d504ea66-ac18-40fd-95fa-c8a8aebe78db · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-395-898/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01769-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyresniosios patarėjos Justinos Užumeckaitės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena UAB „N“ vadovo A.

L. atžvilgiu, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. A. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „N“ direktoriumi, gamybinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiu, iki 2020 m. birželio 30 d. neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistų 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas 1) ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas 2) pateiktų įpareigojimų, o būtent:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiÅ«ros poskyrio specialistai, 2019 m. liepos 26 d. patikrinę gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), techninės priežiÅ«ros vykdymÄ , 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo Aktu 1 įpareigojo gamybinio pastato savininkus:

1) paskirti viso pastato techninį prižiÅ«rėtojÄ ;

2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus;

3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės bÅ«klės Å¡alinimÄ pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Skyriaus specialistas, kontroliuodamas Akte 1 įraÅ¡ytų reikalavimų įvykdymÄ , 2020 m. vasario 5 d. atliko gamybinio pastato naudojimo priežiÅ«ros patikrinimÄ , kuriuo metu nustatė, kad Aktu 1 teikti įpareigojimai nėra įvykdyti. Gamybinio pastato savininkams buvo suraÅ¡ytas 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiÅ«ros patikrinimo Aktas 2 ir pateikti reikalavimai:

1) nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d., doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus;

2) statinio techninę priežiÅ«rÄ organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vienÄ viso pastato techninį prižiÅ«rėtojÄ , kasmetinių ir neeilinių apžiÅ«rų atlikimui sudaryti komisijÄ , specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatÄ ;

3) nuolatinius pastato bÅ«klės stebėjimus įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiÄ jÄ sienÄ , kitas – į iÅ¡likusiÄ nenugriautÄ priestato sienÄ , vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingÄ dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančias su priestato technine bÅ«kle;

4) apie įpareigojimų vykdymÄ iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti BÅ«sto administravimo skyrių. Gamybinio pastato bendraturčiai neįvykdė Akte 1 ir Akte 2 pateiktų įpareigojimų, tokiu bÅ«du pastato techninės priežiÅ«ros organizavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisenÄ A. L. atžvilgiu nutraukė, nustatęs, jog A. L. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad A. L. inkriminuojamo nusižengimo aplinkybės yra priskirtinos pastato techninio prižiÅ«rėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo A. L. taikyti administracinę atsakomybę už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymÄ .

Teismo vertinimu, Akte 1 ir Akte 2 nurodytas įpareigojimas paskirti vienÄ viso pastato techninį prižiÅ«rėtojÄ neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. L. valios, todėl teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios A. L. kaltės neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyresnioji patarėja apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ : pripažinti UAB „N“ vadovÄ A. L. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam minėto straipsnio dispozicijoje numatytÄ baudÄ . 3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir detaliai neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę ir apsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu, todėl, apeliantės vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje laikytinas nepagrįstu. 3.2. Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ? ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 6 dalį aiÅ¡kinant lingvistiÅ¡kai akivaizdu, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nutarime, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinės bÅ«klės, techninės priežiÅ«ros privalo imtis ir pastato naudotojas, ir techninis prižiÅ«rėtojas, nes avarinė bÅ«klė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , taigi ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis.

TokiÄ teisės aiÅ¡kinimo normÄ pagrindžia jungtukas „ir (ar)“. Skunde norma aiÅ¡kinama ir teleologiniu bÅ«du, t. y. įstatymų leidėjas, priimdamas Statybų įstatymo 48 straipsnio 6 dalį, akivaizdžiai skiria didesnį saugumÄ avariniams pastatams, todėl įpareigoja tiek pastato naudotojÄ , tiek techninį prižiÅ«rėtojÄ nedelsiant imtis priemonių avarinei bÅ«klei paÅ¡alinti. 3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Statybų įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta procedÅ«ra, kai asmenys netinkamai vykdo techninę priežiÅ«rÄ .

Pažymima, kad šiame straipsnyje (neįskaitant 48 straipsnio 6 dalies) taip pat administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tiek pastato naudotojas, tiek savininkas. 3.4. Pažymima, jog surašius du patikrinimo aktus, nei vienas tinkamai nebuvo įvykdytas, o vien savininkų balsavimo sušaukimas nėra pagrindas konstatuoti, jog nebuvo galima imtis ir kitų priemonių avarinei būklei pašalinti. Nurodoma, jog nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas teigia, jog buvo nustatytas reikalavimų įvykdymo neįmanomumas, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog dar prieš imantis veiksmų, reikalingų reikalavimų įvykdymui, būtų nustatyta aplinkybė, kad šie reikalavimai yra neįmanomi. 3.5.

Skunde pabrėžiama, jog nėra paskirtas viso pastato techninis prižiÅ«rėtojas, pastato techninės priežiÅ«ros organizavimas neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, kasmetinių ir neeilinių apžiÅ«rų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, nepateikti pastato techninės priežiÅ«ros dokumentai, nebuvo bendradarbiauta ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistais, o tai parodo A. L. neveikimÄ , kurio pakanka kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Pastato bÅ«klė kėlė (ir galimai vis dar kelia) pavojų aplinkinių sveikatai, tad A. L., kaip pastato naudotojas, turėjo imtis priemonių, siekiant apsaugoti gyventojus, paÅ¡alinius asmenis, o vien tai, kad jis organizavo naudotojų ir savininkų susirinkimÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokių veiksmų pakako avarinei bÅ«klei paÅ¡alinti, nesulaukiant administracinės nuobaudos. 3.6. Apeliantė kritiÅ¡kai vertina skundžiamajame nutarime nurodytas aplinkybes dėl ydingai suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo.

Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos normos nedraudžia pačiam teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. PrieÅ¡ingai, numato, jog jeigu administracinio nusižengimo protokoluose iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , teismas pakeičia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudÄ . 3.7.

Skunde teigiama, kad su administracinio nusižengimo byla susijusių dokumentų apskundimas civiline ar/ir administracine tvarka per se nesustabdo patikrinimo aktų vykdymo, kadangi administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo dienÄ namas buvo avarinis. Pabrėžiama, jog nagrinėjamu atveju namo naudotojas turi tam tikrÄ interesÄ dėl tolesnio pastato naudojimo tvarkos, tačiau administracija siekia tik saugaus pastato naudojimo, jei namas galimai gali kelti pavojų kitiems asmenims ar jų turtui. Asmeniui dėl jo neveikimo, kuomet pastatas yra avarinės bÅ«klės, turėtų bÅ«ti paskiriama administracinė nuobauda, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų formuojama ydinga, vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžianti, teismų praktika, kai Vilniaus mieste pažeidžiamas gyventojų saugumas ? gausu avarinės bÅ«klės pastatų, tačiau pastatų savininkai ar naudotojai nesiima iÅ¡ esmės jokių priemonių saugumui užtikrinti. 3.8.

Skunde taip pat nurodoma, kad A. L. veiksmuose yra ir kiti administracinio nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai: iÅ¡ bylos medžiagos matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas, kaltė (galimai neatsargumas), pažeistas teisinis gėris (objektas), ir tinkamas subjektas, o padariniai ANK 505 straipsnyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui nereikalingi, kadangi Å¡is nusižengimas apraÅ¡ytas formaliÄ ja nusižengimo sudėtimi, todėl Å¡iuo atveju, įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ A. L. atstovas advokatas Saulius Urbonavičius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutarimÄ . 4.1. Nurodo, jog savivaldybė, dėstydama savo pozicijÄ apeliaciniame skunde, neatsižvelgė į reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias nustatė pirmos instancijos teismas, įvertinus kurias, skunde konstatuojama, jog teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „N“ vadovo A. L. kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiÅ«rėtojÄ K.

K., tačiau Å¡is sprendimas dėl techninio prižiÅ«rėtojo paskyrimo ginčijamas teisme, o kitas techninis prižiÅ«rėtojas A. N. ?kitų patalpų savininkų paskirtas be A. L. žinios ir nesant jo valios, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „N“ ir Å¡ios įmonės vadovas A. L. nesiėmė priemonių tam, kad bÅ«tų paskirtas viso pastato techninis prižiÅ«rėtojas. 4.2. Atsiliepime pažymima, jog 2019 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamentas priėmė sprendimÄ dėl pastato naudojimo sustabdymo, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, įžvelgęs formalius sprendimo suraÅ¡ymo pažeidimus, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento sprendimÄ .

Å is teismo sprendimas buvo apskųstas, Å¡iuo metu pagal apeliacinius skundus administracinė byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 4.3. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama ir civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį UAB „N“ dėl deklaracijos apie Pastato statybos (griovimo) užbaigimÄ , Pastato teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo paÅ¡alinti pažeidimÄ . Pabrėžiama, jog UAB „N“ Å¡iuo metu priklauso tik nedidelė pastato dalis ? priestatai, kuriuos nagrinėjamoje civilinėje byloje, praÅ¡oma teismo įpareigoti nugriauti. 4.4.

A. L. atstovo manymu, A. L. veiksmuose nėra kaltės, kaip bÅ«tinojo elemento administracinei atsakomybei taikyti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamÄ nutarimÄ . Nurodoma, jog A. L. veiksmai kaip UAB „N“ vadovo, kuriai priklauso maža dalis pastato patalpų, yra nieko nelemiantys paskiriant pastato techninį prižiÅ«rėtojÄ , be to, A. L. neturi objektyvios galimybės įvykdyti savivaldybės įpareigojimus, susijusius su pastato avarinės bÅ«klės Å¡alinimu, visa apimtimi, nes tai priklauso nuo visų bendraturčių valios, jų pozicijų ginčuose. 4.5.

Pabrėžiama, jog Å¡iuo metu vyksta ginčai dėl pastato bÅ«klės pripažinimo avarine ir tolimesnių veiksmų atlikimo, o teismui pripažinus, kad pastato bÅ«klė nėra avarinė nepagrįstais bÅ«tų laikomi ir savivaldybės aktai bei įpareigojimai, už kurių nevykdymÄ Å¡io metu siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas 5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus ir faktines aplinkybes, dėl ko padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. L. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

7. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigÅ«nų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigÅ«nų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimas pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudÄ asmenims nuo 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) iki 780 (septynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt) iki 1 950 (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt) eurų.

8. Kaip teisingai nurodoma pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formali administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vienÄ iÅ¡ sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų:

1) kliudymÄ Ä¯statymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas arba 2) pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigÅ«nų sprendimų nevykdymÄ ar jų netinkamÄ vykdymÄ .

9. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju viena iÅ¡ alternatyvių aplinkybių, inkriminuotų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, yra tai, jog A. L. neįvykdė pirminiame akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotiniame institucijos 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto įpareigojimo paskirti viso pastato techninį prižiÅ«rėtojÄ .

10. Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovas M. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, jog dalis bendrasavininkų yra iÅ¡laikę vienÄ techninį prižiÅ«rėtojÄ , kiti turi paskyrę kitÄ , todėl yra du komplektai pastato techninės priežiÅ«ros dokumentų, kas prieÅ¡tarauja įstatymams ir pačiam principui dėl pastato techninės priežiÅ«ros vykdymo, nes remiantis iÅ¡vadomis yra organizuojami remonto darbai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A.

L. atstovas advokatas S. Urbanavičius paaiÅ¡kino, jog pastatų naudotojai, siekdami įgyvendinti institucijos reikalavimus, 2019 m. liepos 24 d. suÅ¡aukė viso pastato patalpų savininkų susirinkimÄ , buvo organizuotas dar vienas susitikimas 2019 m. rugpjūčio 14 d., per kurį iÅ¡rinktas viso pastato techninis prižiÅ«rėtojas ir parengta sÄ mata dėl avarinės bÅ«klės Å¡alinimo darbų, tačiau Å¡iuos sprendimus apskundė pirmojo aukÅ¡to savininkai.

11. Iš byloje esančios rašytinės administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog UAB „B“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizuotame statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkime dalyvavo 55,55 procentai patalpų savininkų. Susirinkimo metu buvo išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K.. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai pateikė civilinį ieškinį dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (past.

– civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020), kuriuo taip pat praÅ¡oma pripažinti K. K. paskyrimo techniniu prižiÅ«rėtoju negaliojančiu. Be to, dalis bendrasavininkų (past. – pirmojo aukÅ¡to patalpų savininkai) techniniu prižiÅ«rėtoju yra paskyrę A. N. (at. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju vienu metu pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prižiÅ«ri du techniniai prižiÅ«rėtojai, kurie priežiÅ«rÄ vykdo atskirose pastato dalyse.

12. Aptartų aplinkybių kontekste, konstatuotina, jog tokia situacija iÅ¡ tiesų neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų, kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodytas įpareigojimas paskirti vienÄ viso pastato techninį prižiÅ«rėtojÄ neįvykdytas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo A. L. valios, todėl teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios A.

L. kaltės formos nurodytoje veikoje. Ä®vertinus tai, jog UAB „N“ direktorius A. L. patalpų savininko surinkimo metu balsu dauguma paskyrė pastato techninį prižiÅ«rėtojÄ , o pastarÄ jį sprendimÄ ginčijant apylinkes teisme, nesant jo iÅ¡reikÅ¡tos valios buvo paskirtas kitas – techninis prižiÅ«rėtojas A. N., kurie iÅ¡ esmės nekoordinuoja savo veiksmų tarpusavyje, nėra pagrindo teigti, jog nebuvo vykdomi institucijos įpareigojimai, o aptartos aplinkybės (past. – inicijuoti teisminiai ginčai tarp bendraturčių) iliustruoja tai, jog pastarajam buvo objektyviai apsunkintos galimybės tinkamai įgyvendinti paskirtÄ institucijos įpareigojimÄ .

13. Vertinant kitas – alternatyvias aplinkybes, inkriminuotas A. L. administracinio nusižengimo protokole (past. – pastato techninės priežiÅ«ros dokumentų nepateikimÄ , pastato avarinės bÅ«klės Å¡alinimo neorganizavimÄ , nurodytų pastato laikančių konstrukcijos defektų Å¡alinimo darbų neatlikimÄ , pastato laikančių konstrukcijų defektų stebėjimo nevykdymÄ , nepraneÅ¡imÄ apie įpareigojimų nevykdymÄ ) pažymėtina, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi statinio techninę priežiÅ«rÄ organizuoja statinio naudotojas Å«kio bÅ«du arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiÅ«rėtojÄ .

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techniniais prižiÅ«rėtojais yra paskirti K. K. ir A. N. (sutarčių pagrindu), remiantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, teigtina, jog bÅ«tent statinio naudotojų paskirtiems techniniams prižiÅ«rėtojams numatyta pareiga vykdyti organizacines ir technines priemones statinio techninei bÅ«klei palaikyti, kad bÅ«tų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ statinio naudojimo trukmę.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiÅ«rėtojas, bÅ«tent Å¡iam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiÅ«rÄ .

14. Aptartų nuostatų kontekste, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, jog statinio techninę priežiÅ«rÄ sudaro:

1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;

2) statinio periodinės ir specializuotos apžiÅ«ros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės bÅ«klės pokyčius per tam tikrÄ laikÄ arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiÅ«ros numatytos Å¡io įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse;

3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas;

4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas, bei įvertinus aptartas A. L. inkriminuotas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nustatyti visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Apygardos teismo vertinimu, A. L. nėra tinkamas aptarto administracinio nusižengimo subjektas, kadangi pastarajam inkriminuotų įpareigojimų nevykdymas priskiriamas būtent pastato naudotojo paskirtiems techniniams prižiūrėtojams.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog iÅ¡ administracinio nusižengimo protokole nurodytų dalies faktinių aplinkybių (past. – bÅ«tent faktinių aplinkybių, o ne skunde pabrėžiamu jų teisiniu kvalifikavimu) nėra aiÅ¡ku, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L. inkriminuojamos tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiÅ«rėtojo kompetencijai, kuris privalo stebėti pastato bÅ«klę, organizuoti pastato bÅ«klės avarinių darbų Å¡alinimÄ , teikti institucijoms pastato techninės priežiÅ«ros dokumentus taip pat įgyvendinti kitas statybos techninio reglamente STR 1.03.07:2017 numatytas techninio prižiÅ«rėtojo teisės ir pareigas.

15. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog su aptartu teisiniu reguliavimu bei jo aiÅ¡kinimu sutinka ir apeliantė, atkreipdama dėmesį į tai, jog kitais atvejais (kai pastatas nėra avarinis) už netinkamÄ pastato priežiÅ«rÄ atsako tik techninis prižiÅ«rėtojas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nutarimo nepagrįstumas siejamas bÅ«tent su netinkamu materialinės teisės normų aiÅ¡kinimu, skunde nurodant, jog Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalį aiÅ¡kinant lingvistiÅ¡kai akivaizdu, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamajame pirmosios instancijos teismo nutarime, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinės bÅ«klės, techninės priežiÅ«ros privalo imtis ir pastato naudotojas, ir techninis prižiÅ«rėtojas.

16. Pabrėžtina, kad aptarta apeliaciniame skunde ginčijama aplinkybė siejama bÅ«tent su pastato avarinės bÅ«klės nustatymu, kai statinio bÅ«klė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalis). Å iuo aspektu institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovas M. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad per 2019 m. Å¡iam pastatui buvo atliktos 3 atskiros ekspertizės atskirų ekspertų ir atestuotų įmonių ir visos iÅ¡vados yra panaÅ¡ios, bet dėl pastato galingumo jos nėra vienodos.

Atstovas pabrėžė, jog atliekant specialistams tyrimus buvo vadovautasi tik dalimi techninės dokumentacijos. 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės pozicija kito, kadangi paskutine 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertize konstatuoti galimai avarinės bÅ«klės konstrukcijų požymiai, bet ta ekspertizė neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas nepateikė iÅ¡vados, kad pastato negalima naudoti esamoje bÅ«klėje, atsižvelgiant į tai buvo vykdomi tolimesni veiksmai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas uždrausti pastate vykdyti bet kokiÄ veiklÄ , nesusijusiÄ su pastato avarinės bÅ«klės Å¡alinimo darbų atlikimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikintas.

Minėtas sprendimas buvo apskųstas ir administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (past. – bylos Nr. eA-3395-502/2020).

17. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju aptarto pastato techninės bÅ«klės vertinimas yra atskirų ginčo teisenų objektu (past. – taip pat yra nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, siekiant uždrausti bet kokiÄ komercinę-Å«kinę veiklÄ gamybiniame pastate dėl pastato galimai avarinės bÅ«klės); taip pat į tai, jog dėl pastato avarinės bÅ«klės pripažinimo nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; atliktų pastato techninės bÅ«klės ekspertizių iÅ¡vados yra iÅ¡ dalies prieÅ¡taringos, o dėl aptariamo pastato bÅ«klės aiÅ¡kios pozicijos nenurodo ir institucijos atstovas, paaiÅ¡kindamas, jog ekspertizė neįvardijo pastato kaip avarinio, nebuvo pateikta iÅ¡vada, kad pastato negalima naudoti esamoje bÅ«klėje, be to, Akte 1 ir Akte 2 institucijos nurodymai, susiję su atliktinais statybos-remonto darbais iÅ¡ esmės pakito, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog minėtas pastatas iÅ¡ tiesų yra avarinės bÅ«klės, todėl nėra pagrindo taikyti skunde ginčijamos Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jų pagrindu patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

18. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyresniosios patarėjos Justinos Užumeckaitės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė