Legislator Case Law & Legislation
d500f4cc-79f8-4dd6-8efc-0fed28e8d9ec AI generated

d500f4cc-79f8-4dd6-8efc-0fed28e8d9ec · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d500f4cc-79f8-4dd6-8efc-0fed28e8d9ec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

su kreditoriumi pagal 2013 m. gruodžio 9 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 2) darbo užmokesčiui mokėti, tačiau kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų leidžiama iÅ¡mokėti darbo užmokesčio ne daugiau, nei buvo iÅ¡mokėta už 2014 m. birželio mėn., 3) už vieÅ¡osios teisės pažeidimus skirtoms baudoms sumokėti, 4) skolininko bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, tačiau kiekvienÄ mėnesį Å¡iam tikslui iÅ¡ visų areÅ¡tuotų sÄ skaitų leidžiama iÅ¡mokėti ne daugiau kaip 600 Lt skolininkui ir dar po 400 Lt kiekvienam nepilnamečiam skolininko vaikui, globotiniui ar rÅ«pintojui, jei tokių bÅ«tų.

Legislator headnote

AI generated

d500f4cc-79f8-4dd6-8efc-0fed28e8d9ec · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas, spręsdamas praÅ¡ymÄ pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinÄ sias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar keičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Teismui leidus mokėti atsakovui privalomus mokesčius valstybei ir SODRAI nuo iÅ¡mokamo darbo užmokesčio, taikytos laikinosios apsaugos priemonės praranda savo prasmę ir neužtikrina ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Atsakovas, siekdamas įrodyti savo prievolę mokėti mokesčius valstybei ir SODRAI, pateikė 2014 m. spalio 30 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-439-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01344-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.4; 122.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Farmers LT“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1119-440/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Farmers LT“ ieÅ¡kinį atsakovams M.

P. ir Z. D. įmonei „Paringuvio Å«kis“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Farmers LT“ kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 378 959,27 Lt skolos, 8,4 proc. metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo M. P..Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tavo atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – kilnojamuosius daiktus, o nesant ar nepakankant Å¡io turto – areÅ¡tavo lėšas; tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡davė ieÅ¡kovui teismo įsakymÄ .Akmenės rajono apylinkės teismas, gavęs atsakovo M.

P. prieÅ¡taravimus, 2014 m. spalio 15 d. priėmė UAB „Farmers LT“ ieÅ¡kinį dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo M. P., panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. teismo įsakymÄ ir civilinę bylÄ pagal teismingumÄ perdavė Å iaulių apygardos teismui.IeÅ¡kovas UAB „Farmers LT“ pateiktu ieÅ¡kiniu (vėliau pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. P. 378 959,27 Lt skolos, 18 623,51 Lt palÅ«kanų, 8,4 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Å iaulių apygardos teisme buvo gautas atsakovo M.

P. praÅ¡ymas leisti iÅ¡ Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi areÅ¡tuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius valstybei ir VSDFV. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir leido atsakovui M. P. iÅ¡ Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi areÅ¡tuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius VMI ir VSDFV.Teismas nustatė, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikęs atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatė, kad areÅ¡tuotos lėšos gali bÅ«ti naudojamos tik atsiskaitymui su kreditoriumi; darbo užmokesčiui mokėti, tačiau kiekvienÄ mėnesį darbo užmokesčiui iÅ¡ areÅ¡tuotų sÄ skaitų leidžiama iÅ¡mokėti ne daugiau, nei buvo iÅ¡mokėta už 2014 m. birželio mėnesį; už vieÅ¡osios teisės pažeidimus skirtoms baudoms mokėti; skolininko bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, tačiau kiekvienÄ mėnesį Å¡iam tikslui iÅ¡ visų areÅ¡tuotų sÄ skaitų leidžiama iÅ¡mokėti ne daugiau kaip 600 Lt skolininkui ir dar po 400 Lt kiekvienam nepilnamečiam skolininko vaikui, globotiniui ar rÅ«pintiniui, jei tokių bÅ«tų.

IÅ¡ atsakovo pateiktos 2014 m. spalio 30 d. VSDFV Mažeikių skyriaus pažymos nustatė, kad atsakovas M. P. vykdo individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ ir kad atsakovo skola 2014 m. spalio 30 d. sudaro 2 012,74 Lt.Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad, siekiant nepažeisti ginčo Å¡alių interesų derinimo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų, siekiant užtikrinti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai neribotų atsakovo vykdomos individualios žemės Å«kio veiklos, yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ ir leisti iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti mokesčius VMI ir VSDFV.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai mokesčių mokėjimÄ valstybei prilygina siekiui iÅ¡vengti atsiskaityti su kreditoriais. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas UAB „Farmers LT“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo M. P. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas neįvertino, kad pakeitus laikinÄ sias apsaugos priemones nėra užtikrinami ieÅ¡kovo reikalavimai.

