d5110f40-66cd-4002-8941-a6b68e2ee5fb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI3-1533-983/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03254-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Westcargo“ skundÄ atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja UAB „Westcargo“ kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ Nr. 1A-166 „Dėl UAB „Westcargo“ skundo“ (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 0VM190677S (toliau – ir Ataskaita); 3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus TM, vadovaudamasi SÄ jungos muitinės kodekso (toliau – Kodeksas) 74 straipsnio 3 dalies, 77 straipsnio nuostatomis, Ataskaitoje perskaičiavo importuotų prekių muitinę vertę ir bendrovei papildomai įregistravo 4 696 Eur importo muito, 9 464 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 36 Eur muito delspinigių mokestinę prievolę ir skyrė 1 416 Eur baudÄ už mokėtinų mokesčių sumažinimÄ . Ataskaita Vilniaus TM atsisakė taikyti sandorio vertės metodÄ atsižvelgdama į aplinkybę, kad deklaruota sandorio vertė, palyginti su patikrintų panaÅ¡ių importuojamų prekių pirkimo kainų statistiniu vidurkiu, yra neįprastai maža, todėl prekių muitinė vertė nustatyta naudojant duomenis, surinktus importuojančioje Å¡alyje. Departamentas Sprendimu patvirtino Vilniaus TM AtaskaitÄ .

Nurodo, kad Kinijos muitinės eksporto deklaracijoje prekėms iÅ¡siųsti iÅ¡ Kinijos kaip gavėjas nurodyta Latvijos įmonė SIA „Bai trains“. EID deklaracijoje 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) bendrovė deklaravo tiek prekių, kiek jų įsigijo Latvijos muitinės sandėlyje iÅ¡ Kinijos įmonės „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“ nurodytai Latvijos įmonei 2019 m. rugsėjo 6 d. atsisakius jas pirkti. Nedidelis prekių kiekio neatitikimas (deklaracijoje 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) pagal kai kurias pozicijas jų keliais vienetais mažiau nei Kinijos muitinės eksporto deklaracijoje) paaiÅ¡kinamas tuo, kad Latvijos muitinė dalį prekių paėmė kaip pavyzdžius ekspertizei. Tarpininkaujant prekių siuntėjams bendrovė gavo Latvijos muitinės prekių poėmio aktų kopijas, kurios paaiÅ¡kina šį Vilniaus TM pastebėtÄ nedidelį neatitikimÄ , kuris negali bÅ«ti traktuojamas kaip pažeidimas, nes bendrovė deklaravo visas nupirktas prekes ir neprivalo atsakyti už nenupirktas Latvijos muitinės iÅ¡ SIA „Bai trans“ paimtas prekes.

Ä®monė „Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“ nenurodyta UAB ,,Westcargo“ sandorio dokumentuose, bet bendraujant su kinų partneriais per „WeChat“ programėlę, per kuriÄ vyko nuolatinis komunikavimas dėl prekių, atsiskaitymo ar kitais klausimais, iÅ¡ pradžių prekių siuntėjas apmokėti už prekes atsiuntė įmonės ,,Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“ banko sÄ skaitos rekvizitus. Todėl ir atsirado pavedimas įmonei „Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“, kuris buvo padarytas ir atÅ¡auktas po naujo įmonės „Guiyang Hong Chemphy Trade CO., LTD“ nurodymo. Muitinio įforminimo metu bendrovė pateikė Vilniaus TM atsiskaitymo už prekes 2019 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 404, pagal kurį apmokėjo Kinijos įmonei „Beihing Jaypie International Logistics Co.,Ltd“ 17 164,47 Eur pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2019GYHF1932 už pardavėjos „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“ parduotas prekes. Tačiau tÄ pačiÄ dienÄ Å¡is mokėjimo nurodymas Nr. 404 buvo atÅ¡auktas (Vilniaus TM pateiktas tai patvirtinantis banko operacijų iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodytas mokėjimo statusas „Atsisakytas“), kadangi, prekių pardavėjos „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“ praÅ¡ymu, pinigai už prekes turėjo bÅ«ti sumokėti bendrovei „Boyuan Shunda Ltd“. Tačiau įvykus komunikacijos klaidai, bendrovė banke parengė nurodymÄ pervesti pinigus įmonei „Beihing Jaypie International Logistics Co.,Ltd“, o paaiÅ¡kėjus Å¡iai klaidai – bendrovė mokėjimo nurodymÄ atÅ¡aukė – atsisakė jo ir Å¡is mokėjimas nebuvo atliktas.

Kadangi sÄ skaitÄ Nr. 2019GYHF1932 iÅ¡rašė ir prekes bendrovei pardavė įmonė „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“, o bendrovė Å¡io pardavėjo praÅ¡ymu už prekes apmokėjo įmonei „Boyuan Shunda Ltd“, dviem skirtingais 2019 m. rugsėjo 13 d. tarpusavio skolų užskaitos aktais Nr. 1 (abu aktai pateikti Vilniaus TM) buvo atlikta tarpusavio skolų užskaita tarp bendrovės ir įmonių „Guiyang Hong Chemphy Trade Co., Ltd“ bei „Boyuan Shunda Ltd“. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad įmonės ,,Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“ užskaitos aktuose visiÅ¡kai nėra, nes Å¡i įmonė nagrinėjamame sandoryje su bendrove nedalyvavo, todėl triÅ¡alė skolų užskaita buvo atlikta tarp UAB „Westcargo“, įmonių „Guiyang Hong Chempty Trade Co.,LTD“ (pardavėjas) ir „Boyuan Shunda LTD“ (bendrovės mokėjimo gavėja ir pardavėjo kreditorius) suraÅ¡ant du aktus. Nors aktai yra lakoniÅ¡ki, tačiau iÅ¡ jų turinio galima suprasti, kad aktu su įmone „Guiyang Hong Chempty Trade Co.,LTD“ bendrovė prisiimama 17 164,47 Eur įsipareigojimus pagal sÄ skaitÄ 2019GYHF1932, o aktu su įmone „Boyuan Shunda LTD“ prisiima įsipareigojimÄ pervesti pinigus į įmonės „Boyuan Shunda LTD“ sÄ skaitÄ pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. įmonės „Guiyang Hong Chempty Trade Co.,LTD“ praÅ¡ymÄ . Užskaitos akte tarp UAB „Westcargo“ ir įmonės „Boyuan Shunda LTD“ nurodytas dokumento numeris Nr. 1 turėtų bÅ«ti įvardytas „APPLICATION“ (PraÅ¡ymas), tačiau buhalterinės apskaitos programa laukelyje „Dokumento Nr.“ neleidžia įraÅ¡yti raidinių simbolių, Å¡iuo atveju „APPLICATION“, ir neleidžia palikti Å¡io laukelio visiÅ¡kai neužpildyto. Todėl laukelyje „Dokumento Nr.“ įraÅ¡ytas skaičius „1“, nors dabar supranta, kad šį nesklandumÄ galima buvo iÅ¡spręsti buhalteriui skaičiais įraÅ¡ius dokumento datÄ .

PareiÅ¡kėja pažymi, kad atsiskaitymo bÅ«das neturi (negali turėti) įtakos sandorio metodo netaikymui. Å i problema iÅ¡spręsta Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimu, priimtu byloje C-29/93, kuriame nurodoma, jog apmokėjimo faktas nebÅ«tinai turėtų bÅ«ti fiksuojamas atsižvelgiant į pinigų pervedimus, apmokėjimas gali bÅ«ti atliktas naudojantis akredityvu, kitais mokėjimo instrumentais, jis gali bÅ«ti tiesioginis ir netiesioginis. Todėl yra galimas atsiskaitymas ir tarpusavio skolų įskaitymu. Taip pat, jei nagrinėjamu atveju vis dar neaiÅ¡kus tarpusavio užskaitos rezultatas, bendrovė turėjo teisę apmokėti už prekes trečiajai Å¡aliai pardavėjo naudai (mokėjimo nurodymas Nr. 411) (Kodekso įgyvendinimo nuostatų 129 straipsnio 1 dalies b punktas).

Nurodo, kad deklaruodama prekes ir pateikdama muitinio įforminimo metu Vilniaus TM pateikė papildomus dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad prekes parsivežė į Vilnių iÅ¡ Rygos ir nežino, kodėl latvių įmonei prekės iÅ¡ Kinijos buvo siųstos į Vilnių. Tiesiog eksporto deklaracijoje kinai nurodė pirmÄ SÄ jungos paskirties Å¡alį. IÅ¡ Vilniaus jos buvo tranzitu nugabentos į Rygos muitinės sandėlį.

Eksporto deklaracijoje prekėms iÅ¡siųsti iÅ¡ Kinijos kaip gavėja nurodyta Latvijos įmonė SIA BAI TRANS pristatymo sÄ lygomis CIP-Vilnius. Prekės į Vilnių buvo pristatytos oro transportu. IÅ¡ Vilniaus buvo įformintas tranzitas į Rygos muitinės sandėlį ir UAB ,,Westcargo“ jas nugabeno į RygÄ kelių transportu. Taigi, Ataskaitoje nurodytas teiginys, jog „iÅ¡ pateiktos eksporto deklaracijos nustatyta, kad prekės į RygÄ atgabentos oro transportu“, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Rygos muitinės sandėlyje SIA „Bai trans“ prekių atsisakė. Siekdamas iÅ¡vengti didelių nuostolių dėl prekių, kurių atsisakė pirminis pirkėjas, praradimo / iÅ¡metimo / vertės visiÅ¡ko praradimo, pardavėjas sutiko prekes parduoti bendrovei jos pasiÅ«lytomis kainomis, kurios ir taip liko didesnės už kainas, nurodytas kinų muitinės eksporto deklaracijoje.

Su skundu dėl 2019 m. lapkričio 13 d. ataskaitos bendrovė pateikė eksporto deklaracijÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ . Be to, joje nurodyta informacija apie prekes iÅ¡ esmės nesiskiria nuo informacijos, nurodytos muitiniam įforminimui pateiktoje sÄ skaitoje Nr. 2019GYHF1932 (2019 m. rugsėjo 10 d.).

Pažymi, kad visas ginčo prekes tikrino kompetentingi muitinės pareigÅ«nai Å¡ių prekių deklaravimo metu. Muitinės pareigÅ«nai patikrinę prekes ir lydimuosius dokumentus priėmė sprendimÄ , kad prekės buvo tinkami deklaruotos, ir jas iÅ¡leido į laisvÄ apyvartÄ . IÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ ne Europos SÄ jungos prekės įgyja SÄ jungos prekių muitinį statusÄ . Bendrovė Å¡ias prekes pardavė, o pardavimo kainÄ nustatė įvertinusi prekėms įsigyti patirtas sÄ naudas, įskaitant ir sumokėtus muito mokesčius. Ataskaita buvo priskaičiuoti papildomi muito mokesčiai ir net baudos, kurių bendrovė nebeturi galimybės atgauti parduodama prekes, nes jos jau parduotos. Tokie muitinės veiksmai atgaline data, padidinant prekių savikainÄ priskaičiuotais muito mokesčiais ir net baudomis, prieÅ¡tarauja protingumo, teisėtumo ir teisingumo principams, taip pat pažeidžia teisėtus bendrovės lÅ«kesčius ir daro didelę materialinę žalÄ . Muitinė turi prisiimti atsakomybę už sprendimÄ iÅ¡leisti ginčo prekes į laisvÄ apyvartÄ . Jei dar deklaravimo stadijoje muitinės pareigÅ«nai bÅ«tų nurodę, kad už ginčo prekes reikės mokėti tokius didžiulius muito mokesčius, bendrovė bÅ«tų turėjusi pasirinkimo galimybę – tęsti prekių iÅ¡muitinimo procedÅ«rÄ ar atsisakyti tokių prekių, o dabar Å¡is pasirinkimas buvo atimtas ir bendrovė verčiama sumokėti papildomus mokesčius, patirti didžiulių nuostolių.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad su pardavėju prekių kainos buvo suderėtos pagal jo atsiųstas prekių nuotraukas bendraujant elektroniniu paÅ¡tu ir per Kinijos daugiafunkcę komunikavimo programÄ â€žWechat“. Tai įprasta bendrovės ir Kinijos pardavėjų praktika derėtis dėl prekių kainų ir jų kiekių pagal nuotraukas.

Tiek Vilniaus TM, tiek bendrovei nėra žinomos faktinės prekių siuntimo iÅ¡ Kinijos iÅ¡laidos. Todėl Vilniaus TM iÅ¡vados, kad esÄ prekės parduodamos mažesne kaina už Å¡ių prekių pristatymo iÅ¡laidas, t. y. nesiekiama padengti patirtų prekių tvarkymo, transportavimo, pardavimo sÄ naudų bei gauti atlygį už atliktÄ darbÄ , prieÅ¡tarauja prekybinei logikai, grindžiamos tik pateiktomis prielaidomis nurodant galimÄ siuntimo kainÄ , nepagrindžiant iÅ¡vadų objektyviais duomenimis.

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad prekių kokybė nebuvo tikrinta, todėl Vilniaus TM negali vienareikÅ¡miÅ¡kai palyginti PREMI DB tokių pačių pavadinimų prekių, kadangi prekių kainos yra labai skirtingos dėl rinkodaros (kiekio bei kokybės standartų skirtumų). Prekių pirkimas didesniais kiekiais turi didelę įtakÄ jų kainai. O tokių pačių pavadinimų prekės yra skirtingos kokybės, todėl kainuoja skirtingai. Tad Vilniaus TM pagal PREMI duomenų bazę nustatytas kainų skirtumas yra neobjektyvus.

Ä®sigydama prekes iÅ¡ Kinijos pardavėjo, bendrovė pateikė ir pagrįstai deklaravo faktinę prekių sandorio vertę. Ä® prekių savikainÄ Ä¯traukė visas iÅ¡laidas, susijusias su prekių įsigijimu, sumokėjo visus mokesčius (muitÄ ir PVM) už įvežtas ir parduotas prekes. Taip pat uždirbo pajamų, nuo kurių į valstybės biudžetÄ bus sumokėtas pelno mokestis.

Pažymi, kad importuotų prekių kaina yra labai aiÅ¡ki, ji nustatyta pagal Vilniaus TM pateiktus dokumentus, įskaitant eksporto deklaracijÄ . Bendrovė pateikė Vilniaus TM dokumentus, kurie atspindi visas su nagrinėjama problema susijusias Å«kines operacijas ir visas su prekių pardavimu arba jų kaina susijusias aplinkybes. Vilniaus TM, suabejojusi deklaracijose nurodytų kainų sÄ Å¾iningumu, privalėjo kreiptis į eksporto valstybės – Kinijos – kompetentingÄ institucijÄ , kad Å¡i patvirtintų ar paneigtų eksportuotų prekių ekonominę vertę. Bendrovė Vilniaus TM pateikė iÅ¡samius argumentus, jog importuotų prekių kainai įtakos turėjo jų kiekis ir kokybė, tačiau Å¡ie argumentai nevertinti.

PareiÅ¡kėja teigia, kad Ataskaita ir Departamento sprendimas yra nepakankamai motyvuoti. Vilniaus TM nepateikė duomenų, kokiais kriterijais vadovaudamasi atrinko duomenis apie kitų importuotojų deklaruojamas prekių sandorių kainas, sukauptas PREMI duomenų bazėje, atliko prekių pripažinimo panaÅ¡iomis tyrimÄ , nustatė didelį skirtumÄ nuo kitų importuotojų deklaruotų prekių sandorio kainų. Bendrovei nėra žinoma, kaip Vilniaus TM nustatė palyginamÄ sias kainas, nes Vilniaus TM Å¡ių aplinkybių neatskleidė. Å ios aplinkybės neaptartos ir Departamento sprendime. Bendrovei nėra žinoma, ar palyginamųjų ir jos deklaruotų prekių kainų skirtumas yra didesnis nei 50 procentų.

Atsakovė Vilniaus TM atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad, iÅ¡nagrinėjusi muitinio įforminimo metu bei po muitinio įforminimo UAB „Westcargo“ pateiktus dokumentus (sutartį, sÄ skaitÄ , pakavimo lapÄ , eksporto deklaracijos vertimÄ , dalies importuotų prekių pardavimo Europos SÄ jungoje dokumentus, mokėjimo nurodymus, aiÅ¡kinamuosius raÅ¡tus, prekių nuotraukas), nustatė, jog pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos prekių sandorio vertės. Tęsdama patikrinimÄ , vadovaudamasi Kodekso 22 straipsnio 6 dalies ir 29 straipsnio nuostatomis, 2020 m. kovo 20 d. praneÅ¡imu Nr. (9.2/46)-2V-4643 apie galimÄ nepalankų sprendimÄ informavo pareiÅ¡kėjÄ ir iÅ¡dėstė, kodėl minėtose importo deklaracijoje deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui nebus taikomas sandorio vertės metodas, o prekių muitinė vertė bus nustatyta antriniais muitinio įvertinimo metodais. Å iuo praneÅ¡imu mokesčių administratorius suteikė pareiÅ¡kėjai galimybę pareikÅ¡ti nuomonę dėl priežasčių, kuriomis ketinama pagrįsti nepalankų sprendimÄ . PareiÅ¡kėja naujų argumentų ar įrodymų nepateikė.

IÅ¡nagrinėjusi muitinio įforminimo metu bei papildomai UAB „Westcargo“ pateiktuose dokumentuose nurodytÄ informacijÄ , nustatė, kad nei muitiniam įforminimui pateiktoje sÄ skaitoje, nei sutartyje informacijos, kad prekės bÅ«tų nekokybiÅ¡kos, užsigulėjusios ar turinčios defektų ir dėl to jų kaina buvo tokia maža, nėra. Muitinei nebuvo pateikti prekių kainoraščiai ar kiti dokumentai su oficialiai skelbiamomis pardavėjo prekių kainomis.

Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra neaiÅ¡kÅ«s perpardavimo motyvai. Pati pareiÅ¡kėja nurodo, kad prekes pirko pigiau, siekdama naudos ir pelno, tai yra natÅ«ralu komerciniuose santykiuose. Tačiau tampa neaiÅ¡ku, kodėl Kinijos pardavėjai, parduodami Å¡ias prekes, nesivadovavo tais pačiais kriterijais, ignoruodami rinkos dėsnius, nes, perparduodant prekes ir keičiantis pardavėjams, kainos nesikeitė. Muitinė, palyginusi sÄ lygines 1 kg krovinio transportavimo iÅ¡ Kinijos sÄ naudas, nustatė, jog EID 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) kai kurių deklaruotų prekių vertė yra mažesnė už minimalias sÄ lygines Å¡ių prekių transportavimo iÅ¡laidas, o daugybės kitų deklaruotų prekių kainos, atėmus iÅ¡ jų transportavimo sÄ naudas, yra labai mažos, jos realiai nepadengtų ir savikainos.

Kodėl UAB „Westcargo“ Latvijos muitinės sandėlyje prekes pirko ypač mažomis kainomis, nepaaiÅ¡kėjo ir patikrinimo metu, iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjos pateiktas ginčo prekių pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas Lenkijos, Latvijos įmonėms, mažosioms bendrijoms, individualioms įmonėms ir fiziniams asmenims. IÅ¡nagrinėjusi pateiktose sÄ skaitose nurodytÄ informacijÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėja pardavė prekes su antkainiu, siekiančiu vos kelis ar keliolika centų, o tai neatitinka jos aiÅ¡kinimo apie siekiamÄ komercinę naudÄ ir pelnÄ , nors žinojo, kad vien sumokėtas užstatas parduodamų prekių kainÄ turėjo padidinti apie 30 procentų. PareiÅ¡kėja yra pardavusi visas ginčo prekes, tačiau deklaruotos prekių vertės dedukciniu muitinio įvertinimo metodu taip pat nepagrindė.

