2016-09-07 Nr. AB-16997-3-61-3-00650-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-473-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00650-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Utenos kolegijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Utenos kolegijos skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Utenos kolegija (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ Utenos kolegija, Utenos kolegija) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Studijų programų apeliacinės komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir atsakovas, Centras) 2014 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. SV5-192 „Dėl vykdomos studijų programos išorinio vertinimo“ išdėstytą sprendimą – vykdomą studijų programą vertinti neigiamai bei įpareigoti Centrą atlikti pakartotinį vykdomos studijų programos Informacinių sistemų technologijos (valstybinis kodas – 653E15007) vertinimą.

2. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Utenos kolegijos skundą atmetė.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo VšĮ Utenos kolegijos apeliacinio skundo netenkino, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu iš anglų kalbos. Atsakovas nurodė, kad įgyvendindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalį ir vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį jis teismui teikė dokumentus (įrodymus), išverstus iš anglų į lietuvių kalbą. Atsakovas prašė priteisti iš pareiškėjo 728,72 Eur dokumentų vertimo išlaidų.

6. Pareiškėjas VšĮ Utenos kolegija atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti, o tuo atveju, jei teismas spręs, kad vertimo išlaidos prilygintinos bylinėjimosi išlaidoms, prašė atsakovo prašymą atmesti kaip prieštaraujantį įrodymų pateikimo ir šalių sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principams, taip pat sumažinti išlaidų atlyginimą, nes atsakovo sprendimas buvo iš dalies nepagrįstas, o vertimo išlaidos yra neprotingai didelės. Nurodė, kad atsakovas, atlikdamas vertinimo procedūras, turėjo laikytis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir visi su šia procedūra susiję procesai turėjo būti tvarkomi valstybine kalba. Atsakovas, dalyvaudamas administracinėje byloje, savo pareigą išversti susirašinėjimą su samdomu ekspertu, t. y. įprastas administracines išlaidas, kylančias iš pareigos laikytis Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, prilygino bylinėjimosi išlaidoms, todėl toks prašymas turi būti atmestas. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis Studijų kokybės vertinimo centro Utenos kolegijos studijų programos Informacinių sistemų technologijos (653E15007) vertinimo išvadų (toliau – ir Studijų programos vertinimo išvada) yra nepagrįsta, todėl tai yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti tarp šalių. Taip pat, pareiškėjo manymu, iš pateiktų įrodymų nėra aišku, kada buvo verčiami dokumentai – pateiktuose vertimuose nėra nurodoma vertimo data.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro prašymą tenkino ir priteisė jam iš pareiškėjo 728,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidos, kai jas patyrė atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti atitinkamus dokumentus, priskirtinos prie priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad dokumentų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą paslaugas atliko UAB „Metropolio vertimai“. Paslaugų atlikimą įrodo 2015 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra (Serija MV Nr. 15-0540); bendra paslaugų kaina – 728,72 Eur. Sąskaita apmokėta valstybės iždo mokėjimo pavedimu 2015 m. gegužės 15 d. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktų atsiliepimo į pareiškėjo skundą priedų vertimų į lietuvių kalbą kiekį, sąskaitoje nurodytus duomenis apie paslaugų pobūdį, jų kiekį ir suteikimo laiką, apmokėjimą, darė išvadą, kad atsakovo patirtos 728,72 Eur dokumentų vertimo išlaidos būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, todėl priteistinos iš pareiškėjo. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys nepagrindžia jo argumentų, kad atsakovo patirtų vertimo išlaidų kaina yra nepagrįstai didelė ir neracionali. Teismas neturėjo pagrindo atsakovo patirtų išlaidų dokumentų vertimo paslaugoms pirkti laikyti per didelėmis ir jas mažinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu skundžiamas atsakovo sprendimas buvo iš esmės pripažintas teisėtu, taigi nėra pagrindo nukrypti nuo ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš pareiškėjo atsakovui priteista visa jo prašoma patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

II. 9. Pareiškėjas VšĮ Utenos kolegija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir atsakovo prašymą atmesti arba sumažinti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

10. Pareiškėjas atskirajame skunde dėl Valstybinės kalbos įstatymo laikymosi nurodo, jog studijų kokybės vertinimo procedūra yra administracinė paslauga, tai yra viena iš valstybės valdžios įgyvendinimo formų, o valstybinė valdžia negali būti įgyvendinama nesilaikant įstatymų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.), taip pat ir konstitucinio valstybinės kalbos principo. Remiasi Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis ir teigia, kad šio įstatymo normų nesilaikymas nagrinėjamu atveju nėra pagrindas pripažinti išlaidas vertimui pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-283/2009, kadangi bylų ratio decidendi yra skirtingos.

11. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 suformuota nuostata, kad valstybės institucija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, jai vykdant funkcijas gali kilti ginčų, kurie laikytini sudėtine įstaigos, institucijos veiklos dalimi, todėl visos bylinėjimosi išlaidos negali būti perkeliamos pareiškėjui. Pareiškėjo manymu, principas „pralaimėjęs moka“ gali būti pateisinamas civiliniame procese, o administraciniame procese turi būti taikomas su apribojimais. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą, o vertimo išlaidos yra normali viešojo administravimo institucijos veiklos sąnaudų dalis.

12. Pareiškėjas mano, kad laikantis Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų sandoriai su užsienio valstybių asmenimis sudaromi dvejomis kalbomis – valstybine ir pasirinkta užsienio kalba. Ekspertų gyvenimo aprašymai yra sandorio dalis, todėl turėtų būti parengti valstybine kalba. Kai kurie iš dokumentų buvo išversti dar iki bylos iškėlimo administraciniame teisme. Studijų programos vertinimo išvadų išvertimas buvo atliktas pakartotinai, tokiu būdu atsakovui siekiant pasipelnyti pareiškėjo sąskaita. Teismas nevertino vertimo apimties, kadangi kai kurie puslapiai sudaryti vos iš kelių sakinių, todėl tokio puslapio vertimo kaina turėtų būti mažesnė.

13. Pareiškėjo vertinimu, ta aplinkybė, jog teismo sprendimu konstatuota, kad dalis Studijų programos vertinimo išvadų yra nepagrįsta, yra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui (toliau – ir atsakovas, Centras) iš pareiškėjo VšĮ Utenos kolegijos (toliau – ir pareiškėjas) priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (728,72 Eur) už į bylą pateiktų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Administracinių bylų teisenos įstatymas proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, suteikia teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (44 str. 1 d.).

16. Šioje administracinėje byloje, kurioje Centras kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas teismo išlaidų atlyginimo, VšĮ Utenos kolegija su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Studijų programų apeliacinės komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir Centro 2014 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. SV5-192 „Dėl vykdomos studijų programos išorinio vertinimo“ išdėstytą sprendimą – vykdomą studijų programą vertinti neigiamai bei įpareigoti Centrą atlikti pakartotinį vykdomos studijų programos Informacinių sistemų technologijos (valstybinis kodas 653E15007) vertinimą.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Utenos kolegijos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo VšĮ Utenos kolegijos apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi pareiškėjo reikalavimai atsakovo atžvilgiu buvo pripažinti nepagrįstais, dėl to atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra ta proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas ir kuriai Administracinių bylų teisenos įstatymas suteikia teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (44 str. 1 d.). Pastebėtina, jog, nors pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismą konstatavus, kad dalis Studijų programos vertinimo išvadų yra nepagrįsta, tai neturėjo įtakos galutiniam bylos rezultatui – galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais, dėl to sprendžiant dėl teismo išlaidų atlyginimo nėra pagrindo atsižvelgti į šią aplinkybę.

18. Iš Centro prašymo atlyginti teismo išlaidas (V t., b. l. 146–147) matyti, jog teismo išlaidas (728,72 Eur) jis patyrė dėl į bylą pateiktų dokumentų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą. Bylos duomenimis patvirtinta, jog išvados dėl VšĮ Utenos kolegijos Informacinių sistemų technologijų studijų programos pateikimui Centras buvo pasitelkęs tarptautinę ekspertų grupę, dėl to atitinkami dokumentai, susiję su Informacinių sistemų technologijų studijų programos vertinimu, buvo pateikti anglų kalba.

19. Pareiškėjas VšĮ Utenos kolegija nesutinka su atsakovo prašymu dėl teismo išlaidų atlyginimo iš esmės dėl to, jog, jo manymu, studijų programos vertinimas yra sudėtinė Centro veiklos dalis, ši administracinė paslauga turi būti atliekama valstybine kalba, todėl bylinėjimosi išlaidų už vertimo paslaugas nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis.

20. Kaip matyti, šiuo atveju byloje kyla klausimas dėl viešojo administravimo subjekto – Studijų kokybės vertinimo centro – teisės gauti dokumentų, kurie buvo parengti administracinės paslaugos teikimo – studijų programos vertinimo – metu užsienio kalba, vertimo į valstybinę kalbą išlaidų atlyginimą, kai teisme kyla ginčas dėl šios paslaugos teikimo priimtų sprendimų, t. y., ar tokios dėl dokumentų vertimo į valstybinę lietuvių kalbą patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis viešojo administravimo subjekto bylinėjimosi išlaidomis, kurios turi būti atlyginamos bylą išsprendus viešojo administravimo subjekto naudai.

21. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra keliami aktualūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, turėsiantys reikšmės tolimesniam administracinių teismų praktikos plėtojimui ir vystymui, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nutarta šiuo atveju sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją.

22. Teismų praktika, susijusi su teismo išlaidų atlyginimu viešojo administravimo subjektams už dokumentų vertimą į valstybinę lietuvių kalbą, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo plėtojama ir vystoma, dėl to, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti teismų praktikos aiškumą ir nuoseklumą, nagrinėjamu atveju visų pirma yra tikslinga apžvelgti šiai bylai reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą dėl teismo išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektams už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, ir nustatyti tokių išlaidų atlyginimo sąlygas ir prielaidas (ABTĮ 43–45 str.).

23. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

IV. 24. Primintina, jog bylinėjimosi išlaidos (kitaip dar vadinamos – teismo išlaidos) – tai pinigai, kurie sumokami už teismo darbą, procesinius veiksmus ir paslaugas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo šeštojo skirsnio nuostatų galima išskirti dvi pagrindines tokių išlaidų rūšis: 1) žyminis mokestis; 2) kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, taip pat išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje (ABTĮ 43 str. 1 d.), kitos proceso šalių išlaidos, įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje.

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. To paties gali reikalauti atlyginti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.). Atsakovas atitinkamai gali reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 4 ir 6 d.).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.).

27. Nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 43–45 straipsniuose nėra eksplicitiškai įtvirtintas teismo išlaidų už į bylą pateiktų dokumentų vertimą atlyginimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog išlaidos už dokumentų vertimą priskiriamos prie su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusių išlaidų, kurios yra priteistinos bylą laimėjusiai šaliai (žr., pvz., 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-293/2014; 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1033/2014; 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-191/2013; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-11/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, „Administracinė jurisprudencija“, 2012 m. Nr. 23, p. 708).

28. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog viešojo administravimo subjektai taip pat turi teisę gauti teismo išlaidų už į bylą pateiktų dokumentų vertimą į valstybinę lietuvių kalbą atlyginimą, tačiau, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-309/2010 ir kt.), matyti, jog sprendžiant dėl tokių išlaidų atlyginimo yra vertinamos įvairios su tokių dokumentų pateikimu susijusios aplinkybės.

29. Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, kurioje iš esmės buvo pasisakoma dėl galimybės viešojo administravimo subjektams gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, be kita ko, konstatavo, kad jei į bylą pateikti išversti dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla, vertimo išlaidos viešojo administravimo subjektui yra priteisiamos. Sprendžiant dėl teismo išlaidų už dokumentų vertimą atlyginimo aptariamu atveju buvo atsižvelgiama į tai, ar pateikti dokumentai buvo panaudoti būtent nagrinėjamai bylai ir nebuvo panaudoti kitose bylose, ar jie susiję tik su pareiškėju, taip pat, ar už dokumentų vertimą nebuvo sumokėta per didelė suma.

30. Minėta nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės buvo vadovaujamasi ir kitose bylose (žr. 2008 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-549/2008; 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-482/2008; 2009 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-134/2009; 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-309/2010). Tolesnė teismų praktika buvo papildyta tuo, jog sprendžiant dėl išlaidų už vertimo paslaugas viešojo administravimo subjektui priteisimo taip pat atsižvelgiama į tai, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo atsakovą (viešojo administravimo subjektą) pateikti teismui medžiagą, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, bei kitą su ginču susijusią medžiagą, dėl to atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą ir atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, pateikė dokumentus, išverstus į lietuvių kalbą; taip pat į tai, ar nėra duomenų, jog dėl dokumentų vertimo viešojo administravimo subjektas būtų kreipęsis į vertėją anksčiau, nei buvo gautas teismo įpareigojimas pateikti dokumentus (žr. 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-138/2009; 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-283/2009; 2009 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-351/2009; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-293/2014).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl teismo išlaidų už dokumentų vertimą atlyginimo viešojo administravimo subjektui sąlygų ir prielaidų, suformavo praktiką, jog tuo atveju, kai dalį viešojo administravimo subjekto pateiktų išverstų dokumentų jau anksčiau byloje kartu su savo skundu yra pateikęs pats pareiškėjas, dėl to šių dokumentų atsakovui (viešojo administravimo subjektui) dar kartą versti ir teikti teismui nėra būtinybės, už tokių dokumentų vertimą išlaidos nepriteisiamos (žr. 2008 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-549/2008), tokiu atveju papildomai įvertinant dar ir į tai, ar yra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas su skundu pateikė netinkamą dokumento vertimą (žr. 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-46/2011). Tuo atveju, kai tie patys dokumentai buvo pateikti ir kitose administracinėse bylose, teismo išlaidos už jų vertimą viešojo administravimo subjektui taip pat neatlygintinos (žr. 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-429/2009; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-421/2011).

32. Pastebėtina, jog anksčiau minėtose bylose dauguma ginčų buvo kilę dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir akademinio pripažinimo, o dokumentai, tokie kaip studijų sutartis, diplomas, diplomo priedai, studijų knygelė, už kurių vertimą atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras prašė atlyginti teismo išlaidas, atsakovui užsienio kalba buvo pateikti paties pareiškėjo (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-421/2011; 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-138/2009 ir kt.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptardamas teismo išlaidų už į bylą pateiktų dokumentų vertimo paslaugas atlyginimo viešojo administravimo subjektui sąlygas ir prielaidas, taip pat yra nurodęs, jog tuo atveju, kai dokumentai, kuriuos teismui teikė viešojo administravimo subjektas, nebuvo parengti specialiai teismui, o yra ginčytų administracinių aktų parengimo procedūros neatskiriama dalis ir juos pareiškėjas turi teisę gauti valstybine kalba, viešojo administravimo subjekto išlaidos, patirtos verčiant šiuos dokumentus, nelaikytos su bylos nagrinėjimu teisme susijusiomis išlaidomis (žr. 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-979-492/2015). Šio kriterijaus įvertinimui ir jo esmės atskleidimui yra tikslinga plačiau aptarti viešojo administravimo veiklos esmę ir įvertinti viešojo administravimo metu priimamų sprendimų specifiką.

V. 34. Ne kiekviena viešąją reikšmę turinti veikla gali būti laikoma viešuoju administravimu. Viešasis administravimas yra tik tokia veikla, kuri atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžimą (žr., pvz., 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1289-438/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, apibendrinimą, 2016 m. Nr. 30, p. 430).

35. Pagal šiuo metu įstatymų leidėjo įtvirtintą apibrėžimą, viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d. (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija); Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d. (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-284 redakcija). Vadinasi, viešasis administravimas apima penkias pagrindines sritis, kuriose funkcionuoja viešojo administravimo subjektai, tai yra: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

36. Vienas pagrindinių viešojo administravimo subjektų veiklos instrumentų yra administracinių sprendimų priėmimas. Administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatyme apibrėžiamas kaip administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (2 str. 11 d.), o administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (2 str. 8 d.).

37. Viešojo administracinio subjekto valia gali būti išreiškiama priimant skirtingo pobūdžio administracinius sprendimus. Sprendžiant administracinius ginčus ir vertinant priimtų administracinių sprendimų teisėtumą itin aktualus jų skirstymas į individualius administracinius aktus, norminius administracinius aktus, vidaus administravimo aktus ir administracines sutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, 2016 m. Nr. 30, p. 431).

38. Kalbant apie viešojo administravimo metu priimamus individualius teisės aktus pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Vis dėlto svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, į šią dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju, tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

39. Aptariant viešojo administravimo veiklos metu priimamus administracinius sprendimus svarbu atkreipti dėmesį į valstybinės kalbos aspektą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pabrėžęs, jog konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą). Taigi valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, kurios vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I261-16/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, 146–170 p.).

40. Valstybinės kalbos įstatyme numatyta, jog visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba (4 str.), o Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba (5 str.). Tos paties įstatymo 9 straipsnyje numatyta, jog visi Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems pusėms priimtina kalba.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias individualaus administracinio akto formos ir turinio reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), bei teisės aktuose numatytą reikalavimą, kad viešojo administravimo subjektų dokumentai turi būti tvarkomi valstybine lietuvių kalba (Viešojo administravimo įstatymo 32 str., Valstybinės kalbos įstatymas), yra pažymėjęs, kad visas viešojo administravimo institucijos sprendimas, tiek išdėstytas viename dokumente, tiek keliuose dokumentuose, turi būti surašomas valstybine lietuvių kalba. Negalima situacija, kai dalis priimamo individualaus administracinio akto surašoma valstybine kalba, o kita akto dalis – ne valstybine kalba (žr., pvz., 2008 m. birželio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-994/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2028/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, 2016 m. Nr. 30, p. 541–542).

42. Taigi viešojo administravimo subjektams yra keliamas reikalavimas dokumentus tvarkyti valstybine lietuvių kalba, o viešojo administravimo institucijos sprendimas, tiek išdėstytas viename dokumente, tiek keliuose dokumentuose, turi būti surašomas valstybine lietuvių kalba.

43. Viešojo administravimo veikla yra plati ir įvairiapusiška, dėl to viešojo administravimo subjektų funkcionavimo srityse gali būti ir tokių dokumentų, kuriems valstybinės lietuvių kalbos reikalavimas yra netaikomas, t. y. užsienio kalba parengtų dokumentų. Tačiau ABTĮ 9 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami teismui išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Todėl administraciniame teisme kilus ginčui dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.) visi dokumentai teismui turi būti pateikti lietuvių kalba, kas, esant užsienio kalba parengtų dokumentų, gali lemti papildomų išlaidų atsiradimą, dėl kurių atlyginimo sprendžiama galutinai išnagrinėjus bylą.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios ir kt. (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 ir kt.). Teismas kiekvienu atveju, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti konkretų išlaidų ryšį su byla ir pripažinti arba atsisakyti pripažinti atitinkamas išlaidas susijusiomis su administracinės bylos nagrinėjimu (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-104/2014). Administraciniam teismui sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar jų dydžio, kyla pareiga būti aktyviam, ex officio atsižvelgti į tai, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylinėjimosi išlaidų būtų tam tikras priežastinis ryšys (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-28-858/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 ir kt.).

45. Be to, priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 ir kt.).

46. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog tais atvejais, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis paprastai būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Pažymėtina, jog veikdamas atitinkamoje viešojo administravimo srityje, viešojo administravimo subjektas privalo taip planuoti savo veiklą ir užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kad galėtų tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai.

47. Kaip jau minėta anksčiau, šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (44 str. 1 d.), taip pat ir teismo išlaidų, patirtų dėl į bylą pateiktų dokumentų vertimo į valstybinę lietuvių kalbą, atlyginimą. Tokią bendrąją teisę gauti teismo išlaidų už į bylą pateiktų dokumentų vertimą į valstybinę lietuvių kalbą atlyginimą turi ir viešojo administravimo subjektai. Tačiau sisteminis Administracinių bylų teisenos įstatymo 43–45 straipsnių, Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio, Valstybinės kalbos įstatymo 4–5 straipsnių ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos valstybinės lietuvių kalbos aspektu aiškinimas, pareiga įvertinti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, priežastinis ryšį tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylinėjimosi išlaidų bei laikytis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų suponuoja, kad administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti viešojo administravimo subjekto naudai teismo išlaidas už dokumentų vertimą į valstybinę lietuvių kalbą, turi atsižvelgti į bylos pobūdį ir kiekvienu atveju kompleksiškai įvertinti, ar į bylą pateikti išversti dokumentai, už kurių vertimą viešojo administravimo subjektas prašo priteisti teismo išlaidas, nėra administraciniame teisme ginčijamo viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo parengimo procedūros neatskiriama dalis ir ar tokie dokumentai neturėjo būti išversti į valstybinę lietuvių kalbą dar prieš pateikiant juos teismui, atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektams keliamą reikalavimą dokumentus tvarkyti valstybine lietuvių kalba.

48. Toks kriterijus, į kurį atsižvelgtina sprendžiant dėl teismo išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui už į bylą pateiktų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, nustatytinas įvertinus ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011), kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 ir kt.).

49. Taigi, sprendžiant dėl teismo išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui už į bylą pateiktų dokumentų vertimą į valstybinę lietuvių kalbą, administraciniam teismui būtina įvertinti ne tik tai, ar į bylą pateikti išversti dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla ir buvo panaudoti būtent nagrinėjamai bylai bei nebuvo panaudoti kitose bylose, ar jie susiję tik su pareiškėju, ar viešojo administravimo subjektas su ginču susijusią medžiagą pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą; taip pat, ar nėra duomenų, jog dėl dokumentų vertimo viešojo administravimo subjektas buvo kreipęsis į vertėją anksčiau, nei buvo gautas teismo įpareigojimas pateikti dokumentus, ar viešojo administravimo subjekto pateiktų išverstų dokumentų jau anksčiau byloje kartu su savo skundu nebuvo pateikęs pareiškėjas, ar yra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas su skundu pateikė netinkamą dokumento vertimą, ar už dokumentų vertimą buvo sumokėta per didelė suma. Sprendžiant tokį klausimą administraciniam teismui yra būtina įvertinti ir tai, ar į bylą pateikti išversti dokumentai, už kurių vertimą yra prašoma priteisti teismo išlaidas, nėra administraciniame teisme ginčijamo viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo parengimo procedūros neatskiriama dalis ir ar tokie dokumentai neturėjo būti išversti į valstybinę lietuvių kalbą dar prieš pateikiant juos teismui, atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektams keliamą reikalavimą dokumentus tvarkyti valstybine lietuvių kalba.

50. Atsižvelgiant į šioje byloje išplėstinės teisėjų kolegijos aptartas teismo išlaidų už dokumentų vertimą atlyginimo viešojo administravimo subjektui sąlygas ir prielaidas, toliau tikrintinas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro prašymas dėl teismo išlaidų už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

VI. 51. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašymo ir kitų bylos duomenų matyti, jog atsakovas patyrė išlaidų dėl užsienio ekspertų parengtų ir Centrui pateiktų gyvenimo aprašymų (CV), VšĮ Utenos kolegijos anglų kalba sudarytų ir Centrui pateiktų V. G. gyvenimo aprašymo, VšĮ Utenos kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. savianalizės suvestinės patikslinimo, VšĮ Utenos kolegijos vizijos ir misijos, VšĮ Utenos kolegijos dėstytojų sąrašo, Centro vertinimo koordinatorės susirašinėjimo el. paštu su užsienio ekspertais, užsienio ekspertų parengtų dokumentų – Studijų programos vertinimo išvadų, paaiškinimų Studijų vertinimo komisijai ir Studijų programų apeliacinei komisijai vertimo į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas prašo atlyginti teismo išlaidas už įvairių dokumentų vertimą, šių teismo išlaidų pagrįstumas ir būtinumas dėl kiekvieno dokumento vertintinas atskirai.

52. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, paduodamas prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo 2016 m. vasario 12 d., nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto 14 dienų termino nuo sprendimo įsiteisėjimo (galutinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimtas 2016 m. vasario 8 d.).

53. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo VšĮ Utenos kolegijos patikslintą skundą ir įpareigojo atsakovą Centrą pateikti teismui du atsiliepimo į skundą egzempliorius ir visą su ginču susijusią medžiagą (IV t., b. l. 13–14). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovui Centrui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. balandžio 1 d. pateikti atsiliepimo į skundą priedų vertimus į lietuvių kalbą (IV t., b. l. 74). Taigi Centras išverstus dokumentus į bylą pateikė vykdydamas teismo pavedimą ir įgyvendindamas ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

54. Dėl teismo išlaidų atlyginimo už užsienio ekspertų parengtų Studijų programos vertinimo išvadų (IV t., b. l. 88–128) vertimą pažymėtina, jog Studijų kokybės vertinimo centro atliekamo išorinio vykdomų studijų programų vertinimo dalyvius, eigą, vertinimo sritis ir kriterijus, bendruosius reikalavimus studijų programų savianalizės suvestinės rengimui, vykdomos studijų programos analizės atlikimą, ekspertų grupės, atliekančios vertinimą, darbo organizavimo tvarką, etikos principus bei apeliacijų dėl vertinimo nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Vykdomų studijų programų vertinimo metodika, patvirtinta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-01-162 „Dėl Vykdomų studijų programų vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

55. Metodikos 43 punkte numatyta, jog ekspertų grupė parengia išvadų projektą ir pateikia jį elektroniniu paštu Centrui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo vizito į aukštąją mokyklą pabaigos. Pagal Metodikos 44 punktą, aukštoji mokykla ne vėliau nei per 14 dienų nuo išvadų projekto išsiuntimo dienos gali Centrui pateikti pastabas dėl išvadų projekte, aukštosios mokyklos nuomone, esančių faktinių klaidų. Pastabos dėl faktinių klaidų teikiamos lietuvių kalba su vertimu į anglų kalbą tais atvejais, kai vertinimą atlieka tarptautinė ekspertų grupė; kitu atveju pastabos teikiamos tik lietuvių kalba. Centras persiunčia aukštosios mokyklos pastabas dėl išvadų projekte, aukštosios mokyklos nuomone, esančių faktinių klaidų programą vertinusiai ekspertų grupei (Metodikos 45 p.). Ekspertai, išnagrinėję aukštosios mokyklos pastabas dėl išvadų projekte, aukštosios mokyklos nuomone, esančių faktinių klaidų, per 14 dienų parengia ir pateikia programos vertinimo išvadas Centrui (Metodikos 46 p.). Metodikos 50 punkte numatyta, jog, vadovaudamasis ekspertų išvadomis, atsižvelgdamas į Studijų vertinimo komisijos siūlymą, Centras Vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka priima sprendimą dėl programos įvertinimo. Kartu su sprendimu Centras aukštajai mokyklai elektroniniu paštu ar faksu bei paštu pateikia vertinimo išvadas arba jų kopiją, arba išrašą iš vertinimo išvadų.

56. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog byloje ginčytame Studijų kokybės vertinimo centro 2014 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. SV5-192 „Dėl vykdomos studijų programos išorinio vertinimo“ išdėstytame sprendime – vykdomą studijų programą vertinti neigiamai nurodyta, kad sprendimo motyvai išdėstyti šios pažymos priede, t. y. Studijų programos vertinimo išvadoje. Dėl to Studijų programos vertinimo išvada laikytina byloje ginčyto individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi. Kaip jau buvo akcentuota anksčiau, visas viešojo administravimo institucijos sprendimas, tiek išdėstytas viename dokumente, tiek keliuose dokumentuose, turi būti surašomas valstybine lietuvių kalba, dėl to Studijų programos vertinimo išvados turėjo būti išverstos į valstybinę lietuvių kalbą priimant byloje ginčytą individualų administracinį aktą. Be to, savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog aukštoji mokykla turi teisę su ja susijusią informaciją gauti valstybine kalba, taip pat teisę pastabas dėl užsienio ekspertų įvykdyto universiteto veiklos vertinimo pateikti valstybine kalba, o dokumentas (užsienio ekspertų išvados dėl universiteto veiklos vertinimo), kuris yra siunčiamas atitinkamai aukštajai mokyklai, kad ji dėl jo pateiktų savo pastebėjimus, turi būti surašytas valstybine kalba (žr. 2014 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-96/2014). Taigi šiuo atveju atsakovo Centro prašymas atlyginti teismo išlaidas už Studijų programos vertinimo išvadų vertimą neatitinka teismo išlaidų už dokumentų vertimą atlyginimui viešojo administravimo subjektui keliamų sąlygų, kadangi toks dokumentas turėjo būti išverstas į lietuvių kalbą dar prieš pateikiant jį teismui.

57. Kita vertus, bylos duomenimis yra patvirtinta, jog Studijų programos vertinimo išvados buvo išverstos į lietuvių kalbą dar prieš bylos nagrinėjimą teisme: iš Centro 2014 m. spalio 14 d. pažymos Nr. SV5-192 „Dėl vykdomos studijų programos išorinio vertinimo“ matyti, jog su šia pažyma Centras pareiškėjui VšĮ Utenos kolegijai kartu atsiuntė ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. Utenos kolegijos pirmosios pakopos studijų programos Informacinių sistemų technologijos (valstybinis kodas – 653E15007) ekspertinio vertinimo išvadas Nr. SV4-34 su jų vertimu į lietuvių kalbą (I t., b. l. 137–138). Taigi atsakovo prašymo dalis dėl teismo išlaidų atlyginimo už Studijų programos vertinimo išvadų vertimą netenkintina ir dėl to, jog Studijų programos vertinimo išvadų vertimu į lietuvių kalbą buvo pasirūpinta dar prieš bylos nagrinėjimą teisme. Be to, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Utenos kolegijos pirmosios pakopos studijų programos Informacinių sistemų technologijos (valstybinis kodas – 653E15007) ekspertinio vertinimo išvadas Nr. SV4-34 su vertimu į lietuvių kalbą buvo pateikęs pareiškėjas (I t., b. l. 162–183), dėl to atsakovui pakartotinai versti ir teikti teismui minėtą dokumentą nebuvo būtinybės, o argumentų ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Studijų programos vertinimo išvadų vertimas buvo netinkamas, nebuvo pateikta.

58. Dėl teismo išlaidų atlyginimo už paaiškinimų Studijų vertinimo komisijai (IV t., b. l. 164–165) vertimą pažymėtina, jog pagal Metodikos 47 punktą, išvadų svarstymui Centras pasitelkia Studijų vertinimo komisiją. Šios komisijos posėdyje vertinimo išvadas kviečiamas pristatyti ekspertų grupės vadovas ar kitas ekspertų grupės narys. Ekspertų grupės vadovo ar kito nario nedalyvavimas neužkerta kelio išvadų svarstymui. Aukštosios mokyklos atstovai šiame etape gali dalyvauti pagal poreikį. Metodikos 49 punkte numatyta, kad išnagrinėjusi vertinimo išvadas ir išklausiusi posėdžio dalyvių argumentus, Studijų vertinimo komisija priima vieną iš siūlymų, numatytų Studijų vertinimo komisijos nuostatuose.

59. Iš bylos duomenų matyti, jog Studijų programos vertinimo išvados 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo svarstytos Studijų vertinimo komisijos ir joms buvo pritarta. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Studijų vertinimo komisijos statusą, vaidmenį nurodytoje procedūroje, svarstant ekspertų parengtas Studijų programos vertinimo išvadas turėjo būti laikomasi valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų (Valstybinės kalbos įstatymo 4–5 str.), dėl to paaiškinimai Studijų vertinimo komisijai, kurie laikytini neatskiriama sprendimo priėmimo procedūros dėl pritarimo Studijų programos vertinimo išvadoms dalimi, turėjo būti pateikti lietuvių kalba. Įvertinus tai, išlaidų atlyginimas viešojo administravimo subjektui už šio dokumento vertimo paslaugas nepriteistinas.

60. Dėl teismo išlaidų atlyginimo už paaiškinimų Studijų programų apeliacinei komisijai (IV t., b. l. 140–149) vertimą į lietuvių kalbą pažymėtina, jog apeliacinė komisija yra kolegiali institucija, nagrinėjanti aukštosios mokyklos Centrui pateiktas apeliacijas dėl Centro sprendimų dėl studijų programų, taip pat dėl galimybės vykdyti gretutinės krypties studijas vertinimo bei įvertinimo (Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 1-158 „Dėl Studijų programų apeliacinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Studijų programų apeliacinės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 p.). Apeliacinė komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais švietimo, mokslo ir studijų sistemą, taip pat šiais Nuostatais (Nuostatų 3 p.). Pagal Nuostatų 17 punktą, pagrindinė apeliacinės komisijos darbo forma yra posėdis.

61. Nagrinėjamu atveju Studijų programų apeliacinės komisijos posėdis vyko 2014 m. gruodžio 12 d., posėdžio protokolas pateiktas lietuvių kalba. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliacinėje komisijoje taip pat turėjo būti laikomasi valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų (Valstybinės kalbos įstatymo 4–5 str.) ir paaiškinimai Studijų programų apeliacinei komisijai turėjo būti pateikti lietuvių kalba, kadangi jie laikytini neatskiriama Studijų programų apeliacinės komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo parengimo procedūros dalimi. Atitinkamai jie turėjo būti išversti į lietuvių kalbą dar prieš pradedant bylą nagrinėti teisme, dėl to išlaidų atlyginimas viešojo administravimo subjektui už šio dokumento vertimo paslaugas taip pat nepriteistinas.

62. Pasisakydama dėl teismo išlaidų už užsienio ekspertų parengtų ir Centrui pateiktų gyvenimo aprašymų (IV t., b. l. 83–86; 133–138; 167–171; 173–178; 183–192) vertimo į lietuvių kalbą atlyginimo, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2007 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1-55 „Dėl Ekspertų atrankos aprašo patvirtinimo“ (2011 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 139-6567 redakcija) patvirtinto Ekspertų atrankos aprašo (neteko galios 2015 m. rugsėjo 1 d.) 3 punkte numatyta, jog Centras ekspertus atrenka remdamasis Centro nuolat pildomu ekspertų sąvadu. Minėto aprašo 12 punkte numatyta, jog ekspertai konkrečiai užduočiai atlikti atrenkami iš sąvado pagal kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos kiekvienam ekspertų grupės nariui formuluoja Centras, atsižvelgęs į užduoties sudėtingumą. Taigi byloje pateiktų asmenų – ekspertų gyvenimo aprašymai buvo reikalingi ekspertų atrankos atlikimui ir ekspertų grupės sudarymui. Dėl šios priežasties ekspertų parengti ir Centrui pateikti gyvenimo aprašymai vertintini kaip Centro paskelbto ekspertų atrankos sandorio dalis. Vadovaujantis Valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsniu, visi Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba; prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas (1 d.); sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems pusėms priimtina kalba (2 d.). Atsižvelgiant į valstybinės kalbos reikalavimą, keliamą sandorių sudarymui, laikytina, jog ekspertų gyvenimo aprašymai turėjo būti išversti į lietuvių kalbą dar prieš pradedant nagrinėti bylą, dėl to prašymo dalis dėl išlaidų atlyginimo už gyvenimo aprašymų vertimus neatitinka teismo išlaidų atlyginimui keliamų pagrįstumo ir būtinumo kriterijų, taigi šios išlaidos taip pat neatlygintinos.

63. Kitoje prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo dalyje Centras prašo atlyginti teismo išlaidas už VšĮ Utenos kolegijos anglų kalba sudaryto ir Centrui pateikto V. G. gyvenimo aprašymo (IV t., b. l. 152–154), Utenos kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. savianalizės suvestinės patikslinimo (IV t., b. l. 155–156), Utenos kolegijos vizijos ir misijos (IV t., b. l. 130), Utenos kolegijos dėstytojų sąrašo (IV t., b. l. 180) vertimus.

64. Metodikoje įtvirtina, jog aukštoji mokykla atlieka savianalizę nusistatyta tvarka, atsižvelgdama į programos vertinimo tikslus (64 p.); jei vertinimą atlieka tarptautinė ekspertų grupė, savianalizės suvestinė pateikiama anglų kalba (72 p.). Taigi Utenos kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. savianalizės suvestinės patikslinimo parengimui nebuvo keliamas valstybinės lietuvių kalbos reikalavimas. Kiti minėti VšĮ Utenos kolegijos anglų kalba sudaryti ir Centrui pateikti dokumentai nelaikyti ginčytų individualių administracinių aktų parengimo procedūros neatskiriama dalimi ir nėra pagrindo vertinti, jog prieš bylos nagrinėjimą teisme jie turėjo būti išversti į valstybinę lietuvių kalbą. Nors pareiškėjas nurodo, jog VšĮ Utenos kolegijos vizija ir misija kolegijos interneto tinklapyje yra pateikti lietuvių kalba, atsakovui buvo pateiktas angliškas vizijos ir misijos variantas, dėl to iškilus administraciniam ginčui, vadovaudamasis ABTĮ 9 straipsnio 2 dalimi ir vykdydamas teismo įpareigojimą, atsakovas šį dokumentą turėjo išversti į lietuvių kalbą.

65. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos dėl VšĮ Utenos kolegijos Centrui anglų kalba pateiktų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, atlygintinos atsakovui, kadangi šie dokumentai atitinka ir kitas tokių teismo išlaidų atlyginimui keliamas sąlygas ir prielaidas: šie dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla, jie buvo panaudoti būtent nagrinėjamai bylai ir nėra duomenų, jog būtų buvę panaudoti kitose bylose, jie susiję tik su pareiškėju VšĮ Utenos kolegija, šiuos dokumentus atsakovas pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, nėra duomenų, jog dėl dokumentų vertimo viešojo administravimo subjektas būtų pasikreipęs į vertėją anksčiau, nei buvo gautas teismo įpareigojimas pateikti dokumentus (UAB „Metropolio vertimai“ PVM sąskaita faktūra pateikta 2015 m. kovo 23 d. (V t., b. l. 148), kai pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi (IV t., b. l. 74) atsakovui nustatė terminą iki 2015 m. balandžio 1 d. pateikti atsiliepimo į skundą priedų vertimus į lietuvių kalbą), o pareiškėjas šių dokumentų su skundu nebuvo pateikęs.

66. Atsakovas Centras taip pat prašė atlyginti teismo išlaidas už Centro vertinimo koordinatorės susirašinėjimo el. paštu su užsienio ekspertais vertimą į lietuvių kalbą (IV t., b. l. 151; 157). Kaip matyti, el. paštu E. G. siuntė ekspertų grupei VšĮ Utenos kolegijos savianalizės suvestinės patikslinimą. Išplėstinė teisėjų kolegija vertina, jog teismo išlaidos už šio dokumento vertimą atlygintinos atsakovui, kadangi jos atitinka anksčiau aptartas teismo išlaidų atlyginimo už dokumentų vertimą viešojo administravimo subjektui sąlygas ir prielaidas.

67. Iš UAB „Metropolio vertimai“ 2015 m. kovo 23 d. PVM sąskaitos faktūros (serija MV Nr. 15-0540) (V t., b. l. 148) matyti, jog Studijų kokybės vertinimo centrui už vertimo paslaugas iš anglų į lietuvių kalbą (vertimai teismui byloje pagal pareiškėjo Utenos kolegijos skundą) nurodyta sumokėti 728,72 Eur. Šioje sąskaitoje nurodyta, jog vieno puslapio vertimo kaina yra 13,03 Eur (15,77 Eur su PVM). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų ar argumentų, jog atsakovas už vieno puslapio vertimą būtų sumokėjęs pernelyg didelę ar neracionalią sumą.

68. Studijų kokybės vertinimo centro pateiktas 2015 m. gegužės 15 d. valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinys (V t., b. l. 149) patvirtina realiais Centro išlaidas, t. y. kad UAB „Metropolio vertimai“ 2015 m. balandžio 27 d. Centras sumokėjo 728,72 Eur (dokumento Nr. – MV Nr. 15-0540-0323-01).

69. Įvertinus šioje byloje padarytas išvadas, Centras turi teisę gauti teismo išlaidų atlyginimą už VšĮ Utenos kolegijos anglų kalba sudaryto ir Centrui pateikto V. G. gyvenimo aprašymo (3 psl.; IV t., b. l. 152–154), Utenos kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. savianalizės suvestinės patikslinimo (2 psl.; IV t., b. l. 155–156), Utenos kolegijos vizijos ir misijos (1 psl.; IV t., b. l. 130), Utenos kolegijos dėstytojų sąrašo (1 psl.; IV t., b. l. 180) vertimus, taip pat už Centro koordinatorės susirašinėjimo el. paštu su užsienio ekspertais vertimą į lietuvių kalbą (1 psl.; IV t., b. l. 151). Iš viso už 8 puslapių (3 psl. + 2 psl. + 1 psl. + 1 psl. + 1 psl.) vertimą į lietuvių kalbą atsakovui priteistinas 126,16 Eur (8 psl. x 15,77 Eur) teismo išlaidų atlyginimas.

70. Atsižvelgus į šioje byloje išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir išvadas, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai pritaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (43–45 str.), dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis keistina, atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinant iš dalies ir priteisiant jam iš pareiškėjo VšĮ Utenos kolegijos 126,16 Eur teismo išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Utenos kolegijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui iš pareiškėjo viešosios įstaigos Utenos kolegijos 126,16 Eur (vienas šimtas dvidešimt šeši eurai šešiolika euro centų) teismo išlaidų atlyginimo“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė