d4fef494-0e8c-4261-bf00-4d87f967d71b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-2758-565/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21374-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S lietuvos respublikos vardu 2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Tomadas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. N. ir V. I. 13 887,22 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) sudarė vieÅ¡ojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (toliau – ir Sutartis). IeÅ¡kovė už transporto priemonės Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), transportavimÄ ir saugojimÄ Sutarties pagrindu sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telėje praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų E. N. ir V.

I. 13 887,22 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rusėjo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 3.1. priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Å ios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne jÄ sudariusiai Å¡aliai (arba ne tik jÄ sudariusiai Å¡aliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui.

Ši pareiga atsiranda viešosios teisės normos pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. gruodžio 1 d. – 8 dalyje) (toliau – ir SEAKĮ) nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Taigi, Å¡ioje įstatymo normoje yra iÅ¡vardyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. Todėl Sutarties pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (ieÅ¡kovės) ir davėjo (Vilniaus apskrities VPK) teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (valdytojo) bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grÄ Å¾inti transporto priemonę tokios pačios bÅ«klės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias iÅ¡laidas). 3.2.

IeÅ¡kovė praÅ¡omÄ priteisti 13 852,18 Eur skolÄ skaičiuoja nuo 2016 gruodžio 18 d. (Automobilio nuvežimo datos) iki 2020 liepos 27 d. (ieÅ¡kinio pateikimo dienos), t. y. už 1218 dienas, po 10,51 Eur už dienÄ . Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti Automobilio nuvežimo kainÄ â€“ 35,04 Eur. 3.3. IeÅ¡kovė nurodė, kad informacija apie tai, jog Automobilio savininkas 2016 gruodžio 18 d. nebuvo R. L., o valdytojas nebuvo transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodytas asmuo – S. K., paaiÅ¡kėjo iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtų bylų: civilinės bylos Nr. e2-5045/2018, kuri buvo iÅ¡kelta pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį R.

L. ir S. K., ir administracinio teisės nusižengimo bylos Nr. A2.6-445/2017. 3.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5045/2018 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kuriuo buvo praÅ¡oma priteisti solidariai iÅ¡ R. L. ir S. K. skolÄ už Automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ , buvo atmestas. Sprendime nustatyta, kad R. L. 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio metu nebuvo Automobilio savininkas, nes Automobilis 2016 m. lapkričio 17 d. buvo parduotas atsakovui E. N., bet nebuvo deklaruotas Automobilio savininko pasikeitimas.

Pagal administracinio nusižengimo bylos Nr. A2.6-445/2017 duomenimis 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio metu Automobilį valdė atsakovas V. I., o ne S. K. 3.5. IeÅ¡kovė pateikė VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us, sudarytus 2020 m. gegužės 28 d., kuriuose nurodyta, kad atsakovas E. N. paskutinės gyvenamosios vietos adreso nedeklaravo, o atsakovas V. I. 2020 sausio 27 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė pateikė 2020 m. birželio 25 d. praneÅ¡imus, iÅ¡siųstus atsakovams E. N. ir V.

I., kuriuose atsakovų adresai nurodyti atitinkamai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paaiškintų, kokiu pagrindu pranešimuose nurodė būtent tokius atsakovų adresus. Atsakovas V. I. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovės pranešimo negavo. Teismo posėdyje atsakovas V. I. nurodė, kad 2020 metais gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kurios adresas yra (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė siekė išsiaiškinti realius atsakovų gyvenamosios vietos ar darboviečių adresus, nepateikė įrodymų, kad, be byloje esančių pranešimų, atsakovams būtų siųsti pakartotiniai pranešimai, kad su atsakovais buvo bandyta susisiekti kitais būdas, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovo V. I. argumentais, kad atsakovė netinkamai įgyvendino savo pareigas, nustatytas Sutarties 5.14., 7.11. punktuose bei Sutarties priedo Nr. 3 9, 10, 12 punktuose. 3.6.

Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-5045/2018 teismo sprendimÄ priėmė 2018 m. spalio 12 d. Å is teismo sprendimas ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųstas 2018 m. spalio 15 d. Taigi, teismo sprendimo turinys ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinomas nuo 2018 m. spalio 16 d. Duomenys apie Automobilio savininkÄ buvo iÅ¡vieÅ¡inti 2018 m. lapkričio 24 d. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu apskundė tik 2018 m. spalio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Todėl ieÅ¡kovė pagal Sutarties 7.6 punkto sÄ lygas 2018 metų lapkričio mėnesio pabaigoje turėjo pareigÄ imtis visų priemonių, kad atsakovai E. N. ir V.

I. Automobilį kuo greičiau atsiimtų. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų praneÅ¡imų, ieÅ¡kovė atsakovams praneÅ¡imus iÅ¡siuntė tik 2020 m. birželio 25 d., praėjus vieneriems metams ir 7 mėnesiams nuo to momento, kai jai tapo žinoma, kad Automobilio savininkas ir valdytojas Automobilio nuvežimo metu buvo atitinkamai atsakovai E. N. ir V. I. 3.7. Nors duomenys apie Automobilio savininko pasikeitimÄ ilgÄ laikÄ nebuvo iÅ¡vieÅ¡inti, policijos pareigÅ«nų sudarytų administracinių teisės nusižengimų protokolų ir ieÅ¡kovės darbuotojų sudaryto akto turinio trÅ«kumai taip pat sÄ lygojo ilgÄ Automobilio pasaugos laikÄ , sudarė sÄ lygas smarkai didėti pasaugos paslaugų sumai, ieÅ¡kovei nesiimant visų priemonių, kad Automobilis bÅ«tų kuo greičiau atsiimtas, kaip tai numatyta Sutarties 7.6 punkte. 3.8.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovė nei Å¡ios, nei ankstesnės civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kada ir kokiu bÅ«du apie 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykį ir Automobilio nuvežimÄ buvo informuotas Automobilio savininkas atsakovas E. N. Byloje taip pat nėra pateiktas Vilniaus apskrities VPK leidimas atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę. Nors atsakovas V. I. patvirtino, kad 2018 m. gruodžio 16 d. eismo įvykio metu vairavo Automobilį, tačiau ieÅ¡kovės atstovai transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ Ä¯teikė S. K., ir tik Å¡is asmuo akte nurodytas kaip Automobilio savininkas ir valdytojas.

Å ios aplinkybės yra svarbios todėl, kad jos sudaro pagrindÄ manyti, kad atsakovas V. I., nors ir matė, kaip Automobilis nuvežamas, neturėjo informacijos, koks asmuo ir kur Automobilį nuveža. Atsakovas V. I., kuriam nebuvo įteiktas transporto priemonės nuvežimo aktas, taip pat neturėjo galimybės žinoti telefono numerio, nurodyto akte, ir vietos, kurioje laikomas nuvežtas Automobilis. Tokiu bÅ«du nei jis pats, nei Automobilio savininkas negalėjo imtis aktyvių veiksmų tam, kad susigrÄ Å¾intų Automobilį. 3.9.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kur yra saugomas Automobilis, apie prievolę sumokėti Automobilio saugojimo iÅ¡laidas, į tai, kad ieÅ¡kovė nesiėmė pakankamų priemonių, kad sumažėtų iÅ¡laidos, susijusios su Automobilio saugojimu, ieÅ¡kinys atmetamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 4.1. pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teisingai nustatė, jog atsakovas V. I., sukėlęs 2016 m. gruodžio 16 d. eismo įvykį, buvusį pagrindu policijos pareigÅ«nams priimti sprendimų priverstinai nuvežti Automobilį, buvo faktinis Automobilio valdytojas, t. y. subjektas, kuriam įstatymas bei Sutartis numato prievolę atlyginti ieÅ¡kovei iÅ¡laidas už Automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ .

Tai, kad atsakovas V. I. vairavo Automobilį ir sukėlė eismo įvykį, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats atsakovas; 4.2. nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė visiÅ¡kai, t. y. įsiskolinimo nepriteisė nei už Automobilio nuvežimÄ , nei už Automobilio saugojimÄ nei už jokį laikotarpį, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė paslaugas pagal Sutartį yra priversta teikti neatlygintinai; 4.3. pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje įžvelgė tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovo V.

I. kaltę (netinkamÄ veikimÄ ), dėl kurios susidarė įsiskolinimas. Net ir vertinant, jog ieÅ¡kovė, kaip paslaugos teikėja, neatliko kažkokių veiksmų ar juos atliko netinkamai ir tokiu bÅ«du prisidėjo prie atsakovo skolos didėjimo, teismui konstatavus įstatyme nustatytÄ atsakovo V. I., kaip faktinio Automobilio valdytojo, prievolę atlyginti ieÅ¡kovei Automobilio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas, nėra suprantama, kokiu pagrindu ieÅ¡kinys visiÅ¡kai atmestas. Net jei vertinant, jog ieÅ¡kovė, kaip paslaugos teikėja, netinkamai atliko kažkokius veiksmus, įtakojusius įsiskolinimo už Automobilio saugojimÄ padidėjimų, tai savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė nesuteikė priverstinio nuvežimo paslaugos, atsiskaitymas už kuriÄ nėra tiesiogiai siejamas su įsiskolinimu už priverstinio saugojimo paslaugas.

Jei pirmosios instancijos teismas iÅ¡ties įžvelgė netinkamÄ ieÅ¡kovės veikimÄ , turėjusį įtakos susidariusio įsiskolinimo sumai, tokiu atveju teismas privalėjo tenkinti ieÅ¡kinį bent iÅ¡ dalies ir priteisti skolÄ už suteiktÄ Automobilio priverstinio nuvežimo paslaugÄ , o taip pat skolÄ už priverstinio saugojimo paslaugÄ , trumpinant laikotarpį, už kurį priteisiama tokia skola. Tačiau sprendimu pirmosios instancijos teismas ne padalino kaltę ir, atitinkamai, priteistinas sumas bylos Å¡alims atitinkamomis proporcijomis, tačiau ieÅ¡kinį atmetė visiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, jog atsakovas V.

I., kaip faktinis Automobilio valdytojas ir pažeidėjas, nepagrįstai iÅ¡vengia SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalyje (buvusi 6 dalis) numatytos prievolės atlyginti Automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas; 4.4. atsakovui V. I. apie Automobilio priverstinį nuvežimÄ buvo žinoma nuo pat Automobilio nuvežimo momento. Sprendimo konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog teismo posėdžio metu apklausiamas atsakovas V. I. patvirtinto, kad po eismo įvykio „<...> į policijos komisariatÄ tam, kad atsiimti transporto priemonę nesikreipė.

Transporto priemonės savininkÄ jis informavo apie įvykusį eismo įvykį. Nesidomėjo tuo, kur yra transporto priemonė.“ Taigi, skirtingai nei nurodoma sprendime, atsakovas V. I. suvokė situacijÄ , turėjo visas galimybes pasidomėti Automobilio likimu, priverstinio saugojimo vieta ir kt. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rÅ«pintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimÄ si transporto priemonės buvimo vieta, dėjimÄ maksimalių pastangų kuo greičiau pasirÅ«pinti transporto priemonės atsiėmimu iÅ¡ saugojimo vietos.

Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgÄ laikÄ nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima rizikÄ , be kita ko, dėl galimų Å¡io automobilio saugojimo iÅ¡laidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla. Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas; 4.5. ieÅ¡kovei nepagrįstai yra siekiama perkelti su informavimu susijusias teises ir pareigas, pagal kompetencijÄ tenkančias policijos įstaigai (Å¡iuo atveju — Vilniaus apskrities VPK).

Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio Policijos pareigÅ«nų veiksmų priimant sprendimus nuÅ¡alinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos apraÅ¡o III skyriaus nuostatos imperatyviai numato policijos įstaigos veiksmus bei pareigas priverstinai nuvežant transporto priemones, įskaitant ir priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko (valdytojo) informavimÄ apie priverstinį nuvežimÄ ir kt. IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju yra tik policijos pareigÅ«nų sprendimų vykdytoja, Sutarties pagrindu priverstinai nuvežanti ir saugojanti transporto priemones, savarankiÅ¡kai nepriimanti jokių procesinių sprendimų, susijusių su transporto priemonių priverstiniu nuvežimu, saugojimu ir grÄ Å¾inimu (įskaitant ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto sudarymÄ , už kurio parengimÄ ir duomenų jame nurodymÄ yra atsakinga policijos įstaiga).

Ne ieÅ¡kovės pareiga yra savo iniciatyva nustatinėti Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, juolab - netikėti duomenimis, kuriuos ieÅ¡kovei pateikia policijos įstaiga, priimanti procesinius sprendimus dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, grÄ Å¾inimo, administracinių nuobaudų skyrimo pažeidimus padariusiems asmenims ir kt.; 4.6. ginčo bylos atveju yra bÅ«tina atskirti informavimo apie priverstinį transporto priemonės nuvežimo momentÄ , pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ tenkantį policijos įstaigai, nuo informacinio pobÅ«džio praneÅ¡imų, kuriuos priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui ir valdytojui savo iniciatyva siunčia paslaugos teikėjas (t. y. ieÅ¡kovė).

Prievolė atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas savininkui (valdytojui) kyla nuo priverstinio nuvežimo momento, bet ne nuo ieÅ¡kovės informacinio pobÅ«džio raginimo/pretenzijos dėl įsiskolinimo pateikimo momento. Bylos duomenimis patvirtinta, jog ieÅ¡kovė 2020 m. birželio 25 d. informavo atsakovus apie tebesaugomÄ Automobilį, prievolę jį atsiimti bei atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovai į šį raginimÄ nesureagavo; 4.7. siųsdama 2020 m. birželio 25 d. praneÅ¡imÄ atsakovui E. N. adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė vadovavosi byloje esančia 2016 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje atsakovas E. N. (kaip Automobilio pirkėjas) buvo nurodęs bÅ«tent tokį savo gyvenamosios vietos adresÄ (VÄ® Registrų centro duomenimis atsakovas A.

N. gyvenamosios deklaravęs nebuvo). Dėl 2020 m. birželio 25 d. praneÅ¡imo, siųsto atsakovui V. I. adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas V. I. nuo 2020 m. sausio 27 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitų (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, todėl ieÅ¡kovė minėtÄ praneÅ¡imÄ siuntė pagal duomenis apie paskutinę Å¡io atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 4.8. 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. praneÅ¡imus R. L. ir S. K. ieÅ¡kovė siuntė kaip tuometiniam numanomam Automobilio savininkui (R.

L.) ir Automobilio valdytojui (pažeidėjui) (S. K.), nurodytam 2016 m. gruodžio 18 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte. Vėlesni Automobilio pirkimo-pardavimo sandoriai nebuvo iÅ¡vieÅ¡inti Kelių transporto priemonių registre, o administracinio nusižengimo bylÄ teismas grÄ Å¾ino policijos įstaigai atlikti papildomÄ tyrimÄ . Taigi, ieÅ¡kovė 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. praneÅ¡imus siuntė pagal tuos duomenis ir tiems subjektams, kurie pagal policijos pateiktus duomenis buvo Automobilio savininkas ir valdytojas (pažeidėjas); 4.9. atsikirsdama į teismo pozicijÄ apie byloje nepateiktÄ leidimÄ atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę, ieÅ¡kovė nurodė, kad nei vienas iÅ¡ atsakovų, turinčių SEAKÄ® 33 straipsnyje nustatytÄ teisę atsiimti Automobilį, nesikreipė į policijÄ tokio leidimo, kadangi nėra ir nebuvo suinteresuoti atsiimti eismo įvykyje nukentėjusį Automobilį ir atsiskaityti su ieÅ¡kove už suteiktas paslaugas.

Tai, kad „<...> ieÅ¡kovė nei Å¡ios, nei ankstesnės civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė (nereiÅ¡kė praÅ¡ymų dėl administracinio nusižengimo medžiagos iÅ¡reikalavimo) įrodymų, kurie paaiÅ¡kintų, kada ir kokiu bÅ«du apie transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ , eismo įvykius buvo informuotas transporto priemonės savininkas E. N.“, savaime nėra pagrindu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti. Kaip minėta, ne ieÅ¡kovei, o policijos įstaigai tenka teisės aktuose numatyta pareiga informuoti apie priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ .

5. Atsakovas V. I. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 5.1. apie tai, kad Automobilio valdytojas buvo atsakovas V. I., ieÅ¡kovė galėjo nustatyti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5045/2018; 5.2. Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė tinkamai vykdė pareigÄ , numatytÄ Sutarties priedo Nr. 1 12 punkte (Transporto priemonių savininkų paieÅ¡kos ir informavimo apie Transporto priemonių saugojimÄ terminai ir tvarka), t. y. du kartus per mėnesį pateikdavo Vilniaus apskrities VPK atsakingiems darbuotojams ieÅ¡kovės aikÅ¡telėse saugomų transporto priemonių sÄ raÅ¡Ä , praÅ¡ydama nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar transporto priemonė grÄ Å¾intina savininkui ir / ar valdytojui, ar vyksta teisminiai procesai, ar iÅ¡duotas leidimas grÄ Å¾inti transporto priemonę, ir 1.1. punkte, t. y., gavusi informacijÄ apie transporto priemonių procesinį statusÄ , ieÅ¡kovė ne vėliau kaip per 7 dienas savo lėšomis siunčia registruotus praneÅ¡imus transporto priemonių savininkams su informacija apie transporto priemonių saugojimo vietÄ ir atsiskaitymÄ už transporto priemonių transportavimÄ ir saugojimÄ , nurodydama ieÅ¡kovės teikiamų paslaugų įkainius; 5.3. taigi ieÅ¡kovė, nuo 2018 m. spalio 18 d.

žinodama apie tai, kas buvo Automobilio valdytojas, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad praneÅ¡tų atsakovui V. I. apie tai, kur yra saugomas Automobilis. Praėjus vieneriems metams ir 7 mėnesiams nuo to momento, kai ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad Automobilio valdytojas buvo atsakovas V. I., ieÅ¡kovė tik 2020 m. birželio 25 d. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ atsakovui V. I.; 5.4. reikia įvertinti ir tai, kad Automobilio kaina nuvežimo metu buvo apie 450 Eur, o ieÅ¡kovė reikalauja už Automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ neproporcingo atlyginimo – 13 852,18 Eur.

IeÅ¡kovė nepakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti ir tuo sudarė sÄ lygas atsakovo V. I. skolai didėti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

8. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir Vilniaus apskrities VPK 2015 m. lapkričio 4 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas užtikrinant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir policijos reikmes (Sutartis). 9. 2016 m. gruodžio 18 d. atsakovas V. I., neblaivus vairuodamas Automobilį, 2016 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklausantį atsakovui E. N., sukėlė eismo įvykį.

Vilniaus apskrities VPK pareigÅ«nas 2016 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimÄ priverstinai nuvežti Automobilį ir surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ (toliau – ir Aktas). Akte nurodyta, kad Automobilio savininkas (valdytojas) yra S. K., kuris pasirašė Akte. Akto ir Sutarties pagrindu ieÅ¡kovė Automobilį nuvežė į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurioje Automobilį ieÅ¡kovė iki Å¡iol saugo (byloje nėra duomenų, kad po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme Automobilį atsakovai bÅ«tų atsiėmę ar pareiÅ¡kę reikalavimÄ Automobilį atsiimti).

10. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovo V. I. (Automobilio valdytojo 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio ir sprendimo priverstinai nuvežti Automobilį metu) ir atsakovo E. N. (Automobilio savininko) 35,04 Eur už priverstinį Automobilio nuvežimÄ ir 13 852,18 Eur už Automobilio saugojimÄ (nuo 2016 gruodžio 18 d. (Automobilio nuvežimo datos) iki 2020 liepos 27 d. (ieÅ¡kinio pateikimo dienos), t. y. už 1218 dienas, po 10,51 Eur už dienÄ .

11. Akto surašymo metu galiojusios SEAKĮ redakcijos 33 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Pagal Akto surašymo metu galiojusios SEAKĮ redakcijos 33 straipsnio 6 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Analogiškos nuostatos yra ir aktualios SEAKĮ redakcijos 33 straipsnio 1 ir 8 dalyse.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad solidarioji transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas kyla iÅ¡ SEAKÄ® 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rÅ«pintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančiÄ transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rÅ«pintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimÄ si transporto priemonės buvimo vieta, dėjimÄ maksimalių pastangų kuo greičiau pasirÅ«pinti transporto priemonės atsiėmimu iÅ¡ saugojimo vietos.

Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgÄ laikÄ nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima rizikÄ , be kita ko, dėl galimų Å¡io automobilio saugojimo iÅ¡laidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, 28 punktas).

13. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. ir 2018 m. balandžio 26 d. nutarčių administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-445/2017 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad 2016 m. gruodžio 18 d. atsakovas V. I., bÅ«damas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo Automobilį, sukėlė du eismo įvykius ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Taigi, Automobilio valdytojo atsakovo V. I. padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo pagrindas Vilniaus apskrities VPK pareigÅ«nui priimti sprendimÄ priverstinai nuvežti Automobilį į ieÅ¡kovės aikÅ¡telę ir ten jį saugoti (Akto suraÅ¡ymo metu galiojusios SEAKÄ® redakcijos 33 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 269 straipsnio 7 dalis).

14. Atsakovas V. I. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad po 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio nesidomėjo, kur yra Automobilis. Nors atsakovas V. I. taip pat paaiÅ¡kino, kad jis informavo apie eismo įvykį Automobilio savininkÄ , tačiau nepateikė nei Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog Automobilio savininkas atsiimtų Automobilį.

15. Iš byloje esančios 2016 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šios sutarties pagrindu Automobilio savininku tapo atsakovas E. N. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas E. N. domėjosi, kas ir kaip naudojasi jam priklausančiu Automobiliu, kad po 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio domėjosi Automobilio buvimo vieta, dėjo maksimalias pastangas, kad Automobilis būtų kuo greičiau pasiimtas iš saugojimo vietos.

16. Iš ieškovės pateikto valstybės įmonės Regitra 2020 m. gegužės 28 d. išrašo matyti, kad duomenys Kelių transporto priemonių registrui apie tai, kad Automobilio savininkas 2016 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra atsakovas E. N., buvo pateikti tik 2018 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (redakcija, galiojusi 2016 m. gruodžio 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu) (toliau – ir Taisyklės) 75.1, 76.3 punktuose nustatyta, kad pasikeitus transporto priemonės valdytojui arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas, buvęs transporto priemonės valdytojas (savininkas) privalo kreiptis į valstybės įmonę Regitra dėl duomenų pakeitimo per 15 dienų nuo šių duomenų pasikeitimo, o naujas transporto priemonės valdytojas (savininkas) – per 10 dienų po to, kai į valstybės įmonę Regitra kreipėsi buvęs transporto priemonės valdytojas (savininkas).

Atsakovas E. N. pareigos kreiptis dėl Automobilio savininko duomenų pasikeitimo įregistravimo per Taisyklėse nustatytus terminus neįvykdė, nors atsakovo E. N. pareiga kreiptis dėl Automobilio savininko duomenų pasikeitimo ir kreipimosi terminai buvo nurodyti ir 2016 m. lapkričio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovui E. N. nevykdžius pareigos praneÅ¡ti valstybės įmonei Regitra apie Automobilio savininko pasikeitimÄ , ieÅ¡kovė neturėjo galimybės informuoti atsakovÄ E. N. apie saugomÄ Automobilį, saugojimo vietÄ , saugojimo įkainius bei pareigÄ Automobilį atsiimti.

17. Akto suraÅ¡ymo metu galiojusios SEAKÄ® redakcijos 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai, priėmę sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneÅ¡a transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtÄ sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarka) 13 punktas (redakcija, galiojusi Akto suraÅ¡ymo metu) nustato, kad tais atvejais, kai policijos pareigÅ«nui priimant sprendimÄ priverstinai nuvežti transporto priemonę ar jÄ nuvežant transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigÅ«nas, gavęs informacijÄ apie priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneÅ¡a (telefonu arba raÅ¡tu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), Tvarkos apraÅ¡o 10 punkte nustatyta tvarka iÅ¡siunčia arba savininkui (valdytojui) atvykus į policijos įstaigÄ Ä¯teikia Tvarkos apraÅ¡o 1 priede nustatytos formos aktÄ , taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale.

18. Akte nurodyta, kad Automobilio savininkas (valdytojas) yra S. K., kad S. K. dalyvavo apžiÅ«rint Automobilį. S. K. Akte pasirašė, patvirtino, kad gavo Akto kopijÄ . PasiraÅ¡ydamas Akte, S. K. neginčijo Akte nurodytų aplinkybių, kad jis yra Automobilio savininkas (valdytojas), nenurodė, kad Automobilį 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio metu vairavo ne jis, o atsakovas V. I. Todėl policijos pareigÅ«nas Akto suraÅ¡ymo ir jo kopijos įteikimo S. K. metu neturėjo pagrindo apie sprendimÄ priverstinai nuvežti Automobilį informuoti dar ir kitÄ asmenį.

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, iÅ¡laidų dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai jÄ nuvežti, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindÄ ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, iÅ¡siaiÅ¡kinti savininkÄ ir jam praneÅ¡ti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimÄ , taip pat paties transporto priemonės savininko ar valdytojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl iÅ¡laidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).

Pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigÄ imtis visų priemonių, kad transporto priemonės bÅ«tų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomÄ automobilį, vietÄ , saugojimo įkainius bei pareigÄ jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 25 punktas).

20. Sutarties 7.6 punkte ieÅ¡kovė įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonė bÅ«tų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomÄ automobilį, vietÄ saugojimo įkainius bei pareigÄ jį atsiimti. Sutarties priedo Nr. 3 12 punkte nustatyta ieÅ¡kovės pareiga du kartus per mėnesį pateikti Vilniaus apskrities VPK atsakingiems darbuotojams ieÅ¡kovės aikÅ¡telėse saugomų transporto priemonių sÄ raÅ¡Ä su praÅ¡ymu nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y., ar transporto priemonė grÄ Å¾intina savininkui ir / ar valdytojui, ar vyksta teisminiai procesai, ar iÅ¡duotas leidimas grÄ Å¾inti transporto priemonę ir t. t.; gavusi informacijÄ apie transporto priemonės teisinį statusÄ , ieÅ¡kovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 dienas savo lėšomis iÅ¡siųsti registruotus praneÅ¡imus transporto priemonių savininkams su informacija apie transporto priemonių saugojimo vietÄ ir atsiskaitymÄ už transporto priemonių transportavimÄ ir saugojimÄ .

21. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad vykdė Sutarties priedo Nr. 3 12 punkte nustatytÄ pareigÄ du kartus per mėnesį pateikti Vilniaus apskrities VPK atsakingiems darbuotojams ieÅ¡kovės aikÅ¡telėse saugomų transporto priemonių sÄ raÅ¡Ä su praÅ¡ymu nurodyti transporto priemonių procesinius statusus.

22. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas 2016 m. gruodžio 18 d. IeÅ¡kovė su praneÅ¡imais dėl Automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo už Automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ apmokėjimÄ Ä¯ R. L. ir S. K. (Automobilio savininkÄ ir valdytojÄ pagal ieÅ¡kovės turimus duomenis) kreipėsi tik 2017 m. gegužės 10 d., o į teismÄ dėl skolos už Automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo iÅ¡ R. L. ir S. K. ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2018 m. sausio 3 d. Nors ieÅ¡kovė turi teisę, bet ne pareigÄ kreiptis į teismÄ savo pažeistų teisių gynybos, bÅ«tent Å¡io teisminio proceso metu buvo gauti duomenys, kad Automobilio valdytojas 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio metu buvo ne S. K., o atsakovas V. I., o Automobilio savininkas buvo ne R. L., o atsakovas E. N. Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų operatyviau gynusi savo pažeistas teises, nurodytos aplinkybės bÅ«tų paaiÅ¡kėjusios ankščiau.

23. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5045/2018 atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį S. K. ir R. L. dėl skolos už Automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo tuo pagrindu, kad Automobilio valdytojas ir savininkas 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio metu buvo atitinkamai atsakovas V. I. ir atsakovas E. N., ir ieÅ¡kovei Å¡ios teismo sprendimo dalies neskundus, ieÅ¡kovė su praneÅ¡imais dėl Automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo už Automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ apmokėjimo į atsakovus V. I. ir E. N. kreipėsi tik 2020 m. birželio 25 d.

24. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimÄ dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininkÄ apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ praėjus 4-5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistinÄ atlyginti saugojimo iÅ¡laidų sumÄ , priteisiant iÅ¡laidų atlyginimÄ ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimÄ pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiÅ¡kai atleisti transporto priemonės savininkÄ nuo automobilio saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio mėn. 14 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju nebÅ«tų pagrindo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡laidas už Automobilio saugojimÄ tik nuo informacijos apie priverstinį Automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ pateikimo atsakovams V. I. ir E. N. 2020 m. birželio 25 d. praneÅ¡imais, nes dėl nutarties 16-17 ir 19 punktuose nurodytų aplinkybių iki proceso Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5045/2018 ieÅ¡kovei objektyviai nebuvo žinomi duomenys apie tai, kad Automobilio valdytojas 2016 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio metu buvo atsakovas V. I., o savininkas – atsakovas E. N.

26. Ä®vertinus tai, kad iÅ¡laidų už saugomÄ priverstinai nuvežtÄ Automobilį dydžiui turėjo įtakos tiek atsakovų (Automobilio valdytojo ir savininko), tiek ieÅ¡kovės (Automobilio savininkės veiksmai (neveikimas), yra pagrindas spręsti, kad atsakovai ir ieÅ¡kovė yra vienodai atsakingi už Å¡ių iÅ¡laidų dydį, ir iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovės naudai priteisti pusę Å¡ių iÅ¡laidų, t. y. 6 943,61 Eur.

27. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinai nuvežtos transporto priemonės iÅ¡laidų atlyginimÄ , skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovų V. I. ir E. N. ieÅ¡kovei solidariai priteisiama 6 943,61 Eur skola už priverstinį Automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ , taip pat 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme ((2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

28. Priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 312 Eur žyminį mokestį, atsakovas V. I. už pareiÅ¡kimÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių sumokėjo 48 Eur žyminį mokestį, taip pat valstybė patyrė 29 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ . Patenkinus 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovų V. I. ir E. N. ieÅ¡kovės naudai priteisiama po 78 Eur ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo V.

I. naudai priteisiama 24 Eur atsakovo V. I. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteisiama 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovų V. I. ir E. N. valstybės naudai priteisiama po 7 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atlikus iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo V. I. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo V. I. ieÅ¡kovės naudai priteisiamos 54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

29. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovų V. I. ir E. N. ieÅ¡kovei priteisiama po 78 Eur ieÅ¡kovės iÅ¡laidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ . Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei “Tomadas” iÅ¡ atsakovų V. I. ir E. N. solidariai 6 943,61 Eur skolÄ už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ , taip pat 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už Å¡iÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei “Tomadas” iÅ¡ atsakovo V. I. 54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovo E. N. – 78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovų V. I. ir E. N. – po 7 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei “Tomadas” iÅ¡ atsakovų V. I. ir E. N. po 78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos RÅ«ta Burdulienė RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė JÅ«ra Marija Strumskienė