d50bddbd-30d7-460a-a57c-4c8af4b2b98c · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                                                                           Pranešėjas Pavelas Frolovas                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-172/2013 Teisėjas Ovidijus Ramanauskas                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. gegužės 21 d. Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo, teisėjų Stasio Lemežio, Jūratės Damanskienės, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant nukentėjusiajam (privačiam kaltintojui) A. M., nukentėjusiojo gynėjui advokatui Andriui Juozapavičiui, išteisintajam V.

K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. buvo iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. birželio 10 d. 10.39 val. interneto portale Delfi.lt patalpinus straipsnį apie A.

M. „Teismas iÅ¡teisino D. B. advokatÄ â€œ jis, tai yra V. K., pasivadinęs „Tiesa“, (duomenys neskelbtini) paliko A. M. Å¡meižiantį ir įžeidžiantį komentarÄ : „Tiesa yra ta, kad tiek teisejai tiek advokatai yra tos pacios gildijos nariai, ir todel visokiais budais stengsis vieni kitiems atsidėkoti. (vieni perduodami „linkėjimus“ nuo nusikalteliu, kiti reikalui esant, bandydami iÅ¡teisinti iklimpusius „kolegas“ advokatus. Varnas varnui akies nekerta. Sis advokatas neturi nei laselio sazines ir jokiu skrupulu apgaudinėdamas visus kurie pasitaiko jo kelyje.“ (kalba netaisyta).

Ir tuo, kad (duomenys neskelbtini) interneto portale Delfi.lt patalpinus straipsnį apie A. M. „Prokurorams ir FNTT pareigÅ«nams karÄ paskelbęs advokatas bylinėjasi su valstybe“ jis, tai yra V. K., pasivadinęs „Gana greitai“, (duomenys neskelbtini) paliko A. M. Å¡meižiantį ir įžeidžiantį komentarÄ : „apie šį „advokatÄ â€œ sužinosime kai kÄ daugiau ir tada pamatysime tikrÄ jo veidÄ . Jis yra apgavęs daug firmų, kurios per teismus bando susigražinti už atliktus darbus, įrengimus ir pan.

Jei jis nebÅ«tų advokatas, tai jau seniai už savo darbelius sėdėtų tam tikroje vietoje. Bet manau tas laikas ateina.“ (kalba netaisyta). Å iais savo veiksmais V. K. galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį. Skunde nukentėjusysis teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Pažymi, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo atmestinai ir Å¡aliÅ¡kai, neanalizavo privataus kaltinimo skunde ir teismo nutartyje perduoti bylÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį suformuluoto kaltinimo faktinių aplinkybių, nepateikė jų juridinio įvertinimo, neanalizavo, ar buvo padarytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytos nuskalstamos veikos, apsiribojo tik vieno iÅ¡ nusikaltimo sudėties elementų – subjekto analize, tačiau teismo pateikta analizė yra neteisinga ir Å¡aliÅ¡ka, teismo nuosprendyje nurodyti teiginiai teikia pagrįstÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad teisėjas buvo neleistinai palankus kaltinamajam ir pažeidė rungimosi principÄ .

Nukentėjusiojo teigimu, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 3 d. nustatytų reikalavimų iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omajai daliai (nenurodė nei nustatytų bylos aplinkybių – tai yra, taip ir neatsakė į klausimÄ , ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, nei pateikė įrodymų įvertinimo motyvų), visÄ dėmesį sutelkdamas į komentarus paraÅ¡iusio asmens nustatymÄ . Nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino nusikalstamos veikos subjektÄ su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu.

Teismas nuosprendyje turėjo pasisakyti, ar padaryta nusikalstama veika ir tik tuomet atsakyti į klausimÄ , ar tÄ veikÄ padarė iÅ¡teisintasis, jei taip, ar jis tai padarė tyčia ir pan. Pažymi, kad teismo nuosprendžio prieÅ¡taravimai Å¡iuo atveju vertintini kaip esminiai Lietuvos Respublikos BPK 1 str., 303 str. 3 ir 5 d. reikalavimų pažeidimai, sukliudę teismui priimti teisingÄ nuosprendį. Teigia, kad apylinkės teismo nuosprendžio iÅ¡vados apie iÅ¡teisintÄ jį ir jo dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremtos ne įrodymų visuma, o vienas nuo kito atsietais faktiniais duomenimis.

Pažymi, kad apylinkės teismas pervertino iÅ¡teisintojo parodymus, lyginant juos su kitų įrodymų visuma. Teigia, kad teismas padarė iÅ¡vadas, neatsižvelgdamas į iÅ¡teisintojo parodymus paneigiančių įrodymų visumÄ . Nurodo, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodyti komentarai buvo iÅ¡siųsti iÅ¡ iÅ¡teisintajam priklausančio IP adreso. Pažymi, kad nors apylinkės teismas sutiko su iÅ¡teisintojo parodymais apie su UAB (duomenys neskelbtini) darbo santykiais susijusių asmenų dalyvavimÄ raÅ¡ant komentarus, tačiau neatkreipė dėmesio, kad iÅ¡teisintasis pats yra minėtos UAB (duomenys neskelbtini)  direktorius, taigi pirmiausia jis yra tas asmuo, kuris gali bÅ«ti įtariamas nusikaltimo padarymu.

Atkreipia dėmesį, kad vienas iÅ¡ komentarų paraÅ¡ytas 17.06, t.y. pasibaigus oficialiai nustatytam darbo laikui. Teigia, kad teismo iÅ¡vada apie iÅ¡teisintojo Å¡eimos narių dalyvavimÄ paraÅ¡ant komentarus tiesiogiai prieÅ¡tarauja visų teisiamajame posėdyje apklaustų iÅ¡teisintojo Å¡eimos narių ar giminaičių parodymams. Jie visi patvirtino, kad jokių komentarų apie A. M. nerašė. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė J. G., kuri vienintelė iÅ¡ apklaustų darbuotojų parodė, kad 2010 m. lankydavosi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, per apklausÄ kategoriÅ¡kai paneigė, kad rašė kokius nors komentarus apie A.

M.. Anot nukentėjusiojo, esant tokiems įrodymams, teismo iÅ¡vados apie kitų asmenų dalyvavimÄ raÅ¡ant minėtus komentarus, yra nepagrįstos ir byloje pakanka įrodymų iÅ¡vadai, kad kaltinime iÅ¡dėstytus teiginius parašė iÅ¡teisintasis. Nuketėjusiojo manymu, nepagrįsti ir nekorektiÅ¡ki teismo samprotavimai apie jį, t.y. nukentėjusįjį, kaip pagrindinę iÅ¡teisintojo problemų priežastį. Niekuo nepagrįsti teismo teiginiai tik iliustruoja teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ir nenorÄ gilintis į bylos medžiagÄ .

Nepagrįsti teismo samprotavimai ir apie tai, kad dėl nukentėjusiojo inicijuotų teisminių procesų materialiai nukentėjo iÅ¡teisintasis ir jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai. Teigia, kad teismas nuosprendžiu paskleidė nepatikrintÄ ir neteisingÄ informacijÄ apie nukentėjusįjį. Nukentėjusysis teigia, kad byloje pakanka įrodymų iÅ¡vadai, kad iÅ¡teisintojo internetiniame portale Delfi.lt patalpinti du komentarai yra nukentėjusįjį Å¡meižiantys. Skunde paakcentuoti teiginiai nukentėjusiajam sukėlė ypatingai sunkias pasekmes, nes iÅ¡teisintasis pažemino jį kaip teisines paslaugas teikiantį advokatÄ , pakirto pasitikėjimÄ juo.

Pažymi, kad jo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia. Komentarai buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, todėl iÅ¡teisintojo veiksmai juridiÅ¡kai vertinami kaip kvalifikuotas Å¡meižimas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 154 str. 2 d. Teigia, kad iÅ¡teisintojo paskleisti teiginiai yra užgaulÅ«s, todėl jo veiksmai kvalifikuotini ir pagal Lietuvos Respublikos 155 str. 1 d. Nukentėjusysis teigia, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylÄ buvo nenuoseklus. Teismas iÅ¡ pradžių nutarė kviesti į teisiamÄ jį posėdį liudytojus R.

D. ir sutuoktinius (duomenys neskelbtini), tačiau paskui pakeitė savo pozicijÄ ir nutarė minėtų asmenų nekviesti. Nurodo, kad tokį teismo sprendimÄ galima bÅ«tų pateisinti tik tuo atveju, jei teismas bÅ«tų nusprendęs, kad surinktų įrodymų pakanka iÅ¡teisintojo kaltumui konstatuoti. Apylinkės teismas nuosprendyje deklaratyviai konstatavo, kad nepaÅ¡alintos abejonės dėl iÅ¡teisintojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Pažymi, kad apylinkės teismas nurodė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė ne iÅ¡teisintasis, o kiti asmenys.

Å iÄ savo nuomonę teismas pagrindė tuo, kad aiÅ¡kino visas abejones iÅ¡teisintojo naudai. Apylinkės teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti iÅ¡teisintojo pateiktas pažymas, kurios, anot nukentėjusiojo, buvo sukurtos specialiai iÅ¡teisintojo bylai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintasis V. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis prašė skundÄ tenkinti. Nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai iÅ¡teisino V.

K., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. Å meižtas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitÄ Å¾mogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. Kolegija pažymi, kad tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.

Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iÅ¡kreipiami. Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad garbė - tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas.

Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Å meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Å meižimo objektyvios pusės požymis - paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Informacijos perdavimas per visuomenės informavimo priemonę, kaip vienas iÅ¡ veikÄ kvalifikuojančių požymių, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas (25 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Konvencijoje, kuri, kaip ir jÄ aiÅ¡kinanti bei detalizuojanti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis.

Minėtos teisės turinį pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį sudaro teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas. Teisė skleisti ir gauti informacijÄ - vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, kurio neužtikrinus, neįmanoma nei demokratinė visuomenė, nei laisvas kiekvieno individo egzistavimas. Teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Toks Å¡ios teisės normos turinio aiÅ¡kinimas tarnauja pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiÅ«rų formavimui, be kurių demokratinė visuomenė neįmanoma. Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tai padariusį sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaujant teise skleisti informacijÄ (EŽTT 1976 gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę) bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikÅ¡ti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ - hiperbolizavimÄ (EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Lingens prieÅ¡ AustrijÄ ), neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės įgyvendinimo ribų.

Minėtos ribos yra nustatytos Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje: tai vieÅ¡as interesas (bÅ«tinybė užtikrinti nacionalinį saugumÄ , teritorijos vientisumÄ , visuomenės saugumÄ , kelio nusikaltimams užkirtimÄ , sveikatos ir moralės apsaugÄ ); kitų asmenų teisės ir laisvės (bÅ«tinybė užtikrinti kitų asmenų teisių ir orumo apsaugÄ , informacijos apie privatų gyvenimÄ konfidencialumÄ ); teisminės valdžios neÅ¡aliÅ¡kumas ir autoritetas. Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatos patvirtina, kad informacijos laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti.

Jos apribojimus lemia santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, iÅ¡reiÅ¡kiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei bÅ«tinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vadinasi, sprendžiant konfliktÄ , kilusį tarp teisės į garbės ir orumo gynimÄ ir teisės skleisti informacijÄ , bÅ«tina vadovautis proporcingumo ir Å¡ių teisių pusiausvyros principais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika patvirtina, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos teisės gali bÅ«ti ribojamos tik laikantis protingumo kriterijaus (2000 m. birželio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Å iame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali bÅ«ti ribojama, o laisvę reikÅ¡ti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka tada, kai yra bÅ«tina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas. Apie galimybę valstybinei valdžiai, kaip visuomenės tvarkos garantui, imtis priemonių, taip pat ir baudžiamojo poveikio, nukreiptų į tai, kad adekvačiai be nereikalingų ekscesų bÅ«tų reaguojama į nepagrįstus ir nesÄ Å¾iningus žeminančio pobÅ«džio kaltinimus, buvo pasisakyta EŽTT 1992 m. balandžio 23 d. sprendime, priimtame byloje Castells prieÅ¡ IspanijÄ .

Lietuvos valstybė įstatymais saugo žmogaus garbę ir orumÄ , garantuodama jam teisę į garbės ir orumo gynimÄ , įskaitant ir baudžiamÄ ja tvarka, Baudžiamajame kodekse numatydama atsakomybę asmeniui, kuris įgyvendindamas saviraiÅ¡kos laisvę peržengė jos realizavimo ribas ir pažeidė kito asmens teisę į garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 22 d. nutartis b. b. Nr. 2K-7-645/2005). Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn yra bÅ«tina nustatyti visus nusikalstamos veikos požymius.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ tokių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį atsako fizinis asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Byloje nustatyta, kad aptariami komentarai Delfi.lt internetiniame portale buvo paraÅ¡yti iÅ¡ iÅ¡teisintajam priklausančio IP adreso. Taipogi byloje yra duomenų, kad minėtas IP adresas buvo naudojamas ne tik iÅ¡teisintojo, bet ir kitų asmenų. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro remiantis iÅ¡teisintojo apylinkės teismui pateiktais duomenis, kad jo vadovaujamos bendrovės ofisas 2009 m. gruodžio 1 d. buvo perkeltas į jo gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Pagiriai, Vilniaus rajonas, todėl name esančia internetine prieiga galėjo naudotis ir naudojosi ne tik jo Å¡eimos nariai, tačiau ir į ofisÄ ateidavę bendrovės darbuotojai.

Tiek iÅ¡teisintasis, tiek kiti asmenys teismo posėdyje kategoriÅ¡kai neigė rašę kokius nors komentarus apie nukentėjusįjį. Pats nukentėjusysis taipogi negali pateikti teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad komentarus internetiniame portale rašė bÅ«tent iÅ¡teisintasis. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Pagal jÄ teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas teisingai bei nuosekliai vertino visus byloje esančius įrodymus.

Nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad apylinkės teismas neapklausė liudytojų ir be pagrindo konstatavo, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė ne iÅ¡teisintasis, o kiti asmenys, Å¡iÄ savo nuomonę grįsdamas tuo, kad aiÅ¡kino visas abejones iÅ¡teisintojo naudai, negali bÅ«ti pagrindas vertinti apylinkės teismo įrodymų vertinimo kompetencijÄ kritiÅ¡kai, kadangi apylinkės teismas detaliai bei nuosekliai vertino visus byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne tik liudytojų parodymai dalyje dėl to, kad jie nerašė jokių komentarų apie nukentėjusįjį, bet ir iÅ¡teisintojo, ir paties nukentėjusiojo parodymai dalyje dėl komentarų raÅ¡ymo, nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais.

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra jokių patikimų įrodymų, iš kurių analizės turi logiškai išplaukti išteisintojo kaltė.

Yra tik nukentėjusiojo prielaidos, kad iÅ¡teisintasis parašė minėtus komentarus dėl konfliktiÅ¡kų santykių su nukentėjusiuoju. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas padarė pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad faktinė aplinkybė, kad IP adresas, iÅ¡ kurio buvo paraÅ¡yti komentarai, priklauso kaltinamajam V. K., tačiau nėra pakankama vada, daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad juos parašė bÅ«tent V. K.. Nukentėjusiojo pozicijÄ , kad apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo atmestinai ir Å¡aliÅ¡kai, neanalizavo privataus kaltinimo skunde ir teismo nutartyje perduoti bylÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį suformuluoto kaltinimo faktinių aplinkybių, nepateikė jų juridinio įvertinimo, neanalizavo, ar buvo padarytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytos nuskalstamos veikos, apsiribojo tik vieno iÅ¡ nusikaltimo sudėties elementų – subjekto analize ir pažeidė rungimosi principÄ , laikytina nepagrįsta, kadangi nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo ar palankumo iÅ¡teisintajam, o ta aplinkybė, kad apylinkės teismo pozicija skiriasi nuo nuketėjusiojo pozicijos, negali bÅ«ti laikoma teismo Å¡aliÅ¡kumo ar palankumo įrodymu.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta objektyvių įrodymų, kad iÅ¡teisintajam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos 154 str. 2 d., padarė bÅ«tent V. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo pozicija dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. kvalifikavimo bei jos inkriminavimo iÅ¡teisintajam, laikytina nepagrįsta, kadangi iÅ¡teisintasis dėl aukščiau teisėjų kolegijos nurodytų aplinkybių negali bÅ«tų pripažintas nusikalstamos veikos subjektu.

Nukentėjusiojo teiginys, kad apylinkės teismas nuosprendžiu paskleidė nepatikrintÄ ir neteisingÄ informacijÄ apie nukentėjusįjį, laikytinas nepagrįstu, kadangi apylinkės teismas turėjo teisę iÅ¡sakyti tokiÄ savo pozicijÄ , nes byloje yra duomenų, kad tiek pats nukentėjusysis, tiek iÅ¡teisintasis yra akcentavę, jog tarp jų kilo civilinis ginčas dėl darbų neatlikimo. Pažymėtina, kad darbus turėjo atlikti iÅ¡teisintojo įmonės darbuotojai, todėl pagrįstai manytina, jog iÅ¡kėlus bylÄ civilinio proceso tvarka galėjo nukentėti iÅ¡teisintojo įmonės darbuotojai.

Kaip nepagrįstas vertintinas ir nukentėjusiojo teiginys, kad apylinkės teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti iÅ¡teisintojo pateiktas pažymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių Å¡ių pažymų netikrumÄ , todėl kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo vertinti minėtas pažymas kritiÅ¡kai. IÅ¡teisintojo gynėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius teismo proceso iÅ¡laidas.

IÅ¡teisintojo gynėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ nukentėjusiojo 1400 Lt proceso iÅ¡laidų. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. nuostatomis, teismas sumažina praÅ¡omÄ priteisti proceso iÅ¡laidų dydį iki 1000 Lt. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡teisintojo V. K. naudai iÅ¡ nukentėjusiojo A. M. priteisti 1000 Lt proceso iÅ¡laidų. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                                Pavelas Frolovas Teisėjai                                                                                                                        Stasys Lemežis                                                                                                                              JÅ«ratė Damanskienė