PareiÅ¡kėja apmokėjimÄ už prekes ne pardavėjui, o tretiesiems asmenims paaiÅ¡kina tuo, kad ji, remdamasi SÄ jungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 129 straipsniu, turi teisę pervesti pinigines sumas tiems asmenims, kuriems yra skolingas prekių pardavėjas. Å ios teisės mokesčių administratorius neginčija, tačiau, panagrinėjus pareiÅ¡kėjos pateiktus atsiskaitymo už prekes dokumentus, nepaaiÅ¡kėja, nei kas kam yra skolingas, nei kas už kÄ moka. Pati pareiÅ¡kėja pripažįsta, kad tarpusavio skolų užskaitymo aktai yra lakoniÅ¡ki ir nelabai informatyvÅ«s. Esant tokiam savitarpio įsiskolinimų dengimui ir ypač mažoms prekių kainoms, nežinant, kokie tarpusavio ryÅ¡iai sieja Kinijoje esančias įmones ir ar tai yra galutinis prekių gavėjo atsiskaitymas, negalima atsekti faktiÅ¡kai sumokėtos sumos už importuotas prekes. Pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjos pateiktos kai kurių prekių nuotraukos neįrodo, kad buvo importuotos bÅ«tent tokios prekės. Be to, pagal nuotraukas negalima nustatyti nei prekių kokybės nei vertės.

2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos iÅ¡samios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnis, reglamentuoja, kad tada, kai muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visÄ sumokėtÄ arba mokėtinÄ sumÄ , kaip nurodyta Kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali papraÅ¡yti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. Jei abejonių nepavyksta iÅ¡sklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali bÅ«ti nustatoma pagal Kodekso 70 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju situacija yra bÅ«tent tokia. Mokesčių administratorius 2020 m. kovo 20 d. praneÅ¡ime Nr. (9.2/46)-2V-4943 iÅ¡dėstė abejones ir kilusius klausimus dėl sandorio vertės metodo taikymo pagrįstumo ginčo prekių muitinei vertei nustatyti, tačiau pareiÅ¡kėja neįrodė, kas turėjo ar galėjo turėti įtakos labai žemai prekių kainai.

Vilniaus TM, atmetusi sandorio vertės metodo taikymÄ importo deklaracijoje deklaruotoms prekėms, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190677S (2020 m. gegužės 5 d.) nuosekliai iÅ¡analizavo Kodekso 70 ir 74 straipsniuose nustatytų muitinio įvertinimo metodų taikymo galimybes bei eiliÅ¡kumÄ ir detaliai iÅ¡aiÅ¡kino, kuo remdamasi prekių muitinę vertę nustatė, vadovaudamasi Kodekso 74 straipsnio 3 dalimi. Muitinė naudojo duomenis, surinktus importuojančioje Å¡alyje, t. y. Departamento PREMI informacinėje sistemoje sukauptus duomenis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių administratoriui įrodžius, kad sandorio vertės metodas netaikytinas ir įvertinus prekes kitais galimais muitinio įvertinimo metodais, jeigu mokesčių mokėtojas su tuo nesutinka, pareiga teikti įrodymus priskirta mokesčių mokėtojui. Pagal MAÄ® 153 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, privalo skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju UAB „Westcargo“ deklaruotų prekių muitinės vertės pagrįstumo neįrodė, o apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kad visus dokumentus yra pateikusi ir turi teisę prekes pirkti tokiomis kainomis, dėl kokių sutaria su potencialiu pardavėju ir kokios jai yra priimtinos komerciniu požiÅ«riu.

Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ ir įvertinęs kilusio mokestinio ginčo medžiagÄ , atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualiÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus TM iÅ¡samiai įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus ir pagrindė, kodėl pateikti dokumentai neiÅ¡sklaidė pagrįstų abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės teisingumo. Atsakovės teigimu, Departamento 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. lA-166 ir Vilniaus TM 2020 Ataskaita yra priimti iÅ¡nagrinėjus visus turimus dokumentinius įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Vilniaus TM Ataskaitoje pagrįstai pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos importuotų prekių vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas netaikytinas. PareiÅ¡kėja neįrodė, kas turėjo ar galėjo turėti įtakos labai žemai prekių vertei. Nors pareiÅ¡kėja tiek skunde Departamentui, tiek teismui pateikė paaiÅ¡kinimus apie sandorio sudarymo aplinkybes ir atsiskaitymÄ už prekes, tačiau pateikti dokumentai (įmonės „Guiyang Hong Chemphy trade Co., LTD 2019 m. rugsėjo 13 d. praÅ¡ymas dėl atsiskaitymo, tarpusavio skolų užskaitymo aktai) neiÅ¡sklaido abejonių dėl neaiÅ¡kių sandorio sudarymo aplinkybių.

IÅ¡ tarpusavio skolų suderinimo aktų turinio yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kas ir kam konkrečiai yra skolingas ir kokios tarpusavio skolos yra užskaitomos, be to, nėra aiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėja pinigus už prekes, įsigytas pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2019GYHF1932 (2019 m. rugsėjo 10 d.), „įvykus komunikacijos klaidai“ iÅ¡ pradžių pervedė Kinijos įmonei „Beihing Jaypie International Logistics Co., Ltd“, kuri nėra nurodyta pateiktuose dokumentuose. Pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėja nepateikė reikÅ¡mingos informacijos, galinčios pagrįsti deklaruotÄ prekių vertę, t. y. informacijos apie prekių užsakymus, jų kokybę, tiekėjo patvirtinimų, prekių kainoraščių, kainų derinimo protokolų, susiraÅ¡inėjimo su prekių pardavėju iÅ¡rašų ir t. t., taip pat konkrečiais įrodymais nepagrindė skunde nurodytų teiginių, kad Latvijos įmonė SIA „Bai Trans“, Kinijos eksporto deklaracijoje nurodyta kaip prekių gavėja, atsisakė prekių, todėl kinų partneriai sutiko parduoti prekes pareiÅ¡kėjai jos pasiÅ«lytomis kainomis.

Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad prekės buvo skirtos gavėjai SIA ,,Bai Trans“ Latvijoje, tačiau pateiktoje Kinijos importo deklaracijoje prekybos Å¡alis yra nurodyta ne Latvija, o Lietuva. Taigi, Departamentas, įvertinęs kilusio mokestinio ginčo bylos medžiagÄ , pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus TM iÅ¡samiai pasisakė ir įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus ir pagrindė, kodėl pateikti dokumentai neiÅ¡sklaidė pagrįstų abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės teisingumo.

Minėtos aplinkybės, atsižvelgus į labai žemÄ , palyginti su Departamento PREMI informacinėje sistemoje sukauptais duomenimis, prekių kainÄ , sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti deklaruoto sandorio realumu.

Departamento nuomone, skundžiami Departamento 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. 1A-166 ir Vilniaus TM Ataskaita yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM190677S ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 1A-166 „Dėl UAB „Westcargo“ skundo“, kuriais muitinė importuotų prekių muitinės vertės nustatymui netaikė sandorio vertės metodo ir tuo pagrindu apskaičiavo papildomus importo mokesčius bei skyrė baudÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus TM, vadovaudamasi Kodekso 48 straipsnio nuostatomis, atliko UAB „Westcargo“ iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikos importuotų prekių (tekstilės ir galanterijos gaminių, bižuterijos), deklaruotų EID 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.), muitinės vertės patikrinimÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje deklaracijoje didžiosios dalies deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui nepagrįstai buvo pritaikytas sandorio vertės metodas.

Vilniaus TM informaciniu praneÅ¡imu įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti papildomus dokumentus importuotų prekių muitinei vertei pagrįsti.

Vilniaus TM, įvertinusi pareiÅ¡kėjos papildomai pateiktus dokumentus, 2019 m. lapkričio 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM191651S nusprendė netaikyti EID Nr. 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo, nustatyti deklaruotų prekių muitinę vertę vadovaujantis Kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bei atitinkamai apskaičiuoti mokestinę nepriemokÄ : 4 696 Eur muito, 9 464 Eur PVM, apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitÄ sprendimo 1 priede nurodytus delspinigius bei skirti 1 416 Eur baudÄ .

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Vilniaus TM 2019 m. lapkričio 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM191651S, pateikė skundÄ Departamentui, kuris 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 1A-31 panaikino minėtÄ supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ ir pavedė priimti naujÄ sprendimÄ .

Vilniaus TM, vykdydama Departamento 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ Nr. 1A-31, įvertino pareiÅ¡kėjos papildomus dokumentus ir 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190677S konstatavo, kad, pareiÅ¡kėjai neiÅ¡sklaidžius abejonių, kad deklaruota sandorio vertė atspindi visÄ sumokėtÄ arba mokėtinÄ sumÄ , muitinei iÅ¡lieka pagrįstų abejonių, jog prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos sÄ lygos ir aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma nustatyti. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus TM 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 0VM190677S nusprendė nepripažinti deklaruotos sandorio vertės bei, nesant galimybės taikyti kitų Kodekso 74 straipsnio 2 dalies a, b, c, d punktuose iÅ¡vardytų metodų, prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, t. y. naudojant Departamento PREMI informacinėje sistemoje sukauptus duomenis apie kitų importuotojų importuotas prekes, kurių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas buvo pripažintas.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Vilniaus TM 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 0VM190677S, pateikė skundÄ Departamentui, kuris 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1 A-166 patvirtino Vilniaus TM 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 0VM190677S.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2614-968/2021 ir 2022 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3136-442/2022 buvo nutarta pareiÅ¡kėjos apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies ir panaikinti Å¡iose administracinėse bylose priimtus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ bei 2022 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėja nesutinka su Vilniaus TM Ataskaita ir Departamento sprendimu netaikyti importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo, teigia, kad muitinei yra pateikusi dokumentus, kurie atspindi visas su nagrinėjama problema susijusias Å«kines operacijas ir visas su prekių pardavimu arba jų kaina susijusias aplinkybes. Taip pat teigia, kad importuotų prekių kainos yra labai aiÅ¡kios, nustatytos pagal muitinei pateiktus dokumentus, įskaitant Kinijos eksporto deklaracijÄ . Pažymi, kad sprendimÄ pirkti prekes iÅ¡ Kinijos įmonės priėmė suderinusi kainas su pardavėju, siekdama iÅ¡ Å¡ios komercinės operacijos gauti finansinės naudos. Mano, kad pagal PREMI duomenų bazę nustatytas kainų skirtumas yra neobjektyvus, nes skiriasi to paties pavadinimo prekių kokybė, jų rinkodaros ypatumai, bet į tai muitinės institucijos, priimdamos sprendimus, neatsižvelgė. PareiÅ¡kėjos nuomone, skundžiami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti ir pagrįsti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja SÄ jungos muitinės kodeksas, SÄ jungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės bei Taisyklės.

SÄ jungos muitinės kodekso 70 straipsnyje įtvirtintas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į SÄ jungos muitų teritorijÄ , kuri prireikus patikslinama. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiÅ¡ka sumokėta arba mokėtina kaina yra visa pirkėjo pardavėjui arba pirkėjo trečiajai Å¡aliai arba pardavėjo naudai sumokėta arba mokėtina pinigų suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuojamų prekių pardavimo sÄ lyga. Å io straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad sandorio vertė taikoma, jeigu įvykdomos visos Å¡ios sÄ lygos: pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, iÅ¡skyrus Å¡iuos: įstatymo arba SÄ jungos valdžios institucijų nustatytus arba reikalaujamus nustatyti apribojimus (i papunktis); geografinės srities, kurioje prekės gali bÅ«ti perparduotos, apribojimus (ii papunktis); prekių muitinei vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus (iii papunktis).

SÄ jungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visa sumokėtÄ arba mokėtinÄ kainÄ už prekes, kaip nurodyta SÄ jungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali papraÅ¡yti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei abejonių nepavyksta iÅ¡sklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali bÅ«ti nustatoma pagal SÄ jungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį.

SÄ jungos muitinės kodekso 74 straipsnyje įtvirtinti antriniai muitinio įvertinimo metodai. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iÅ¡ eilės taikant kiekvienÄ 2 dalies punktÄ nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti SÄ jungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrÄ sias nuostatas, kurie iÅ¡dėstyti visuose Å¡iuose aktuose: susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (a punktas); bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje (b punktas); Muitinės sÄ jungos kodekso 2 skyriuje (c punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, siekdama paneigti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymÄ , vadovaudamasi SÄ jungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies b punktu, muitinė turi pagrįsti, kad egzistavo aplinkybės ar sÄ lygos, kurios turėjo įtakos importuojamų prekių pardavimui ar jų kainai ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti. Taigi, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei, kuri turi iÅ¡dėstyti nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pakankamai aiÅ¡kiai nurodyti pačias aplinkybes ar sÄ lygas, kurios, muitinės nuomone, lėmė prekių pardavimÄ ar kainÄ , bei pagrįsti, kad Å¡ių aplinkybių ar sÄ lygų daromo poveikio prekių vertei neįmanoma nustatyti. Deklarantas, siekdamas paneigti muitinės abejones dėl sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymo, turi pateikti papildomÄ informacijÄ , kad deklaruota prekių vertė pagal SÄ jungos muitinės kodekso 70 straipsnį yra kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į SÄ jungos muitų teritorijÄ (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2722-442/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2614-968/2021).

Teismas, atsižvelgdama į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , pripažįsta, kad, nustatant prekių muitinę vertę, pirmenybė teikiama sandorio vertės muitinio įvertinimo metodui ir Å¡is metodas yra pagrindinis bei dažniausiai taikomas muitinio įvertinimo metodas. Bet nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad buvo deklaruota itin maža prekių vertė, t. y. supaprastinto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad EID Nr.l9LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) didžiosios dalies deklaruotų prekių, kurių muitiniam įvertinimui mokesčių administratorius netaikė sandorio vertės metodo, kainos yra iki 5 kartų mažesnės, palyginus su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu deklaruotomis panaÅ¡ių prekių vidutinėmis sandorio kainomis, sukauptomis Muitinės departamento informacinėje PREMI duomenų bazėje, pvz. minėtoje deklaracijoje deklaruotos 16-tos prekės „moteriÅ¡ki paltai iÅ¡ vilnos“ deklaruota vieneto kaina (5.27 Eur) yra net 6.8 karto mažesnė už PREMI duomenų bazėje esančiÄ vidutinę kainÄ (36.04 Eur), o tai suteikė pagrindo Vilniaus TM vadovautis SÄ jungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalies b) punktu, kuriame nurodoma, jog sandorio vertė netaikoma tuo atveju, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos sÄ lygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma nustatyti.

Pažymėtina, kad ir ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime byloje C-291/15, pasisakydamas dėl muitinės vertės nustatymo remiantis panašių prekių sandorio verte, išaiškino, jog, prekių deklaruotai vertei esant daugiau nei 50 proc. mažesnei už vidutinę statistinę vertę, tokio vertės skirtumo pakanka, kad būtų pagrįstos abejonės ir būtų priimtas sprendimas nepatvirtinti deklaruotos nagrinėjamų prekių muitinės vertės (38–39 p.).

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriui pagrįstai kilo klausimų ir abejonių, kokios priežastys ir sÄ lygos įtakojo ženkliai mažesnę importuotų prekių kainÄ , lyginant su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu importuotų panaÅ¡ių prekių kainomis.

Nors pareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad importuotų prekių kaina yra labai aiÅ¡ki, ji nustatyta pagal Vilniaus TM pateiktus dokumentus, t. y. eksporto deklaracijÄ , pirkimo sÄ skaitas, užskaitų aktus, tačiau teismas pažymi, kad ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime byloje C-291/15 taip pat pažymėjo, kad importuotų prekių sandorio vertę patvirtinančių dokumentų autentiÅ¡kumas nėra lemiamas elementas; tai tik vienas iÅ¡ veiksnių, į kuriuos gali atsižvelgti muitinė. Nepaisant Å¡ių dokumentų autentiÅ¡kumo, muitinė gali abejoti importuotų prekių muitinės vertės teisingumu (41 p.).

Nors pareiÅ¡kėja savo skunde teigia, kad jai nėra žinomos mokesčių administratoriaus pritaikytos palyginamosios kainos ir koks yra skirtumas tarp deklaruotų ir palyginamųjų kainų, todėl neaiÅ¡ku, ar nagrinėjamu atveju palyginamųjų ir pareiÅ¡kėjos deklaruotų prekių kainų skirtumas yra didesnis kaip 50 procentų, todėl praÅ¡o minėtus duomenis iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus TM, tačiau teismas pažymi, kad tiek deklaruotos, tiek palyginamosios kainos, atrinktos iÅ¡ PREMI duomenų bazės, yra nurodytos Vilniaus TM supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM190677S (2020 m. gegužės 5 d.) nustatomosios dalies duomenų lentelėje (3.1 p.). Taip pat į bylÄ 2020 m. lapkričio 3 d. yra pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ PREMI informacinės sistemos, iÅ¡ kurių matyti, kokiais kriterijais (apyvartos lygmuo, kiekis, prekių kilmės Å¡alis, kodas) remiantis buvo vertinamos ginčo prekės, todėl praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti duomenis apie ginčo prekėms pritaikytas palyginÄ mÄ sias kainas, netenkinamas.

Teismas, pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjos kitų skundo argumentų, susijusių su prekių kainos nustatymu ir PREMI informacinės sistemos duomenų naudojimu, t. y., kad prekių kokybė nebuvo tikrinta, todėl Vilniaus TM negali vienareikÅ¡miÅ¡kai palyginti PREMI duomenų bazės tokių pačių pavadinimų prekių, kadangi prekės yra labai skirtingos dėl rinkodaros (kiekio bei kokybės standartų skirtumų), todėl Vilniaus TM pagal PREMI duomenų bazę nustatytas kainų skirtumas yra neobjektyvus, kad Vilniaus TM suabejojusi deklaracijose nurodytų kainų sÄ Å¾iningumu privalėjo kreiptis į eksporto valstybės – Kinijos kompetetingas institucijas, kad Å¡ios patvirtintų ar paneigtų eksportuotų prekių ekonominę vertę, pažymi, kad, nesant galimybės prekių muitinę vertę nustatyti pagal 70 straipsnį, ji turi bÅ«ti nustatoma kitais bÅ«dais, nustatytais teisės aktuose.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004-04- 28 įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintos Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016- 12-15 įsakymo Nr. 1B-1027 redakcija) reglamentuoja asmenų, deklaruojančių prekes muitinei, ir muitinės pareigÅ«nų, atliekančių muitinių procedÅ«rų įforminimÄ ir prekių tikrinimÄ , veiksmus, atliekant importuojamų prekių muitinį įvertinimÄ . Taisyklių 20 punkte iÅ¡dėstytas sÄ raÅ¡as dokumentų, privalomų pateikti muitinei pareikalavus arba asmens iniciatyva, deklaruojamai prekių muitinei vertei pagrįsti. Taisyklių 22 punkte nurodoma, kad tuo atveju, kai deklaruojama prekių vertė nustatyta, taikant sandorio vertės metodÄ , muitinės pareigÅ«nas, atlikdamas muitinės deklaracijos ir kartu pateiktų dokumentų tikrinimÄ be kitų aspektų tikrina, ar muitiniam įforminimui deklaruotai sandorio vertei pagrįsti pateikti dokumentai ir jų duomenys yra teisingi, iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, yra patikimi ir nekelia įtarimo dėl jų klastojimo (22.1 p.); ar deklaruojama prekių muitinė vertė artima kitų importuotojų deklaruotoms tapačių ar panaÅ¡ių prekių sandorio vertėms, sukauptoms PREMI informacinėje sistemoje (22.3 p.).

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus TM, atlikusi Bendrovės mokestinį patikrinimÄ dėl importuotų prekių deklaruotos muitinės vertės teisingumo, bÅ«tent ir naudojosi PREMI informacinės sistemos duomenimis, ir ginčo prekių muitinę vertę nustatė atrinkdama sandorius, atitinkančius tapačių ir panaÅ¡ių prekių kriterijus, t. y. atsižvelgiant į prekių kilmės Å¡alį, detalius prekių apraÅ¡ymus, prekių kiekius, reputacijÄ rinkoje, į tai, ar palyginamo sandoriai turi prekių ženklus. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja muitinės pareigÅ«nų nustatinėjant deklaruojamų prekių muitinę vertę kreiptis į eksporto valstybės kompetentingas institucijas, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad Vilniaus TM, suabejojusi deklaracijose nurodytų kainų sÄ Å¾iningumu, privalėjo kreiptis į eksporto valstybės – Kinijos kompetetingas institucijas, yra vertinamas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. Kiti pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad lygintos prekės yra labai skirtingos dėl rinkodaros, dėl kokybės, todėl Vilniaus TM pagal PREMI duomenų bazę nustatytas kainų skirtumas yra neobjektyvus, yra nedetalizuoti ir vertinami kaip abstraktÅ«s, todėl taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja skunde tik abstrakčiai kritikuoja muitinės atliktÄ PREMI duomenų bazės naudojimÄ , bet nepateikia teismui jokio objektyvesnio ir labiau pagrįsto paskaičiavimo, ar, kaip pati nurodo, eksporto valstybės – Kinijos kompetetingos institucijos oficialių dokumentų, galinčių patvirtinti eksportuotų prekių ekonominę vertę, kuriais galėtų paneigti muitinės atliktÄ prekių vertės nustatymÄ , nors tokia pareiga jai kyla iÅ¡ Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, Vilniaus TM abejones dėl sandorio vertės metodo taikymo siejo ne tik su itin žema, palyginus su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu deklaruotomis vidutinėmis sandorio kainomis PREMI duomenų bazėje, deklaruojamų prekių kaina, bet taip pat ir su aplinkybe, kad buvo nustatyta, jog deklaruotų prekių vertė yra mažesnė už sÄ lygines Å¡ių prekių transportavimo iÅ¡laidas, arba Å¡ias iÅ¡laidas atėmus lieka itin maža prekių vertė taip pat pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų (informacijos) neiÅ¡samumu.

Pažymėtina, kad Vilniaus TM tęsdama patikrinimÄ , vadovaudamasi SÄ jungos muitinės kodekso 22 str. 6 dalies ir 29 str. nuostatomis, 2020 m. kovo 20 d. praneÅ¡imu Nr. (9.2/46)-2V-4643 apie galimÄ nepalankų sprendimÄ informavo pareiÅ¡kėjÄ ir iÅ¡dėstė, kodėl minėtose importo deklaracijoje deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui nebus taikomas sandorio vertės metodas, o prekių muitinė vertė bus nustatyta antriniais muitinio įvertinimo metodais. Å iuo praneÅ¡imu mokesčių administratorius suteikė pareiÅ¡kėjai galimybę pareikÅ¡ti nuomonę dėl priežasčių, kuriomis ketinama pagrįsti nepalankų sprendimÄ , tačiau pareiÅ¡kėja naujų argumentų ar dokumentinių įrodymų nepateikė.

Taigi, pareiÅ¡kėjai buvo sudarytos galimybės pateikti dokumentus pagrindžiančius prekių kainodarÄ , iÅ¡ kurių matytųsi ir prekių transportavimo iÅ¡laidos, taip galimai paneigiant muitines nustatytÄ aplinkybę, jog deklaruotų prekių vertė yra mažesnė už sÄ lygines Å¡ių prekių transportavimo iÅ¡laidas, tačiau pareiÅ¡kėja apsiribojo paaiÅ¡kinimu, jog prekes perka už pardavėjo pasiÅ«lytÄ kainÄ , transportavimo iÅ¡laidos jo nedomina, t. y. nepaneigė Vilniaus TM iÅ¡vados, kad deklaruotų prekių vertė yra mažesnė už sÄ lygines Å¡ių prekių transportavimo iÅ¡laidas, arba Å¡ias iÅ¡laidas atėmus lieka itin maža prekių vertė, objektyviais duomenimis.

Taigi, teismas, įvertinęs muitinio įforminimo metu bei po muitinio įforminimo UAB „Westcargo“ pateiktus dokumentus (sutartį, sÄ skaitÄ , pakavimo lapÄ , eksporto deklaracijos vertimÄ , dalies importuotų prekių pardavimo SÄ jungoje dokumentus, mokėjimo nurodymus, paaiÅ¡kinamuosius raÅ¡tus, prekių nuotraukas), sutinka su Vilniaus TM padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos prekių sandorio vertės.

Pažymėtina, kad 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2 punkte nustatyta, kad bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio 31 langelio vidurinėje dalyje, kairėje pusėje įraÅ¡omas prekių rÅ«Å¡ies apraÅ¡ymas, kuris paprastai vartojamas prekyboje. Prekės turi bÅ«ti apraÅ¡ytos taip, kad pakaktų duomenų jas vienareikÅ¡miÅ¡kai identifikuoti ir suklasifikuoti pagal KombinuotÄ jÄ nomenklatÅ«rÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai ne Bendrijos prekės deklaruojamos muitinio sandėliavimo procedÅ«rai jas padedant į A, B, C, E ir F tipo muitinės sandėlius), prekių importo, laikinojo įvežimo arba muitinio sandėliavimo procedÅ«ros draudimams bei apribojimams taikyti, nustatytiems importo muitams ar mokesčiams apskaičiuoti.

Akivaizdu, kad apdairus ir rÅ«pestingas Å«kio subjektas pasirÅ«pins, kad tokia reikÅ¡minga informacija mokesčiams apskaičiuoti, kad prekės nekokybiÅ¡kos ar pan., bÅ«tų pažymėta Å¡iuose dokumentuose, ypač kai prekės kartais pigesnės už panaÅ¡ias prekes. Bet, nagrinėjamu atveju, nei muitiniam įforminimui pateiktose sÄ skaitose, nei pareiÅ¡kėjos pateiktose sutartyse, nei EID deklaracijos 19LTVC0100IM21D792 (2019 m. rugsėjo 12 d.) 31 langelyje nėra nurodyta, kad importuotos prekės buvo nukainuotos, nekokybiÅ¡kos, todėl pareiÅ¡kėjos skundo teiginiai apie nekokybiÅ¡kas prekes, lėmusias žemÄ jų kainÄ , taip pat vertintini kritiÅ¡kai.

Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių dokumentų, kaip skirtųsi jos importuojamų prekių kainos perkant, pavyzdžiui, vienÄ vienetÄ , Å¡imtÄ vienetų ar deÅ¡imt tÅ«kstančių vienetų. Taigi, pareiÅ¡kėjos argumentas, kad žemÄ prekių kainÄ lėmė didelis jų kiekis, taip pat vertintinas kaip niekuo nepagrįstas. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja nepateikė muitinei prekių kainoraščio ar kito dokumento su oficialiai skelbiamomis pardavėjo prekių kainomis, kuris leistų nustatyti, kokiomis kainomis prekės, atsižvelgiant į jų kokybę, kiekius, apraÅ¡ymus, yra parduodamos, be to, ir atsiskaitymai už prekes, kaip teisingai nustatė Vilniaus TM, buvo atlikti ne tiesiogiai pardavėjui, bet kitoms įmonėms.

Teismo vertinimu, nors teisės aktai nedraudžia to daryti, bet visų anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste visa tai sudaro realų pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų ir nurodomų faktinių aplinkybių aiÅ¡kumu ir skaidrumu.

Taigi, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad pareiÅ¡kėja neiÅ¡sklaidė abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės teisingumo, todėl importuotoms prekėms sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas, vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai netaikytas. Teismas pažymi, kad importuojamas prekes privaloma deklaruoti taip, kad nekiltų abejonių dėl jų identifikavimo. Jeigu importuojamos prekės yra specifinės, tai turi atsispindėti prekių apraÅ¡yme.

SÄ jungos muitinės kodekso 74 straipsnio 1 dalyje nurodyti antriniai muitinio įvertinimo metodai, o Å¡i dalis nustato, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iÅ¡ eilės taikant kiekvienÄ 2 dalies punktÄ nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. SMK 74 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti SÄ jungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrÄ sias nuostatas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtindama SÄ jungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisykles, įtvirtinto nuostatÄ , kad, nustatydama prekių muitinę vertę pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnį, muitinę vertę nustatanti muitinės įstaiga naudojasi Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų baze ir kitais duomenimis, kuriuos galima gauti SÄ jungos muitų teritorijoje naudojant minėto straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones (19 p.).

Muitinė prekių muitinei vertei apskaičiuoti taikė antrinį metodÄ , numatytÄ SMK 74 straipsnio 3 dalies a) punkte (pagal duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje Å¡alyje). Ataskaitoje nurodyta, kad nesant galimybės pritaikyti tapačių ir panaÅ¡ių prekių muitinio įvertinimo metodo (nėra galimybės rasti prekių, parduotų eksportui į SÄ jungos muitų teritorijÄ ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamosios prekės), vertės, nustatytos pagal prekės vieneto kainÄ (nepateikti duomenys apie prekių pardavimÄ SÄ jungos muitų teritorijoje), apskaičiuotosios vertės metodo (nepateikti duomenys), vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu bei Å¡io straipsnio nuostatomis, prekių muitinė vertė nustatytina naudojant duomenis, surinktus importuojančioje Å¡alyje.

Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2018-10-06 iki 2020-03-27) 15 punktÄ , jei importuojamų prekių muitinės vertės negalima nustatyti taikant Taisyklių 9 ir 10 punktuose nurodytus muitinio įvertinimo metodus, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi ir SÄ jungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 144 straipsniu, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti SÄ jungos muitų teritorijoje. Muitinės pareigÅ«nai, taikydami SÄ jungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatas, naudojasi muitinės informacinėse sistemose kaupiamais muitinės deklaracijų duomenimis (Taisyklių 18 punktas).

Teismas pažymi, jog Vilniaus TM 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190677S nurodytos priežastys, paneigusios galimybę ginčo prekių muitinę vertę nustatyti pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies metodus (nuo a iki d punkto) - PREMI duomenų bazėje nebuvo duomenų (informacijos) apie sandorių su tapačiomis ar panaÅ¡iomis prekėmis, taip pat pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų ir informacijos, reikalingos muitinės vertę nustatyti taikant dedukcinį metodÄ bei apskaičiuotos vertės metodÄ . Todėl muitinė pagrįstai, apskaičiuodama prekių muitinę vertę pritaikė SÄ jungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį, ir muitinę vertę apskaičiavo remdamasi duomenimis, kuriuos galima gauti SÄ jungos muitinės teritorijoje, o konkrečiai rėmėsi duomenimis, surinktais importuojančioje Å¡alyje – Prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (PREMI) sukaupta informacija.

Papildomai pažymėtina, jog pagal Taisyklių 12 punktÄ , SÄ jungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto ir SMK įgyvendinimo taisyklių 142 straipsnio nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei importuotojas pateikia muitinei informacijÄ apie importuotų prekių pardavimÄ SÄ jungoje (prekių pardavimo SÄ jungoje sÄ skaitas faktÅ«ras, pardavimo iÅ¡laidų kalkuliacijas ir pan.), kuriÄ muitinė gali patikrinti ir atlikti dokumentų ir juose esančios informacijos įvertinimÄ . Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja yra pardavusi ginčo prekes, tačiau deklaruotosios prekių vertės dedukciniu muitinio įvertinimo metodu taip pat nepagrindė.

Taigi, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės apie pareiÅ¡kėjos importuotų prekių kainos ir apmokėjimo sÄ lygų neaiÅ¡kumÄ Ä¯rodo, kad Vilniaus TM turėjo pagrindÄ netaikyti sandorio vertės metodo pareiÅ¡kėjos importuotų prekių vertei nustatyti ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti pagal Kodekso 74 straipsnio 3 dalį, naudodama duomenis iÅ¡ muitinės PREMI duomenų bazės.

Dėl ginčijamo sprendimo ir Ataskaitos pakankamo motyvavimo teismas pažymi, kad analizuojant LVAT praktikÄ , susijusiÄ su bÅ«tinumu priimamÄ sprendimÄ pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobÅ«džio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamÄ teisinio pagrindo nurodymÄ ir taikymÄ , bet ir reikalavimÄ priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartÄ akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasa­rio 18 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai yra pakankamai motyvuoti, t. y. teisėti ir pagrįsti; priimti sprendimai atitinka minėtas imperatyvias VieÅ¡ojo administravimo įstatymo  nuostatas, teisės principus bei administracinę teismų praktikÄ . Skundžiamuose sprendimuose pagrįstai remtasi sisteminiu nurodytų teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimu. Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos skundo argumentai nepaneigė ginčijamų Muitinės departamento sprendimo ir Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir (ar) pagrįstumo. Taigi, naikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ Nr. 1A-166 „Dėl UAB „Westcargo“ skundo“ bei Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 0VM190677S remiantis pareiÅ¡kėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas.

Nepatenkinus pareiškėjos skundo, atmestinas ir jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Westcargo“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Agnė Stankevičienė