Teismas, spręsdamas praÅ¡ymÄ pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinÄ sias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar keičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Teismui leidus mokėti atsakovui privalomus mokesčius valstybei ir SODRAI nuo iÅ¡mokamo darbo užmokesčio, taikytos laikinosios apsaugos priemonės praranda savo prasmę ir neužtikrina ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Atsakovas, siekdamas įrodyti savo prievolę mokėti mokesčius valstybei ir SODRAI, pateikė 2014 m. spalio 30 d.

VSDFV Mažeikių skyriaus pažymÄ apie įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismas nepagrįstai pažymos duomenis įvertino kaip Å¡iuo metu atsakovo vykdomÄ individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro Å iaulių apygardos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo M. P. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti.CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių keitimas apima tiek teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, keitimÄ (pvz., vieno areÅ¡tuoto turto pakeitimÄ kitu), tiek teismo nutarties konkretinimÄ .

Taigi jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jų rūšis ar mastas nėra efektyvios ar pakankamos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieÅ¡kovas gali praÅ¡yti teismo taikyti kitas jo siÅ«lomas laikinÄ sias apsaugos priemones arba pakeisti jų mastÄ , taip pat ir atsakovas, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržo jo teises, gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti jas panaikinti ar pakeisti. Spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi ne tik užtikrinti paminėtų teisingumo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų laikymÄ si, bet ir atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų taikomos nepakeitus jų masto.Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo M.

P. atžvilgiu (byla pagal teismingumÄ vėliau buvo perduota Å iaulių apygardos teismui) ir areÅ¡tuotas jo 378 959,27 Lt vertės turtas. Paminėtoje nutartyje teismas nurodė, kad areÅ¡tuotos kredito įstaigose esančios lėšos gali bÅ«ti naudojamos Å¡iems atsiskaitymams:

1) su kreditoriumi pagal 2013 m. gruodžio 9 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 2) darbo užmokesčiui mokėti, tačiau kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų leidžiama iÅ¡mokėti darbo užmokesčio ne daugiau, nei buvo iÅ¡mokėta už 2014 m. birželio mėn., 3) už vieÅ¡osios teisės pažeidimus skirtoms baudoms sumokėti, 4) skolininko bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, tačiau kiekvienÄ mėnesį Å¡iam tikslui iÅ¡ visų areÅ¡tuotų sÄ skaitų leidžiama iÅ¡mokėti ne daugiau kaip 600 Lt skolininkui ir dar po 400 Lt kiekvienam nepilnamečiam skolininko vaikui, globotiniui ar rÅ«pintojui, jei tokių bÅ«tų.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovo M. P. praÅ¡ymÄ , leido iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius VMI ir VSDFV. Byloje esantys duomenys – VSDFV Mažeikių skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raÅ¡tas, įrodo, kad M. P., vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolingas iÅ¡ viso 2 012,74 Lt. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kai ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti yra areÅ¡tuojamos lėšos, ekonomiÅ¡kumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja bÅ«tinybę leisti atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų vykdyti privalomus mokėjimus valstybei ir VSDFV biudžetui.

Taigi pirmosios instancijos teismas, leidęs atsakovui atsiskaityti su VMI ir VSDFV, paminėtų principų nepažeidė. Nesutikinta su apeliantu, kad pakeitus taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir leidus atsakovui atsiskaityti su VMI ir VSDFV, nebus užtikrinami ieÅ¡kovo reikalavimai. PrieÅ¡ingai, areÅ¡tavus atsakovo lėšas ir nesuteikus teisių iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų vykdyti jokių privalomų mokėjimų valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams, bÅ«tų pažeidžiami ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principai, be to, atsakovui visiÅ¡kai negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais (Å¡iuo atveju VMI, VSDFV), jo finansiniai įsiskolinimai tik didėtų, o galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ visa apimtimi mažėtų, t. y. bÅ«tų pasiektas prieÅ¡ingas rezultatas, nei yra siekiama taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VSDFV Mažeikių skyriaus pažymos duomenis, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas Å¡iuo metu vykdo individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams (apie atsakovo nevykdomÄ individualiÄ veiklÄ ) pagrįsti (CPK 178 str.).

Paminėtoje VSDFV Mažeikių skyriau 2014 m. spalio 30 d. pažymoje yra aiÅ¡kiai nurodytas atsakovo M. P., vykdančio individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Kita vertus, net jei pasitvirtintų ieÅ¡kovo argumentai ir paaiÅ¡kėtų, kad atsakovas Å¡iuo metu tokios veiklos iÅ¡ tiesų nevykdo, tai jis (atsakovas) neturėtų mokėti jokių mokesčių VMI bei VSDFV, o ieÅ¡kovo interesai tokiu atveju nebÅ«tų pažeisti.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs atsakovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir leisdamas iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų vykdyti privalomus mokėjimus VMI ir VSDFV, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl naikinti ar keisti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė