresuotasis asmuo tvirtina, jog archyvo su 2019-02-05 pažyma pateiktuose dokumentuose yra gamyklos prie mokslinio tyrimo instituto „Venta“ 1984-06-04 įsakymo Nr. 159/156, kuriuo pareiÅ¡kėja D. T. priimta į darbÄ precizinės fotolitografijos operatore, kopija. Archyvo su 2019-04-02 pažyma pateiktose 1984–1994 m. D. T. (N.) asmens sÄ skaitų kortelių kopijose pareiÅ¡kėjos pareigos taip pat nurodytos „precizinės fotolitografijos operatorius“. Teigia, jog iÅ¡likę pirminiai dokumentai patvirtina, jog D. T. 1984-06-04–1994-12-31 laikotarpiu dirbo precizinės fotolitografijos operatore, o tokia profesija nenumatyta nei SÄ raÅ¡o Nr. 1 XIII skyriuje, nei SÄ raÅ¡o Nr. 2 XVII skyriuje, todėl jos darbo laikotarpiai minėtose pareigose į darbo laikÄ kompensacijai gauti neįskaityti.

13. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas (toliau– kompensacijos) buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau– Pensijų įstatymas), įsigaliojusio nuo 1995 m. sausio 1 d., 56 straipsniu, naujos redakcijos Pensijų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2005 m. liepos 1 d., 67 straipsniu ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡u (2009 m. gruodžio 23 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1782 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.). Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir karÅ¡tuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡e Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sÄ lygomis, nurodytus sÄ raÅ¡e Nr. 2: vyrams, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sÄ raÅ¡Ä Nr. 1, kompensacija iÅ¡mokama už 10 metų; vyrams, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sÄ raÅ¡Ä Nr. 2, kompensacija iÅ¡mokama už 5 metus.

Buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡uose (toliau – SÄ raÅ¡ai) Nr. 1 ir Nr. 2, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 d., nurodytos pareigos ir profesijos, suteikiančios teisę gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas, kurios skiriamos tik už darbus kenksmingomis sÄ lygomis. Tvarkos apraÅ¡o 14 punkte nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as dokumentų, kurie laikomi įrodymais, reikalingais kompensacijai už ypatingas darbo sÄ lygas skirti, t. y. darbo knygelės, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamÄ staÅ¾Ä tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įraÅ¡ai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbÄ ir atleidimo iÅ¡ jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių iÅ¡duotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) paraÅ¡u ir įraÅ¡Ä padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymėjimai, darbdavių iÅ¡duoti remiantis turimais dokumentais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimai arba Å¡iose įstaigose saugomų dokumentų nuoraÅ¡ai ar iÅ¡raÅ¡ai; darbo ypatingomis sÄ lygomis pobÅ«dį patikslinančios pažymos, pažymėjimai, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų iÅ¡duoti remiantis turimais dokumentais.

14. Pagal Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktÄ Mokslinio tyrimo instituto „VENTA“ Padidinto kenksmingumo darbų sÄ raÅ¡o papildymÄ matyti, kad darbuotojai, dirbantys su mikroskopais daugiau kaip 50 proc. darbo laiko buvo laikomi dirbantys kenksmingomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėja dirbo mikroschemų gamyboje, todėl ji privalėjo dirbti su mikroskopu. Pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja bei liudytojai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjos darbas buvo susijęs su kenksmingomis rÅ«gÅ¡timis, Å¡armais, darbas visÄ dienÄ prie mikroskopo.

Pastebėtina, jog SÄ raÅ¡o Nr.2 16 punkte nurodyti darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su koncentruotomis rÅ«gÅ¡timis, Å¡armais, dimetilformamidu, dimetilacetamidu, jei darbo vietoje Å¡ių medžiagų koncentracija virÅ¡ija leistinumas normas. PareiÅ¡kėjai taip pat buvo taikytos lengvatos už darbÄ , esant kenksmingiems darbo faktoriams, nustatytos darbo įstatymuose, o taip pat Valstybinės mikroelektronikos įmonės „Venta“ Profesijų ir pareigybių, kuriose dirbant suteikiama teisė į papildomas atostogas ir sutrumpintÄ darbo dienÄ , sÄ raÅ¡u.

15. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog kompensacijų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡e papildomų reikalavimų ir apribojimų (pavyzdžiui, pareigos turi bÅ«ti tiksliai apibrėžtos ir negali bÅ«ti kitų pavadinimų) nenumatyta, t. y. preziumuojama, jog pareigų pavadinimas gali bÅ«ti ir iÅ¡ kelių ar keliolikos žodžių, tačiau privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo dirbo SÄ raÅ¡e Nr. 2 numatytus darbus, o ne vadovautis vien formalia situacijos samprata. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 1984–1994 metų laikotarpiu dirbo mokslinio tyrimo instituto „Venta“ gamykloje.

Å i gamykla gamino elektroninės technikos gaminius. PareiÅ¡kėja dirbo darbÄ , pavadintÄ â€žprecizinės fotolitografijos operatorius“ ir tai atitinka darbÄ Ä¯trauktÄ Ä¯ SÄ raÅ¡o Nr. 2 16 punktÄ - darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su koncentruotomis rÅ«gÅ¡timis, Å¡armais, dimetilformamidu, dimetilacetamidu, jei darbo vietoje Å¡ių medžiagų koncentracija virÅ¡ija leistinumas normas. Atmestinas apelianto argumentas, jog bÅ«tent tai, kad tokia profesija, pagal kuriÄ dirbo pareiÅ¡kėja (precizinės fotolitografijos operatore), nėra įraÅ¡yta į SÄ raÅ¡Ä Nr. 2 nesuteikia pareiÅ¡kėjai teisės į kompensacijÄ už darbÄ kenksmingomis sÄ lygomis.

16. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. T. (ankstesnė pavardė N.) laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. įmonėje „Venta“ dirbo kenksmingomis sÄ lygomis. Suinteresuotojo asmens apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas