2024-09-18 Nr. CB-6039-2-06-3-05817-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-3393

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05817-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 4 d. paduotu atsakovės R. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovo R. V. ieškinį ir atsakovės R. V. priešieškinį tenkino iš dalies bei nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisė išlaikymą vaikui, padalijo turtą.

Atsakovė R. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 17 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalis ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus: 1) pripažinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendra jungtine ieškovo R. V. ir atsakovės R. V. nuosavybe; 2) padalyti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą R. V. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš ieškovo R. V. atsakovės R. V. naudai 60 000 Eur piniginę kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise dalį.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, kad ginčo namas yra laikomas asmenine ieškovo nuosavybe vadovaujantis sudaryta 2016 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartimi. Teismai pažeidė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, įgytas (registruotas) santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, bei nukrypo nuo jos pagrindu nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 29 punktas), jog sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (skundo 27, 35-50 punktai).

2. Teismai, spręsdami, jog ginčo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti namą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu, konstatuojant, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys santuokos metu siekė įsirengti gyvenimui ieškovui padovanoto namo patalpas kaip šeimos būstą, pirkti buitinę techniką, baldus ir tam naudojo banko suteiktą kreditą, tačiau byloje nėra duomenų apie asmenines atsakovės lėšas, žymų finansinį indėlį gerinant ieškovo asmeninę nuosavybę, todėl atsakovės nurodomi prisidėjimo prie namo pagerinimo veiksmai nelaikytini „žymiais“ ir sudarantys pagrindą nekilnojamąjį turtą pripažinti šalių bendra jungtine nuosavybe, akivaizdžiai netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu suformuotą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). (skundo 28, 51-61 punktai).

3. Teismai visiškai nevertino atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, liudijančių apie ieškovo ir atsakovės bendro ūkio vedimą iki santuokos sudarymo ir kartu namo statybas jungtinės veiklos pagrindu, taip pat nevertino to, jog 49 proc. namo buvo pastatyta sutuoktinių santuokos metu. Teismai konstatavo, kad esą namo statytoja iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo ieškovo mama Z. V., iš esmės remiantis vien ieškovo paaiškinimais, visiškai nevertinant byloje esančių įrodymų visumos (skundo 30, 31, 62-89 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. V. 1125 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 4 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 580.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas